Lapkričio 1 d. žuvę partizanai
Iš kairės Algimanto apygardos štabo adjutantas Julijonas Burneika-Tardytojas ir štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas (GAM)
BURNEIKA Julijonas, Fabijono-Tardytojas, gim. 1918 m. Mikniūnų k., Skapiškiu vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos štabo narys. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse.
PAJARSKAS Albinas-Bebas gimė 1923 m. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Jatkonių kaime. | partizanų gretas įstojo 1945 m. liepos mėn. Priklausė Žalgirio būriui, kuris bazavosi Šimonių girioje. Vėliau Algimanto apygardos štabo viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. — okupantams apsupus išduotą apygardos štabo bunkerį, po ilgų ir atkalių kautynių nenorėdamas pasiduoti gyvas susisprogdino kartu su bendražygiais - Algimanto apygardos vadu A. Starkumi-Monte, štabo nariu A. Mateliu-Audeniu, nežinomu partizanu slapyvardžiu Tardytojas ir partizanėmis B. Šniuolyte-Ida bei St. Vigėlyte-Živile
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
I eilėje iš kairės: rinktinės ūkio skyriaus viršininkas Pranas Galvydis-Valteris.
II eilėje iš kairės: neatpažintas, Albinas Pajarskas-Bebas, rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas
GALVYDIS Pranas, Jono-Valteris, gim. 1912 m. Svėdasų vnk., Svėdasų vls. Vytauto apygardos Žalgirio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girios pakraštyje, netoli Alotų k., Šimonių vls. Palaidotas Sliepšiškio k. kapinėse.
Iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas, Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilevičius-Vidmantas, jo adjutantas Juozas Leškys-Algis 1949 m. rudenį (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
LESKYS Juozas, Jono-Algis, gim. 1922 m. Butrimų k., Jurbarko vls. Kęstučio apygardos vado adjutantas. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. apsupus bunkerį prie Priepado ežero, Šimonių girioje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Adomynės mstl. kapinėse.
Aukštaitijos partizanų vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. Iš kairės: Antanas Kisielius-Sakalas, Bronius Kazickas-Saulius, Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Jonas Kimštas-Žalgiris, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Julijonas Burneika-Tardytojas (GAM)
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Algimanto apygardos vadovybė. Iš kairės: organizacinio skyriaus viršininkas Aleksas Matelis-Audenis,
apygardos vadas Antanos Starkus-Montė ir apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)
Matelis Aleksas-Audenis gimė 1919 m. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Vikonių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1945 m. pavasarį. Priklausė Žalgirio būriui, kuris bazavosi Šimonių girioje. Vėliau paskirtas Algimanto apygardos organizacinio skyriaus viršininku. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. - okupantams apsupus išduotą apygardos štabo bunkerį, po ilgų ir atkaklių kautynių nenorėdamas pasiduoti gyvas susisprogdino kartu su bendražygiais — Algimanto apygardos vadu A. Starkumi-Monte, apygardos štabo viršininku A. Pajarsku-Bebu, nežinomu partizanu slapyvardžiu Tardytojas ir partizanėmis B. Šniuolyte-Ida bei St. Vigėlyte-Živile
šaltinis:https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Jokeris su Birute Šniolyte-lda ir Stase Vigelyte-Živile
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Stasė Vigėlytė-Živilė (stovi) ir Birutė Šniuolytė-Ida, Ramunė (sėdi). Fotografuota Stasio Indrašiaus
Šaltinis: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-21-t-1997-m/3651-svedasu-partizanai-2
ŠNIUOLYTĖ Birutė, Vinco - Ida, g. 1931 Miežaičiuose, Radviliškio r., ūkininkų šeimoje. Partizanė. Žuvo 1949 11 01 Šimonių girioje, Anykščių r., Algimanto apygardos štabe. Palaidota Adomynės kapinėse kartu su kitais partizanais.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Algimanto apygardos partizanai 1949 m. rudenį. Iš kairės: Elena Valevičiūtė-Nida, Balys Žukauskas-Komendantas, Stasys Gimbutis-Tarzanas, Henrikas Danilevičius-Vidmantas, Albinas Pajarskas-Bebas, Antanas Slučka-Sarūnas, Antanas Starkus-Montė, Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Danilevičius Henrikas-Vidmantas gimė 1920 m. Zarasuose. Nuo 1944 m. mokytojavo Eržvilke ir įsitraukė į rezistencinę veiklą. Nuo 1945 m. rugsėjo - Lydžio rinktinės štabo viršininkas, 1947 m. paskirtas Lydžio rinktinės vadu. Nuo 1948 m. liepos — Kęstučio apygardos vadas. 1949 m. Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybės paskirtas atsakingu už ryšius su Rytų Lietuvos (Kalnų) partizanų sritimi. Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. viename iš Algimanto apygardos vadovybės bunkerių Šimonių girioje. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu H. Danilevičius-Vidmantas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties)
Šarūno rinktinės partizanai.
Iš kairės: Aloyzas Žilys-Žirnis, Albinas Pajarskas-Bebas, neatpažintas,
Antanas Starkus-Montė ir Vytautas Vilutis-Perkūnas. (Genocido aukų muziejus)
Žilys Aloyzas-Žirnis gimė 1924 m. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Ciukų kaime. Algimanto apygardos Žalgirio, Tauro būrių partizanas. Žuvo kartu su bendražygiais J. Lapieniu-Dariumi ir, manoma, H. Danilevičiumi-Vidmantu 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, išduotame Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje prie Dienionių ežero
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Jonas Baltakys-Vilkas, Viešintų vls., Vaitkūnų k. Ž.1949 11 01
Bronius Birka-Klevas, Svėdasų vls., Vaitkūnų k., Žalgirio b. Ž.1949 11 01.
Albinas Bizkus, Svėdasų vls., Vaitkūnų k., Montės b. Ž.1949 11 01
Juozas Indrašius-Sakalas, Užpalių vls., Puodžių k. Ž.1949 11 01.
Vladas Karosas Atikas, Svėdasų vls., Drobčiūnų k. Ž.1949 11 01.
Jonas Lapienis-Doružė, Svėdasų vls., Liepiu iškių k., Žalgirio b. Ž.1949 11 01.
Jonas Lapienis-Jokeris, Šimonių vls., Vardonių k., Montės b. Ž.1949 11 01.
Juozas Lesys-Algis, Jurbarko vls., Putrimų k. Ž.1949 11 01.
Albinas Mikėnas, Svėdasų vls., Kunigiškių k., Montės b. Ž.1945 11 01.
Feliksas Niaura-Čepas, Svėdasų vls., Bajorų k., Viesulo b. Ž.(mirė) 1949 11 01.
Steponas Šukys-Gaidys, Svėdasų vls., Žalgirio b. Ž.1949 11 01.
Aleksas Valonis-Tigras, Kavarsko vls., Rupšėnų k., Tigro b. Ž.1949 11 01.
Stasė Vigėlytė-Živilė, Svėdasų vls., Šlepšiškių k., Montės b. Ž.1949 11 01.
Vlada Vizbarienė-Gražina, Anykščių vls., Drulėnų k., Montės b. Ž.1949 11 01.
Albertas Žilys-Kęstutis, Svėdasų vls., Činkių k., Žalgirio b. Ž.1949 11 01.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Alksnelis (pavardė nežinoma). 1926-1947.11.01. Žuvo Igliaukos šile.
Gudauskas Antanas - Ryšininkas iš Išlaužo k. 1927-1944.11.01.
Guzikas Juozas-Durtuvas iš Vištyčio. 1923-1947.11.01. Žuvo Liubiškių k. Liubavo vlsč. pas Balčiūną. Kartu žuvo J. Pavilonis-Žentukas. Vytauto rinktinė. Kūnai buvo užkasti Pajevonyje, Pempynėje, dab. dirbtinio ežero dugne.
Jančiukas (Jančė) Algirdas - Aidas iš Neravų k. Rudaminos vlsč. 1928-1947.11.01. Žuvo Mikyčių k. Šventežerio vlsč. pas Čepanonį.
Pavilionis (Pavilonis) Jonas - Žentas, Žentelis iš Šilsodžio k. Gražiškių vlsč. 1928-1947.11.01. Kartu su J. Guziku- Durtuvu susisprogdino Liubiškių k. Pajevonio vlsč. pas Balčiūną. Vytauto rinktinė.
Radziukynas Vincas-Kalavijas. 1925-1947.11.01. Žuvo Simno raj. Aniškio miške prie Santaikos.
Rusinas Juozas - Tarzanas. 1927-1947.11.01. Žuvo Simno raj. Aniškio miške prie Santaikos.
Salickas. Aniškio miškelyje prie Bartninkų 1947.11.01 žuvęs partizanas.
Urbanavičius Juozas - Smakas. 1914-1947.11.01. Žuvo Simno raj. Aniškio miške prie Santakos.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
DAUGILIS VINCAS, Juozo, g.1918 m. Černaučiznos (Černių) k. Samdinys. Buvo sugautas ir vežamas į sovietinę armiją, bet pakeliui pabėgo (jo broliai Jonas ir Stasys žuvo prie Liepojos). 1945 11 01 išduotas kaimyno buvo apsuptas ir žuvo. Palaidotas Vyžuonose.
STREIŽYS JUOZAS - Leopardas, Gediminas, g.1911 m. Nemeikščių k., Utenos vls. Tarnavo policijoj. 1941 m. tėvus ištrėmė. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus, buvo būrio vadas. Sunaikinus Šarūno rinktinės štabą (1945 12 01), organizavo Liūto rinktinę ir buvo jos žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininku. Čekistai pasinaudojo žmonos ar agento Rozos pranešimu ir 1948 11 01 Bareišių k., Jurgio Liulevičiaus sodyboje, įrengė pasalą, kur J.Streižį nušovė. Manoma, kad žuvusįjį užkasė Dauniškio kalnelyje.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Juozas ŠMIGELSKIS - Smidras. G. 1923 m. Partizanas, žuvo 1947 11 01.
https://partizanai.org/kaip-nepamirsti
ANTANAS DIDŽIULIS-GIRĖNAS
Kostas Didžiulis buvo Lietuvos savanoris, kovose su lenkais sužeistas. Dirbo pasienio policininku Ukmergėje, kol gavo 12 ha žemės sklypą savo tėviškėje Žalvarių k., Giedraičių vlsč. Sūnus Antanas (g. 1922 m.) mokėsi Ambraziškių pradinėje mokykloje, nuo mažens buvo tėvo pagalbininkas. Tik jaunam žmogui žemės dirbti nereikėjo. Kai rusai antrą kartą okupavo Lietuvą, Antanas išėjo Tėvynės ginti, pasirinkęs Girėno slapyvardį, vėliau pasivadino Ąžuolu.
Jau 1945 m. gegužės mėn. 15-osios naktį stribai atvyko į Žalvarių k., kad susidorotų su Girėno artimaisiais. Pirmiausiai nušovė tėvą Kostą, savanorį, kuriam tada buvo 45-eri. Į šūvius atsiliepė netoliese buvę partizanai. Laimei, motina ir trys dukros spėjo iššokti nekliudomos per langą kitaip stribai jų nebūtų pasigailėję.
Į laidotuves sugrįžo ne tik žmona ir dukterys, bet nepabijojo ateiti ir sūnus Antanas su draugu Leonu Guobiu-Putinu. Stribai tuo metu šventė pergalę, už Judo darbus jiems buvo išmokėtos didelės premijos.
Jau 1945 m. rudenį, per Visus Šventus, Antanas Didžiulis nuėjo į Ožkinių k. pas Karolį Juknių. Rytą sodyba apsupo stribai. Antanas dar bandė bėgti basas atsišaudydamas, tačiau buvo nušautas. Manoma, kad partizaną išdavė Bronius Juknys, šeimininko brolis. Partizano palaikai buvo numesti ant Giedraičių grindinio...
Gleiznys Valentinas, Jono, sl. Šarūnas, g. 1925 Valų k., Žemaitiemio vlsč. LK jaun. puskarininkis. Nuo 1944 - Plieno būrio partizanas, B rinktinės štabo raštininkas, nuo 1948 03 01 - DKA štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1948 11 01 Nuotekų k., Pabaisko vlsč.
Žiupka Jonas, Jono, sl. Šarūnas, Raimundo-Kovo tėvas, g. 1905, gyv. Antakalnio/ Griaužiečių k., Pabaisko vlsč. Saugumo policijos Žvalgybos Ukmergės skyriaus viršininkas. LLA desantininkas, 1944 12 24 nusileido prie Siesikų. Partizanų organizatorius ir būrio vadas, B rinktinės Žvalgybos skyriaus, 1946 - DKA Operatyvinio ir Ginkluotės, vėliau ir Žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1948 11 01 Nuotekų k., Jono Valušio sodyboje kartu su Dalinkevičiumi.
Dalinkevičius, B rinktinės Šarūno būrio partizanas. Žuvo 1948 11 01 Nuotekų k., Jono Valušio sodyboje kartu su J. Žiupka-Šarūnu.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
