SUAKTYVINTINA KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Pašnekesys su DR. ELIZIEJUMI DRAUGELIU, vienu iš didžiųjų kovotojų dėl Lietuvos laisvės, nepriklausomybės laikų iškiliuoju Lietuvos veikėju, Lietuvos Respublikos buvusiu vidaus reikalų ministeriu ir visų trijų Lietuvos laisvųjų seimų nariu

• Trintis lietuvių išeivijoje — • Pilnesnis lietuvių profesionalų prisidėjimas prie Lietuvos laisvinimo darbo — • Bendravimas su komunistų pavergtu kraštu — • Parama Pietų Amerikos lietuviams — • Kaip ir kada Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę? — • Linkėjimai “Į LAISVĘ” žurnalui.

DR. ELIZIEJUS DRAUGELIS, Sao Paulo, Brazilija. Skaityk su juo pašnekesį šiame “Į Laisvę” numeryje.

Med. dr. Eliziejus Draugelis leidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas Sao Paulo mieste, Brazilijoje, aktyviai dalyvaudamas tenykštėje lietuvių veikloje. Dr. E. Draugelis (g. 1888.IV.11 Bardauskų k., Vilkaviškio aps.) baigė Marijampolės gimnaziją 1909, o medicinos studijas Maskvoje 1914. Studentavimo laikais aktyviai reiškėsi lietuvių studentų katalikų veikloje (kartu su Pr. Dovydaičiu, K. Bizausku, V. Endziulaičiu, P. Grajausku, Z. Starkumi ir kit.). Komunistų kalintas, grįžo Lietuvon 1918. Čia tuoj įsijungė į Lietuvos atkūrimo darbą: išrinktas pirmuoju Marijampolės m. burmistru (1918); vidaus reikalų ministeris (1919 - 1920, E. Galvanausko kabinete); visų trijų seimų (1920 - 1926) narys ir II seimo sekretorius; sveikatos departamento direktorius (1927 - 1928); ligoninių direktorius (1928 - 1941). Aktyviai reiškėsi Liet. Ūkininkų Sąjungoje ir buvo ilgametis jos pirmininkas. Pasitraukė į Vakarus 1944, išvyko į Braziliją 1947.

Įžanginės mintys bei pastabos

Sao Paulo, 1969.VII.6

Malonus Redaktoriau,

Vakar gavau Jūsų malonų bet ir sukėlusį nemaža galvosūkio laišką. Duodate eilę klausimų ir norite mano atsakymų. Jūs minite apie mano “didžiulę patirtį lietuvių politinėje veikloje”. Deja, turiu paaiškinti, kad aš buvau anuomet politinis veikėjas ne iš pašaukimo, ne kaip specialistas, baigęs specialius politinius ir visuomeninius mokslus — gyvenimas privertė stoti į Lietuvos atstatytojų gretas. Siekiant man mokslo, Lietuva buvo žiaurioje carų vergijoje. Reikėjo ruoštis kovai prieš okupantą ir jo užmačias. Jau tėvo pradžios mokykloje (mano tėvas buvo tos mokyklos mokytojas) aš ir mano draugai svajojome apie nepriklausomą Lietuvą, planavome ir ruošėmės kovai prieš pavergėją. Studentavimo laikais visi susipratę lietuviai — tiek ateitininkai, tiek aušriečiai, tiek “neapsisprendusieji” — buvo įsijungę į Lietuvos laisvinimo darbą. Klaidų nė vienas neišvengia, jų neišvengė ir anuometiniai veikėjai. Anuomet, prieš nepriklausomybės atgavimą, veikėme savo krašte ir buvome savo tautiečių stiprinami. Tada neviliojo mūsų jokie titulai, nelaukėme jokios padėkos už darbus bei darbelius, kuriuos teko mums atlikti. Tikėsite ar netikėsite, reikalai pasunkėjo atgavus nepriklausomybę (veikė neigiamos jėgos ir iš vidaus ir iš užsienio).

Visa dabartinė laisvinimo veikla, atsidūrus už Tėvynės ribų, yra nepaprastai sunki. Čia reikia daug nuoširdaus patriotizmo, daug vilties ir tikėjimo, pilno susiorientavimo dabartiniuose pasaulio įvykiuose.

Priešas veda totalinę kovą. Jam yra pavykę suklaidinti jau ne vieną iš mūsų, pasitraukusių iš Lietuvos 1944 metais. Ką jau bekalbėti apie priešo įtaką laisvajame pasaulyje! Visi matome ir žinome, kad komunistams yra pavykę sumaišyti protus ne vienam net iš katalikų veikėjų laisvajame pasaulyje. Koks gi gali būti dialogas su komunistais?!

Turiu prisipažinti, kad neviliojo mane nei ministeriškas cilinderis, nei jokie kabinetų portfeliai. Jaučiausi neturįs pakankamai patyrimo. Antra, tuo metu, reikia pasakyti, buvo gana pavojinga užimti aukštesnį postą. Esu gavęs eilę grąsinančių laiškų, pasirašytų “juodosios rankos”. Juose buvo aiškiai pasakoma, kad, jei tik užimsiu kokį postą, būsiu tuoj sulikviduotas. Įsijungiau į Ernesto Galvanausko ministerių kabinetą (vidaus reikalų ministeriu) tik savo bičiulių A. Stulginskio ir kun. J. Vailokaičio spaudžiamas. Jie, atvykę pas mane į Pilviškių ūkį, turėjo ilgai mane įtikinėti, kad aš prisiimčiau tas nelengvas ir nedėkingas pareigas. Ir galų gale, kai jie užtikrino mane, kad, jei žūčiau, rūpinsis mano šeima (žmona ir 2 vaikais), sutikau paimti ministerio portfelį.

Kovų dėl Lietuvos laisvės palyginimas

Prašote palyginti anuometinę kovą su dabartine. Anais laikais kovotojų skaičius buvo labai ribotas. Šiuo metu padėtis yra visai kita. Ir darbuotojų ir kovotojų gretos yra didelės ir skaitlingos, tik gal mes pilnai ir visu frontu nepajudame. Meilės savo tautai ir kraštui niekad nestokojo lietuviuose. Nesena praeitis — partizanų kovos. Keliasdešimt tūkstančių geriausių Lietuvos sūnų ir dukrų paaukojo savo gyvybes nelygioje kovoje. Visi turėtumėm semtis savo darbuose ir žygiuose stiprybės iš šių laikų didvyrių — partizanų.

Kovos dėl Lietuvos laisvės paspartinimas

Kviečiate pasisakyti kovos dėl Lietuvos laisvės paspartinimo klausimu. Be abejo, kova yra užsitęsusi, ir šviesesnių prošvaisčių vis dar nesimato. Kaip ten bebūtų, jokiu būdu neturėtumėm nuleisti rankų. Priešingai, dėti visas pastangas visą laisvinimo darbą suaktyvinti. Lietuvos nepriklausomybės kovų metais daug Lietuvai talkino JAV-bių lietuviai. Ir šiuo metu jie gali atlikti (ir atlieka!) didelių darbų. Anais laikais lietuviai už Lietuvos ribų nebuvo pakankamai organizuoti. . Šiuo metu yra visai kita padėtis. Mus visus apjungia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Ją reikia dar labiau ugdyti, aktyvinti ir cementuoti. PLB turėtų vaidinti pirmaujantį vaidmenį visame Lietuvos laisvinimo darbe:    ji ir turi žmonių, ir kartu turi jau gerą organizaciją.

Trintys lietuvių išeivijoje

Minite apie esamą trintį tarp veiksnių ir tarp veiksnių ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės. Klausiate kaip tą trintį ar nesutarimus sumažinti iki minimumo. Jūs, JAV-se ir kitur, jaučiate tos trinties kiek daugiau. Mes, čia Brazilijoje, to beveik nepastebime. Nuomonių skirtumo yra, bet tai nevadinčiau aš trintimi. Gal kartais spauda tą reikalą perdaug išpučia. Mūsų laikraščiai, žurnalai ir kiti leidiniai turėtų vengti švaistymosi berniškais žodžiais arba vartojimo nepagrįstų kaltinimų, nenurodant faktų ir asmenų.

Ar profesionalai pakankamai

remia laisvinimo darbą?

Keliate klausimą — kas daugiau remia laisvinimo darbą: eiliniai lietuviai ar profesionalai? Būdamas medicinos daktaras, čia tuoj noriu ginti savo kolegas. Kas pradėjo ir didžiausias sumas sudėjo Lietuvių Fondui? Medicinos gydytojai! Žinoma, nemaža dalis profesionalų yra atsidavę savo profesijai ir neturi laiko visuome-

LIETUVOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIS 1920 METAIS — Dr. Eliziejus Draugelis su žmona 1920 metais. Tuo laiku jis buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeris.

 

niniam darbui. Tie asmenys turėtų “išsipirkti” kasmetinėmis ir apčiuopiamomis aukomis lietuvių kultūrinei ir politinei veiklai. Nenoriu užgauti dvasiškių, bet nėra ir ko nutylėti. Mano supratimu, dvasiškiai gana šykštūs aukomis bet kokiai lietuviškai veiklai. Žinoma, yra išimčių, bet apie jas čia nekalbėsiu. Prieš 1918 metus buvo visai kitaip.

Bendravimas su pavergtu kraštu

Norite mano nuomonės bendravimo su kraštu klausimu. Puiku. Vieną kitą žodį tarsiu šiuo klausimu. Šitas reikalas yra puikiai išdiskutuotas, ir geros valios lietuviai žino kaip elgtis: ryšiai su pavergtais broliais palaikytini. Žinoma, čia turime būti atsargūs ir jiems nepakenkti. Jokios kalbos nėra apie bendravimą su okupantu ar jo agentais. Plėstinas ryšių palaikymas su saviškiais radijo bangomis. Iškeltini atskirų lietuvių (pavergtoje tėvynėje) laimėjimai įvairiose mokslo ir kitose srityse. Jie turėtų apie tai patirti, kad mes didžiuojamės jų laimėjimais.

Parama Pietų Amerikos lietuviams

Kokios paramos esame reikalingi mes, gyveną Pietų Amerikos kraštuose? Mūsų ben-

DRAUGELIUS APLANKO GARBINGAS SVEČIAS — Dr. Eliziejų Draugelį (antras iš dešinės), žmoną Juliją ir sūnų Gediminą, gyvenančius Sao Paulo mieste (Brazilijoje) aplankė 1966 metais vyskupas Vincentas Brizgys, lankydamas tuo metu lietuvių bendruomenes Pietų Amerikoje.

druomenės veikia, gyvuoja, nors tirpimo matosi daug. Senieji ateiviai išmiršta, gi didelė dalis jaunosios kartos net taip nutausta, kad nė “trąšai” svetimiesiems nebetinka. Piniginės paramos mums nereikia, bet reikia moralinės: laukiame vizitų ir apsilankymų iš žymesnių veikėjų, rašytojų, muzikų, dainininkų ir kitų menininkų iš JAV-bių, Kanados, Vakarų Vokietijos ir kitų laisvojo pasaulio kraštų, kur tik yra didesnės lietuvių bendruomenės. Mums būtina parama lietuviškomis knygomis, vadovėliais (jaunimui), muzikos plokštelėmis ir kit. Reikia manyti, kad PLB valdyba čia ateis mums į talką.

Kaip ir kada Lietuva atgaus

laisvę ir nepriklausomybę?

Kviečiate mane papranašauti. Nesu pranašas, bet viena galiu pasakyti, kad Lietuva tikrai atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Čia daug lems pasauliniai įvykiai, bet ir mes patys suvaidinsime didelį vaidmenį. Pirmiausia, visi mes privalome išlikti lietuviais ir savo jaunąją kartą išauginti tikrais ir susipratusiais lietuviais. Antra, turime laikytis savo tikėjimo, savo tautinės kultūros ir tapti aktyviais PLB nariais. Mano supratimu, būtina turėti savo Katalikišką - Krikščionišką Centrą, autonominį ir nepriklausomą nuo kitų. Lietuviai katalikai (viso laisvojo pasaulio) turėtų turėti savo kardinolą (be abejo, šv. Tėvo paskirtą) ar bent arkivyskupą, kuris vadovautų lietuvių parapijoms. Tada pasibaigtų parapijų “nusavinimai”, “pasisavinimai”, “suteritorinimai” ir t. t. Šioje srityje esame jau gerokai pasivėlinę. Buvo pradėtas organizuoti žygis pas šv. Tėvą. Ar bus tai realizuota? Toliau “pranašaujant” — atgavome laisvę ir nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo. Lietuva vėl atsikurs, subirėjus komunistinei Rusijai. Tai pareikalaus didelio sukrėtimo Europoje, Azijoje ir gal net kitur. Likusiuose pasaulio trupiniuose, esu tikras, bus ir lietuvių. Tada Lietuva įeis į Europos Fe deraciją, sukurtą krikščioniškais pagrindais.

Linkėjimai “Į Laisvę” žurnalui

Aš ir mano artimieji skaitome ir gėrimės Jūsų redaguojamu “Į Laisvę” žurnalu. Aktyvistų frontininkų skelbiamos idėjos, nuoširdus ir ugningas patriotizmas palaiko ir gaivina mūsų tautiečių dvasią. Savo ir visų savo pažįstamų vardu linkiu Jums, p. Redaktoriau, ir visiems bendradarbiams puikios sėkmės ir ištvermės šiame taip svarbiame darbe.

Su geriausiais linkėjimais,