LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE
amerikiečio akimis
Jungtinėse Amerikos Valstybėse pagrindinė politinė jėga susideda iš balsuotojų skaičiaus, finansinio pajėgumo, patyrimo ir pažinčių. Sėkmingai sudėjus tuos keturis elementus, nebėra sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. Europietiškoj politikoj tie elementai irgi yra svarbūs, tačiau jie atsiekiami tik ideologiškai prityrusių politinių partijų patikimųjų. Todėl nenuostabu, kad mūsų lietuviškų politinių partijų struktūrą išeivijoje norima kiek galima ilgiau išlaikyti, nes sprendimo ir vadovavimo pareigų negalima perduoti jaunajai kartai, kuri dar nėra ideologiškai prityrusi arba jos galvosena nesutinka su vyresniųjų atvežta politine struktūra ir programa. Žiūrint iš amerikiečių pusės, mūsų išeivijos lietuviška politinė struktūra nėra perdaug efektinga šiame krašte, kur politinė struktūra nesibazuoja ideologine linkme, bet politinės jėgos integracija. Štai kodėl visuose suvažiavimuose, stovyklose, susibūrimuose kartojama vis ta pati išeivijos tema: “Kaip įjungti jaunimą į lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos laisvinimo darbą”.
Įvairūs duomenys rodo, kad lietuvių kilmės jaunimas daug kuo neišsiskiria iš vietinio jaunimo. Jis turi panašius papročius, silpnybes ir aspiracijas kaip ir gyvenamos vietos kaimynas. Statistika rodo, kad visuomeniniame — politiniame gyvenime aktyviai reiškiasi tik apie 10% jaunimo. Prezidento rinkimų metais jaunimo susidomėjimas politika viršijo tradicinį 10% skaičių. Tad ir lietuvių visuomenė, remiantis šio krašto statistika, turėtų susilaukti to paties 10% lietuvių kilmės jaunuolių, kurie aktyviai reikštųsi visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Ar ta statistika tiktų dabartinei Amerikos lietuvių visuomenei, nėra ištirta, bet, naudojantis praėjusių rinkiminių metų daviniais Michigano valstybėje, lietuvių jaunimo aktyvaus dalyvavimo politinėj veikloj beveik nesimatė, išskyrus vieną antrą individą.
Laimėjimų pasiekti būtų galima
Atrodo, kad Lietuvos ateitis pagrindinai priklausys nuo pačioje Lietuvoje gyvenančių tautiečių. Tarptautinės politikos kryptis priklausys nuo didžiųjų valstybių, kuriose lietuvių kilmės piliečiai tampa tų jėgų dalininkai. Dalyvaujant vietiniame politiniame judėjime, susidaro mums progų skleisti savo mintis, idėjas ir gal net prisidėti prie sprendimų. Palankūs savo kilmės kraštui sprendimai įeina į mūsų veiklos tikslus ir siekius. Lietuvių kilmės jaunuolis, kuris pažįsta Lietuvos istoriją, supranta jos dabartinę padėtį ir išeivijos siekiamus tikslus, gali atnešti lietuvių tautai daug vaisingų laimėjimų. Tik reikia būti kantriems ir suprasti Vakarų valstybių politiką, kuri rodo, kad Lietuvos laisvinimo procesas gali būti ilgas ir sunkus.
Jaunimo veiksmingas į politinę areną išėjimas priklausys nuo keletos sąlygų. Pirmiausia turime išgyventi evoliuciją, kuri mūsų giminingas politines partijas ir grupes sujungs į giminingus klubus vietinėms politinėms partijoms aktyviai remti. Lietuvių kilmės jaunimas turėtų būti raginamas ir pats apsispręsti stoti į teisių fakultetus, nes Amerikos politinis nugarkaulis ir smegenys priklauso advokatams, o ne gydytojams ar inžinieriams.
Politinėje srityje laimėjimų atsiekti be asmeniško įsijungimo į politinių partijų veiklą savo darbu, jėga ir finansais negalima. Nors lietuvių kilmės balsuotojų skaičius nėra gausus, bet sąmoningą politinę akciją vedanti kad ir negausi politinių veikėjų grupė gali atnešti lietuvių tautai naudingų vaisių. Lietuvių visuomenė taip pat turi būti pasiruošusi, reikalui esant, finansiškai ir moraliai paremti atsakingose vietose esančius lietuvius pareigūnus ir lietuvių kilmės kandidatus, siekiančius politinių postų.
Ar pajėgsime?
Reikia apgailestauti, kad mūsų visuomenėje dažnai kyla pavydo ir nepasitikėjimo, kai kas nors aukščiau iškyla amerikiečių politiniame gyvenime. Tai labai nepageidaujama apraiška, nes tik per pažintis, vienybę ir politinę jėgą mes galėsime pasiekti palankių sprendimų viršūnėse, ypač kas liečia Lietuvos bylą. Pavyzdžiui, Amerikai pasirašius ekonominę sutartį su Sovietais, ar sugebėsim pasiekti, kad mūsų siuntiniams į Lietuvą būtų panaikinti nežmoniški muitai? Ar sugebėsim įrodyti mūsų kongresmanams ir senatoriams, kad valstybės lėšomis paruoštinos kultūrinės programos ir transliuotinos į Baltijos kraštus per Radio Free Europe siųstuvus? Ar pajėgsime įtaigoti gyvenamų kraštų vyriausybes, kad Baltijos valstybių inkorporavimas ir ateityje nebūtų pripažintas?
Tai tik keletas iš daugelio klausimų, kurie turėtų rūpėti ne tik vyresniai, bet ir lietuvių kilmės jaunajai kartai, kuri supranta lietuvybės išlaikymo reikšmę, savo tautos likiminę būklę ir kuriai rūpi tėvų žemės dabartis ir ateitis. Jaunieji, siekdami pasitarnauti lietuviškiems tikslams, turi būti sąmoningi gyvenamo krašto piliečiai ir aktyviai dalyvauti to krašto politiniame gyvenime.
Jaunimo išvedimas į vietinę politinę areną, manau, turi būti vyresniųjų uždavinys ir rūpestis. Šioji sritis iki šiol buvo labai apleista, tačiau dėka jaunosios kartos atskirų asmenų įsijungimo į vietinę politinę veiklą per trumpą laiką paaiškėjo, kad Amerikos politiniame gyvenime mažumos turi savo rolę ir galimybę pasiekti ne tik vietines viršūnes, bet ir turėti įtakos net į krašto politinės krypties formavimą.
Į krašto politiką per lietuviškas organizacijas
Ne paslaptis, kad lietuvių visuomenėje atvirai varžomasi, kuri organizacija turi teisę atstovauti lietuvių visuomenei Amerikos politinėj arenoj. Tačiau nepamirština, kad vietiniams valdžios pareigūnams nėra svarbu, kuri organizacija yra vyriausia, bet ar ji yra pajėgi įtaigoji vyriausybę ir ar rinkimų metu pajėgi įtaigoti savo narius. Tad lietuvių politinė kova dėl pirmenybės iššaukia konkurenciją tarp grupių. Jei ta konkurencija pasidaro žinoma ir vietinėms įstaigoms, tai nieko blogo — joms sudaro progos pažinti įvairių organizacijų siekius. Kiekvienas organizuotas ar individualus politinis ėjimas bendram reikalui atneša tam tikrą politinę naudą. Ir nėra reikalo tą jėgą mažinti. Reiktų rūpintis ne stabdyti, bet skatinti visas veikiančias lietuviškas organizacijas ir institucijas politinę veiklą stiprinti.
Išvada
Dėti daugiau pastangų, kad kuo daugiau lietuvių, o ypač jaunosios kartos žmonių, jungtųsi į krašto didžiąsias politines partijas, o kur yra, ir į etninių grupių klubus, kad turėtume politinių draugų, kai sprendžiami Lietuvos laisvės ir kiti Lietuvai ir lietuviams reikšmingi klausimai.
Algis Zaparackas
