JONAS MICKEVIČIUS - ŽVIRBLIS

1916-1947

Tai buvo pirmojo pakaunės partizanų būrio vadas. Gimė 1916 m. Neveronyse, Pažaislio valsčiuje. Tėvai nebuvo labai turtingi, nes teturėjo 7 ha žemės. Augo du broliai ir trys seserys, šeimoje Jonas buvo jauniausias. Tad jam buvo skirta mokytis. Lankė gimnaziją Petrašiūnuose, dirbo Kauno geležinkelio stotyje buhalteriu. Nors šis darbas garantavo atleidimą nuo šaukimo į sovietinę armiją, Jonas Žvirblis juo nepasinaudojo. Mat, jis buvo 1941 metų birželio 23-osios vienu iš sukilimo organizatorių Palemono apylinkėse. Tad iš pradžių slapstėsi Palemone, Šliumbos sodybos daržinėje išsikasęs bunkerį. Draugų pagalba pavyko įsidarbinti Livintų miško ruošimo punkte, kur per kelis mėnesius pavyko suburti į būrį vyrus ir grįžti prie Palemono. Jau 1944 metų gale jis vadovavo partizanų būriui, kuriame telkėsi Pažaislio, Rumšiškių valsčių vyrai. Sakoma, kad greitai vyrų būryje buvo per 30. Buvo labai reiklus, kartais per daug griežtas kovų iškankintiems draugams.

1945 metų balandžio 12-tą Žvirblio būrys susidūrė su didelėmis kareivių pajėgomis, kurie nuo Kertupio slinko Pravieniškių link. Puolė rinktinės rusų pajėgos, su kulkosvaidžiais, tanketėmis. Pulkas kareivių geležinkeliu buvo atvežtas į Pravieniškes. Tada tose apylinkėse pavasario sulaukė Andriaus Zdanevičiaus - Morkos 12 partizanų, Antano Tapa-rausko - Kirvio šeši vyrai, o Žvirblio būryje glaudėsi net 25 kovotojai. NKVD žiniomis, tuo metu Livintuose dažnai pasirodydavo ir Žalio Velnio rinktinės štabas.

Kareiviai Guronių kaime aptiko Morkos būrį ir jį sunaikino. Žvirblio kovotojams pavyko išvengti nelaimės, nes laiku pamatė puolančius. Stojo į trumpą mūšį ir pasitraukė Užusalių link.

Jono Mickevičiaus būryje pradžioje buvo ir jo svainis Juozas Gurskas - Riešutas, kuriam vėliau, būriui pasidalijus į du, buvo lemta tapti ne tik būrio, bet ir 6 -ojo bataliono vadu. Tarp Žvirblio kovotoju buvo Mykolas Svilikas - Genys, Bronius Okželaila -Rytas, Juozas Urbonavičius - Aidas, Juozas Mikalauskas - Žaibas, Kazys Mikalauskas - Vėjas, Juozas Čep-kauskas - Katinas (vėliau tapęs išdaviku), Stasys Matakas, Juozas Krasauskas, Bronius Naskauskas - Lapė, Pranas Astrauskas — Meškonis. Visi jie žuvo nelygioje kovoje su okupantu. Tūrėjo būrys ir daug ryšininkių, tarp kurių buvo Veronika Gurskienė - Puriena. Pradžioje būrys priklausė Kariūno kuopai.

Žvirblio būrys dažnai būdavo Užusalio apylinkėse. Čia gal ir buvo ramiau, tačiau susidurdavo su kita problema. Mat apylinkėse gyveno daug rusų, kurie nuolankiai tarnavo atėjūnams. Gal 1946 metų rudenį Žvirblio būrio vyrai susirėmė su kareiviais ir stribais tose Užusalio apylinkėse. Sako, vietiniai pranešė partizanams pasirodžius. Kautynės buvo neilgos, nes greitai partizanai pasitraukė, tačiau jose Žvirblis buvo sužeistas. Būrio vadas ilgai slapstėsi, nes žaizda negijo. Atėjo laikas, kai ji tapo nebepakeliama.

Antano Obelevičiaus, gyvenančio Kaune, duomenimis, Jonas Mickevičius - Žvirblis žuvo tiktai 1947 metų liepos 7 dieną ir buvo slapta palaidotas Neveronių kapinėse. Sužinojusi apie tai MGB privertė vietos gyventojus Jankauską, Cviliką ir Mikelevičių atkasti kapą. Atidarę karstą, lavoną fotografavę ir atlikę atpažinimo ceremoniją. Paskui karstą vėl užkasė. Pagal šį faktą galime teigti, kokią didelę reikšmę turėjo Žvirblio būrio kova Kauno apskrityje.

Po šios nelaimės Žvirblio žmonai Elenai Mickevičienei pavyko pasikeisti pavardę ir taip išvengti savo vyro likimo.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm