Problemų nėra tiems, kurie jų nenori matyti

ANGELĖ NELSIENĖ

Los Angeles lietuvių bendruomenėje ruošiamos politinės studijos yra didelis įnašas į Amerikos lietuvių visuomeninį ir politinį gyvenimą, šiandien į tokį politinių studijų savaitgalį susirenkame jau devynioliktą kartą. Reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad pas mus šie politiniai seminarai per devyniolika metų ne tik nesilpnėja, bet priešingai, jie savo apimtimi, tematika ir visuomenės jiems rodomu dėmesiu auga ir reaguoja į gyvybinius mūsų tautos reikalus.

Be abejo, Lietuvos okupantą tai erzina. Jis norėtų, kad mes užmirštume savo tėvų žemę, nekeltume okupacijos klausimo ir baisios politinių kalinių būklės. Jis laukia, kad mes pavargtume ir nutiltume. Bet mes, priešingai, stiprėjame, nes vienam pavargus, išsisėmus, ateina nauja jaunesnė jėga, dažnai su naujais metodais ir idėjomis. Taip yra ir su šiais politiniais seminarais.

Aštuoniasdešimt metų sulaukęs poetas Bernardas Brazdžionis su Ginte Damušyte, Ingrida Bubliene ir Angele Nelsiene. Nuotr. J. R.

Daugelį metų politinių studijų savaitgalius organizavo Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris. Jų pradininkas buvo Leonardas Valiukas. Dabar jau keturios organizacijos ruošia studijų programą: JAV LB Vakarų apygarda ir apylinkių valdybos, pirmieji pradininkai LF bičiuliai, Jaunimo sąjunga ir Baltų laisvės lygos lietuvių skyrius.

Ypatingai džiugu, kad jaunimas jau stipriai įsitvirtino ir rengėjų, ir programos dalyvių rolėse. Jei dažnai girdime nusivylusių ir liūdnų balsų jaunimo adresu, tai mes Los Angeles džiaugiamės išsiauginę gražų būrį jaunuolių, kurie jau gana tvirtai įsijungę į lietuvišką veiklą ir teikia daug vilčių ateičiai.

Pasigirsta nuomonių, kad politinės studijos nieko naujo nebeduoda, kad visos temos jau svarstytos ir visi žymesnieji žmonės jau parodyti Los Angeles lietuviams. Iš tikro, susidomėjimas studijomis tolydžio auga. Jeigu anksčiau studijų dalyvius buvo galima skaičiuoti dešimtimis, dabar per abi dienas — jau šimtais. Priėmus tezę, kad

 

Dalis politinių studijų programos dalyvių su programos koordinatoriumi Vytautu Vidugiriu. Nuotr. R. Nelso.

 

temas galima išsemti ir problemas išnagrinėti, reikėtų uždaryti laikraščių leidyklas ir plunksnas turėtų sulaužyti rašytojai ir žurnalistai. Man atrodo, kad problemų nėra tik tiems, kurie jų nenori matyti.

Taip pat ir aukos išlaidoms padengti gausėja. Padėka visiems, kurie prie šių išlaidų padengimo prisideda, nors atsakomybę už jas iki šiol prisiima vien Lietuvių Fronto bičiuliai, kurie politinės išeivijos sąmonės ugdymą laiko savo rezistenciniu įsipareigojimu.

Reikėtų į buvusius savaitgalius pažiūrėti studijiniu žvilgsniu: kiek juose keltos idėjos ir padarytos išvados yra radusios pateisinimą vėlesnėje mūsų gyvenimo raidoje. Galbūt tokia studijinė apžvalga galėtų būti padaryta kitais metais, dvidešimtame politinių studijų savaitgalyje.

Dabar norėčiau tik atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų faktą: mūsų politinės studijos yra forumas, kuriame savo idėjas, mintis gali pareikšti, veiklos būdus išmėginti ir juos brandinti mūsų jaunimas. Ir šiame savaitgalyje, kaip ir ligi šiol, matysime jaunus veidus. Vieni jų, kaip Gailė Radvenytė, Danutė Mažeikienė ir Tadas Dabšys, pasirodo jau kelintą kartą. Kiti — Ramunė Ruzgytė, Rymantė Vizgirdaitė, Paulius Viskanta ir Tauras Radvenis pirmą kartą ateina pas mus.

Esu įsitikinusi, kad tai yra didelis ir svarbus dalykas pačiam jaunimui, o per jį ir lietuviškai išeivijai. Ankstyvesnių savaitgalių diskusijose dalyvaudavo Linas Kojelis, Rita Bureikaitė ar Ginta Palubinskaitė. Šiandien jie Washingtone turi jau valdiškas tarnybas. Linas Kojelis, net ir prezidento patarėju būdamas, nepamiršo lietuviškų reikalų — visur ir visada jais rūpinasi, dirba, pataria mums, kaip paveikti politikus mūsų labui. Rita Bureikaitė šiandien taip pat sostinėje ir yra Lino padėjėja. Tai jau du lietuviai, kilę iš mūsų tarpo, dabar Baltuosiuose Rūmuose.

Tad mūsų darbuotojų kvalifikacijos ir sugebėjimai gerėja, tuo pačiu auga ir viltis ateičiai.

Iš politinių studijų savaitgalio atidaromosios kalbos, 1987.1.31.