VYTAUTAS VARDYS — APIE VERTYBES IR TIKSLUS

Dr. Vytautas Vardys praeitą pavasarį dar lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo Į Laisvę Fondo Lietuvos filialo narių susirinkime Vilniuje 1993 m. gegužės 27 d. Susirinkimui vadovavęs Į LF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Vidmantas Valiušaitis pakvietė V. Vardį pasisakyti filialo ateities veiklos klausimais. Čia yra protokole užrašyti Vytauto Vardžio žodžiai, žodžiai turbūt paskutinieji artimų idėjos bičiulių draugėje.

Dr. Vytautas Vardys Dainavoje. Nuotr. V. Maželio.

Į Lietuvą visada malonu sugrįžti. Malonu su jumis susitikti. Aš apie jus ir Fondo filialą daug žinojau, bet neturėjau progos tiesioginiam santykiui. Man teko proga sumanyti Fondo idėją prieš 33 metus ir ją padėti įgyvendinti, nors aš pats negalėjau toliau tęsti tų administracinių pareigų, nes profesija mane numetė į kitą šoną, ir dr. Ambrozaitis tą reikalą tęsė. šiuo metu esu Į Laisvę Fondo tarybos pirmininkas. Bet mes išeivijoje visada elgiamės draugystės pagrindu. Draugystė paprastai padaro politiką, kultūrą ir daugelį kitų dalykų, o tos visos tarybos reikalingos yra, jos būtinos, kadangi reikalinga yra nustatyti tam tikras elgesio normas, atskaitomybe ir t.t., bet visa tai vyksta bičiulių suėjimo, bendro darbo pagrindu. Todėl aš skaitausi esąs pirmininkas, bet į tą pirmininkystę žiūriu ne kaip į kokį pirmininkavimą, bet daugiau kaip į pareigos atlikimą, draugavimą tam tikroj situacijoj.

Aš norėčiau čia priminti porą dalykų. Būtent Lietuvių Fronto bičiuliai, apie kuriuos gerb. pirmininkas čia kalbėjo... Žinoma, jie turi daug įvairių nuopelnų. Apie juos mes čia nekalbėsim. Ne tik bendruomenėj, ne tik išeivijos politinėj veikloj, išlaikant lietuviškąjį valstybingumą, teisingiau pasakius, nepripažinimo politikoj, ir daugely kitų dalykų, bet mes kartu rūpinomės ir kultūriniais reikalais. Iš to kultūrinio rūpesčio ir yra kilęs šitas fondas. Tas rūpestis yra istorinis ta prasme, kad jis yra tam tikro laiko rūpestis.

Trys mintys, sakyčiau, vedė Lietuvių Fronto bičiulius per tuos paskutiniuosius 50 metų. Visų pirma, krikščioniškųjų vertybių įsisavinimas ir tikėjimas, kad jos sudaro pagrindą normaliam ir reikalingam tiek politiniam, tiek kultūriniam ar kitokiam bendradarbiavimui. Antra, rezistencija okupantui ir įvairioms jo institucijoms ar darbams kiek tik tai įmanoma ir kur tai įmanoma. Ir trečia, pilnutinės demokratijos idėja. Po visų šitų metų Lietuvai tapus laisvai, visos trys mintys pasilieka labai aktualios. Krikščioniškųjų vertybių mintis yra labai aktuali mūsų sekuliarizuotoj visuomenėj Vakaruose. Aš manau, kad ji ypatingai aktuali Lietuvos sąlygose. Rezistencija pasikeitė tam tikra prasme. Prof. V. Landsbergio vadovybėje Lietuva gynėsi ir apsigynė prieš prievartą. Bet rezistencija pasikeitė ta prasme, kad prasidėjo kūrybinis darbas ir, kitaip tariant, ne tiek gynyba, kiek ėjimas į priekį. Ir trečia — pilnutinės demokratijos idėja, kuri yra ne tiktai įdomi, ne tiktai lietuviška ir istoriškai sąlygota, bet jinai palieka aktuali, ir palieka aktuali tiek Lietuvai, tiek, sakyčiau, Europai, ir pačiai Amerikai, nes mes turime irgi savo demokratijos problemų didelį krepšį. Tokiu būdu, kai iškilo mintis, kad Lietuvių Fronto bičiuliai turėtų grįžti Lietuvon kokiu nors būdu, mums atrodė, kad mes turėtume grįžti politine kultūrine plotme, kurioje susijungtų žmonės, kurie tas vertybes brangina ir kurie mano, kad tokia visus apimanti veikla yra naudinga tam tikram laiko tarpui ir tam tikrose situacijose visos tautos ir valstybės gerbūviui. Tą gerbūvį, žinoma, aš čia nesiimsiu definuoti, bet sakyčiau, kad mes ypatingai esame susirūpinę ir ypatingai norime paremti bet kokias pastangas ugdyti ne tik lietuviškąją kultūrą, bet taip pat ir lietuviškąją politinę kultūrą. Politinę kultūrą aš suprantu kaip moralės principų pritaikymą politikai, išdirbimą (parengimą) tam tikrų normų, tam tikrų principų, reikalingų demokratinei sistemai, sklandžiam ir efektingam demokratijos įgyvendinimui, sklandžiam ir efektingam pasiekimui tiek ekonominių, tiek politinių ar kitų reformų bei siekių ir t.t. Nuo politinės kultūros lygio priklauso krašto gerovė labai didele dalimi, nes kartais turima gamtos turtų, turima daug talentų, turima visa ko, bet jeigu politinė kultūra nėra tokio lygio, kuri leidžia valstybei susiorganizuoti, suorganizuoti visas kūrybines jėgas į pozityvią kryptį, tada prarandama ir talentų, prarandama ir laiko, ir politinė kultūra pasidaro didelė sąlyga save ugdyti.

Jūs girdėjote iš pirmininko pranešimo, kad filialas čia ėjo keliomis kryptimis. Būtent, buvo čia organizuojamos studijų dienos, leidžiamos knygos. Galbūt reikėtų kada nors bandyti suorganizuoti tam tikrą Smegenų centrą, kuris pagelbėtų šitų tikslų siekiant, ir kuris iš tikrųjų, manau, Lietuvoje yra būtinas šitoms jėgoms, kadangi šiuo metu ir šiose politinėse sąlygose ne tik Lietuvoje, bet ir kitur neįmanoma stabilios tiesios politikos vesti, jeigu neturime kasdienio intelektualinio įplaukio, kasdienio intelektualinio įnašo, iš kurio paskui susidaro įstatymų, politikos tam tikros krypties nustatymai. Kadangi gyvenimas yra pasidaręs tiek komplikuotas, daug faktologijos, toks didelis informacijos srautas, tad kas nors turi visa tą suorganiuoti ir kryptingai panaudoti, kad tie, kurie yra politikoje ir daro politinius sprendimus Seime ar kur kitur, kad jie turėtų visą tą informaciją paruoštą, nes kitaip ir diskusijos ir įstatymų parengimas yra labai netobuli. Tokio Smegenų centro sudarymas yra svarbus uždavinys. Aš šitom keliom pastabom norėčiau tik pradėti diskusiją. Žiūrėkite į tai kaip į pasisakymą diskusijoms, į kurias aš manau, mes visi įsijungsim, kad būtų galima sudaryti tokį nuomonių vienumą. Nuomonių vienumas paprastai yra ir įvairumas. Jis nepaprastai naudingas. Nuomonių vienumas įvairume labai padeda.

Aš čia prisimenu, jeigu kam tas žodžių pavartojimas sukelia tam tikras asociacijas, maždaug 1951-uosius metus. Amerikoje tada buvo kuriama lietuvių studentų sąjunga. Susirinkome entuziastingai, o paskui ėmėme konkuruoti vieni su kitais. Mūsų konkurencija buvo labai smarki: ir tokia, ir kitokia. Paskui priėjome išvados, kad konkuruodami turime eiti tam tikra kryptimi, kad visą energiją atiduoti konkurencijai nereikia. Tada susirinkome visi iš kairės ir dešinės ir surašėme tokį raštą, kurį pavadinome Vienybė įvairume. Aš tą raštą neseniai suradau kažkokiuose senuose dokumentuose, ir man buvo labai įdomu į jį pasižiūrėti. Ką aš galvoju apie vienybę įvairume? Galvoju, kad mūsų nuomonės gali skirtis daugeliu įvairių dalykų tiek politikos, tiek kultūros klausimais ar priėjimu, kaip dalykus daryti. Aš manau, kad ir mus čia jungia tie trys nusistatymai, kurių fundamentu mes galime pasiremti ir tą kūrybinį nusistatymą čia išdiskutuoti.