Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo žūtis

Paminklas toje vietoje buvusioje Juzikių sodyboje 1949 m. liepos 27 d. žuvusiems Vaidoto rinktinės vadui A. Tamošaičiui-Neptūnui, Treniotai, Rubinui, štabo viršininkui V. Bitvinskui-Žaibui, štabo apsaugos būrio vadui L. Kruliui-Aušriniui, partizanams P. Laurinavičiui-Reinidui, J. Malinauskui-Lakūnui ir Šamui (slapyv.) atminti. Raseinių r. sav. Kalnujų sen. Žagarės k. Pastatytas 1991 m. Atidengtas 1993 m. liepos 25 d. Fotogr. V. Almonaitis, 1998 m.

1949 m. liepos 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės k. (dabar – Raseinių r. sav.) MGB kariuomenės 237-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikintas Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas, rinktinės štabo viršininkas Vytautas Bitvinskas-Žaibas, štabo apsaugos būrio vadas Leonas Krulius-Aušrinis ir partizanai Pranas Laurinavičius-Reinidas, Juozas Malinauskas-Lakūnas, partizanas slapyvardžiu Šamas (kitais duomenimis – Juozas Dirmeikis-Diemedis).

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas.

V., 2010, LGGRTC, p. 66, 260.

„Mūsų sodyba buvo netolies Kalnujų Žuveliškių kaime (dabar Žieveliškė). Mano tėvas buvo mokytojas, vietos šaulių būrio vadas (1940 m. suimtas, 1941 m. sušaudytas), todėl į mūsų sodybą dažnai užeidavo partizanai. Berods, 1946 m. dažnai (du kartus per mėnesį) į mūsų kaimą su savo vyrais ateidavo Žemaitis. Jų būdavo apie 50. Tai 25 pas mus, o 25 pas Mosteikas apsistodavo.

Mūsų krašte buvo ypač daug nuo karo likusių ginklų. Tai jiems atiduodavom.

Taip beveik nuo pat kovų pradžios tapau ryšininku.

Dažniausiai, net kelis metus iš eilės mūsų sodyboje lankydavosi vyrai, vadovaujami Juozo Malinausko-Lakūno. Paprastai jų 8–10 būdavo. Aš buvau jų būrio ryšininku. Kiek atsimenu šis būrys priklausė Žebenkšties rinktinei. Jos vadu tuomet buvo Bakšys-Klajūnas.

1949 m. liepos mėnesį J. Malinausko būrys, 8 vyrai buvo apsistoję pas Juzikius Žagarės kaime. Be vado ir užrašytųjų paminkle, dar čia buvo Ipolitas Tverkus-Vidas ir partizanas slapyvardžiu Aliukas.

I. Tverkus prieš kautynes susiruošė eiti pas savo paną. Vos išėjusį iš sodybos jį užklupo rusai, bet jis puolė į rugius ir pabėgo. Rusai nešaudė, nes, matyt, bijojo išsiduoti. I. Tverkus vėliau žuvo Jurbarko krašte. Paalsio kaime jam paminklas pastatytas.

Taigi, per Trako mišką rusai prie pat sodybos prisėlino. Netikėtai užklupti žuvo šeši partizanai. Tik Aliukas pasigavo arklį ir išjojo. Jį įtarinėja išdavimu, bet jis po to dar labai ilgai kovojo, slapstėsi. Berods, tik 1956 m. jis pats pasidavė. Tai valdžia specialiai jį į Ždanovo kolūkio susirinkimą buvo atvežusi parodyti – štai paskutinis miškinis pasidavė!

Žuvusieji buvo numesti Raseiniuose prie stribų būstinės. Kur juos užkasė – nežinia. Pasakojama, kad kelis iš jų pavogė ir parvežė palaidoti į Kalnujus.

Bet aš tuo netikiu. Po jų žūties aš dar tris mėnesius buvau nesuimtas. Ir aš buvau vienas svarbiausių ryšininkų šiame krašte. Jeigu juos kam nors būtų pasisekę perlaidoti aš, tikrai būčiau žinojęs.

Paminklą partizanų žūties vietoje Juzikių sodyboje pastatė Bronė Malinauskaitė-Zinkienė. Talkino tik jos vyras ir aš“.

Pasakojo buvęs partizanų ryšininkas Algirdas Kazys Survila

Užrašė Vytenis Almonaitis 2000 11 03

 

ANTANAS TAMOŠAITIS-NEPTŪNAS, TRENIOTA, RUBINAS

1928 09 17–1949 07 27

Antanas Tamošaitis gimė 1928 m. rugsėjo 17 d. Raseinių aps.

Girkalnio vls. Pramedžiavos k. Jono Tamošaičio ir Onos Matulaitytės-Tamošaitienės šeimoje. Dirbo Raseinių gimnazijoje. Partizanas

nuo 1945 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas.

VYTAUTAS BITVINSKIS (BITVINSKAS) - VAIDOTAS, ŽAIBAS

1927 09 19–1949 07 27

Vytautas Bitvinskis (Bitvinskas) gimė 1927 m. rugsėjo 19 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Šeimyniškių k. Raseinių gimnazijos mokytojas. Lietuvos laisvės armijos narys. Partizanas nuo 1946 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo viršininkas.

2009 m. balandžio 8 d. V. Bitvinskiui (Bitvinskui) pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d.

įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

V. Bitvinskas. Iš Raseinių krašto muziejaus fondų

LEONAS KRULIUS-AUŠRINIS

1919–1949 07 27

Leonas Krulius gimė 1919 m. Raseinių aps. Šimkaičių vls. Rudžių k. Partizanas nuo 1948 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo apsaugos būrio vadas.

2005 m. rugsėjo 12 d. L. Kruliui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

PRANAS LAURINAVIČIUS-REINIDAS

1925–1949 07 27

Pranas Laurinavičius gimė 1925 m. Raseinių aps. Girkalnio vls. Naukaimio k. Partizanas nuo 1949 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas.

JUOZAS MALINAUSKAS-LAKŪNAS, TAIFŪNAS

1911 05 31–1949 07 27

Juozas Malinauskas gimė 1911 m. gegužės 31 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinės k. Partizanas nuo 1945 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas.

2000 m. rugsėjo 22 d. J. Malinauskui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JUOZAS DIRMEIKIS-JAUNUTIS, DIEMEDIS

1929–1949 06 27 (1949 07 28)

Juozas Dirmeikis gimė 1929 m. Jono ir Zofijos Dirmeikių šeimoje.

Gyveno Raseinių aps. Viduklės vls.

Tukių k. Girkalnio mokyklos mokytojas. Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanas.

 

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/07/201407_KA_VR.pdf