Jonas Brazys - Klajūnas
gimė 1921 m. Obšrūtų k., Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr. gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas Mykolas Brazys ir motina Uršulė Brazienė mirė Sibiro tremtyje. 1945 m. pavasaryje Jonas buvo Vilkaviškio NKVD čekistų suimtas, bet iš stribų bustinės kiemo, pasitaikius progai, pabėgo ir išėjo pas Vytauto rinktinės 33 kuopos partizaus. Nuo 1946 m. pavasario Tauro apygardos Vytauto rinktinės , 69-osios kuopos vadas. Nuo tų pačių metų lapkričio 22 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.34 Jonas Brazys – Klajūnas paskirtas apygardos Karo lauko teismo nariu. 1946m. gruodžio 31 dieną žuvus Žalgirio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos vadui Tarzanui, Klajūnas paskirtas tos kuopos vadu 1947m. rugpjūtį baigė Tauro apygardos Mokomosios kuopos l-ą laidą ir išlaikius egzaminus, suteiktas puskarininkio laipsnus. 1948 m. sausio 6 d., žuvus Kęstučio rinktinės vadui Justinui Jasaičiui – Nakčiai apygardos vado Žvejo įsakymu Nr.3 paskirtas šios rinktinės vadu. 1949m. išformavus rinktinę, 1949 m.birželio 30d. apygardos vado Fausto įsakymu Nr.16 tapo Tauro apygardos Vytauto rinktinės,Kęstučio tėvūnijos vadu.1949m., jam pačiam prašant, pervestas į Žalgirio rinktinę ir paskirtas Tauro apygardos štabo Aprūpinimo poskyrio viršininku. 1947 05 10 apdovanotas juostelėmis “Už uolumą” ir “Už narsumą”. 1950 08 07 – 2-o laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). Žuvo 1949 m. spalio 16d (kituose šaltiniuose spalio 18d.). Gražiškių k., Šakių raj. (įvyko išdavystė). Kartu žuvo jo adjutantas Liudvikas Juodkojis – Kariūnas. Žuvusiųjų atminimui 1997metais prie Gražiškių kaimo kapinaičių artimųjų ir bendražygių iniciatyva, pastatytas paminklinis kryžius.
Skaityti daugiau: Prisiminkime ir pagerbkime
Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Saulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)
GUOBUŽAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių.
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
AVLASEVIČIUS ALEKSANDRAS, Boleslovo, g,1926(?)m. Baublių k., Vyžuonų vls., ūkininkas, partizanas, 1944 10 18 nušautas enkavedistų.
MEIDUS ANUPRAS, g.1927 m. Tauragnų miestely. Paskelbus mobilizacija slapstėsi Juknėnų k., Daugailių vls., Prano Miškinio sodyboje. Slėptuvė buv išduota, ir A.Meidus su Pranu Purviniu 1946 10 18 žuvo.
MIKULĖNAS STASYS - Galvydis, Galiūnas, g.1915 m. Mockėnų k., Utenos vls. Vedęs gyveno Anykščiuose. Tarnavo policijoj. Buvo 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas, priklausė Juozo Kalendros - Naro būriui. Žuvo 1946 10 18 Rubikių k. (Anykščių rj.). Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.
PURVINIS PRANAS, g.1915 m. Egliniškio k., Dūkšto vls., Zarasų aps. Vedęs nuo 1941 m. gyveno Juknėnų k., Daugailių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstėsi apie Pr.Miškinio namus. Žuvo 1946 10 18 su Anupru Meidumi Juknėnuose. Bunkerį parodė prikankintas Jurgis Dudėnas. Jausdamas dėl to kaltę, bunkeryje rastu ginklu ir pats nusišovė.
PŪSLYS BRONIUS, g. 1924 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Praėjus frontui, slapstėsi. Slėptuvę parodė suimtas ir kankinamas Jurgis Dudėnas. Žuvo 1946 10 18 Juknėnuose kartu su Broniumi Maniušiu ir Pranu Purviniu. Nušautuosius nuvežė į Daugailius, prie skrebyno.
ŠAVALINSKAS ALFONSAS, g.1920 m. Narvydžių k., Daugailių vls. Slapstėsi apie namus. 1946 10 18 užklupo čekistai namie. Vieną nušovęs, bėgo į Latviškių mišką, bet ten laukė pasala, ir A.Šavalinskas žuvo.
http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Lokio rinktinės partizanai. Centre (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis.
(Genocido aukų muziejus)
Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanų laikraščio „Kovo dėl laisvės"
leidėjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairėje) ir Mečislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)
Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse
Skaityti daugiau: Spalio 15 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanai. 1950 09 16. Iš kairės: pirmas Albertas Pakenis-Jūreivis, trečia - Bronė Matuliauskaitė-Rožė, ketvirtas - Antanas Bagočiūnas-Dūmas. Antra - Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinė Janina Valevičiūtė-Astra (VŽM)
Iš kairės Vytauto apygardos Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir Algimanto apygardos Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas Vilius Bugailiškis-Drąsutis. 1950 09 03 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
BUGAILIŠKIS Vilius, Povilo-Drąsutis, Prancūzas, gim. 1929 m. Starkonių k., Viešintų vls., gyveno Pelyšių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagaliu k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
GUDAS Teofilis, Jono-Eskimas, gim. 1913 m. Nociūnų k., Šimonių vls., Lietuvos kariuomenės karininkas. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas, vėliau Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Gintaro rajono vadas. Žuvo 1952 m. spalio 13 d. prie Vaižganto rinktinės štabo slėptuvės, netoli Šilagalių k., Šimonių vls. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, 1989 m. perlaidoti Panevėžio mst. kapinėse.
Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Vytenio būrio vadas Teofilis Gudas-Eskimas ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas Vytautas Pačinskas-Audra. 1950 09 03 (VŽM)
Skaityti daugiau: Spalio 13 d. žuvę partizanai
Išniekinti ir stribyno kieme numesti 1950 m. spalio 11 d. žuvę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai.
Iš kairės: V. Kadžys-Šešiapūdis, A. Valikonis-Slivka ir J. Kalvaitis-Pažįstamas
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
Stankevičius Zigmas. G. 1914 m. Braziūkuose, Lekėčių vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1948.10.11 slėptuvėje prie Braziūkų k.
Taputis Jonas - Liūtas. G. 1920 m. Ėglupio k. Žuvo 1946.10.11 Petrulionio sodyboje Nendrinių k. Pilviškių vlsč. Žalgirio rinktinė.
http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Zinkevičius Bronislovas, Bronius (slap. Skudutis, Granitas, Algimantas, Artojas, Kalvis) 1921 05 01Linkai * (Tauragnų vlsč.) †1946 10 11 Sūdalaukis (Saldutiškio vlsč.), vienas antisovietinių partizanų Aukštaitijoje vadų.
Skaityti daugiau: Spalio 11 d. žuvę partizanai
Jakubónis Bronius (slap. Stiklas) * 1916 Skabeikiai (Taujėnų vlsč.) †1949 10 10 Skabeikiai, vienas antisovietinių partizanų Ukmergės krašte vadų. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje; puskarininkis. 1944–45 SSRS reokupavus Lietuvą, įsitraukė į partizaninį judėjimą. 1945–1946 pavasarį buvo partizanų būrio, nuo 1946 vasaros – Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 5 bataliono (veikė Taujėnų ir Kavarsko valsčiuose) vadas. Žuvo per susišaudymą. Palaikai buvo užkasti Pašilės miške, prie Ukmergės, 1990 palaidoti Ukmergės Dukstynos kapinėse, partizanų panteone. Karys savanoris (1999, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2012, po mirties). B. Jakubonio buvusios tėviškės vietoje, automagistralės Panevėžys–Vilnius 54 kilometre, pastatytas kryžius.
Rūta Trimonienė
Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Bronius-Jakubonis-113962
Skaityti daugiau: Bronius Jakubonis-Stiklas
Partizanė Albina Bunevičiūtė – Aušrelė
1944-1953 metų partizaninio karo istorijoje įrašytas ne vienos moters ar merginos vardas. Jų didvyriškumas neretai pranokdavo vyrų drąsą. Dažnas partizanas jų dėka išvengė mirties ar suėmimo, ne vienas išgelbėtas ir išgydytas. Nesant kitos išeities, jos ir su ginklu rankose kovėsi su priešu.
1929 metais Bučiūnų kaime, Alytaus apskrityje, ūkininko Vinco Bunevičiaus šeimoje gimė mergaitė Albina. Albina Bunevičiūtė dar mokydamasi Prienų gimnazijoje padėdavo partizanams. Vėliau, studijuodama Kauno mokytojų seminarijoje, tapo Dainavos apygardos partizanų ryšininke slapyvardžiu Gražuolė.
1948 m. gruodžio 1 dieną Albina trečiame kurse paliko seminariją ir išėjo į mišką pakeisti savo tėvą, suimtą už partizaninę veiklą. Ji tapo Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės 51-osios kuopos partizane Aušrele, sėkmingai vykdė kuopos štabo užduotis. 1950 metų žiemą Aušrelė iš užduoties negrįžo. Atėjusi į susitikimą su ryšininku Jiezno valsčiuje, netikėtai buvo suimta. Du mėnesius ji buvo Prienų kagėbistų tardoma ir kankinama, bet neišdavė draugų. Teisme pareiškė, kad nekenčia tarybų valdžios, kuri okupavo Lietuvą, ir už jos laisvę pasiryžusi paaukoti ir gyvybę.
Albina Bunevičiūtė buvo nuteista aukščiausia – mirties bausme – ir 1950 m. spalio 4 dieną sušaudyta Vilniuje. Jai buvo tik 20 metų.
Skaityti daugiau: Tas laisvės nevertas, kas negina jos...
Leonas gimė 1927 m. Kalesninkų km. Simno vlsč. Alytaus apsk. pavyzdingo dzūko ūkininko, turinčio 60 ha žemės ir auginančio 5- kis vaikus, šeimoje. Vyriausias sūnus Alfonsas,Lietuvos kariuomenės karininkas,sukūręs šeimą, tėviškėje negyveno. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, gresent areštui ar deportacijai, iš karo tarnybos pasitraukė į pogrindį. Vokiečių okupacijos metais veikė LLA gretose, buvo vienas jos organizatorių , dirbo štabe.
Vos prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai, Tuinylos kaip “buožių” šeima buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus ir per didįjį trėmimą 1948m. gegužės 22 dieną buvo ištremti, o turtas stribų išgrobstytas, pavyzdinga sodyba sunaikinta. Vežant į tremtį, Leonas pabėgo. Ilgai ir sunkiai skynėsi kelią į Lietuvą, kol galiausiai Ją pasiekė. Radęs suniokotą tėviškę, likęs be artimųjų, pradėjo slapstytis. Kad neatkreiptų koloborantų dėmesio, iš gimtų kraštų pasitraukė. Ilgai slapstėsi Vytautiškių kaime pas Antaną Marčiukaitį ir Milių. Dažnas svečias buvo Janušauskų, Gudzinevičių, Matusevičių ir kitose sodybose. Būdamas,paslaugus, linksmo būdo, gero karachterio, nepaprastai draugiškas,greitai įsigijo daug draugų,todėl kurį laiką ir gyveno tarp jų, dirbo, lankė šokius, mylėjo merginas ir jų buvo mylimas, kol neatsitiko tas, kas kiekvinam mylinčiam tėvynę ir neapkenčiančiam okupanto, tais laikais atsitikdavo: pakliuvo koloborantų akiratin. Prasidėjo persekiojimai, įtarinėjimai, skundimai, kol vieną kartą šokiuose, kurie vyko ištremto į Sibirą Lelevičiaus dvare,įsiveržė Krosnos strbai ir pradėjo tikrinti visų dokumentus. Leono dokumentų paprašė pats milicijos viršininkas Budrevičius, dokumentų Leonas kaip ir daugelis šokiuose buvusio jaunimo prie savęs neturėjo. Viršininkas pasirodė sukalbamas, liepė sekančią dieną prisistatyti su dokumentais į Krosną. Leonas tą pačią naktį išėjo į mišką, susirado Šarūno rinktinės partizanus ir tapo Varmo būrio kovotoju, davė priesaiką, pasirinko Kario slapyvardį. Tai buvo 1948 metų žiema. Buvo labai narsus, drąsus, pareigingas ir reiklus partizanas. Žuvo 1949 metų spalio 2- ą dieną prie Stebulių kaimo Kalniškės pamiškėje. Kartu žuvo Vytautas Neimanas – Jaunutis.
Skaityti daugiau: Vitas, Leonas Tuinyla
1913 07 23–1969 10 02
Kostas (Konstantinas) Liuberskis gimė 1913 m. liepos 23 d. Šiaulių aps. Žagarės vls. Stungių k. 1934 m. baigė Kauno karo aviacijos mokyklos puskarininkių lakūnų skyrių, tarnavo karo lakūnu. 1940 m. rugpjūčio 28 d. apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu. Tų pačių metų spalio 28 d. išėjo į atsargą turėdamas viršilos laipsnį. Pirmosios sovietinės ir vokiečių okupacijų laikotarpiu gyveno Šiauliuose.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, K. Liuberskis iki 1950 m. slapstėsi. Išvengęs saugumo mėginimo suimti, 1950 m. įstojo į Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo partizanų būrį. Netrukus buvo paskirtas Juozapavičiaus tėvūnijos Organizacinio skyriaus viršininku. 1952–1955 m. kartu su Steponu Erstikiu-Patašonu leido partizanų laikraštį „Partizanų šūviams aidint“, 1956–1957 m. šį laikraštį (1956 m. pervadintas į „Partizanų šūvių aidą“) leido vienas. Spaudoje pasirašinėjo Rimvydo, Vaidilos ir Vaidevučio slapyvardžiais. Paskutinis laikraščio numeris pasirodė 1957 m.
Tai vienas ilgiausiai leistų Lietuvos partizanų leidinių. 1969 m. spalio 2 d. K. Liuberskį-Žvainį Akmenės r. Menčių ir Liepkalnio k. apylinkėse nužudė saugumo darbuotojai.
Skaityti daugiau: Konstantinas Liuberskis - Žvainys
Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė
Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas
Stasys Jarmala, Juozo, gimė 1908 m. lapkričio 6 d. Alytaus vls., Bakšių kaime.
Tėvas - Juozas Jarmala, Juozo, iš savo tėvo paveldėjo 16 ha žemės gražioje vietovėje ant Nemuno kranto. Šeima augino 9 vaikus.
Nuo mažens Stasys siekė mokslo. Vasarą dirbdavo visus ūkio darbus, talkino tėvams, o rudenį ir žiemą lankė Alytaus gimnaziją. Tėvas labai didžiavosi savo mokytu sūnumi. Šią gimnaziją Stasys baigė 1929 metais. Jam malonu buvo būti tarp žmonių, su jais bendrauti, jiems padėti. Todėl sąmoningai siekė tapti mokytoju. Įstoti į aukštąją mokyklą dėl lėšų stokos negalėjo, todėl baigęs Alytaus gimnaziją lankė trijų mėnesių mokytojų kursus Kaune. Į juos kiekvieną dieną iš Alytaus į Kauną važiuodavo dviračiu.
1931 m. 22 metų jaunuolis išvyko į Rokiškio aps., Miliūnų k. pradinę mokyklą dirbti jos vedėju.
Čia vedė bežemio Antano Gylio dukrą Bronę Gylytę, kuri tapo jo vaikų motina, gyvenimo drauge, bendražyge.
Dirbdamas Bajorų, Burokiškio pradinėse mokyklose pasižymėjo kaip veiklus žmogus, geras organizatorius. Glaudžiai bendradarbiavo su mokinių tėvais, kaimo gyventojais. Įstojo į Šaulių organizaciją, buvo Kriaučių vls. šaulių būrio valdybos narys, vadovavo jaunųjų ūkininkų būreliui.
Mokytojas teigdavo, kad tikras žmogus tik tas, kuris myli, sergėja savo žemę, savo Tėvynę.
Skaityti daugiau: AUDRŪNAS
Išniekintas ir prie tvarto numestas 1950 m. rugsėjo 30 d. žuvęs Algimanto apygardos šešiolikametis partizanas ryšininkas A. Marmokas
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
1950 m. spalio 1 d. Troškūnų r. Margavonės k. traukiantis iš partizanų ryšininko Juozo Marmoko sodybos kautynėse su MGB Troškūnų r. skyriaus operatyvine grupe žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Povilas Tunkevičius-Kastantas, Lengvenio būrio partizanai Juozas Jurkštas, Stanislovas Jurkštas, Bronislovas Strolis-Vėtra, Julijonas Strolis-Viršaitis, ryšininkai Alfonsas Marmokas ir Jonas Šimkūnas.
Žuvusiųjų palaikai nuvežti į Troškūnus ir užkasti už miestelio kapinių esančiose žvyrduobėse.
Vytauto ir Algimanto apygardų partizanai Ramuldavos girioje. 1950 m. rugsėjo 16 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Antanas Matuliauskas-Adaska; antroje eilėje iš kairės: Kazimieras Ivanauskas-Aras, Povilas Budreika-Debesis, Algirdas Varnas-Gaidelis, Povilas Jankauskas-Alksnis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Povilas Tunkevičius-Kastantas, neatpažintas; trečioje eilėje iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas, Balys Žukauskas-Žaibas, Vytautas Guobužas-Viesulas, Jonas Baltakys-Prancūzas, Teofilis Limba-Sakalas, Janina Valevičiūtė-Astra, Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Antanas Morkūnas-Jaunutis, Vladas Matuliauskas-Riešutas, Vytautas Pačinskas-Audra, neatpažintas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Povilas Tunkevičius-Kastantas (kairėje) ir Albertas Pakenis-Jūreivis (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Spalio 1 d. žuvę partizanai
Keturi iš šešių brolių partizanų Vasiliauskai, kilę nuo Luokės. Iš kairės: Antanas (g. 1930), Justinas (g. 1932), Blažiejus (g. 1922) ir Vytautas (g. 1927). Žuvo visi kartu 1949.09.29
Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/motinele-auginai.htm
Vasiliauskai
Vasiliauskai, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui šeima iš Žemaitijos – 6 broliai partizanai ir jų sesuo. Tėvai ūkininkai Pranas Vasiliauskas (m. 1938) ir Kazimiera Vasiliauskienė (1895–1990) kilę iš Pavirvyčio vienkiemio (prie Biržuvėnų, Luokės vlsč.). Jų sūnūs Blažiejus (1922 02 03–1949 09 29), Boleslovas (1924 11 22–1947 09 17), Danielius (1926–1947 09 08), Vytautas (1927–1949 09 29), Antanas (1930–1949 09 29) ir Justinas (1932–1949 09 29) buvo Šatrijos rinktinės Luokės kuopos kovotojai, sesuo Elena (g. 1928) – 1946–47 Klaipėdoje veikusios Lietuvos laisvės armijos neginkluotos Šatrijos grupės steigėja ir vadovė; 1947–54 kalinta Kazachijos lageriuose. Danielius iki apie 1944 mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, su Vytauto Didžiojo universitete studijavusiu broliu Jonu (1944 07 pasitraukė į Vokietiją) įstojo į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą , vėliau abu – į Lietuvos laisvės armiją. 1944 08 Danielius su Blažiejumi ir Boleslovu dalyvavo prie Platelių ežero vykstančiuose šios armijos karių apmokymuose; Danielius kelias savaites Karaliaučiuje mokėsi sprogdintojo specialybės.
Skaityti daugiau: Žemaitijos partizanų Vasiliauskų šeima
1920 09 20–1949 09 28
Aleksandras Antanas Grybinas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje. Kartu augo seserys Zofija (g. 1913 m.) ir Stasė (g. 1914 m.), broliai Vytautas (g. 1919 m.) ir Zigmas (g. 1923 m.).
1931 m. birželio 20 d. A. A. Grybinas įstojo mokytis į privačią Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. jis įstojo į Marijampolės mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. Buvo Skautų organizacijos ir Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1940 m. lapkričio 6 d., pirmosios sovietų okupacijos metu, Marijampolėje buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas. 1941 m. baigus Marijampolės mokytojų seminariją, rugpjūčio 21 d. jam išduotas atestatas, suteikiantis pradžios mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą.
Pietų Lietuvos (Nemuno) ir Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sričių vadovybės susitikimas. 1949 m. vasario mėn. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Nemuno srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Antroje eilėje iš kairės ketvirtas – Urbantas Dailidė-Tauras, penktas – Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, septintas – Jūros srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. Kiti neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas
1920 05 12–1949 09 28
1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. sušauktame partizanų vadų posėdyje buvo įkurta Šarūno rinktinė, kurios vadu paskirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa. Štabo viršininku jis paskyrė Utenos gimnazijos mokytoją Vytautą Pakštą-Vaidilą, štabo Žvalgybos ryšių ir kontržvalgybos skyriaus viršininku – Bronislovą Zinkevičių-Artoją. V. A. Mikulėnas suvienijo išblaškytus Utenos apskrities partizanus, redagavo rinktinės laikraštį „Pogrindžio žinios“.
1945 m. rugpjūčio mėn. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Sudalaukio k. susirinkę partizanų vadai įkūrė Vytauto apygardą, kurios vadu buvo išrinktas Jonas Kimštas-Dobilas. Tuo metu apygardą sudarė trys rinktinės: Tigro (Švenčionių aps.), Lokio (Zarasų ir Baltarusijos Svyrių aps.) ir Šarūno (Utenos aps. ir Švenčionių aps. Saldutiškio vls.).
Netrukus po apygardos įkūrimo J. Kimštas išvyko užmegzti ryšių su Vakarų Lietuvos partizanais. Apygardos vadu liko jo pavaduotojas V. A. Mikulėnas.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Šiaurys (kairėje) su bendražygiu. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Jonas Markūnas-Šiaurys, Viesulas
1945 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje esančiuose Raudinės-Šarlotės miškuose kautynėse su NKVD kariuomene žuvo Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Antanas Streikus-Tamošiukas (dengęs besitraukiančius partizanus, kol baigėsi šoviniai, nenorėdamas pasiduoti gyvas, susisprogdino) ir 10 Žalgirio būrio partizanų (kol kas jų pavardės nėra išaiškintos).
Antanas Streikus gimė 1897 m. sausio 2 d. Zarasų aps. Antazavės vls. Maniuliškių k. Tamošiaus ir Elžbietos Streikų šeimoje. 1919 m. birželio 15 d. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių 2-ąjį pėstininkų pulką. Tais pačiais metais dalyvavo kautynėse su bolševikais Zarasų krašte. 1920 m. kovėsi su lenkais Kruonio (dabartinio Kaišiadorių r.), Druskininkų ir Krosnos (dabartinio Lazdijų r.) apylinkėse. Buvo sužeistas, todėl 1921 m. gruodžio 24 d. išėjo į atsargą. Apdovanotas Vyčio kryžiaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais.
Skaityti daugiau: Antanas Streikus-Tamošiukas
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Guli kairėje - Konstantinas Liuberskis-Žvainys, dešinėje -Stasys Ramanauskas-Linksmulis.
Antroje eilėje (sėdi) iš kairės: Kazys Vaišnoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijūnas, Algirdas Irinka-Algis, Rokas Ramanauskas-Žvejys, Steponas Erstikis-Patašonas, Edmundas Irinka-Briedis.
Trečioje eilėje (stovi) iš kairės: Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Pranciškus Rudnickas-Skydas, Antanas Rudnickas-Žirnis, Mečislovas Rudnickos-Birutis, Antanas Satkus-Starkus, Steponas Lozdauskas-Žydas, Ernestas Putnevičius-Adomas. Kiti neatpažinti.
Lazdauskas Steponas-Žydas gimė 1909 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities Akmenės valsčiaus Kanteikių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Genio (Voverės) Vinkšnos būriui, nuo 1949 m. - Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būriui. Žuvo 1951 m. rugsėjo 28 d. Žagarės rajono Ližikų kaime kartu su bendražygiu E. Putnevičiumi-Adomu.
http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Skaityti daugiau: Rugsėjo 28 d. žuvę partizanai
Juozas Gegužis (dešinėje) ir S. Staniškis (slapyvardis Litas) Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Geguzis-43100
JUOZAS GEGUŽS-DIEMEDIS gimė 1923 m. balandžio 17 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Gervėnų k. Baigė Seirijų pradžios mokyklą, Alytaus mokytojų seminariją. Nacių okupacijos metu dirbo Seirijų valsčiaus sekretoriumi.
Nuo 1945 m. vasaros A. Juozapavičiaus grupės partizanas, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio adjutantas ir štabo darbuotojas: lydėdavo srities vadą kelionėse, mašinėle spausdino aplinkraščius, įsakymus ir kitus dokumentus.
Šarūno rinktinės partizanai.
Pirmas iš kairės - Juozas Gegužis-Diemedis, trečias (priekyje) - Bernardas Navickas-Girinis, penktas - Julius Makorevičius-Varpas. 1949 m. vasara. (Genocido aukų muziejus)
1946 m. liepos pradžioje, vengiant rusų persekiojimo, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadavietė buvo perkelta į Žaliamiškį. Į ją kartu su J. Vitkumi-Kazimieraičiu, srities štabo viršininku Sergijumi Staniškiu-Antanaičiu, štabo nariu Antanu Kulikausku-Daktaru persikėlė ir J. Gegužis-Diemedis. 1946 m. liepos 2 d. Kazimieraitį su Diemedžiu, išėjusius iš bunkerio į pamiškę, prie Janavo kaimo užklupo MVD kariuomenės būrys. J. Gegužiui pavyko pasitraukti, o srities vadas J. Vitkus, sunkiai sužeistas, mirė vežamas į Guobinių kaimą.
Skaityti daugiau: Juozas Gegužis-Diemedis
1912 04 21–1950 09 27
1950 m. rugsėjo 27 d. Kazlų Rūdos r. Ardzijauskų k. (dabar – Kazlų Rūdos r. sav.) partizanų rėmėjos Laurinaitienės sodyboje per karinę čekistų operaciją žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas ltn. Feliksas Žindžius-Tigras.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 150.
Feliksas Žindžius gimė 1912 m. balandžio 21 d. Šakių aps. Jankų vls. Tamošbūdžio k. Stasio Žindžiaus šeimoje. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje augo 8 vaikai.
Feliksas buvo iš jų pats vyriausias. Jis baigė Jankų pradžios mokyklą. Labai norėjo mokytis toliau, tačiau tam nebuvo lėšų, reikėjo padėti tėvams ūkyje.
1933–1935 m. F. Žindžius tarnavo LR kariuomenės 7-ajame artilerijos pulke Vilkaviškyje. Baigus tarnybą jam buvo suteiktas puskarininkio laipsnis.
1937 m. vedė Marcelę Grybauskaitę. Šeima įsikūrė ūkyje, esančiame Šakių aps. Jankų vls., nes tėvai jauniesiems skyrė 6 ha žemės. F. Žindžius buvo Lietuvos šaulių sąjungos Jankų būrio vadas. Vokiečių okupacijos metais dirbo Jankų seniūnu.
Partizanas nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Tauro apygardos Stirnos (nuo 1946 m. sausio 31 d. pervadintos Žalgirio) rinktinės partizanas, slapyvardžiu Tigras.
1947 m. pavasarį F. Žindžius buvo paskirtas Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus (36-osios) kuopos 1-ojo būrio, metų pabaigoje – šios kuopos vadu. 1948 m. pabaigoje tapo Žalgirio rinktinės Organizacinio skyriaus, o 1949 m. rugsėjo 16 d. – Žalgirio rinktinės štabo viršininku. 1949 m. vasarą jam suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. 1950 m. sausio–vasario mėn. Tigras buvo paskirtas Žalgirio rinktinės vadu.
Žuvo 1950 09 26 Ardzijauskų k. Jankų vlsč. besitraukiant iš partizanų rėmėjo, Petro Laurinaičio sodybos, į kurią tą vakarą jis su apygardos vado adjutantu Kiečiu buvo užėję, pateko į pasalą. Sužeistam Kiečiui pasisekė atsišaudant pasitraukti.
Skaityti daugiau: Feliksas Žindžius - Dėdė, Tigras
1951 m. rugsėjo 26 d. Molėtų r. Ažumakių miške (dabar – Molėtų r. sav.) MGB vidaus apsaugos būrio kareivių ir MGB Molėtų r. skyriaus stribų grupė vykdė karinę operaciją prieš Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanus.
Šukuojant mišką buvo aptikti keturi partizanai. Kilus susišaudymui žuvo rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas, kuopos vadas Pranas Kiaušinis-Kiaunė, grupės vadas Rapolas Purlys-Slapūnas ir partizanas Vincas Miškinis-Vienuolis.
Žuvusių partizanų palaikai buvo atvežti į Želvos miestelį ir užkasti jo žvyrduobėse.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 106
Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanai, veikę Alantos ir Balninkų apylinkėse. 1948 m. Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas. Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis, neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas (sėdi) su bendražygiu. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Rugsėjo 26 d. žuvę partizanai
Pilėnų tėvūnijos partizanai Jonas Baltušis-Trimitas (kairėje) ir Steponas Giedrikas-Girietis (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų
STEPONAS GIEDRIKAS- STEPAS, GIRIETIS
1925 10 03–1954 09 25
Steponas Giedrikas gimė 1925 m. spalio 3 d. Biržų aps. Biržų m. Gyveno Dvareckienės gatvėje. 1939 m. baigė penkias Biržų „Aušros“ pradžios mokyklos klases. 1941 m. rudenį padavė prašymą priimti į pirmą Biržų Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimnazijos klasę. Kadangi laiku nepadavė prašymo Švietimo valdybai, 1941 m. rugsėjo 25 d. buvo išbrauktas iš gimnazijos mokinių sąrašo.
1944 m. įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. Buvo aktyvus Biržų gimnazijoje veikusios pogrindinės organizacijos narys.
Gerai mokėdamas lenkų, latvių ir vokiečių kalbas dalyvavo šios organizacijos informacinėje veikloje. 1948 m. vykstant buvusios Biržų gimnazijos pogrindinės organizacijos grupės narių areštams pasislėpė ir pasitraukė į mišką.
1951 m. vasaros pabaigoje Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadovybės iniciatyva Biržų apskrityje įkūrus Sierakausko (nuo 1951 m. rugsėjo mėn. – Pilėnų) tėvūniją, kuri veikė Biržų, Pasvalio, Pandėlio ir dalies Rokiškio bei Kupiškio rajonų teritorijoje, S. Giedrikas paskirtas jos vadu.
Žuvo S. Giedrikas 1954 m. rugsėjo 25 d. bunkeryje, įrengtame Biržų girioje, ties Kūginių k. Palaikų užkasimo vieta neišaiškinta.
Skaityti daugiau: Giedrikas Steponas-Girietis
