Partizanai: Istorija ir dabartis

Steponas Gerdžiūnas-Gegužis (1907 12 21–1945 09 06)

STEPAS GERDŽIŪNAS- GEGUŽIS

1907 12 21–1945 09 06

Stepas Gerdžiūnas, Stepo, gimė 1907 m. gruodžio 21 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Kleboniškių vnk. Baigė du Mokytojų seminarijos kursus, Švietimo ministerijos buhalterijos ir kooperacijos kursus. 1924 m. balandžio 20 d. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS).

1929 m. lapkričio 23 d. baigė Kariūnų-aspirantų kursus (IV laida) ir įgijo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Nuo 1930 m. vasario 1 d. ėjo LŠS XIV šaulių rinktinės vado padėjėjo pareigas. Gyveno Marijampolėje. 1933 m. lapkričio 19 d. įsteigus Atsargos karininkų sąjungos Marijampolės skyrių, S. Gerdžiūnas tapo jo valdybos nariu ir buvo išrinktas sekretoriumi-iždininku.

1934 m. naktį iš birželio 6 į 7 d. S. Gerdžiūnas dalyvavo ginkluotame sukilime siekiant nuversti esamą valdžią (atvykęs iš Marijampolės į šarvuočių rinktinę ir iš anksto su kitais susitaręs prasidėjus sukilimui su tanku nuvyko prie vyriausiojo štabo). Už dalyvavimą sukilime buvo suimtas. 1934 m. birželio 20 d. kartu su kaltinamuoju VRM Saugumo policijos valdininku Vytautu Druskiu-Kostu Karo lauko teismo nuteistas mirties bausme. Bausmė po penkių dienų, t. y. birželio 25 d., LR Prezidento pakeista 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimu. S. Gerdžiūnas kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1935 m. vasario 16 d. LR Prezidentas Antanas Smetona Aktu Nr. 120 bausmę S. Gerdžiūnui sumažino iki 5 metų. Nuteistasis buvo perkeltas į Ukmergės kalėjimą. 1937 m. kovo 20 d. LR Prezidento A. Smetonos Malonės aktu Nr. 342 likusi bausmės dalis S. Gerdžiūnui buvo dovanota.

Paleistas iš kalėjimo gyveno Ukmergės aps. Pagirių vls. Pagirių mstl. 1938 m. birželio 10 d. LR Prezidento Aktu Nr. 808 jam grąžintos visos Baudžiamojo statuto 30 straipsnyje numatytos teisės, o 1939 m. lapkričio 6 d. Aktu Nr. 1279 – pensijų teisės.

Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Žemaitijoje esančius Platelių apylinkių miškus, kur susitelkė daug vyrų iš sovietų armijos užimtų Lietuvos teritorijų, vadovaujamų LLA organizatorių ir vadų. Buvo vienas iš būrio vadų.

1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo septynių desantininkų grupei, 1944 m. lapkričio 17 d. nusileidusiai Kėdainių aps. Surviliškio valsčiuje.

1945 m. pradžioje kartu su kitais LLA nariais sukūrė Žaliosios girios (Panevėžio) rinktinę ir buvo paskirtas Žalgirio partizanų grupės, veikusios Panevėžio aps. Panevėžio ir Pušaloto vls., Žaliosios girios šiaurės vakarinėje dalyje, vadu.

1945 m. vasario mėn. suformavus 3-iąją LLA Šiaurės apygardą, S. Gerdžiūnas tapo šios apygardos štabo viršininku, vėliau – vadu.

Iki pat savo žūties vykdė 3-iosios LLA Šiaurės apygardos organizacinius darbus. Vasaros pabaigoje į apygardos sudėtį buvo įtraukta kpt. Izidoriaus Pucevičiaus-Radvilos vadovaujama Žalioji rinktinė. 1945 m. antrojoje pusėje S. Gerdžiūno vadovaujama 3-iosios LLA Šiaurės apygardos teritorija apėmė Panevėžio aps. Kupiškio, Panevėžio, Pumpėnų, Pušaloto, Raguvos, Rozalimo, Smilgių, Subačiaus, Šeduvos, Šimonių ir Viešintų valsčius. Apygardos štabas, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms, praktiškai veikė kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu.

Žuvo S. Gerdžiūnas kartu su neišaiškintu bendražygiu 1945 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Spirakių miške NKVD kariuomenės kareivių vykdytos karinės operacijos metu.