“NEPRIKLAUSOMA LIETUVA” UŽ NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ

Kanados lietuvių savaitraščiui 30 metų

“Nepriklausoma Lietuva” pradėta leisti 1941 m., t. y. kaip tik tada, kada mūsų tėvynę Lietuvą užgriuvo didžiosios bėdos:    pirmoji bolševikų okupacija, paskiau — raudonoji nacių okupacija, pagaliau, reikalams permainingai pakrypus, Lietuvą ir vėl slegia sunki bolševikinė okupacija.

Per tą laiką ir šis Kanados lietuvių laikraštis, “Nepriklausoma Lietuva”, daugelį kartų keitė savo formatą, išleidimo laiką, redaktorius, bet turiniu ir linija niekad nenukrypo nuo savo užsibrėžto tikslo — kovos už Lietuvos išlaisvinimą ir už ištikimybę Kanadai.

Iš pradžių šis laikraštis išeidavo gana retai — netgi tik kartą per du mėnesiu, vėliau — kas mėnesį, o padidėjus Kanadoj lietuvių skaičiui, (po II-jo pasaulinio karo pabaigos), pradėtas leisti kas savaitę.

Pirmiau šis laikraštis buvo leidžiamas žurnalo formato ir spausdinamas rotatoriumi, o paskui — pradėjus leisti kas savaitę, spausdinamas spaustuvėje, šiuo metu spaudos darbas atliekamas ofsetu.

Laikrašti redagavo visa eilė reraktorių: rašytoja Marija Aukštaitė, pedagogė ir laikraštininke Marija Arlauskaitė, Jonas Yla, Pranas Rudinskas, L. Girinis, J. Kardelis, dr. H. Nagys ir dabar — R. E. Maziliauskas. Ilgiausiai “Nepriklausomą Lietuvą” redagavo itin prityręs žurnalistas ir redaktorius Jonas Kardelis. Jis to laikraščio kūnas ir siela išbuvo beveik dvidešimt metų — iki savosios mirties.

Po a. a. J. Kardelio mirties laikraščio redagavimą perėmė poetas, literatūros kritikas ir žurnalistas dr. Henrikas Nagys. Jau jo redagavimo metu “Nepriklausomoj Lietuvoj” dvelkterėjo naujoviškesni vėjai, pasižymi aukšta kūrybine dvasia. Deja, dr. H. Nagys redaktoriaus kėdė-ję ilgiau pasilikti negalėjo, nes jis, šalia to darbo dar buvo ir tebėra vienos, berods, prancūzų gimnazijos mokytojas. Jis, ir perimdamas redaktoriaus pareigas, tepasižadėjo jose būti neilgiau vienerių metų laiko.

Dabartinis redaktorius, R. E. Maziliauskas, iškviestas iš Anglijos, šio redaktoriaus asmenyje “Nepriklausoma Lietuva” gavo taip pat labai gabų ir kūrybingą vadovą:    laikraštį redaguoja gyvai, įdomiai ir turiningai.

Pradžioje šios apžvalgos minėjau apie niekad nesikeičiančią “Nepriklausomos Lietuvos” patriotinę, tautinę ir kovos už Lietuvos nepriklausomybę liniją. Kaip tik po ranka turiu "Nepriklausomos Lietuvos” 1941 m. birželio - liepos numerį. Laikraščio viršelis papuoštas spaustuvėje spausdintu tekstu, su dideliu Laisvės varpo piešiniu, o po juo — įrašu: “Petys - gi į petį, na, vyrai, kas gali, sustoję į darbą, už mylimą šalį, prikelkime Lietuvą mūsų’.

Čia norisi iš laikraščio straipsnių pacituoti po vieną - kitą mintį. Vedamuoju atspaustas straipsnis, užvardintas “Kanados lietuvių seimas”. Tuo straipsniu ir buvo šaukiamas tais metais rugpiūčio 30    - 31 d.

Montrealyje įvykęs Lietuvių seimas. Jį sušaukė Kanados Lietuvių Taryba, kuri buvo ir "Nepriklausomos Lietuvos” leidėju. Pirmiau šis laikraštis buvo leidžiamas Toronte, tik vėliau perkeltas Montrealin.

Vedamajame rašoma:

“Šiemet birželio mėnesį suėjo metai nuo to, kai milžiniška kaimyninė valstybė, Tarybų Rusija, sulaužiusi visas padarytas sutartis su Lietuva, begėdiškai įsiveržė jos žemėn ir ją okupavo.

Raudoni agresoriai, kurie dėjosi didžiausiais svieto lygintojais, mažų tautų užtarėjais ir jų nepriklausomybių saugotojais, sunaikino Lietuvos nepriklausomybę ir pavergė jos žmones. Lietuvos liaudis nešė didžiausį okupantų jungą mūsų tautos istorijoj. Jų turtas buvo nusavintas, rusų kalba brukama, bendrai rusinimas Lietuvoje ėjo žaibo tempu”.

Toliau, paminėjus bolševikų iš Lietuvos išvijimą ir raudonosios okupacijos pakeitimą kita—rudąja okupacija, rašoma:

“Kanados lietuviai nesidžiaugia šiuo pasikeitimu, nes vietoj rusiško gangsterio Lietuvą valdys vokiškas, vietoj G. P. U teroro, siaus Gestapo”...

Taigi, ir anuo metu Kanados lietuviuose blaivaus ir labai teisingo politinio pramatymo būta užtektinai ir tas pramatymas atsispindėjo jų vieninteliam laikraštyje “Nepriklausomoj Lietuvoj”. Laikraščio linija ir šiandien tebėra ta pati.

Ilgiausių metų šiam lietuviškosios spaudos atstovui svetur!

Pranys Alšėnas

Be kovos laisvė prarandama, o ne atgaunama