DARBAI IR IDĖJOS
ŽMOGIŠKASIS RYŠYS AR TALKININKAVIMAS ?
Kaip “turistai” laikas nuo laiko į JAV atvyksta būrelis iš pavergtosios Lietuvos. Pereitų metų pabaigoje su kitais New Yorką, Čikagą, Detroitą ir dar porą vietų lankė Bieliauskas ir Sluckis. Grįžęs, Sluckis Literatūroj ir Mene aprašo savo įspūdžius — “Tenai, kur stūkso dangoraižiai”. Iš pradžių nustebęs Amerikos galybe, pramoniniu išsivystymu, vėliau ima dejuoti, kad “vieno pažangaus laikraščio redakcijoj” patys redaktoriai dirba linotipininkais. “Darbininkų laikraštis, atseit,” rašo Sluckis, “irgi naudojasi amerikinėm laisvėm”. Ne taip, girdi, kaip The New York Times, kuris kasdien popieriui po giraitę sunaudojąs.
Pagal “turistą” Sluckį, šitaip Amerikoj turėtų būti leidžiami komunistų laikraščiai. Nenuostabu todėl, kad jisai su Bieliausku buvo nusivylę sutiktaisiais Vilnies ir Laisvės komisarais: jų prastais laikraščiais, dar prastesniais parengimais; ne be reikalo Amerikoj vaikščiodami abu dejavo, kad Vilnies ir Laisvės saujelė jiems, komunistams, neduoda jokios naudos ir reikėsią apie tas “gazietas” ir jų iškilmingus redaktorius užmiršti. Nustebo Sluckis su Bieliausku (pagal pirmojo užrašus), atradę, kad “pažangūs žmonės Čikagoje” nekenčia negrų. Reikėjo pasiįdomauti Sluckiui Vilnies spaustuvėj: gal ten būtų atradęs ir antisemitinės literatūros platintojų (nebent dabar jau “susivaldžiusių”). Reikėjo vienam saugiau abiem, geriau namuose būti) aplankyti Draugo redakciją, pažiūrėti į dienraščio rūmus, pakalbėti su “buržuaziniais nacionalistais”: šitie tikriausiai geresnį įspūdį būtų palikę tolerancijos negrams ir žydams atžvilgiu negu Vilnies žmonės ar jų “konvertitai” iš vadinamo DP tarpo.
Iš Lietuvos “turistų” vizitai gal nepatrauktų mūsų didesnio dėmesio, jei koneveikdami Ameriką(“pati laisvė demokratijos tėvynėje skurdesnė, negu kada anksčiau”), jie patys nenaudotų jos slaptu būdu planuoti komunistinę infiltraciją į naujuosius ateivius. Komjaunimo Sąjungos lietuvis pirmininkas, anksčiau besilankęs Čikagoje, kvietė akademinio jaunimo atstovus lankytis Lietuvoje, tik liepė ten neplatinti jokios “propagandos”. Girdi, pamatysim, liepsim per 24 valandas išsinešdinti. Sluckis su Bieliauskų, tur būt, nežinojo ką Česnavičius buvo paporinęs, tad patys ėmė planuoti, kaip įeiti į “dypukus”, tuos niekam netikusius “buržuazinius nacionalistus”. Jei Vilnis pakviestų J. Švedo Filharmonijos ansamblį, ar naujieji ateiviai eitų klausytis? “Konvertitai” labai suabejojo. O kažin “tavoriščiai” ar šokėjai ir daininkai nepabėgtų čia atvykę? Surengti lietuvių dailininkų parodą JAV? Gera mintis, bet jei Vilnis rengs, nieko iš to nebus. O kaip DP, ar šito nepadarytų? Čikagoj jau randame, tiesa, naujų ateivių, kurie sėdasi su komunistais už garbės (ir išgėrimo) stalo; pavienių, kurie bėga iš visų lietuviškų organizacijų, kad įtikus bolševikams. New Yorke randame metamorfozinių, O-mečių jaunuolių, kurie žada organizuoti laikraštį “bendradarbiavimui su kraštu”. Tik niekaip nei Maskva nei Sluckis su Bieliausku negalėjo nuspręsti, kokiu būdu reikės tiem “jaunuoliam” įduoti pinigus išlaidom. Juk Kapočius, vienas iš sąmokslinių Sovietų ambasados sekretorių Washingtone, tiesiogiai atnešęs nepakiš: še, draugai, 3 tūkstančiai dabar, kitus gausite vėliau.
Norime pasakyti, kad Sluckio, Bieliausko, Kapočiaus veikla, organizuojanti paramą svetimos valstybės propagandai JAV yra nelegali. Pagal Smith aktą svetimos valstybės agentai turi registruotis valdinėse įstaigose. Šitaip užsiregistravę, tegul paskum tariasi dėl Švedo ansamblio vizito.
Duodami šių komunistinių keliauninkų nuotykių škicą, norim pažymėti, jog jie — Maskvos ponai — vadina šitokią veiklą “operacija DP”; kaip įeiti į naujuosius ateivius, kad juos arba sau palenkus arba neutralizavus, išjungus iš aktyvios antikomunistinės veiklos. Su tokiom mintim lenda jie į jaunimą, bet be sėkmės, nori leisti žurnalą bendradarbiavimo reikalams, siūlo mūsų meno žmonėms vykti Lietuvon profesoriauti, siūlo leisti jų kūrinius. Mes netikim komunistų užmačių pasisekimu. Vienas dalykas su Lietuva susirašyti, susitikti su giminėmis ar kalbėtis su atvykstančiais, kitas — pasiversti komunistiniu įrankiu, kompromituotis. Visuomenė tokių neužjaus, kurie nemoka suprasti, kaip bendradarbiavimas virsta talkininkavimu.
