HIMNAS MEILEI
Vaidevutis [kun. Karolis Garuckas S J]
Dažnai, rodos, žmogus pritrūksta jėgų: norėtųsi viskuo nusivilti, nuo visų pabėgti, į viską ranka numoti ir pasiduoti apatijai, sustingimui. Bet vėl kiekvieną kartą, kai tik perskaitau šv. Pauliaus žodžius apie meilę, iš naujo atgimstu, atsiranda naujų jėgų, vėl norisi gyventi, dirbti, aukotis, nes Caritas Christi urget nos (Kristaus meilė verčia mus).
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 1-8).
Ir koks būtų žmogus be meilės! Žmogus tiek vertas, kiek jis myli; tiek gražus ir kilnus, kiek myli; tiek galingas, kiek turi meilės. Meilė padaro žmogų didį, nepalaužiamą ir ištvermingą. O kas moka ištverti iki galo, kas niekada niekuo nenusivilia, kas išlaiko gyvenimo audrose santūrumą ir ramybę? Visada ir visur - toji pati meilė. Ji viską atiduoda, bet tik pati negali būti duodama, nes ji jau yra paties Dievo dovana. - Viešpatie Jėzau, duok mums visiems tos didžios, šventos meilės!
Meilė kantri, meilė maloninga... Ji moka ilgai laukti nesinervindama ir nieko nepaisydama. Moka laukti, turėdama kantrybės išklausyti kitų dejavimus, abejojimus, skundus. Ji išklauso nieko nesmerkdama ir neteisdama, bet visur ir visiems padėdama, visus guosdama ir stiprindama. Kas liūdniausia kitų sieloje iš visur susirinko ir sutekėjo, kas gyvenimą apkartino, nemigo naktis prailgino, - ji visa moka kantriai išklausyti, leidžia kitam savo sielos langus atidaryti ir išvėdinti tvankų orą. Meilė yra lyg kokia kempinė, kuri visus karčiuosius vandenis iš kito širdies sugeria, bet pati nė kiek dėl to neapkarsta ir jokio kartumo aplink save neskleidžia. Jos kaip karaliaus Mido rankose viskas virsta auksu. Ji kaip toji burtininko lazdelė visus sūriuosius vandenis paverčia saldumu, panaikina visokius nesusipratimus ir įtarimus.
Meilė yra kantri, todėl ji neskuba su visomis pastabomis, ji nesibara ir niekam nesiskundžia, niekam neprikaišioja, tik laukia ir meldžiasi, meldžiasi ir aukojasi, aukojasi ir laukia ne kur kitur, bet prie Tavo kojų, Jėzau, kuris esi pats kantriausias. Tik prie Tavo kojų galima laukti nesinervinant, nesijaudinant, nepykstant. Meilė težino tiktai vieną kerštą - už viską atsilyginti dar didesne meile, kuomet piktai ar gerai kalba apie ją. Ji visur ir visiems yra maloninga. Ją keikia, o ji laimina. Ją persekioja, o ji ištveria. Jai piktžodžiauja, o ji maloniai atsako (plg. 1 Kor 4, 12).
Meilė padeda prašantiems, bet taip pat ir nedrįstantiems prašyti duoda. O kurie nebenori nei prašyti, nei priimti, tuos meilė lydi savo tylia malda ir auka, kol jie atsisakys priimti malonės dovanas.
