GRAINIUI TRŪKSTA OBJEKTYVUMO
“Į Laisvę” 1972 gruodžio nr-je Kęstutis Grainys gan pagrindinai nagrinėja Lietuvos vyčių organizaciją ir jos potencialą. Iš rašto gaunasi įspūdis, kad straipsnio autorius ar nesenai įstojęs į vyčius, ar tik stebėtojas iš tolo. Šitoks atitrauktinumas naudingas objektyviau įžvelgti į organizacijos sąstatą ir veikimą.
Deja, ne visur Grainys vadovaujasi objektyvumu. Jis paneigia tiesą mano teigime, kad 1960 kun. Jutkevičius atmetęs senatoriaus Jono Kenedžio kandidatūrą į Lietuvos vyčių medalį. Kad nebūtų abejojimų, noriu iš karto pabrėžti, kad A. Budreckis niekada nebuvo Kenedžio ar jo brolių garbintojas. Jo tragiška administracija pasižymėjo tik dviem laimikiais (jei taip galima sakyti): Peace Corps įsteigimu ir užuomazga pertreniruoti darbininkus, kurie nebegali savo amatų pritaikyti šio meto industrijoje. Visa kita buvo tuščias burbulas. Tad neverta gaišinti laiko nedalykiškais argumentais, girdi, tu demokratas, aš respublikonas.
Grainys išvedžioja, kad A. Budreckis “mirusiam kun. Jonui priekaištauja” savo straipsnyje “Aiduose” (1971 m. spalis). Anaiptol! Kad vyčiai tais 1960 metais parinko demokratą ar respublikoną, nė kiek nepakenkė vyčių Lietuvos reikalų akcijai. Jei K. Grainys būtų atsargiau, ne prabėgomis, skaitęs tą straipsnį, jis būtų pastebėjęs, kad to straipsnio autorius norėjo paryškinti dar vieną kun. Jutkevičiaus teigiamą savumą, būtent, jo savikritiką.
Kelis kartus kun. Jutkevičius yra mažose grupėse pareiškęs: “looking back, it was a diplomatic mistake in rejecting JFK as recipient for the K. of L. Award. After all he’s President. I guess I was looking at him as a Republican at the time. I should have looked at him as a member of the Lith party and should have seen him as a potential President”.
Tie pokalbiai su kun. Jonu nevyko tuštumoje ar A. B. sapnuose. Jau Kenedžio laikais vyčių seime Newarke, N. J., kun. Jonas taip pasakė Pranui Vaškui, komisijos veteranui, “Vyčio” redaktorei Felicijai Grendelytei ir Onai Klem. Jie dar gyvųjų tarpe. Taip pat kun. Jonas kita proga šį “apgailestavimą” pakartojo savo klebonijoje “žygininkams” — Gražinai ir Antanui Mažeikams, Antanui Sniečkui ir man. Jie irgi randasi šiapus amžinybės. Galima jų atsiklausti ir sužinoti, kaip iš tikrųjų buvo.
Algirdas Budreckis
