Liepos 4 d. žuvę Partizanai

1952 m. liepos 4 d. žuvę Vytautas Baranauskas-Dantė ir Antanas Kvedaras-Vytenis, Tautvydas

Birželio 5 d. agento “Nieman” pranešime apie pokalbį su Zose Kondrotaite pasakojama, kad Tautvydas labai liūdnai įsivaizdavo savo ateitį, kad "... gal teks paleisti sau kulką į kaktą ir baigti tokį gyvenimą...” Lygiai po mėnesio - 1952 m. liepos 4 d. per kautynes Pilsupių kaime žuvo Vytautas Baranauskas-Dantė, Vytautas Ulickas ir Alfonsas Urbonas atsišaudydami laimingai pasitraukė, o sužeistas Antanas Kvedaras-Tautvydas traukėsi į Šmotiškių-Pajieslio pusę. Atsiplėšęs nuo persekiotojų ir nubėgęs apie 2 kilometrus, matyt, išsekus jėgoms, suklupo netoli tėviškės laukų, Pašušvio-Pajieslio kaimo ribose... Liudininkų pasakojimu, lyg kažką šaukė runkelių lauke dirbusioms moterims, degino dokumentus. Niekas nedrįso jam suteikti pagalbos, nes netoliese girdėjosi šaudymas. (Vijosi Ulicką ir Urboną.) Babičaitės pasakojimu po kurio laiko pasigirdo šūvis ar keli šūviai ir Antanas Kvedaras-Tautvydas, Birutės tėvūnijos būrio vadas, nutilo amžiams...

Tautvydo būrį išdavė artimas A.Kvedaro giminė - dėdė, pas kurį tą dieną, kaip sakė ag.”Aldona”, atėjo į svečius.

Tautvydo kūną čekistai surado tik kitą dieną. Šalia jo atitempė žuvusį Vytautą Baranauską. Ant žuvusių partizanų kūnų padėjo jų ginklus ir nufotografavo.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-28-t-2000/3770-birutes-burio-vadas-antanas-kvedaras-tautvydas-ir-jo-partizanai

 

BARANAUSKAS Vytautas, Juozo (Edvardo brolis) - Dantė, g. 1926 Juodžiuose, Pernaravos v. Partizanas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose. Kartu žuvo A. Kvedaras

DAMANSKIS Vytautas, Jono - Adomas, g. 1922 Balniuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambrozaičiu, V. Paršeliu ir V. Riabovu. Palaikai buvo išniekinti Eržvilko aikštėje.

GUDAVIČIUS Juozas, Jono, kilęs iš Ropynės - Klevinės k., Eržvilko v. Varlaukio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 04 kartu su kitais Varlaukio būrio vyrais Pagiriuose, Varlaukio apyl. Užkastas Balandinėje. 

JUKNA Kazimieras, Kazio, g. 1923 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v. Kapas Varlaukyje.

KVEDARAS Antanas, Antano - Tautvydas, g. 1928 Šmotiškiuose, Krakių v. Birutės būrio vadas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose kartu su V. Baranausku

MACIJAUSKAS Pranas, g. 1919 Šveisčiuose, Eržvilko v. Varlaukio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Varlaukio apyl., kartu su kitais būrio partizanais.

MOCKUS Antanas, g. 1931 Jerubiškiuose, Eržvilko v., mažažemių šeimoje. Ryšininkas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v., kartu su Varlaukio būrio partizanais. Palaikai buvo užkasti Balandinės miške.

PARŠELIS Vladas—Jūra, g. 1924 Utenoje. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje. 1940 suimtas už antitarybinę veiklą. Kalintas Raseinių kalėjime. Kilus karui, 1941 06 23 iš kalėjimo pabėgo kartu su kitais kaliniais. LLA karys. Nuo 1944 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambrozaičiu, V. Damanskiu ir V. Riabovu.

RIABOVAS Viktoras - Vytka, kilęs iš Peterburgo. Rusas. Kovojo Girdžių būryje, Telviako skyriuje. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio

PREILAUSKAITĖ Onutė, Stasio, g. 1929 Pagiriuose, Eržvilko v. Gimnazistė. 1945 07 04 nukankinta enkavedistų betardant Eržvilke (viršininkas — Mačalov J.A.). Kūnas rastas tvenkinyje po 4 dienų.

ŠAULYS Vladas, g. 1924 Karklotės k. netoli Varlaukio. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v.

ZINKUS Petras, g. 1925 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Partizanavo Varlaukio apylinkėse. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Pranas Macijauskas, gimęs 1912 m. Šveisčių k. Batakių vls. Lietuvos kariuomenės artileristas. Suimtas po karo. Iš tardymo izoliatoriaus pabėgo pas partizanus. Žuvo 1945 m. liepos 4 d. Pagirių k. Eržvilko vls. Jono Toliušio ūkyje.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

Raguckas, Abramavičiaus-Spyglio būrio partizanas, žuvo 1946 07 04.

Stačiokas Jonas - Kovas iš Kampininkų k. Veiverių vlsč. 1925 - 1950 07 04.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 
 

Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas (kairėje) ir Mykolas Urbonas-Liepa, ginkluoti 1940 m. modelio Tokarevo automatiniais šautuvais, ant kurių pritvirtinta vokiška optinė įranga. 

1951 m. vasara. (Genocido aukų muziejus)

Urbonas Mykolas-Liepa gimė 1919 m. Molėtų valsčiaus Daroniš-kio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Viesulo būrio, vėliau Perlo rajono vadas. Suimtas 1951 m. gruodžio 20 d. (kartu su B. Kalyčiu) ir 1953 m. liepos 4 d. 

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1952 m. liepos 11d. buvo sulaikytas Lukšio būrio vadas A. Stoškus-Dainotas. Pirmas keturias dienas jis atlaikė kankinimus ir nieko neišdavė. Bet čekistai buvo „patyrę" tardytojai, tad jis galop prasitarė apie Nemuno būrio partizanų stovyklą Raseinių rajone, Aleknaičių miškuose. Nors A. Stoškus vedė kareivius į kitą pusę, tačiau jie užtiko partizanus. Žuvo Alfonsas Ožakauskas, Aleksas Šniukšta, Kazys Šniukšta. Susikrimtęs A. Stoškus ieškojo būdų nusižudyti: išgėrė kalkių su cukrumi, bet tik sugadino skrandį, visai nebegalėjo valgyti karšto maisto109. Rudeniop pradėjo duoti parodymus apie ryšininkus, rėmėjus, spalio mėn. parodė čekistams Dotnuvos rajone, Martinaičių miške skruzdėlyne paslėptą Nemuno būrio archyvą. Archyve buvo jo dienoraštis, kurį rašė, kad „pakliūtų į mano sūnaus rankas, kuris dabar ištremtas į Sibirą, kad jis perskaitęs sužinotų, koks buvo jo tėvas"110. Nors ketvirtą tardymo dieną pasakė apie bunkerį S. Sajaus namuose, tačiau partizanai, sužinoję apie A. Stoškaus suėmimą, iš ten jau buvo pasitraukę. A. Stoškus buvo sušaudytas 1953 m. liepos 4 d. Maskvoje.

 
 

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Petras Gadliauskas-Bijūnėlis, Vytautas Meškuotis-Lazdynas ir Jonas Mockevičius-Vygaudas. Antroje eilėje (stovi) iš kairės: Juozas Benešas-Dešimtukas, neatpažintas partizanas, Stasys Satkus-Šarūnas ir Albertas Stoškus-Dainotas. Užrašas kitoje nuotraukos pusėje: „1950 met. Rugpjūčio mėn., MI-NEM dalinio vadas su visais D. Kovotojais. Rytas“.

Šaltinis: http://8diena.lt/2018/03/15/partizanu-fotografijos-laisves-ir-gyvenimo-liudijimas/