LIETUVIŠKIEJI FONDAI
FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI DARBAS
Prieš porą metų buvo dejuojama, kad niekas nenori remti kultūros, gi dabar — mecenatų daugiau, negu iš tikrųjų remtinų darbų. Šitai sakant, turima minty kaip grybai po lietaus dygstą fondai kultūrinei veiklai remti. Lietuvių Bendruomenė iš seniau turi Kultūros Fondą, kuris išleido Aleksandryną, finansuoja Gimtąją Kalbą ir t. t. 1960 m. New Yorke regis prie Lietuvos Laisvės Komiteto (Committee for a Free Europe padalinys) susiorganizavo studijinis institutas. Nuo 1959 m. pabaigos per kelis mėnesius kūrėsi Lietuvių Fronto Bičiulių organizuojamas fondas. Nepasidavė ir kiti.
LB tais pat metais pasiūlė Geležinio Fondo kūrimą, gi dr. Antanas Razma davė konkretų pavidalą seniai puoselėtai milijoninio fondo minčiai. Kad būtų keli tokie fondai — tai gerai. Esame labai įvairiai organizuoti ir vienas organizatorių būrys visų galimų resursų nesuorganizuos. Tačiau kartais imame manyti, kad daugelio fondų turėjimas tai principo reikalas. Tokių principų, žinoma, nėra. Šitokius dalykus nusprendžia organizacinė, politinė, visuomeninė išmintis. Taip ir su fondais.
Spaudoje ilgokai buvo tąsytasi, ką daryti su Razmos fondu — jisai siūlomas kaip atskira korporacija, sudaryta iš “tūkstantininkų” — ir kur dėti LB Geležinį Fondą. Sveikiausias sprendimas būtų abu juos suvienyti. Daktarai užsitarnauja pagarbos, kai, negaišdami atiduoti tautiniam darbui laiko, duoda pinigo. Ši iniciatyva brangintina ir jų, kaip aukotojų, noras dalyvauti fondo kontrolėje respektuotinas. Iš kitos pusės — jei tie fondai abu organizuosis, pinigų gali pritrūkti ir vienam ir kitam. Lietuvių Bendruomenė Amerikoje jau yra išbandyta, pasitikėjimo įgijusi, daugelyje vietų norom nenorom perimanti ypač kultūrinę veiklą, tad jos vardas turėtų būti laikomas patenkinamu didesniam dalykam organizuoti. Būtų gera, jei balsai prieš LB kaip fondo organizatorę aptiltų (kartais jie ateina iš ten pat, kur kyla geležinių fondų idėjos) ir kad abi iniciatyvos sugebėtų rasti patenkinamą kompromisą. Vyrai, jautis jau už ragų, bet dar dviem rankom laikomas — Reikia abu į stipruolio rankas atiduoti.
Lietuvių Fronto Bičiulių suorganizuotas fondas vadinasi Į Laisvę Fondas Lietuviškajai Kultūrai Ugdyti. Jo tikslas, kaip anksčiau buvo rašyta, remti lietuviškąsias studijas filosofijos, istorijos, politinių, socialinių mokslų ir panašių disciplinų srityse. Tai ne nauja knygų leidykla, kaip žmonės dažnai galvoja. Fondas, tiesa, finansuos knygų leidimą, kuriom sunku surinkti pakankamą pirkėjų skaičių, bet nebūtinai pats fondas šias knygas leis. Konkrečiai darbą vykdant, žinoma, taip gali ir atsitikti. Fondui įstatai šiuo metu jau aptarti ir bus rūpinamasi gauti iš federalinės valdžios atleidimą nuo mokesčių. Tokiu būdu susidarys pakankama bazė kultūriniam darbui finansuoti. Fondo vadovybę, galutinai susiorganizavus, sudarys ne tik LFB žmonės, bet ir kiti, kurie pritaria fondo tikslams. Tokie fondo metmenys buvo apspręsti dar prieš metus. Darbas jau dirbamas. Fondas 1960 m. finansuoja dr. J. Girniaus veikalo apie tautą leidimą. Dr. Alb. Šmulkščiui prašant, fondas perėmė išleidimą Vytauto Mačernio poezijos. Vytauto Mačernio Vizijos bus pirmasis fondo leidinys. Leidinio mecenatas yra LF bičiulis dr. A. Šmulkštys.
Vasario 16 šventės proga pradėtas Į Laisvę Fondo piniginis vajus. Iki šiolei pamažu rinkta po 100 dol., nes pagal preliminarinius nuostatus, aukojus 100 dol. tampa aktyviu fondo nariu. Tačiau Į Laisvę Fondas priima bet kokio dydžio aukas tiek iš bičiulių, tiek iš kitų asmenų, norinčių paremti šiuo metu taip svarbius ir reikalingus kultūrinius darbus, kaip žymių veikalų leidimą, reikalingų studijų užsakymus ir kt. Aukos paskatins fondo darbuotojus greičiau atlikti užsimotus darbus. Pradžioje manyta, kad metams pakaks 3000 dol., nes buvo planuota išleisti ne daugiau, kaip 2 veikalus per metus. Dabar jau aišku, kad skubos keliu reikalinga sudaryti 10.000 dol., kad fondas tvirčiau atsistotų ant kojų. Prie to dar reiktų bent kito dešimties tūkstančių atsarginio kapitalo, kuris būtų nejudinamas einamiesiems reikalams. Nepriklausomybės šventės proga kviečiame visus atiduoti savo piniginę duoklę Lietuvos vadavimo ir lietuvių kultūros ugdymo reikalams pagal savo sąžinę, o kartu nepamiršti ir Į Laisvę Fondo. Fondo iždininkas dr. A. Razma, 902 Jolliet Rd., Wilmington, Illinois.
* * *
Mūsų studentija taip pat gyva ir išeivijos Lietuvoj. Tai matome iš studentų spaudos, iš Lituanus, iš šio suvažiavimo pranešimų bei pasisakymų. Viena ko pasigendame — tai asmeninio atsakingumo pajautimo už mūsų tautos ateitį ir mūsų pačių tautinį išlikimą. Ne vienas plaukia pasroviui, nevienam būdinga „pasimetusios kartos” dvasia. Tai apgailėtinas reiškinys, šių dienų terminu tariant nuosmukis. Jam reikia surasti valios ir priemonių pasipriešinti, nes žmonijos patirtis liudija, kad laimėjimai buvo pasiekti asmenišką atsakomybę jaučiančių žmonių. St. Barzdukas
