JAV LB VI TARYBA PO TRIJŲ SESIJŲ
JAV LB VI taryba antrojoje sesijoje Philadelphijoje 1971 sausio 16-17 istoriškai reikšmingais nutarimais neatšaukiamai pajudėjo ta linkme, kurią 1969 m. vasarą nurodė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba: užimti laisvojo pasaulio lietuvių gyvenime tą vietą, kuri jai iš esmės ir paskirties priklauso. Pačiu svarbiausiu nutarimu toje sesijoje tada buvo užakcentuota teisė Lietuvių Bendruomenei aktyviai dalyvauti kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės, nors tokiai veiklai atkakliai prieSinosi Amerikos Lietuvių Taryba.
Savo istorinę misiją ir likiminę paskirtį Lietuvių Bendruomenė aštriai jau buvo pajutusi prieš daugiau negu 9-rius metus, kai Toronte, Kanadoje, PLB valdyba, JAV ir Kanados LB-nių vadovai buvo sutarę “suintensyvinti laisvės kovos pastangas ir lėšų telkimą”. Bet anų dienų teisingiems nutarimams paversti tikrove pritrūkta drąsos. Tur būt, buvo pabūgta kieto pasipriešinimo ar vėl pasikliauta prielaida, kad bendri Lietuvos laisvės rūpesčiai evoliucijos keliu visus suglaudins į bendrą veiklą. Tačiau susiglaudinimo viltys nepasitvirtino. Autoritetinis Altos režimas susilaukė sosto paveldėtojų iš naujųjų ateivių, kurie patys prieš kelerius metus siekė į šią organizaciją įvesti daugiau demokratinės dvasios.
Tuo tarpu į Lietuvių Bendruomenės Amerikoje vadovybę atėjo būrys jaunesnės kartos žmonių, intelektualiai subrendusių jau šiame krašte, tačiau labai jautrių Lietuvos laisvės reikalui, nei tradicijomis, nei asmeniškais ryšiais nebesusirišusių su senojo kadro veikėjais. Jie aiškiai matė kovos dėl Lietuvos laisvės silpimą. Visuotinų balsavimų keliu gavę iš Amerikos lietuvių įgaliojimus, jie apsisprendė kovą dėl Lietuvos laisvės revitalizuoti. Formalūs nutarimai kaip tik ir buvo padaryti Philadelphijoje.
Lietuvių Bendruomenės vadovybės žmonės, gavę tokius Tarybos pavedimus, iš karto užsirekomendavo kaip išmintingi politinės veiklos planuotojai ir pajėgūs vykdytojai: patvirtino V-sios tarybos metu veikusią informacijos komisiją, paskyrė ryšininkus prie Valstybės departamento, JAV Kongreso ir prie abiejų didžiųjų partijų; užmezgė ryšius su religinių bendruomenių autoritetais, su įtakingais tautinių grupių vadais ir organizacijomis, sėkmingai susirišo su darbo unijų lyderiais; skirtingu stuksenimu pasibeldė į Valstybės departamentą ir į JAV Kongresą; pozityviais darbais užimponavo lietuvių jaunimo sąjūdžius ir išvystė artimą bendradarbiavimą su jais Bražinskų, Kudirkos ir Somokaičių akcijoje.
Trečioji Tarybos sesija 1972 balandžio 28-30 Čikagoje jau galėjo pristatyti ankstyvesnės sesijos nutarimo vaisius ir naujais nutarimais logiškai pratęsti tolimesnį Lietuvių Bendruomenės jai priklausančiose pozicijose įsitvirtinimą.
Pagrindinis šios sesijos tikslas buvo priimti naujai paruoštus JAV LB įstatus. Kiekvienai organizacijai svarbu turėti kaip galima tobulesnius įstatus, nors geri įstatai ir nelaiduoja geros veiklos. Tačiau blogi įstatai gerai organizacijos veiklai gali labai pakenkti ar net visai ją sugriauti. Naują įstatų projektą, paruoštą dr. K. Keblio vadovaujamos komisijos, po ilgų diskusijų, padariusi eilę pataisų ir papildymų, Taryba priėmė.
Naujuosius įstatus palyginus su senaisiais, randama daug patikslinimų, papildymų, naujų formulavimų, ryškesnių aptarimų teisių ir pareigų. Pagrindinei Bendruomenės misijai vykdyti įkurtos trys tarybos: Visuomeninių reikalų, Kultūros ir Švietimo, iš kurių pagal senuosius įstatus veikė tik Švietimo taryba.
Kiti vis klausimai buvo svarstomi komisijose. Priimti nutarimai ir siūlymai buvo perkeliami į plenumo posėdį ir čia pataisomi, papildomi, atmetami ar sankcionuojami visos Tarybos vardu.
Centro valdybos pirmininkas V. Volertas savo pranešime nesileido į detales, bet atidengė bendruosius praktiškos veiklos principus bei rezultatus.
Centro valdybos vicepirmininkai specialioms sritims kondensuotus pranešimus pateikė raštu. Daugiausia skundų ir priekaištavimų kitiems buvo dr. A. Vaškelio kultūrinės veiklos klausimais pranešime. Tuo reikalu priimta pora bendrybinių, nereikšmingų nutarimų. Dalykiškus pranešimus padarė Organizacinių-administracinių reikalų komisijos pirm. V. Gruzdys, centro valdybos sekretorė S. Jurskytė ir finansų tvarkytojas P. Mitalas.Finansiniais reikalais priimta eilė detalizuotų ir LB veiklai naudingų nutarimų. Gal tik reikėtų suabejoti nutarimu apmokėti kelionių į Tarybos sesijas išlaidas tarybos nariams. Tai sudaro reikšmingą poziciją neperturtingoje kasoje. O ne paslaptis, kad ne vieno tarybos nario įnašas į sesijų darbus yra gan skurdus. Pakaktų pusės faktiškų išlaidų padengimo. Kitą pusę turėtų padengti pats narys arba vietinė apylinkė.
Iš c.v. vicepirmininko jaunimo reikalams J. Gailos pranešimo išryškėjo, kaip sunkus ir intensyvių pastangų reikalaujantis darbas jaunąją kartą integruoti į lietuvišką gyvenimą. Reikia pasigėrėti, kad šioje srityje daug sunkaus, neparadinio darbo buvo padaryta. Detalizuotą, problemomis gausų pranešimą padarė Kultūros Fondo valdybos pirmininkas A. Kairys. Naujų nutarimų šiais klausimais nepadaryta, nes Kultūros Fondas ruošiamasi perorganizuoti pagal naujai priimtą statutą.
Pačius didžiuosius atliktus darbus pristatė Švietimo tarybos pirmininkas J. Kavaliūnas ir c.v. vicepirmininkas visuomeniniams reikalams A. Gečys.
Švietimo tarybos veiklos orbitoje funkcionuoja visa lituanistinio švietimo sistema, pradedant vaikų darželiais, baigiant lietuvių kalbos kursais universitetuose. Išleista ir leidžiami nauji arba tobulinami seni vadovėliai, parūpinami skaitiniai ir įvairios kitos mokslo priemonės. Derinantis prie kintančių sąlygų, keičiamos mokyklų programos, ruošiami metodiniai nurodymai tėvams ir mokytojams. Žvelgiant į ateitį, lituanistinėms mokykloms ruošiami nauji mokytojai, o mokytojams pasitobulinti ir jaunimui lituanistines žinias pagilinti kasmet organizuojamos studijų savaitės bei kita veikla.
Politinių-visuomeninių reikalų sektorius reiškėsi ne mažiau realiais darbais. Labai rimtai dirbta, siekiant JAV Kongrege pravesti etninių grupių praeičiai tirti įstatymą (plačiau žiūr. “ĮL” nr. 53-90 str. “Žygis, paskelbtas prieš dvejus metus” — red.), gelbėjant Bražinskus, Simokaičius bei Kudirką; gerų rezultatų pasiekta, ypač Kalifornijoje, reaguojant į propagandinę sovietų meno parodą;
rimti prasiveržimai padaryti į amerikiečių spaudą, radiją, televiziją (plačiau žiūr. “ĮL” nr. 54-91 str. “Naujų kelių ieškojimas Lietuvos laisvinimo darbe” — red.). Išleista profesionaliai paruoštas dokumentuotas leidinys “The Violations of Human Rights in Soviet Oecupied Lithuania”, suorganizuotas gerai pasisekęs politinių studijų savaitgalis (1971 .XI1.11-12), į kurį atsilankė Valstybės departamento pareigūnas; apylinkėse organizuojamos daug kur gan veikliai besireiškiančios LB Lietuvos reikalų komisijos, kurios naujajame statute pavadintos Talkos Lietuvai sekcijomis.
Konkretizuodama ir vietomis patikslindama antrojoje sesijoje politi-niais-visuomeniniais klausimais padarytus sprendimus, JAV LB VI taryba trečiojoje sesijoje vėl padarė gerų ir praktiškai veiklai stiprinti naudingų nutarimų:
1. Sėkmingam Lietuvos iš rusiškojo ir komunistinio okupanto vadavimo darbui padėtų glaudus JAV Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos bendradarbiavimas, todėl JAV LB Taryba nutarė, kad:
a. JAV Lietuvių Bendruomenė ir Amerikos Lietuvių Taryba sutaria esu lygūs partneriai, abu atliekų reikalingų ir naudingų Lietuvos laisvinimo darbų.
b. Todėl JAV LB ir ALT tariasi dėl politinės linijos ir darbų suderinimo.
c. Šiam tikslui JAV LB ir ALT sudaro bendrų koordinacinį komitetų po tris atstovus iš kiekvienos institucijos.
d. Koordinacinio komiteto siūlymai aprobuojami atitinkamų vyriausiųjų JAV LB ir ALT organų, skelbiami visuomenei ir vykdomi laikantis tarpusavio susipratimo dvasios ir džentelmeniškumo principų.
e. Vasario 16 aukos skiriamos Lietuvos laisvinimo darbams ir jų rinkimas JAV LB rengiamuose minėjimuose vykdomas pagal aukotojo apsisprendimų. JAV LB Taryba kviečia ir visus kitus mūsų veiksnius sudaryti sųlygas aukotojo apsisprendimo principų įvykdyti.
f. Tam tikrais atvejais išeivijos svoriui sustiprinti abi institucijos sudaro bendras delegacijas, lankančias JAV valdžios įstaigas, pareigūnus, ir kitomis atitinkamomis progomis.
g. JAV LB Taryba kviečia lietuvių spaudų radijo valandėles ir lietuvių visuomenę padėti šiuos jos nutarimus populiarinti ir įgyvendinti.
2. JAV LB TARYBA:
a. užgirio JAV LB Centro Valdybos vykdomų Talkos Lietuvai sekcijų steigimų ir pageidauja, kad minėtų sekcijų veiklai būtų pateikta programa, pabrėžiant informacinių žinių rinkimo svarbų efektyviam Lietuvos bylos darbui;
b. užgirio JAV LB Centro Valdybos išvystytų veiklų politinių ryšių srityje, ragindama taip pat plėsti šių veiklų ir periferijose;
c. rekomenduoja skirti daugiau lėšų informacijai ir daugiau siekti politinių kontaktų su svarbiais Amerikos politinės opinijos formuotojais.
3. JAV LB Taryba paveda JAV LB vykdomiesiems organams aiškinti bendruomenės narių šeimoms apie žalų siunčiant vaikus į Lietuvos okupanto rengiamas pionierių stovyklas.
4. JAV LB Taryba užgiriu ligšiolinę JAV LB Centro Valdybos veiklų Lietuvos laisvinimo srityje ir reiškia jai padėkų.
5. JAV LB Taryba prašo veiksnius ir kitas organizacijas, kai joms atsiranda reikalas kreiptis į JAV LB institucijas, nesikreipti į jus betarpiškai, bet atlikti tai per JAV LB Centro Valdybų.
Kad kai kurie žmonės vis dar desperatiškai bando Lietuvių Bendruomenę iš Lietuvos laisvinimo veiklos išstumti, pavaizduoja gan kurjoziškas įvykis, ryšium su minėtų nutarimų priėmimu. Šiuos nutarimus vienbalsiai priėmė Politinių-informacinių reikalų komisija ir rekomendavo visai Tarybai. Diskusijos ir balsavimas tuo reikalu buvo nukelti į sekančią dieną. Kai kurie tos komisijos nariai, per naktį paposėdžiavę su Čikagoje veikiančiomis antibendruomeniškornis jėgomis, sekančią dieną plenumo posėdyje jau balsavo prieš tuos pačius nutarimus, kuriuos vakarykščiai Tarybai buvo rekomendavę. Šitoks pašalinėms įtakoms greitas ir vaikiškas pasidavimas ir savo nuomonės keitimas rodo, kad ne visiems tarybos nariams Bendruomenės ugdymas ir stiprinimas rūpi.
Kalbant apie Tarybą, tenka suabejoti ir tarybos narių suskirstymo į komisijas tikslingumu. Susidaro įspūdis, kad paskirstymas gan mechaniškas. Sakysime, Kultūrinių reikalų komisijos narė Aušra Zerr ir Organizacinių reikalų komisijos narys A. Novosaitis praktiškai daugiausia reiškėsi politinės-informacinės veiklos sektoriuje. Atrodo, kad jie tai komisijai ir formaliai turėtų priklausyti. Tuo tarpu Politinių-informacinių reikalų komisijoje yra žmonių, kurių pagrindinis rūpestis yra Bendruomenę iš to veiklos lauko išstumti. Būtų tikrai gražu ir garbinga, jei jie patys iš tos komisijos pasitrauktų. Bėgant akimis per komisijų sąrašus, nesunkiai galima ir daugiau tokių netikslumų pastebėti. Žinoma, yra žmonių, kurie beveik visose komisijose būtų naudingi, iš antros pusės, pasitaiko vienas antras, kurie nieko duoti ir negali, ir nenori.
Organizacinėje Lietuvių Bendruomenės sąrangoje, nežiūrint, kad nauji įstatai priimti ir patvirtinti, Taryba sudaro pačią silpniausią atramą. Atvirumu reformoms Lietuvių Bendruomenė liudija savo gyvybiškumą. Ir ateityje įstatus teks keisti ir derinti prie gyvenimo reikalavimų. Pirmoje eilėje reformos turės paliesti Lietuvių Bendruomenės instituciją — Tarybą. Apie tokią reformą bendruomenininkams jau laikas pradėti galvoti.
N.S.
