LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE kanadiečio akimis

“Jaunimo paruošimas Lietuvos laisvinimo darbui ir jo įtraukimas į tą žygį” simpoziumo pagrindiniai dalyviai: iš kairės — L. Valiukas (moderatorius), A. Puteris, M. Lenkauskienė, L. Garbonkienė, A. Zaparackas, L. Švėgždaitė ir V. Narutis.

Nuotrauka K. Sragausko

kanadiečio akimis

Kaip kiekvienoje bendruomenėje taip ir lietuviuose tik labai mažas procentas jaunimo sielojasi tautos gyvastingumo klausimais. Tas procentas dar labiau sumažėja, kai tas rūpestis liečia išeivinės tautos gygyvenimą.

Kalbant apie lietuvių jaunimo paveikesnį įsijungimą į Lietuvos laisvinimo darbą, reiktų žvilgterti į dabartinio išeivijos jaunimo vertybių skalę. Kurioje vietoje stovi likiminiai Lietuvos ir lietuvių tautos reikalai?

Vyresniajai kartai, aplamai galima pasakyti, šie reikalai stovi pirmoje vietoje. Tačiau būtų klaida manyti, kad už Lietuvos ribų gimęs ir išsimokslinęs lietuvių jaunimas Lietuvos laisvinimo rūpestį irgi statytų pirmoje vietoje.

Jauno išeivijos lietuvio stiprus apsisprendimas už tautinius interesus turėtų išplaukti iš gilaus dvasinio ir intelektualinio jo užsiangažavimo. Lietuvos išlaisvinimo rūpestis turėtų pasidaryti jo asmens, jo identiteto dalimi. Turime eibę lietuviškų organizacijų, kurios ir siekia jauną išeivijos lietuvį formuoti ta linkme. Gal būt tų organizacijų tikslai platesni: ne tik paruošti jį laisvinimo darbui, bet plačia prasme įugdyti lietuviškumą jaunimo širdyse. Ar tos organizacijos atlieka pagrindinį savo tikslą — būtų atskiras ir vertas panagrinėti klausimas.

Intelektas ir emocijos

Kai kalbama apie Lietuvos laisvinimo darbą, tai kalbama apie intelektualinį žmogaus reiškimąsi. Bet daugelį metų lietuviškas jaunimas į lietuviškumo vagą buvo kreipiamas emociniais argumentais. Ir taip jaunuose žmonėse nekartą iškyla krizė, kai intelektualinį darbą bando paremti emocine baze.

Kanadoje yra daug pajėgaus lietuviško jaunimo, bet tai nereiškia, kad jie ir ateina į Lietuvos vadavimo darbus. Dažniausiai įvyksta priešingai: nesuradęs konkrečios intelektualinės bazės, jis nuo laisvinimo veiklos laikysis atokiai, nes emocinis argumentas pajėgesnio jaunuolio patenkinti negali.

Antra priežastis, prilaikanti lietuvių jaunimą nuo aktyvesnio reiškimosi Lietuvos laisvės darbuose, glūdi mūsų veikėjų vienašališkame susikoncentravime: jie šviečia dešinėje politinės prizmės pusėje. Kanadiečiai mūsų darbus ir žygius dažniausiai pavadina “etniniais” pasireiškimais, tuo norėdami pasakyti, kad mūsų veikla esmėje yra negatyvi, konservatyvi, naudojanti senas, šabloniškas klišes. Mūsų kultūriniame ir politiniame darbe pozityvaus momento trūkumas pasidaro gyvastingo tautinio darbo stabdžiu ir atgraso jaunimą nuo lietuviškos veiklos.

Reikia bendravimo dvasios

Darant išvadą iš anksčiau aptartų sąlygų, tenka pasakyti, kad tik minimalus procentas Kanados lietuvių jaunimo būtų tinkamai pasiruošęs ir pajėgus jungtis į Lietuvos laisvinimo darbą. To darbo vaisingumas priklauso ne tik nuo jauno žmogaus lietuviškų interesų, bet ir nuo Kanados politinės atmosferos pajautimo ir dalyvavimo Kanados politiniame gyvenime. Lietuviškai veiklai Kanadoje sąlygos gal net palankesnės negu Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Kanados federalinės valdžios politika remiasi ne “tirpdymo katilu”, bet “daugiakultūriškumo” principo propagavime. Ir tai nėra tušti žodžiai. Šiais metais įsteigta speciali ministerija su maždaug 10 milijonų dolerių biudžetu. (Jungtinių Amerikos Valstybių Kongresas, kaip žinome, etninių grupių kultūriniams reikalams buvo skyręs tam tikrą pinigų sumą, bet federalinė valdžia jų neatleido. Taip tos sumos ir liko įšaldytos).

Išnaudojant tas objektyviąsias politines Kanados sąlygas, lietuviška veikla galėtų būti gyvesnė ir vaisingesnė. Tam atsiekti būtinai reikia nuoširdesnės kooperacijos tarp jaunesniųjų ir vyresniųjų veikėjų. Yra atvejų, kad vyresnieji, pakvietę jaunimą įsijungti į bendrą politinę veiklą, ima perdaug kontroliuoti ar stačiai varžyti. Abi grupės, tik bendraujančioje nuotaikoje besidalindamos mintimis ir pažiūromis, viena antrą geriau supras ir pažins ir tik tuo būdu galės pasiekti prasmingesnių ir paveikesnių politinės veiklos rezultatų.

Algis Puteris