Albertas Nakutis-Viesulas

Albertas Nakutis-Viesulas. Fotografavo Stasys Indrašius Nuotraukos iš Tremties ir Rezistencijos muziejaus fotonuotraukų fondo.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-21-t-1997-m/3652-laisves-kovu-archyvas-21-t-1997-m-turinys-metrika

ALBERTAS NAKUTIS-Viesulas

Gimė 1910 m. Maleišių kaime, Svėdasų valsčiuje. Buvo šaulys.

Pirmaisiais pokario kovos metais vadovavo Svėdasų valsčiaus partizanų būriui. Vėliau jam patikėtos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos sudėtyje veikusio Viesulo būrio vado pareigos. 1948 m. vasarą perėjo į Kunigaikščio Margio rinktinę, vadovavo Vaižganto kuopai.

Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, Svėdasų valsčiuje. Palaidotas Kunigiškių kaimo kapinėse.

2007 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai per pasitarimą. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Vytautas Baltrūnas-Strazdelis, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Rūkas.

Kunigaikščio Margio rinktinės Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas ir rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas. Genocido aukų muziejus

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm

 Juk Laisvės kovotojai savo kuopą kaip tik buvo pavadinę Juozo Tumo - Vaižganto vardu, o pats kuopos vadas Albertas Nakutis – Viesulas – labai artimas klasiko giminaitis ( Vaižganto vyriausiosios sesers Marijonos Tumaitės - Nakutienės anūkas).
Albertas Nakutis gimė 1910 metų vasario 4 d. Malaišių kaime, ten pat ir augo.  Daug skaitė, dar ankstyvoje jaunystėje įsijungė į to meto visuomeninių patriotinių organizacijų veiklą. Iki Antrojo pasaulinio karo vadovavo Svėdasų valsčiaus šaulių būriui. 1944 metų spalio mėnesį kartu su kitais bendraminčiais A. Nakutis įkūrė pogrindinę organizaciją „Nepriklausoma Lietuva“ ir jai vadovavo, spausdino ir platino atsišaukimus, laikraštį „Į kovą!“, ginklavosi, užmezgė ryšius su kitais besikuriančiais partizanų būriais. Tų pačių metų pabaigoje, pasirinkęs Viesulo slapyvardį, pasiryžo gyvenimą paskirti partizaninei kovai. Nuo 1945 metų buvo Vytauto apygardos „Liūto“ rinktinės „Viesulo“ būrio vadu, o 1947 metų gegužės 1 d., įkūrus naują Algimanto partizanų apygardą, su kitais jis ėmėsi burti Kunigaikščio Margio rinktinę. Iki pat savo žūties 1949-ųjų lapkričio 2 dieną Albertas Nakutis buvo šios rinktinės Juozo Tumo - Vaižganto kuopos vadas.
 A. Nakučio - Viesulo vadovaujami kovotojai veikė ne tik Svėdasų, bet ir Kamajų, Šimonių bei kitose apylinkėse, kurios dabar priklauso Anykščių, Rokiškio ir Kupiškio rajonams...

Septynių partizanų žūtis    

Tai atsitiko Svėdasų valsčiaus  Drobčiūnų miške. Čia 1949-ųjų lapkričio 2-os dienos rytmetį, iš pasalų atsėlinę prie partizanų bunkerio, čekistai, kareiviai ir „stribai“ norėjo ten buvusius Laisvės kovotojus paimti gyvus, tačiau sulaukė jų pasipriešinimo. Partizanai bandė išsiveržti iš mirties žiedo, bet  jėgos buvo nelygios. Atkakliai priešinęsi, septyni partizanai žuvo, bet gyvi priešui nepasidavė. Krito kovoje Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Juozo Tumo -Vaižganto kuopos vadas  Albertas Nakutis - Viesulas, rinktinės vado  adjutantas Stasys Gimbutis - Rūkas ( g. 1921 m.), kilęs iš Svėdasų vlsč. Narbūčių kaimo, rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Dilys - Tarzanas, kilęs iš Rokiškio apskrities Jūžintų valsčiaus Kulių Trako kaimo, „Viesulo“ būrio vadas Kazys Palskys - Ąžuolas, Gintaras ( g. 1918 m. ) iš Svėdasų vlsč. Tadauskų  kaimo, S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Petras Černius - Tigras ( g. 1921 m.), kilęs iš Rokiškio apskr. Kamajų vlsč. Nemajūnų kaimo; partizanai: svėdasiškis Jonas Meškauskas - Caras ( g. 1924 m.), Petras Miškinis - Šarūnas (g. 1922 m.) iš Svėdasų vlsč. Miškinių kaimo.
Tiktai per stebuklą iš apsupties Drobčiūnų miške pavyko išsiveržti ir gyvybę išsaugoti partizanui Juozui Kemekliui - Rokui ( Rimtučiui, Granitui), kilusiam iš Rokiškio apskr. Jūžintų vlsč. Šarkių kaimo. Jis vėliau sukūrė kovos draugų atminimui skirtą eilėraštį „Broliams septyniems“.

Jūs žuvot tada, kai stūgavo vėjas,
Tamsų šilą dengė ūkana  juoda.
Tą Vėlinių rytą tyliai varpas gaudė,
Į mišką skubėjo budelių gauja.

Miškas verkė savo tylią raudą,
Sukniubo eglutė tyliai pakirsta.
Tuojau krito Tigras, Ąžuolas ir Rūkas,
Pravirko berželiai raudona puta.

Susiūbavo miškas, lenkėsi berželiai,
Viesulas, Eimutis kovėsi narsiai.
Klastingai pakirsti, krito tarp viksvelių,
Lūpos sušnabždėjo: „Sudiev jums, draugai“...

(Taip rašė vienintelis Drobčiūnų mūšyje išlikęs gyvas partizanas Juozas Kemeklis. Šį eilėraštį išsaugojo gyva paimta ir suimta enkavedistų Šimonių girios mūšyje 1949 m. pabaigoje partizanė Elena Valevičiūtė – Uoksienė - Nida, gyvenusi Svėdasų vlsč. Galvydžių kaime. Žūtbūtiniame mūšyje 1951 metais krito ir šis partizanas. Jis palaidotas gimtinėje – Jūžintuose...).
Visi septyni nukauti Drobčiūnų miške partizanai, kaip jau būdavo įprasta, pamesti ant grindinio Svėdasuose, prie „stribynės“. Po kurio laiko išniekintų partizanų kūnai buvo išvežti iš miestelio į Bajorų kaimą, kur vietiniai gyventojai smėlyje iškastose duobėse  laikydavo per žiemą bulves, daržoves. Taigi, tose duobėse paskubomis ir buvo užkasti Laisvės kovotojų kūnai...

Šaltinis: http://www.anyksta.lt/legenda/66988-septyni-partizan-zuti-prisimenant