NAUJŲ KELIŲ IEŠKOTOJAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko ir “Naujienų” redaktoriaus ir Amerikos Lietuvių Tarybos vykdomojo komiteto sekretoriaus dr. Pijaus Grigaičio dialogas laiškais. Tie jų laiškai rezoliucijų žygio reikalu, rašyti 1961 metų antroje pusėje, nebuvo dar niekur iki šiol paskelbti.

•    “Naujienų” redakcijos ir dr. Pijaus Grigaičio “pranašystės” rezoliucijų žygio reikalu.

•    Amerikos Lietuvių Tarybos centro vykdomojo komiteto atsisakymas imtis rezoliucijų pravedimo darbo ir Rezoliucijoms Remti Komiteto suformavimas.

RAMI DEŠIMTMEČIO PRADŽIA

Prisiminkime 1961 metų pačias pirmąsias dienas. Prezidentas Dwight D. Eisenhower buvo bebaigiąs savo poros gana ramių kadencijų (ir krašte ir užsienyje) prezidentavimą; naujasis krašto prezidentas John F. Kennedy dar nebuvo įkėlęs kojų į

Baltuosius Rūmus; JAV-bių dar nekamavo Vietnamo karas; krašto juodukai dar nebuvo pasinešę į riaušes; kairysis ir ekstremistinis elementas dar niekur nebuvo pakėlęs galvų (ir kumščių) — nei JAV-se nei kur nors kitur. Trumpai tariant, bent laisvojo pasaulio žmonės gyveno gana ramius laikus.

NEPASITENKINIMAS LIETUVIŲ TARPE

Nepasitenkinimo (ir gana didelio) buvo jau tada galvojančių lietuvių tarpe dėl veiksnių sustingimo, jų išsisėmimo ir tuo pačiu jų neveikios, šviesiau galvojantieji lietuviai buvo jsitikinę, kad Lietuvos laisvinimo darbas jau tada buvo užvilkintas ir buvo praleistos auksinės progos Eisenhower - Dulles laikais Lietuvos bylos pilnam pajudinimui. Visa eilė lietuvių darbuotojų manė, kad Lietuvos laisvinimo darbe buvo galima žymiai daugiau padaryti, negu kad mūsų veiksniai darė ar bandė daryti. Ypač, buvo užleistas svetimųjų į kovą dėl Lietuvos laisvės įjungimas.

ISTORINĖ 1961 METŲ DIENA

Istorinis 1961 metų sausio mėnesio 14 dienos (šeštadienio) vakaras. Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūrio narių padarytas tą vakarą nutarimas išjudino viso krašto lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių visuomenę. Buvo nutarta, talkinant JAV-bių Kongresui, siekti Lietuvos bylą perkelti į Jungtines Tautas. Kalifornijos lietuviai tuo metu (ir dabar) turėjo žymiai daugiau ir geresnių ryšių su įtakingais krašto pareigūnais, negu kad visi veiksniai sudėjus kartu. Minėto frontininkų nutarimo realizavimui į talką atėjo senatorius Thomas H. Kuchel ir kongresmanas Glenard P. Lips-comb, įnešdami 1961 metų vasario pradžioje Lietuvos bylos reikalu rezoliuciją į JAV-bių Kongresą (Senatą ir Atstovų Rūmus).

LIETUVIAI PLYŠO IŠ DŽIAUGSMO

Senatoriaus T. Kuchel rezoliucija (S. Con. Res. 12) ir kongresmano G. Lipscomb rezoliucija (H. Con. Res. 153) buvo įneštos į Senatą ir Atstovų Rūmus prieš pat Vasario 16-sios minėjimus visame krašte. Visa spauda (“Draugas”, “Naujienos”, “Darbininkas”, “Dirva” ir kiti laikraščiai) plyšo iš džiaugsmo: davė didžiulėmis antraštėmis pranešimus ir rašė vienas už kitą geresnius įžanginius. ALT-bos vykdomasis komitetas, jo terminologija, “užgyrė” tas abi rezoliucijas, pranašavo jų greitą pravedimą JAV-bių Kongrese ir kvietė krašto lietuvius jungtis į rezoliucijų pravedimo žygį.

Greit nutilo “Naujienos”, entuziazmo rezoliucijoms neberodė ir ALT-bos vykdomasis komitetas. Mat, ir “Naujienos” ir tas minėtas mūsų veiksnys patyrė, kad abi rezoliucijos buvo įneštos į JAV-bių Kongresą ne Marijos Kižytės (ALT-bos ryšininkės Washingtone), o Kalifornijos lietuvių veikėjų pastangomis.

ALT-BA ATSISAKO REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO DARBO

Kalifornijos lietuviai veikėjai, kurių pastangomis tos rezoliucijos būvi įneštos į JAV-bių Kongresą, buvo įsitikinę, kad jų pravedimo darbo imsis ALT-bos centro vykdomasis komitetas. Kurį laiką, kitiems nieko nedarant, rezoliucijų pravedimo reikalą stūmė pirmyn ALT-bos Los Angeles skyrius, kuriam tuo metu vadovavo Julius Jodelė. Jis tais metais vadovavo ir Kalifornijos pabaltiečių bendram komitetui (Baltic States Joint Committee). Per tą komitetą buvo išjudinti Kalifornijos ir viso krašto estai ir latviai. Julius Jodelė buvo pasiryžęs visą tą darbą (ir garbę) perduoti ALT-bos centro vykdomajam komitetui. Jis vedė pasitarimus ir telefonu ir lankydamas ALT-bos “rabinus” Chicagoje. Maždaug šešetą mėnesių užtrukusios Juliaus Jodelės pastangos buvo nesėkmingos:    ALT-bos “bosai” atsisakė imtis rezoliucijų pravedimo darbo.

KITA 1961 METŲ ISTORINĖ DIENA

Los Angeles lietuviai veikėjai, kurių pastangomis minėtos rezoliucijos buvo įneštos į JAV-bių Kongresą, 1961 metų rugpjūčio mėnesio 5 dieną rinkosi specialiam pasitarimui. ALT-bos centro vykdomajam komitetui nieko nedarant ir neplanuojant daryti, buvo nutarta suformuoti specialų vienetą, kuris imtųsi iniciatyvos rezoliucijų pravedimo žygiui. Tas naujai suformuotas komitetas apeliavo į visą mūsų visuomenę, prašydamas tam darbui ir taikos ir paramos. Pritarimas buvo pasigėrėtinas. Netrukus į darbą įsijungė krašto estai ir latviai. Po gero pusmečio komitetas persiformavo į dabar tebeveikiantį Rezoliucijoms Remti Komitetą (jo oficialus vardas: AMERICANS FOR CONGRESSIONAL ACTION TO FREE THE BALTIC STATES), kurio veikloje ir darbuose dalyvauja JAV-bių pa-baltiečiai ir kiti amerikiečiai.

KOMITETO PIRMASIS LAIMĖJIMAS

Komiteto užsimojimas buvo tikrai gigantiškas. Užtruko apie šešetą metų atsiekti pirmąjį laimėjimą. Per tą laiką rezoliucijų Lietuvos bylos reikalu buvo įnešta šimtais į JAV-bių Kongresą. Atstovų Rūmai vieną iš įneštų rezoliucijų vienbalsiai priėmė 1965 metų birželio 21 dieną. Senatas tą pačią rezoliuciją (H. Con. Res. 416) priėmė taip pat vienbalsiai 1966 metų spalio mėnesio 20 dieną.

ŽYGIO ISTORIJA

čia nė nemėginsime rašyti Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio istorijos. Tai padarys kiti ateityje.

“Naujienos” ir tuometinis jų redaktorius dr. Pijus Grigaitis tuoj išėjo į kovą prieš šį vienetą, šiame “Į Laisvę” numeryje skelbiame jo pirmąsias “pranašystes” rezoliucijų pravedimo reikalu. Tai buvo "Naujienų” (ir dr. P. Grigaičio) atsakymas į patį pirmąjį komiteto atsišaukimą į mūsų visuomenę, kurio 1 egz. buvo pasiųstas ir “Neujienoms” ir jos buvo paprašytos tai paskelbti. 1961 metų antroje pusėje įvyko pasikeitimas laiškais tarp Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko ir dr. Pijaus Grigaičio. Skelbiami tie laiškai ištisai, šiame numeryje taip pat skelbiami tie lietutuvių veikėjai, kurie patys pirmieji įsijungė į rezoliucijų pravedimo žygį ir duodami vieno ar kito iš jų pareiškimai.

REDAKCIJOS PASTABA. “Naujienų” (ir dr. P. Grigaičio) pareiškimo ir L. Valiuko ir dr. P. Grigaičio laiškų kalba netaisyta.

“NAUJIENOS” IR DR. PIJUS GRIGAITIS IŠEINA Į KOVĄ PRIEŠ REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETĄ

•    “Naujienų” ir dr. Pijaus Grigaičio “pranašystės” įneštų į JAV-bių Kongresą rezoliucijų pravedimo reikalu.

•    “Naujienos” ir dr. Pijus Grigaitis kviečia lietuvių visuomenę rezoliucijų pravedimo žygio neremti.

Rezoliucijoms Remti Komitetas pradėjo savo darbą 1961 metų rug-piūčio mėnesio 5 dieną. Šio žygio pradininkai padarė trumpą pareiškimą spaudai. To pareiškimo vienas egzempliorius buvo pasiųstas ir “Naujienoms”. Tą pareiškimą "Naujienoms” tada pasiuntė tuometinis (ir dabartinis) Komiteto sekretorius Edmundas Arbas. Duodame neilgą dr. P. Grigaičio laišką, adresuotą E. Arbui, ir ilgą “Naujienų” redakcijos atsakymą.

Redakcija

“Naujienų” Redakcija gavo iš Los Angeles, Calif., pranešimą, po kuriuo padėti vardai L. Valiukas, E. Garbas (Arbas. Red.) ir kiti, pasivadinę “Americans for Kuchel-Lipscomb Resoliution” Vykdomuoju Komitetu ir kuriame skelbiama, kad jie siekią sujungti amerikiečius į “Lietuvos vadavimo darbą”.


DR. GRIGAIČIO PIRMASIS LAIŠKAS REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETUI — Rezoliucijoms Remti Komitetas pradėjo savo darbą 1961 metų rugpjūčio mėnesio pačiomis pirmomis dienomis ir kreipėsi talkos ir paramos reikalu į lietuvių visuomenę per spaudą. Komiteto pareiškimą spaudai išsiuntinėjo tuometinis (ir dabartinis) organizacijos sekretorius Edmundas Arbas. “Naujienos” to pareiškimo neįdėjo. “Naujienų” redakcija (dr. P. Grigaitis) atsiuntė tuo klausimu savo pareiškimą (atsakymą) Rezoliucijoms Remti Komitetui. Tos “Naujienų” “pranašystės” (atsakymas) duodamos ištisai šiame “Į Laisvę” žurnalo numeryje.

Neseniai ta los-angeliečių grupė veikė Amerikos Lietuvių Tarybos Pietinės Kalifornijos Skyriaus vardu ir jos priešakyje stovėjo Julius Jodelė, su kuriuo “Naujienoms” jau teko turėti ginčų dėl jo veiklos, keliančių nesusipratimų ALT veikėjų tarpe. Mums teko ir ir kitomis progomis pasisakyti Kuchel-Lipscomb

rezoliucijos klausimu.

Vėliau ta grupė persiorganizavo ir pasivadino "Lithuanian - American National Committee for Kuchel -

Lipscomb Resolution”, su pirmininku L. Valiuku ir J. Jodele vicepirmininku.

O dabar ji dar kartą persiorganizavo ir pakeitė savo vardą į “Americans”. Ji dabar bando įtraukti lietuvius veikėjus iš viso krašto; keliolika jų p. Valiuko “Amerikonai" jau įjungė į savo komitetą.

Į šio persiorganizavusio komiteto veiklą “Naujienos" žiūri taip, kaip žiūrėjo į p. Jodelės grupės. Bet kadangi jie dabar užsimojo veikti visame krašte — siųsti delegacijas į Washingtoną, steigti vietinius komiteto skyrius ir rinkti aukas, tai Čia duodame jiems kiek platesnį atsakymą.

I

ALT žygio metu Washingtone balandžio mėn. ir konferencijos su lietuvių veiksniais bei latviais ir estais niekas nė neužsiminė apie Kuchel - Lipscomb rezoliuciją.

ALT suvažiavimas Chicagoje, liepos 3-4 d. d. keturių srovių ir dviejų susivienijimų atstovai, dalyvaujant VLIKo pirmininkui, taip pat niekas nematė reikalo tą akciją remti. Tarp pranešimų iš vietų, buvo nurodyta, kad Los Angeles keletas asmenų, vadovaujamų p. Valiuko, agituoja už Kuchel - Lipscomb rezoliuciją ir kad dėl to kyla nesusipratimai tarp lietuvių veikėjų. Tačiau nė vienas suvažiavimo dalyvis nesiūlė tą rezoliuciją paremti.

šitie faktai seniai žinomi mūsų visuomenei. Bet p. Valiuko ir kitų grupė vistiek sumanė steigti viso krašto mastu “Amerikinį Komitetą” tai rezoliucijai pravesti ir žada veikti, kol ji bus "priimta ir krašto administracijos įgyvendinta”.

Visų pirma, tai lietuvių jėgų skaldymas. Šalia Amerikos Lietuvių Tarybos bandoma sudaryti atskira organizaciją politinei veiklai.

Visos mūsų ideologinės ir politinės grupės yra vienbalsiai pasisakiusios prieš bet kokį lietuvių vienybės ardymą.

Antra, p. Valiukas ir jo bendradarbiai skleidžia publikoje tuščias iliuzijas, nes tą Kuchel - Lipscomb rezoliuciją pravesti nėra jokios vilties. Jų agitacijos nepasisekimas gali sukelti tik nusivylimą visuomenėje ir atimti jai norą ateityje veikti, kada bus tikras reikalas visiems lietuviams sukrusti.

II.

Kodėl Kuchel - Lipscomb rezoliucijos neparėmė nei lietuviškų veiksnių konferencija Washingtone, nei metinis ALT suvažiavimas Chicagoje?

Neparėmė dėl to, kad jau buvo paaiškėję, jog tai rezoliucijai nėra šansų praeiti, nes ji negavo paramos nei iš įtagingų vadų JAV kongrese, nei iš krašto administracijos.

Abu rezoliucijos autoriai yra respublikonai, t. y. mažumos partijos žmonės. Aišku kiekvienam, kad be daugumos partijos paramos jų sumanymas negali būti priimtas.

Lietuvos klausimas nėra partinis klausimas. JAV kongrese, kaip Vasario 16 progomis yra rengiama senate ir atstovų bute Lietuvių Diena, tai kalbas sako ir pareiškimus daro abiejų partijų senatoriai ir atstovai. Vadovauja visada daugumos partijos asmuo kiekvienuose rūmuose:    jei daugumą turi demokratai, tai — demokratas; jei respublikonai, tai — respublikonas. Tai paprasta taisyklė.

Bet kas svarbiausia kongreso veikimas abiejų partijų sutarimu, kaip “non-partizan” arba “bi-partizan” veikimas yra visada išlaikomas.

Šito nepartiškumo, deja, trūksta Kuchel - Lipscomb akcijai. Kiekvienas jų įteikė rezoliuciją tik savo vardu, neužtikrinęs paramos nė iš vieno senatoriaus arba atstovo iš kitos partijos.

Kai senatorius Kuchel įteikė rezoliuciją, senato klerkas pareiškė, kad rezoliucija bus padėta ant stalo ir kiekvienas gali pasirašyti po ja. Kai visi, kurie nori pasirašyti, padės savo parašus, rezoliucija bus perduota Užsienių Santykių Komitetui. Ar nors vienas senatorius pasirašė? Nė vienas.

Atstovų bute kita taisyklė. Po įnešimu negali pasirašyti daugiau, kaip vienas (įnešimo autorius). Kiti atstovai, kurie nori rezoliuciją paremti, turi jos tekstą tokį pat arba kiek pakeistą, įnešti, kaip savo originalų sumanymą. Bet ar bent vienas atstovas tai padare? Nė vienas.

Šitas abiejų rezoliucijų autorių nepasisekimas parodė, kad iš jų dviejų pastangų nieko neišeis, kad tai yra negyvas dalykas.

Štai dėl ko lietuvių veiksniams konferuojant Washingtone savo tarpe ir ALT pareigūnams tariantis su latvių ir estų veikėjais, niekam nė į galvą neatėjo tą negyvą sumanymą svarstyti arba remti.

III

Bet losangeliečiai vistiek skelbia, kad jie tą rezoliuciją pervarys. Nes jie sakosi turį informacijų, kad rezoliucijai esąs gautas “didelis pritarimas’’ senate ir atstovų bute. “Didelis pritarimas”, kurio nebuvo matyti daugiau, kaip per šešius mėnesius, ir kada dabar beveik baigiasi kongreso sesija!

Jie užmiršta ir kitą “smulkmeną”, kad Jungtinių Tautų rudeninė sesija prasidės rugsėjo 19 dieną. Pirmiausiai ten bus ginčai dėl darbotvarkės sudarymo. Jei Kuchel - Lipscomb rezoliucija dar tebeguli senato ir atstovų būto komitetų pirmininkų stalčiuose, tai kaip ji gali patekti į Jungtinių Tautų sesijos darbotvarkę ?

Kad ji galėtų būti įdėta į darbotvarkę reikia didelio paruošiamo darbo tarp 99 delegacijų, kad dauguma jų pritartų. Nes Sovietų Rusija, visas komunistų blokas ir gerokas skaičius kitų priešinsis.

Kas juos įtikins, kad Pabaltijo klausimas turi būti įtrauktas į sesijos programą?

Prie dabartinės padėties, kada 66 Jungtinių Tautų nariai balsavo prieš Prancūziją (dėl Bizertos bazės) ir netiesioginiu būdu prieš JAV, Britaniją ir jų sąjungininkus, — šitose aplinkybėse tikėtis, kad dauguma sutiktų įrašyti Pabaltijo respublikų klausimą į asemblėjos darbotvarkę, yra naivu.

Taigi, jei ta rezoliucija ir būtų “žaibo greičiu” priimta JAV kongrese, ji nieku būdu negali patekti į šios Jungtinių Tautų sesijos programą.

Kongreso nariai, kurie turi bent kiek patyrimo tarptautinėje politikoje, žino šitą padėtį labai gerai. Tai kokia gi prasmė jiems tą rezoliuciją remti?

IV

Šiandieną tai numano ir los-angeliečių komiteto žmonės. Komitetas siuntė delegaciją į Washingtoną pasikalbėti su šen. Kuchel ir atstovu Lipscombu. šie aiškino, kad jeigu JAV kongresas šiemet tos rezoliucijos nepriims, tai reikia už ją agituoti ateinančiais metais — “Kol ji bus priimta”. Bet nei tuodu kongreso nariai, nei los-angeliečių komitetas visuomenei nepaaiškino, ar jie gaus ir kokiu būdu jie tikisi gauti krašto administracijos pritarimą ir paramą.

Užsienio politiką veda JAV prezidentas su valstybės sekretoriaus pagalba. Senatas gali prezidentui patarti, bet negali davinėti jam įsakymus arba davinėti nurodymus, ką ir kaip jisai privalo daryti.

Todėl jokiu svarbesniu užsienio politikos klausimu kongresas nedaro nutarimų, negavęs aiškaus iš prezidento arba valstybės sekretoriaus. Lietuvos ir kitų dviejų Pabaltijo valstybių likimo klausimas yra vienas iš opiausių.

Bet iki šiol tos rezoliucijos autoriai administracijos pritarimo neturi ir, tur būt, nebandė gauti, šito pritarimo stoka ir nulėmė nepasisekimą jų sumanymui.

Ar juodu gaus administracijos pritarimą ateinančiais arba 1963 metais?

Jei prezidentas ir valstybės sekretorius norės, kad tokio arba panašaus turinio rezoliucija būtų kongrese priimta, tai juodu kreipsis ne į mažumos partiją, kuri yra opozicijoje, o į daugumos partiją. Todėl Kuchel - Lipscomb rezoliucijai nėra progos būti priimtai nei šįmet nei kitais metais.

Bet tai nereiškia, kad nei dabar, nei ateinančiais metais nebus iškeltas tarptautiniame forume arba diplomatinėse derybose Lietuvos klausimas. Jisai gali būti iškeltas bet kuriuo laiku — sakysime svarstant Lenkijos arba Vokietijos sienų problemas.

Tam mūsų politiniai veiksniai turi pasiruošti: surinkti medžiagų Lietuvos bylai ginti; supažindinti su tąja medžiaga atitinkamas vyriausybės įstaigas ir užsienio vyriausybes ir t. t.

Šitiems pasiruošimams Kuchelio -Lipscomb rezoliucija negali padėti nė per nago juodymą. Bet agitavi-mas už ją gali nukreipti visuomenės - dėmesį nuo to reikalo ir bereikalingai sueikvoti dali energijos, lėšų ir jėgų, kurių mes juk perdaug neturime.

Taigi netiesą sako p. Valiukas ir jo bendradarbiai, kada jie ramina abejojančius savo šalininkus:    "Jei rezoliucijos ir nepasiseks pravesti, tai mes nieko nepralaimėsime”. Tai stambi klaida. Organizuotos visuomenės skaldymas reiškia pralaimėjimą Lietuvos laisvinimo reikalui. O komiteto pastangų nepasisekimas, kuris yra neišvengiamas, duos progą Lietuvos priešų propagandai skelbti, jog Amerikos kongresas Lietuvos nepriklausomybės idėją “palaidojo”. Kam bus nauda kai šitokia jų propaganda bus paleista už Geležinės Uždangos?

Visais šiais motyvais remdamosi “Naujienos” patariam mūsų organizacijų vadovybėms ir paskiriems veikėjams p. L. Valiuko ir Ko. organizuojamo komiteto akcijos neremti ir įspėti, kad jų separatinė veikla gali tik pakenkti vieningam Lietuvos laisvinimo darbui.

1951 m. rugpjūčio mėn. 30 d.

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PIRMININKAS L. VALIUKAS PRADEDA DIALOGU SU DR. P. GRIGAIČIU • “Grigaitis vėl šėlsta; vyrai, esate ant gero kelio!” — geros valios lietuvio patarimas rezoliucijų žygio darbuotojams.

Los Angeles, 1961 metų spalio 7 d.

Dr. Pijui Grigaičiui,

“Naujienų” Redaktoriui,

1739 South Halsted Street Chicago 8, Illinois

Malonus p. Grigaiti,

“Naujienų” neprenumeruoju ir neskaitau, bet kiekvieną kartą, kai tik Jūs parašote ką nors apie Kuchel - Lipseomb rezoliucijai remti komitetą ir jo darbus, keletą iškarpų visad gaunu iš komiteto narių ar šiaip lietuvių iš įvairių JAV-bių lietuvių bendruomenių, šiandien gavau porą iškarpų iš “Naujienų” rugsėjo 28 d. numerio, kur apžvalgoje beveik per visą puslapį pasisakote Kuchel - Lipseomb rezoliucijos ir jai remti komiteto reikalu. Savo laiškutyje vienas lietuvis rašo: “ ... Grigaitis vėl šėlsta; vyrai, esate ant gero kelio! Dirbate didelį darbą. Nekreipkite jokio dėmesio į jį. Jūsų darbams paremti siunčiu piniginę auką ...” Kaip matote, ir Jūs mums talkinate.

Atvirai kalbant, mūsų komiteto bendras nusistatymas yra nereaguoti visai į Jūsų vienokius ar kitokius komentarus. Jūsų straipsnyje — “Lietuvos laisvė ir amerikiečių politika” — taip viskas sumaišyta ir sunarpliota, tiek pykčio komitetui ir jo žmonėms, ir būtų tik laiko gaišinimas mėginti atitaisyti Jūsų, kaip amerikiečiai sakytų, “wild and irresponsible statements”. Bet kaip ten bebūtų, Jūs duodate mums puikios reklamos. Anglų politikas Churchill yra kartą išsireiškęs: “Jei apie mane niekas nieko neigiamo nebepasakytų, tai būtų ženklas, kad iškrypstu iš tikro kelio”. Nė vienam, nors ir labai dideliam ir svarbiam žygiui, kaip jau Jūs iš praktikos žinote, visi nepritaria. Šiuo reikalu nepritariančiųjų tarpe esate Jūs. Lietuvių visuomenė mūsų žygiui pritaria, žymesnieji lietuvių darbuotojai yra įsijungę į šį komitetų. Nuoširdžiai šiam reikalui pritaria ir latviai su estais bei visa eilė įtakingų amerikiečių. šiame lape surašytieji yra patys pirmieji, atsiliepę į mūsų kvietimą., šiuo metu mūsų komitetas yra jau keletą kartų padidėjęs ir vis didėja.

Mano supratimu, savo pikta ir netikslia informacija kenkiate ir sau ir ALT-bos centrui. Tikrumoje, mūsų komitetas ALT-bai tik talkina, ir ALT-ba turėtų už tai mums būti dėkinga. Jūs, priešingai, mus visokiais būdais iškoneveikiate per “Naujienas”. Mes nė nemėginsime pasisakyti ar Jūs darote gerai ar blogai, lietuvių visuomenė daro ir padarys tuo reikalu tikrą sprendimą.

Su geriausiais linkėjimais,

(pas.) Leonardas Valiukas

DR. PIJAUS GRIGAIČIO ANTRASIS LAIŠKAS

• “Naujienų” redaktorius ir ALT-bos vykdomojo komiteto sekretorius dr. Pijus Grigaitis “pranašauja” labai liūdną ateitį rezoliucijų žygio darbuotojams.

Telefonas HAymarket 1-6100 NAUJIENOS The Lithuanian Daily News

The Lithuanian News Publishing Company

1739 South Halsted Street Chicago 8

1961 m. spalio 12 d. Mr. Leonardas Valiukas 902 West 24th Street Los Angeles 7, Calif.

Gerbiamasis:

Gavęs Tamstos laišką, rašytą šio mėnesio 7 d., tyčia dar kartą perskaičiau tą “Naujienų” Apžvalgos (rugs. 28    d.) straipsnį, kuriame

Tamsta sakai suradęs daug “pykčio” ir viską “sumaišyta ir sunarpliota”. Perskaičiau ir šiek tiek nustebau dėl Tamstos sugebėjimo rašyti netiesą.

Pykčio tenai tikrai nėra. Aštriausias straipsnio išsireiškimas, tai — kad J. Šviekšnio prasimanymas, jog "Naujienos” įrodinėjančios, kad kovai už Lietuvos laisvę reikią "prašyti Valstybės departamento leidimo”, yra “pagrįstas nesąžiningu ‘Naujienų’ minčių iškreipimu”. Taip tai aštrus priekaištas — taikytas, beje, pasislėpusiam po slapyvarde asmeniui, o ne Tamstos vadovaujamam komitetui arba jo nariams.

Bet ar šis nesąžiningumo priekaištas neteisingas ? Atrodo, kad Tamsta pilnai solidarizuojiesi su tuo asmeniu ir laikai jo atliktą “Naujienų” minčių suklastojimą leistinu ir bandai jį uždengti išdidžiu pareiškimu, jog “būtų tik laiko gaišinimas mėginti atitaisyti”; atitaisyti ne Šviekšnio falsifikaciją, o “N-ų” tokius ir kitokius pareiškimus!

Vadinasi, ką “mūsiškis” padaro, viskas tvarkoje; bet kuri priemonė gera “labai dideliam ir svarbiam žygiui” paremti. Naudinga bus tai žinoti.

Tamsta praneši, kad Jūsų komitete esąs bendras nusistatymas “visai nereaguoti į mano vienokius ar kitokius komentarus. Sakyčiau, kad tai visai nelogiška, jeigu Tamsta tikrai manai, kad K-L rezoliucija ir jos rėmimas yra iš tiesų “labai didelis ir svarbus žygis”. Tokiam dalykui juk turėtumėte norėti ko plačiausių visapusiškų diskusijų. O Jums diskusijos visai nepageidaujamos, tiesiog nepakenčiamos. Darykite taip, kaip Mr. Valiukas and Co. liepia, ir neklausykite jokios kritikos! Tai Jūsų taktika.

Bet iš tikrųjų, ką Jūs galėtumėte atsakyti į “Naujienų” komentarus? Atsakyti iš esmės, o ne suktais išsisukinėjimais ir paniekos žodžiais kritikams (“Grigaitis šėlsta“)? Nė vieno mūsų paduoto fakto ir argumento Jūs neatrėmėte ir neatremsite.

Kongreso sesija pasibaigė, bet apie K-L rezoliuciją nė šnipšt. Ar tai nepatvirtina “Naujenų" pareikštos nuomonės? Jei dar Tamsta tiki, kad antrojoje sesijoje bus kitaip, tai susilauksi dar didesnio nusivylimo. Nemalonu bus ir tiems “darbuotojams”, kurie Tamstos paklausė. Daugelis jau gailisi.

Su pagarba:

(pas.) P. Grigaitis

“NAUJIENOS” IK DR. GRIGAITIS KLYDO IR KLYSTA • Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė bando įrodyti dr. Grigaičiui, kad ir “Naujienos” ir jis klydo ir klysta.

Los Angeles, 1961 metų spalio 13 d.

Dr. Pijui Grigaičiui,

“Naujienų” Redaktoriui,

1739 South Halsted Street Chicago 8, Illinois

Malonus p. Grigaiti,

Dėkoju už 1961 metų spalio mėn. 12 d. laišką ir jame pareikštas Jūsų mintis. Jūsų mintys nėra palankios nei mūsų komitetui, nei man, bet Jūs turite šventą teisę tai daryti.

Jūs teigiate savo laiške:    .. Nė vieno mūsų paduoto fakto ir argumento Jūs neatrėmėte ir neatremsite. .Atrodo, kad tai labai drąsus teigimas. Mes, katalikai, tikime į Popiežiaus neklaidingumą doros ir tikėjimo dalykuose. Kituose dalykuose gali klysti ir Popiežius. Ar iš tikrųjų jau ir manote, kad “Naujienos” niekad neklysta? O kiek jose yra klaidų ir faktų iškraipymo! Prieš kiek laiko net įžanginyje (editorial) rašėte, kad senatorius Tom Kuchel rezoliuciją atsiėmęs. "Naujienose” minėjote (ir ne vieną kartą), kad demokratai Kuchel - Lipscomb rezoliucijos neremia. Paminiu tik porą faktų. Senatorius Tom Kuchel rezoliucijos nebuvo atsiėmęs ir nė nemano tai daryti. Eilė demokratų šulų rezoliuciją remia, ir turime iš jų laiškus. Matote, kad "Naujienos” klydo.

Jūs norite, kad šis komitetas per porą savo veiklos mėnesių būtų, kaip žmonės sako, “kalnus nuvertęs”. Jūs labai puikiai žinote iš savo praktikos, kad ne visada galima pilnai atsiekti to, ko norima. Savo lietuvių politinėje veikloje ne kartą Jums yra tekę rankas nuleisti ir išeiti pralaimėtoju. ALT-bos veikloje eilė žygių yra buvę nesėkmingi. Tik tas nepralaimi niekad, kuris iš viso nieko nedaro. Mūsų supratimu, Kuchel - Lipscomb rezoliucija yra svarbi, ir mes dėsime visas pastangas, kad ši rezoliucija būtų pravesta. Nei Jūs. nei mes, nei kas nors kitas negali išpranašauti šios rezoliucijos ateities. Rezoliucijos rėmėjų eilės yra kelis kartus skaitlingesnės, negu tų (įskaitant ir Jus), kurie kovoja prieš Kuchel - Lipscomb rezoliuciją. Iki šiol dar nė vienas nėra iš mūsų komiteto pasitraukęs. Jei kas iš viso gailėtųsi įsijungęs (Jūsų teigimas ir čia nepaprastai išpūstas — “Daugelis jau gailisi”) į komitetą, gali visad iš jo išeiti. Niekas nė vieno pririšęs komitete nelaiko.

Mūsų komitete nei aš, nei kuris nors kitas asmuo nemėgino, nemėgina ir nemėgins diktuoti. Visi svarbesni nutarimai buvo ir bus padaryti su komiteto daugumos narių pritarimu. Kultūringų diskusijų nevengiame ir jų nebijome. Komiteto nusistatymais yra, kaip amerikiečiai sakytų, “to discuss matters būt not to argue”. “Naujienos” dažnai linkusios prie antro būdo (“to argue”). Be abejo, galėtumėm atsakyti “iš esmės, o ne suktais išsisukinėjimais ir paniekos žodžiais kritikams”, Jūsų žodžiais, į “Naujienų” komentarus. Ar "Naujienos” mūsų atsakymus dėtų - skelbtų? "Naujienose” mūsų atsakymų iš viso nėra buvę. Vienas kitas mažas gabalėlis yra buvęs paskelbtas "Drauge”, “Darbininke” ir kituose laikraščiuose. “Naujienos” bijosi įdėti net komiteto pranešimus, kuriuose nei "Naujienos,” nei jų redaktorius nė vienu žodžiu nėra užsimintas. “Suktų išsisukinėjimų” ir “paniekos žodžių” yra pilna “Naujienų” rašinėliuose, straipsneliuose, korespondencijose ir straipsniuose, liečiančiuose rezoliuciją ir mūsų komitetą. Posakio "Grigaitis šėlsta” yra autorius iš Jūsų pašonės, Chicagos. Jis tik atsiuntė mums auką; į komitetą nėra įsijungęs. Su panašiais posakiais esame gavę visą eilę laiškų. Pacitavau Jums tik iš vieno.

Žinau, kad Jūs esate užsispyręs kovotojas. Tai nėra bloga savybė, šiuo metu Jūs jau turėtumėt žinoti, kaip amerikiečiai sakytų, “banga eina prieš Jus”. Savo kovai prieš mus pritarimo nerandate. Vienas žymus demokratas (ne respublikonas!) iš Chicagos pašonės man šiandien gautame laiške rašo: “. .. Pagal galutinę informaciją, Grigaitis yra likęs vienas pats opozicijoje ADT-bos vyr. vadovybėje. Jį žmonės tramdo, bet jį žinai. Tad gerai darot nereaguodami . ..”

Tai tokios būtų mano kelios mintys j Jūsų spalio 12 d. laišką.

Linkiu Jums ir visiems kitiems "Naujienų” darbuotojams puikios sėkmės.

Su geriausiais linkėjimais,

(pas.) Leonardas Valiukas

DR. GRIGAITIS SUMINI VISAS REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO DARBUOTOJŲ “NUODĖMES”

• Ilgasis ir paskutinis dr. Pijaus Grigaičio laiškas, kuriame jis sumini rezoliucijų žygio darbuotojų visas “nuodėmes”.

Telephone: HAymarket 1-6100 NAUJIENOS The Lithuanian Daily News

The Lithuanian News-Publishing Company

1739 South Halsted Street Chicago 8

Chicago, 1961 m. spalio 19 d. Gerbiamasis:

Iš antrojo Tamstos laiško (spalio 13 d.) matau, kad Tamstą nudžiugino pranešimas, liečiąs mano asmenį. Koks ten “žymus demokratas” iš Chicagos Tamstai rašąs, jog “pagal galutiną informaciją, Grigaitis yra likęs vienas pats opozicijoje ALT-os vyr. vadovybėje. Jį žmonės tramdo, bet jis žinai..

Pirmame savo laiške (spalio 7) Tamsta triumfavai gavęs iš kito savo korespondento “piniginę auką” su pareiškimu, kad “Grigaitis šėlsta”.

Manęs tai nejaudina, nes kone kasdien man tenka skaityti panašius džiūgavimus “Vilnyje” ir “Laisvėje”, kad Grigaitis jau politiškai nusigyveno; kad Grigaitis pasiliko generolas be armijos; kad Grigaitį meta lauk iš ALTo vadovybės klerikalai ir fašistai, kuriems jis per tiek metų vergiškai tarnavo ir t.t.

Bimba, Mizara, Andriulis, Jonikas ir Pruseika (kol buvo gyvas) mane šitaip pradėjo garbinti dar 1916 metais, kai V. Kapsukas atvyko į Jungtines Valstybes, ir nepaliauja garbinę iki šiol.

Todėl Tamsta gali suprasti, kad su tokios rūšies atsiliepimais apie mane jau esu apsipratęs.

Nesakau, kad Tamsta ir Tamstos korespondentai sąmoningai pamėgdžiojate bimbininkus. Ne. Bet totalistinės galvosenos, nežiūrint spalvų skirtumo, vystosi panašia kryptimi.

IŠTRAUKOS IŠ DR. GRIGAIČIO LAIŠKO VALIUKUI — Rezoliucijų žygio pradžioje įvyko pasikeitimas laiškais tarp Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko ir “Naujienų” redaktoriaus (ir ALT-bos vykdomojo komiteto sekretoriaus) dr. Pijaus Grigaičio. Tie laiškai duodami ištisai šiame “J Laisvę” numeryje, čia matome ištraukas (pradžią ir pabaigą) iš vieno iš dr. P. Grigaičio laiškų L. Valiukui.

Turiu betgi pastebėti, kad Tamstos informuotojas "žymus demokratas” truputį perdaug užsiima “daydreaming”. Pirmą kartą girdžiu, kad kokie tai žmonės mane “tramdo”! O kai dėl ALTo vyriausios vadovybės, kurioje aš menamai likęs “pats vienas”, tai paminėsiu tik vieną faktą. Prieš paskiausiąjį ALTo Vykdomojo Komiteto posėdį buvo išspausdintas “Naujienose” tas (rugsėjo 28 dienos) Apžvalgos straipsnis, kuriame Tamsta sakeisi radęs, jog “viskas sumaišyta ir sunarpliota”. Posėdyje dalyvavo visi keturi Vykdomojo Komiteto nariai ir vienas Centro

Valdybos narys. Pradėjus diskutuoti Kuchel - Lipscomb rezoliucijos klausimą, vienas dalyvis pareiškė, kad visa, kas “Naujienų” straipsnyje pasakyta, “yra tiesa” — ir nė vienas tam neprieštaravo. Visiems apsikeitus mintimis, buvo prieita prie kitų klausimų ir posėdis baigėsi draugingoje nuotaikoje. Vienas Vyk-

domojo Komiteto narys, kurio nuomanės dažniausiai susikerta su mano nuomanėmis, buvo taip patenkintas, kad du tris kartus pareiškė, jog tai buvo “geras susirinkimas” — beveik geriausias kokį jis atsimenąs.

Taigi tam Chicagos “žymiam demokratui” jo "galutinė informacija” bus prisisapnavus — kaip tam totoriui, kuris sapnavo kisielių, bet neturėjo šaukšto jį kabinti.

Tačiau reikalas, kuriuo aš užėmiau priešingą los-angeliečių komitetui poziciją, nėra nei mano, nei kurio kito asmens reikalas. Jisai liečia Lietuvos likimo klausimą. O ką Tamsta ir kiti Jūsų komiteto nariai iš jo darote?

Jūs nenorite jo net viešai diskutuoti. Tamsta jau pirmame savo laiške pareiškei, kad Jūsų komiteto nusistatymas esąs "nereaguoti visai” į mano “vienokius ar kitokius komentarus”, nes aš rašąs nerimtai, tik visaip niekinąs Jūsų komiteto žmones. Dabar Tamsta rašai, kad “kultūringų diskusijų” Jūs nevengiate, bet aš nemokąs kultūringai diskutuoti; ir “Naujienose” Jūsų atsakymu “iš viso nėra buvę”.

Visų pirma, tai netiesa. “Naujienos” įdėjo ilgą (ir dargi nelabai mandagų) p. J. Jodelės “atsakymą”. O antra, ar gražu iš Tamstos pusės šitaip mane nuolat įžeidinėti?

Pagaliau, jeigu jau aš neprilygstu Tamstos “kultūringumui”, tai kodėl nepadiskutuojate spaudoje kitų asmenų neigiamų atsakymų į Tamstos kvietimus priimti tą ar kitą “činą” Jūsų komitete? Jų esi gavęs nevieną — pav. St. Briedžio iš New Yorko.

Mat, ir jų pasisakymai gadina Tamstos triumfo muziką. Seniai man buvo aišku, kad po Jūsų tąja neva “kova už Lietuvos laisvę” slepiasi visai kas kita. Dabar Tamsta pats šitą paslaptį atskleidei, prisegdamas prie savo laiško kortelę su pažymėjimu, kad Tamsta besąs Kalifornijos Respublikonų Tautybių Komiteto pirmininkas. Na, gerai, kad Tamsta esi to pasiekęs, bet kam vaidinti komediją, užsidėjus "Lietuvos laisvės kovotojo” maską?

Neabejoju, kad sen. Kuchel ir atstovas Lipscomb dabar jau žino (jeigu nežinojo pačioje pradžioje), kad jų rezoliucijai nėra nė menkiausios progos Kongrese praeiti, bet Tamsta nepaliauji skelbęs, kad jie dar vis ragina ir drąsina Jūsų komitetą “dirbti”. Iš to aišku, kad juodu arba visai nesupranta Lietuvos problemos, arba nepaiso, ar bus kokios naudos Lietuvos reikalui; jiem tik rūpi pasižvejoti lietuvių balsų ateinančių metų rinkimuose. Tai neliūdija, kad juodu turi bent kiek pagarbos mūsų tautybės Amerikos piliečiams.

Norėdami pasidarbuoti tų dviejų respublikonų kandidatų naudai. Tamsta su savo bendradarbiais turėjote taip pat ir pavadinti savo komitetą: tokis ar tokis Respublikonų Komitetas — ir niekas tada nebūtų galėjęs daryti Jums priekaištų. Bet Jūs apsimetėte dirbą Lietuvos labui, o ne respublikonų partijai.

Ne gana to. Pradėjote savo partinės politikos kampaniją, panaudodami ALTo Pietinės Kalifornijos skyriaus vardą, visai nesiskaitydami su ALTo vadovybe ir be abejonės žinodami, kad ALTe yra susitelkusios įvairios politinės bei ideologinės srovės, kurios dirba Lietuvos laisvinimo darbą vieningumo ir susitarimo pagrindu.

Daugiau kaip per 20 metų taip buvo veikiama — ir to vieningumo dėka, ALTas įgijo gerą vardą Wa-shingtone, kurį sugebėjo išlaikyti tiek demokratų, tiek respublikonų Administracijos laikais. O Jūs užsimojote šitą ALTo pasisekimo pagrindą suardyti. Neapsigaudinėkite. Jeigu ji suardysite, tai sugrius ir ALTas.

Kaip tik dabartiniu laiku mums reikia įtempti visas savo pajėgas, kad padėtumet šios šalies delegacijai ir kitų draugingų tautų atstovams iškelti sovietų kolonizavimo faktus Jungtinių Tautų debatuose. Tai puiki proga ir vienintelis tikras kelias Lietuvos išlaisvinimo reikalui sustiprinti.

Bet tam reikia labai rūpestingo pasiruošimo: surinkti medžiagą, paruošti stiprų memorandumą, painformuoti amerikonų spaudą, kontaktuoti tautų delegaciją New Yorke. Uždavinys didelis ir nelengvas. Vis tiek mes nutarėme savo aukščiau paminėtame Vykdomojo Komiteto posėdyje jo imtis. Padarysime kiek suspėsime ir kiek pajėgsime. K-L rezoliucija čia negali absoliučiai nieko padėti. O Jūs stengiatės i tą K-L kūrinį nukreipti lietuvių visuomenės dėmesį ir organizuojate kampaniją — prieš Grigaitį.

Netikiu, kad pastaroji Jums pasiseks, bet žalos jau esate padarę, sukeldami kivirčus ir dezortieneiją kai kuriose lietuvių kolonijose ir suteikdami nemaža pasitenkinimo komunistams šiapus ir anapus Geležinės Uždangos.

Nemalonu žiūrėti, kaip Tamsta ir Tamstos bendradarbiai — inteligentai su aukšto mokslo diplomais, — užuot įsijungę į konstruktyvų darbą, kurį per metų metus dirbo sąmoningoji Amerikos lietuvių visuomenės dalis; užuot jį parėmę ir sustiprinę, stengiatės paversti jį niekais.

Todėl aš laikau savo pareiga Tamstai atsakyti, nors turiu daug kitų pareigų, kurių nebegaliu aprėpti.

Bet užteks. Daugiau savo laiko negaišinsiu.

Su pagarba:

(pas.) Dr. P. Grigaitis

DIALOGO PABAIGA SU “NAUJIENOMIS” IR DR. GRIGAIČIU • Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas kviečia ir “Naujienas” ir dr. Grigaitį baigti kovą prieš rezoliucijų žygį ir jo darbuotojus.

Los Angeles, 1961 metų spalio 21 d.

Malonus P- Grigaiti,

Jūsų mintys, pareikštos 1961 metų spalio 19 d. laiške, reikalaute reikalauja patikslinimų.

Taip vadinamą “kovą” prieš Kuchel - Lipscomb rezoliuciją, jos autorius ir asmenis, kurie rūpinasi jos pravedimu, pradėjote Jūs. Jau kuris laikas šaudote iš visų patrankų į pačią rezoliuciją, jos autorius ir mus visus. Nei aš, nei kiti komiteto nariai nėra Jūsų užgaulioję ar išvadinę įvairiais vardais, kaip kad Jūs darėte ir darote. Nepasitenkinimo tokiu Jūsų elgesiu yra buvę iš krašto lietuvių. Daviau Jums porą ištraukų iš eilės gautų laiškų. Sugretinimas tų asmenų su JAV-bių lietuviais komunistais nėra nei tikslus nei logiškas. Lietuviuose yra posakis: “Pats muša ir pats rėkia”. Nenoriu Jūsų užgauti, bet šiuo atveju tas posakis labai tinka Jums.

Jūsų nuomone, jei asmuo yra respublikonas, tai jis jau negali dirbti Lietuvos labui. Iš kur tokia keista galvosena pas Jus? Aš niekad ir niekur nesu slėpęs, kad esu respublikonas ir užimu vieną ar kitą postą Partijos struktūroje bei organizacijoje. Nežinau, kuriai partijai priklausote Jūs: socialistų ar demokratų? Aš niekad nemėginčiau daryti teigimo: “Dr. Grigaitis priklauso socialistams (ar demokratams) ir jis negali nuoširdžiai dirbti Lietuvos reikalui ...” Kada kalbame apie Lietuvos reikalus, nemanyčiau, kad yra ir būtų tikslu linksniuoti žodžius — “respublikonas”, “socialistas”, “demokratas” ir pan. Tik komunistai nieko gero negali duoti Lietuvos laisvės reikalui!

Jei Jūs geriau pažintumėt senatorių Tom Kuchel ir kongresmaną Glen Lipscomb, tai nė nemėgintumėt sakyti bei rašyti, kad jie šia rezoliucija nori tik “pasimedžioti” balsų. Jūs puikiai žinote, kad Kalifornijoje šiuo metu turime virš 15 milijonų gyventojų. Lietuvių balsai — tai tik lašas jūroje. Jei jiems terūpėtų tik balsai, tai jie nė negaištų savo brangaus laiko mūsų reikalui. Ir vienas ir kitas yra dideli patriotai amerikiečiai, kovotojai už pavergtų tautų išsivadavimą, iš komunistų vergijos. Tie Jūsų priekaištai tikrai netinka jiems.

Jūs JAV-se esate išgyvenęs žymiai didesnį metų skaičių, negu kad aš. Turėtumėt labai puikiai žinoti, kad šio krašto politiniame gyvenime panašių komitetų organizavimas nėra naujiena. Tokių komitetų buvo, yra ir bus tūkstančiais. Ir šis komitetas yra suorganizuotas specifiniam tikslui. Komiteto vadovybė neskelbė, neskelbia ir neskelbs kovos nei prieš ALT-bą, nei prieš dr. Pijų Grigaitį ar kitą asmenį. Mes, latviai, estai ir kiti amerikiečiai manome, kad yra tikrai verta kovoti už Ku-chel - Lipscomb rezoliuciją. Už ją kovojame ir kovosime. Dar kartą noriu Jums pabrėžti, kad nei “Naujienos”, nei Jūs, nei aš, nei kuris nors kitas asmuo, kokį postą jis beužimtų, negali išpranašauti Kuchel-Lipscomb rezoliucijos ateities.

šis komitetas buvo pradėtas organizuoti 1961 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje. Inž. Julius Jodelė kalbėjo “Naujienose” gerokai prieš šią datą ir visai kitu vardu, būtent — Baltic States Joint Committee, Southern California Division. Jo tik buvo “Naujienoms” atsakymas į priekaištus jam. Kiek prisimenu, Julius Jodelė savo “užgauliojančiais žodžiais", ką Jūs norite jam prikergti, “Naujienų” tikrai nepralenkė.

Priekaištų darote ALT-bos Los Angeles skyriaus valdybai, kad ji, kaipo tokia, rėmė ir remia Kuehel -Lipscomb rezoliuciją. ALT-bos centro valdyba labai aiškiai yra pasisakiusi už minėtos rezoliucijos rėmimą. Kada ALT-bos centro valdyba yra oficialiai atšaukusi aną nutarimą? Jei esate atšaukę, paskelbkite spaudoje. “Naujienos” ir Jūs dar nereiškia visos ALT-bos centro valdybos.

Ir viename ir kitame laiške Jūs vis akcentuojate viešą ir pilną klausimų išdiskutavimą. Dar kartą pabrėžiu, kad mes rimtų ir kultūringų diskusijų nevengėme ir nevengsime. “Naujienos” tik to bijosi! Jei jau “Naujienos” jaučiasi stovinčios ant “tikro kelio”, nėra tuo atveju Jums ko bijotis duoti vietos ir kitai pusei. Iki šiol nesate įdėję net grynai informacinio pobūdžio šio komiteto pranešimų.

Pabaigai noriu paminėti dar kartą, kad mes jokių “kovos kirvių” neturime nei prieš ALT-bos centrą nei prieš Jus. Jei Jūs savuosius užkasite, savaime Jūsų įsivaizduojamoji “kova” baigsis.

Su geriausiais linkėjimais,

(pas.) Leonardas Valiukas

VISUOTINIS LIETUVIŲ PRITARIMAS REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGIUI IR JO SUMANYTOJAMS • Visi žinomesni ir žymesni JAV-bių lietuvių darbuotojai įsijungia į Rezoliucijoms Remti Komiteto darbą.

Kalifomiečių užsimojimui (suformuoti specialų komitetą senatoriaus T. Kuehel ir kongresmano G. Lipscomb įneštų rezoliucijų Lietuvos bylos reikalu pravedimui JAV-bių Kongrese) krašto lietuvių visuomenė pilnai pritarė. Į tą komitetą jungėsi ir dešinieji, ir kairieji, ir žymūs lietuvių veikėjai, ir eiliniai darbuotojai. Būtų neįmanoma visų čia išvardinti. Suminėsime tik eilę labiau žinomų JAV-bių lietuvių darbuotojų, įsijungusių į rezoliucijų pravedimo žygį 1961 metų rugpiūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Štai, pirmieji mūsų “revoliucinin-kų” Lietuvos laisvinimo darbe talkininkai ir rėmėjai: V. Abraitis, V. Adamkus, dr. K. Ambrozaitis, prel. J. Balkūnas, St. Barzdukas, dr. V. Bieliauskas, B. Bieliukas, dr. S. Biežis, E. Bartkus, dr. M. Brakas, E. Čekienė, dr. Ad. Damušis, J. J. Grigalus, kun. dr. F. Gureckas, kun. J. C. Jutkevičius, V. Kamantas, J. Kapočius, dr. J. Kazickas, dr. P. Kisielius, prel. M. Krupavičius, Wm. Kvetkas, Rūta Kilmonytė, dr. V. Majauskas, dr. A. L. Nasvytis, K. Pabedinskas, A. J. Rudis, J. Stikliorius, dr. J. Stukas, dr. A. Sužiedėlis, A. S. Trečiokas, dr. V. Tumasonienė, dr. V. Vardys, dr. P. Vileišis, dr. V. Vygantas, V. Volertas ir šimtai kitų.

Žinomesnių veikėjų pareiškimai

Tas naujai suformuotas komitetas žengė tada pirmuosius savo žingsnius, ir kiekvienas malonesnis ir padrąsinantis žodis iš krašto lietuvių veikėjų buvo laukiamas ir mielai sutinkamas, čia vėl teduosime tik vieną ar kitą ištrauką iš žinomesnių lietuvių darbuotojų laiškų.

•    Jūsų sumanymas gražus ir naudingas. Jį palaikau ir remiu visa savo širdimi. Jei reikalingas mano vardas sumanytam tikslui pasiekti, prašau jį panaudoti.

Prel. M. Krupavičius

1961.VIII.10

•    Sutinku būti įrašomas į Jūsų vadovaujamą komitetą. Kiekvieną naudingą darbą savo tautai turime paremti, nesigailėdami darbo ir jėgų.

Antanas J. Rudis

1961.VIII.18

•    Mielai priimu Jūsų kvietimą įsijungti į organizuojamą komitetą KueheI - Lipscomb rezoliucijai remti.

Vytautas Abraitis

1961.VIII.22

•    Reikalas toks didelis, kad būtų negražu neiti. Jei reikia, tesinaudokite mano vardu. Jūsų iniciatyva ir užsimojimu labai džiaugiuos, tuo ryžtu, kokiuo siekiate savo tikslo, gėriuos. Tai kad visi mokėtume šitaip dirbti!

Stasys Barzdukas

1961.VIII.16

•    Sutinku įeiti į komitetą taip svarbios rezoliucijos reikalu.

Dr. S. Biežis

1961.VIII.15

•    Maloniai sutinku įeiti į Lithuanian American National Committee for Kuchel - Lipscomb Resolution.

Prel. Jonas Balkonas

1961.VIII.12

•    Sutinku įeiti į Lithuanian-American National Committee for Kuchel - Lipscomb Resolution.

Dr. Ad. Damušis

1961.VIII.20

•    Įsijungiu į komitetą Kuchel -Lipscomb rezoliucijai paremti. Visada ir visur Lietuvos reikalai man nebuvo svetimi, tad ir šiuo atveju stengsiuos padėti kiek sugebėsiu.

K. Pabedinskas

1961.VIII.21

•    Aš mielai sutinku įsijungti į organizuojamą Kuchel - Lipscomb rezoliucijai pravesti komitetą. Lauksiu tolimesnių nurodymų šiame darbe.

A. S. Trečiokas

1961.V1II.12.

•    Sutinku įsijungti į Kuchel-Lipscomb rezoliucijai pravesti komitetą. Bandysiu Jums talkinti vienu ar kitu būdu. Jūsų akcija išjudino beveik visus lietuvius.

Vytautas Kamantas

1961.IX.20

•    Įsijungiu į Jūsų organizuojamą komitetą. Jūsų pradėtoji akcija yra naudinga.

Dr. Alg. Nasvytis

1961.VIII.14

TĘSINYS KITAME NUMERYJE

Be dr. Pijaus Grigaičio ir jo “Naujienų”, šiam žygiui priešinosi ar rodė nepasitenkinimo dar vienas ar kitas lietuvis. Visam šiam reikalui pritarė veiksniai ar pavieniai jų žmonės. Yra įdomios tuo klausimu medžiagos (laiškų ir kit.). Duosime jos dar kitame "Į Laisvę” numeryje.

Redakcija

• • •

•    Ar jau esi pasiuntęs “Į LAISVĘ" žurnalo prenumeratą už 1969 metus?

•    Jei ne, padaryk tai dar šiandien!

•    Prenumeratą siųsk žurnalo administratoriui: Mr. Aleksas Kulnys, 1510 East Merced Avenue, West Covina, California 91790.

Šį kartą vokelio nesiunčiame. Vokelį gavote su 1968 metų gruodžio numeriu ir 1969 metų birželio numeriu.

•    Prenumeratos mokestis: 5.00 doleriai (JAV-se ir Kanadoje); visur kitur — 3.00 doleriai.

• • •