SKAITYTOJŲ ŽODIS

Svarbūs atitaisymai

Į Laisvę žurnalas (Nr. 97, 8-11 psl., 1986 rugsėjis), paskelbdamas Lietuvos sukiliminę vyriausybę liečiančius dokumentus, padarė klaidų. Būčiau dėkingas, jei teiktumėtės atitaisyti šias paklaidas:

1.    Ne vietoje kabutėmis užskliaudus cituojamą Lietuvos sukiliminės vyriausybės ministerio pirmininko pavaduotojo Juozo Ambrazevičiaus-Bra-zaičio kalbą, į ją klaidingai įjungtas ir jai nepriklausantis sakinys. Iš tikrųjų cituojamosios kalbos paskutinis sakinys yra ne Brazaičio posėdyje tarto žodžio pabaiga, bet ministerių kabineto nutarimas. Ta pati paklaida padaryta ir Juozo Brazaičio Raštų VI tomo 427 psl.

2.    Redakcija pati, išleidusi Lietuvos ministerių kabineto 1941 rugpjūčio 5 paskutiniojo posėdžio protokolą pasirašiusiuosius, įterpė mano nusiųstųjų dokumentų tarpan netikrą 1941 birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtosios sukiliminės vyriausybės sudėtį. Redakcijos įtarpe nėra tada paskelbtųjų užsienio reikalų ministerio Rapolo Skipičio, vidaus reikalų ministerio Vlado Nasevičiaus ir prekybos ministerio Vytauto Statkaus, tuo tarpu ten suminėti vėliau kooptuoti ir pareigas ėjusieji ministerial.

Bronius Nemickas
New Yorkas

Įspėjimas visai žmonijai

Dr. Adolfo Damušio straipsnyje „Nepripažinta kraujo auka" (JL, Nr. 98) pateikta žiauri mūsų tautos naikinimo statistika, kuri ir vėl iškelia jau daug kartų keliamus klausimus: kuriam tikslui tautų likimo Lėmėjas skyrė Lietuvai tuos skausmingus bandymus, ir kokia yra prasmė šių mūsų tautos aukų ir kančių?

Tikėkime, kad ateities istorikai pasakys, jog lietuvių tautos kruvinos aukos ir kančios buvoįspėjimas žmonijai — kas gali ištikti tautas, tapusias tos žiaurios šėtono sistemos aukomis. Šitai įpareigoja mus nuolat skelbti pasauliui, įtikinti žmonių ir vyriausybių sąžines ir protus, primenant ant kapinių vartų užrašytas mintis: „Kas jūs esate — mes buvome, kas mes esame — jūs galite būti".

P.S. Autoriaus išvardintame knygų apie Sibiro tremtį sąraše pasigedau St. Rūkienės gerų ir išsamių liudijimų, tilpusių jos skaudžiose knygose „Vergijos kryžkeliuose" ir „Grįžimas į laisvę”.

Pr. Karalius
Kalifornija

Bereikalingi, nepagrįsti neaiškumai

Amžių dulkėmis pridengtą, o gal ir suklastotą Dlugošo teisybę, kai kas bando aiškintis pagal pas mus įsigyvenusį pataikavimų įpratimą. Todėl buvo malonu skaityti Broniaus Nainio straipsnį (JL, Nr. 98). Jo mintys pravėdina tebedusinančią atmosferą.

Nelengva suprasti, kodėl kai kam atrodo, jog mums netinka prašyti Vilniaus arkivyskupijos į Lietuvos bažnytinę provinciją įjungimo, arba kardinolo Lietuvai paskyrimo. Argumentai neįtikinantys, kartais net prieštaraujantys. Jei buvusios vokiečių parapijos galėjo būti prijungtos prie

Lenkijos bažnytinės provincijos, tai ir Vilniaus srities bažnyčios turi tokią pat galimybę.

A. Valiuškis
Barrington, RI

Norėčiau atkreipti dėmesį

... Žurnalas man labai patiko: turiningas, įdomus, pilnas įvairios informacijos. Pirmiausia, žinoma, pasidomėjau savo pasakojimu (Buvau slapto kagėbisto žmona, ĮL, Nr. 98)... Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano pasakojime nei vienas žodis nėra išgalvotas. Jei įdedu į Zakso lūpas žodžius, tai jis tikrai juos pasakė... Trumpindami ir taisydami jūs negalėjote atkreipti pakankamai dėmesio į kai kurias detales, kadangi jų tiesiog nežinojote ir joms reikšmės nesuteikėte. Iš pataisymų (betrumpinant) matyti, kad pagal anglų kalbos stilių vietomis pakeitėte teisingą lietuvišką mano stilių. Aš, kaip autorė, jaučiu atsakomybę ne tik už pateiktą medžiagą, bet ir už kalbą ir stilių...

(Keletas labiau esminių pataisymų): 46 psl. rašoma: „Iš Zakso laiškų sužinojau, kad jis buvo fronte”. — Ne iš jo laiškų, o iš Gelerio laiškų mano artimai draugei. „Karas baigėsi 1945 pavasarį, prasidėjo demobilizacija”. — Demobilizacija neprasidėjo tuoj karui pasibaigus. Zaksą demobilizavo tik 1945 rudenį. Minimas Kašnickis buvo redaktoriaus pavaduotojas, ne redaktorius. Zaksas rusiškojo laikraščio nebuvo pakviestas korespondentu. Jį ten pasiuntė KGB. 47 psl. — „persikėliau į Telšių rajono ligoninę...” turėjo būti „gavau paskyrimą”.

A. Zaksienė
Izraelis

Reikia būtinai padėti

Perskaičius Į Laisvę Nr. 98 (135), tenka nuoširdžiai padėkoti A. Damušiui, V. Dambravai, Br. Nainiui ir V. Vardžiui už jų taip svarius ir reikšmingus straipsnius. Maloniai buvau nustebintas ir Asės Zaksienės, buvusios slapto kagėbisto žmonos, aprašytais išgyvenimais. Jie tikrai atskleidžia okupuotos Lietuvos gyvenimą. Reikia jos prašyti, kad greit viską užrašytų ir išleistų atskira knyga. Reikia jai ir padėti tokią knygą išleisti. Galėčiau padėti surasti leidėjus. Jei ir kiti, ištrūkę iš komunistinės vergijos, norėtų apie tai rašyti, reikėtų pagal galimybes jiems padėti.

Į Laisvę žurnalas reikalingas ir turėtų pasirodyti dažniau. Turime įvairių sričių mokslininkų specialistų, tik gal per maža turime politikų. O jie kaip tik reikalingi, nes visuose kraštuose reikia veikti ir kalbėti Lietuvos išlaisvinimo reikalu. Redaktoriui reikia pagalbos, jis vienas negali prirašyti viso žurnalo.

B. Balys 
Čikaga

MIELI SKAITYTOJAI,

redaktorius laukia jūsų atsiliepimų ir laiškų. Rašykite, leiskite išgirsti jūsų nuomonę dėl vieno ar kito straipsnio minčių, apskritai, dėl žurnalo turinio ir išvaizdos. Naujam numeriui laiškai redaktorių turėtų pasiekti iki liepos pabaigos.