ŠTUTHOFO ĮKAITAI
ANTINACINĖ REZISTENCIJA
Jau šit kiek metų tylima apie 46 Lietuvos inteligentus, 1943 m. kovo 16—17 dienomis suimtus ir išvežtus į Štuthofo koncentracijos stovyklą! Žinoma, buvo žmonių, kurie tylėjo, bet dirbo. Jie ramiai rinko duomenis apie išvežtuosius, kaupė medžiagą. Mes turime būti dėkingi Bronei Masaitytei, atkakliai rinkusiai po kruopelę žinutes, aukojusiai tam visą laisvą laiką. Turime dėkoti įkaitų artimiesiems, kurie, patyrę sunkią tremtinių dalią, išsaugojo nuotraukas, asmeninius daiktus. Pasirodė trumpų straipsnių apie vieną kitą žmogų.
Tad kas nutiko tais 1943 metais?
Lietuvių visuomenė griežtai nusistatė prieš SS dalinių kūrimą Lietuvoje, ir šiam principui susiformuoti padėjo antinacinio sąjūdžio žmonės, jų leidžiama, spauda. Tai buvo aktyvioji visuomenės dalis, kuriai rūpėjo Lietuva, jos ateitis. Tai jie— 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyviai, tai jie priklausė LAF’ui, vėliau — LF (Lietuvių Frontui). Jie nesitaikstė su vokiečių priemonėmis germanizuoti Lietuvą, niokoti jos ūkį.
Čia skelbiama tik dalis medžiagos apie šiuos žmones. Būtų malonu, kad atsilieptų tie, kas juos pažinojo, dirbo kartu. Nauja medžiaga būtų publikuojama papildomai.
1993 metų kovo 16 diena — liūdna 50 metų sukaktis. Šiai dienai pažymėti, pagerbti žuvusių, mirusių įkaitų atminimą, padėkoti gyviesiems, IX forto muziejuje atidaryta ekspozicija.
Štuthofo konclageris
Geriausiai šiuos žmones, jų nuveiktus darbus apibūdina J. Brazaitis savo knygoje „Vienų vieni“: „Tai buvo lietuvių duoklė, skaudi duoklė geriausiais žmonėmis už tautos garbę, kuri buvo išlaikyta, suboikotuojant SS legioną ir paverčiant niekais kitas nacių užmačias Lietuvoje“. Susipažinkime su šiais žmonėmis.
Ignas Budrys
Kazys Bauba
Jonas Čiuberkis
Stasys Yla.
Antanas Januševičius
Petras Kerpė
Vladas Jurgutis
Antanas Kučinskas-Gervydas
Mečislovas Mockevičius
Alfonsas Lipniūnas
Rapolas Mackonis
Mykolas Mačiokas
Žygimantas Masaitis
Pranas Germantas
Juozas Narakas
Jonas Noreika
Stasys Puodžius
Leonas Puskunigis
Balys Sruoga
Antanas Starkus
Vytautas Tumėnas
Algirdas Tumėnas
Juozas Valenta
Pilypas Žukauskas
K. Baubos kalinio kortelė
KAZIMIERAS BAUBA gimė 1908 m. gruodžio 26 d. Naujojoje Vilnioje, geležinkelio revizoriaus šeimoje. Mokėsi Pilviškių progimnazijoje. Vykdydamas tėvo valią, įstojo į Gižų (Vilkaviškio) kunigų seminariją. Čia susipažino su Antanu Maceina — būsimu filosofu. Kai Kazys persikėlė mokytis į Kauno kunigų seminariją, jie draugavo laiškais. 1930 m. Baubą perėjo studijuoti į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyrių, kur pasirinko lotynų, graikų kalbas, pedagogiką, psichologiją. Universitetą baigė 1937-aisiais.
Norėdamas padėti sergančiam broliui (tėvai jau buvo mirę), K. Baubą dirbo Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1935 m. vedė savo bendrakursę Eleną Litvinaitę. 1936 m. pradėjo dirbti Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1940 m. jam pasiūlė redaguoti žurnalą „Židinys“. (Anksčiau jį redagavo V. Mykolaitis-Putinas, Stasys Šalkauskis, Pranas Mantvydas, Ignas Skrupskelis). K. Bauba nepriklausė jokiai partijai, buvo tolerantiškas įvairių pažiūrų žmonėms. Šį žurnalą bolševikai uždraudė. Jėzuitų gimnazija buvo performuota į IX vidurinę mokyklą, kurioje iš bėdos liko mokytojauti. Atėjus vokiečiams, jis tapo IX gimnazijos direktoriumi, redagavo pogrindžio laikraštį „Į Laisvę“.
1943 m. kovo 16 d. K. Baubą gestapas suėmė namuose (ruošėsi skaldyti malkas) ir išgabeno į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21245. Buvo užmuštas 1943 m. gegužės 14 d.
Kaune gyveno Prūsų g. (Lietuvių g.) 8a.
Minimas:
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
P. Narutis. Neeilinis kovotojas // „Į laisvę“. 1955. Nr. 7.
J. Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1975.
V. Markevičius. Paskutinis redaktorius. // „Naujasis židinys“. 1991. Nr. 8.
Lietuviškoji enciklopedija. // Kaunas, 1935. T. 3. P. 34.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1954. T. 2. P. 268.
V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. // Vilnius, 1990. P. 387—389.
Muziejus turi kalinio asmens kortelės negatyvą Nr. 8871; 8821.
I. Budrio kalinio kortelė
IGNAS BUDRYS gimė 1885 m. vasario 4 d. Kaune. Mokėsi Petrapilio institute. Iš paskutinio kurso mobilizuotas į kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo metu lengvai sužeistas į dešinį delną, iki karo pabaigos dirbo kariuomenės raštinėje. Buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi. Kaip Lietuvos kariuomenės savanoris, gavo žemės šalia Marijampolės, dirbo agronomu Marijampolės apskrityje, priklausė „Pienocentro“ valdybai. Buvo Rygiškių Jono gimnazijos mokinių tėvų komiteto pirmininkas, nes vokiečių okupacijos metais sūnus mokėsi gimnazijoje, ir sabotavo nacių išleistus ūkinius potvarkius. 1943 m. kovo 17 d. suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21334. 1943 m. gegužės 14 d. mirė konclageryje. Iki išvežimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose („Lietuvos žiniose“ ir kt.). Gyveno Liepiniuose.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvos aidas.“ 1992.02.06.
„Gimtasis kraštas“. 1988.10.27—11.02.
„Vakarinės naujienos“. 1988.08.15.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1954. T. 3. P. 318.
Muziejuje yra kalinio asmens kortelės negatyvas Nr. 8619.
JONAS ČIUBERKIS gimė 1914 m. sausio 20 d. Rygoje. Išklausė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete teisės kursą. Iki 1940 m. dirbo Vidaus reikalų ministerijos kanceliarijos viršininku. Pirmosios sovietinės okupacijos metu buvo Vokietijoje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriumi. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po Antrojo pasaulinio karo persikėlė į Klivlendą (Clevelande), JAV. Vienas iš lietuvių bendruomenės organizatorių. Bendradarbiavo laikraščiuose „Mūsų kelias“, „Mintis“, „Lietuvis“. 1938— 1939 m. „Akademiko“ redaktorius. Štuthofo stovyklos kalinio Nr. 21313. 1943 m. gyveno Vilniuje, Basanavičiaus g. 6—6. Gyvena Klivlende, JAV.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1954. T. 4. P. 194.
Muziejuje yra sąrašo su J. Čiuberkio pavarde negatyvas Nr. 8742.
STASYS YLA gimė 1908 m. sausio 5 d. Luciūnų kaime (Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis). 1920— 1925 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1925—1932 m. — Kauno kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Kunigu įšventintas 1932 m. Už darbą „Lietuvių apologetinė literatūra 1904—1914 m.“ (išspausdinta 1935) VDU Teologijos-filosofijos fakultete gavo teologijos licenciato laipsnį. Tame pačiame fakultete 1933—1934 m. klausė pedagogikos-psichologijos kursą.
Mokytojavo Kauno XI pradžios mokykloje, M. Pečkauskaitės gimnazijoje. 1935—1940 m. VDU Teologijos-filosofijos fakultete dėstė pastoracinę teologiją, o 1942—1943 m. tame fakultete buvo pastoracinės katedros vedėjas vyr. asistento, o vėliau adjunkto titulu. Per pirmąją sovietų okupaciją išvyko į Vokietiją, kur buvo Berlyno lietuvių kolonijos kapelionų ir Lietuvių sąjungos pirmininku.
Į Lietuvą S. Yla grįžo 1942 m. Netrukus buvo suimtas (1943 m. kovo 16 d.) ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21257. Po karo 1946—1950 m. įsitraukė į Lietuvių tautinės delegatū-ros (III popiežiaus misijos) darbą — buvo jos patarėjas pastoracijos reikalams ir spaudos skyriaus vedėjas.
Literatūroje pasirašinėjo slapyvardžiais Daulius, Yluvis.
1950 m. persikėlė į JAV ir buvo Nekalto Prasidėjimo seserų bažnyčios kapelionu Putname. Mirė 1983 m. balandžio 10 d.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1956. T. 8. P. 395—396.
K. Škirpa. Sukilimas. // Vašingtonas, 1973.
„Literatūra ir menas“. 1991.07.20.
ANTANAS JANUŠEVIČIUS gimė 1902 m. lapkričio 25 d. Epidemių kaime (Liubavo valsčius, Marijampolės apskritis). Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją baigė 1925 m. Lietuvos universitete studijavo istoriją Teologijos-filosofijos fakultete, kurį baigė 1929 m. Mokytojavo Vilkaviškio gimnazijoje, vėliau dirbo Mažeikių gimnazijos inspektoriumi. 1939 m. paskirtas Skuodo gimnazijos direktoriumi.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu A. Januševičius dirbo Marijampolėje Rygiškių Jono berniukų gimnazijos mokytoju. 1941 m. Laikinosios vyriausybės potvarkiu paskirtas tos pačios gimnazijos direktoriumi. Vokiečiams keršijant už lietuvių jaunimo priešinimąsi nacių mobilizaciniams planams, 1943 m. kovo 17 d. buvo gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21335. 1943 m. birželio 7 d. tenai ir mirė.
Dar mokykloje A. Januševičius įsitraukė į ateitininkų veiklą, buvo jų vadas, 1926.07—1928.06 dirbo „Ateities“ žurnalo redaktoriumi. Čia 1927 m. buvo išleistas S. Nėries eilėraščių rinkinys „Anksti rytą“.
Marijampolėje gyveno Kauno g. 7.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1956. T. 9. P. 296.
A. Bubnys. Lietuvių antinacinė rezistencija 1941—1944. // Vilnius, 1991.
Duoklė. // „Lietuvos aidas“. 1992.02.06.
Muziejuje yra A. Januševičiaus kalinio asmens kortelės negatyvas Nr. 8689.
A. Januševičiaus kalinio kortelė
VLADAS RAFAELIS JURGUTIS gimė 1885 m. spalio 25 d. (lapkričio 5 d.) Joskaudų kaime (Palangos valsčius, Kretingos apskritis). 1898—-1902 m. lankė Palangos progimnaziją, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, ją baigė 1906 m. Kaip gabus klierikas buvo pasiųstas į Petrapilio dvasinę akademiją, čia tapo ateitininkų organizacijos pradininku (jam talkino kunigas M. Vaitkus). Dvasinę akademiją baigė 1910 m. teologijos magistru, 1910—1913 m. studijavo Miuncheno universitete socialinius-ekonominius mokslus.
1915—1920 m. V. Jurgutis dirbo Kauno kunigų seminarijoje, turėjo profesoriaus vardą. 1920—1922 m. jis Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, finansų-biudžeto komisijos pirmininkas. 1922—1929 m. dirbo Lietuvos banko valdytoju, buvo faktišku Lito emisijos politikos vadovu. Nuo 1925 m. Kauno universiteto profesorius, nuo 1938 m. Teisių fakulteto ordinarinės teisės profesorius.
1940 m. V. Jurgutis pradėjo dirbti Vilniaus universitete Ekonomijos mokslų fakulteto dekanu, buvo Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. Vokiečių okupacijos metais — generalinis tarėjas krašto ūkiui. Priklausė Vilniaus m. komitetui. Protestuodamas prieš vokiečių potvarkius, iš šių pareigų pasitraukė. 1943 m. kovo 16 d. buvo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21321. Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą grįžo apkurtęs. Mirė 1966 m. liepos 7 d. Palangoje ir tenai palaidotas.
Prieš karą gyveno Vilniuje, Didžioji g. 24—6.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga,
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1957. T. 10. P. 143—145.
J. Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1975.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
Lietuviškoji enciklopedija. // Vilnius, 1990. T. 15 P 373_374
MLTĖ. //-Vilnius,’1966. T. 1. P. 724.
„Mokslas ir gyvenimas“. 1992. Nr. 2.
PETRAS KERPE gimė 1889 m. vasario 4 d. Juodupio kaime (Veiviržėnų valsčius, Kretingos apskritis). Palangoje baigė progimnaziją, Kaune— gimnaziją. 1917 m. baigė Maskvos universiteto Teisių fakultetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą, savo iniciatyva perėmė Vėžaičių apskritį ir tapo jos viršininku; paskiau centras buvo perkeltas į Kretingą, ir jis buvo paskirtas Kretingos apskrities viršininku.
Vėliau P. Kerpė buvo perkeltas į Kauną ir paskirtas apskrities viršininku. 1920—1923 m. buvo vidaus reikalų viceministru, 1923—1943 m. dirbo Susisiekimo ministerijos juriskonsultu. Dėstė teisę Policijos, Technikos mokyklose. 1943 m. paskirtas Vilniaus apskrities viršininku. 1943 m. kovo 16 d. suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21331. Netrukus tenai 1943 m. balandžio 20 d. mirė. Paskutinė gyvenamoji vieta Vilniuje— Vivulskio g. 2—14.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1957. T. 11. P. 396.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
J. Brazaitis. Vienų vieni. // Vilnius, 1990.
V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. // Vilnius, 1990. P. 387—389.
ANTANAS KUČINSKAS (KUČAS) -GERVYDAS gimė 1900 m. spalio 14 d. Juškų kaime (Lekėčių valsčius, Sakių apskritis). Baigė Rygiškių Jono gimnaziją Marijampolėje, studijavo istoriją Lietuvos universitete, Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Studijas baigė 1927 m. 1938 m. gavo daktaro laipsnį už monografiją „Kęstutis“. Studijavo Prancūzijos Nansi ir Grenoblio universitetuose ir gavo teisę dėstyti prancūzų kalbą. Baigęs universitetą, 1927— 1928 m. dirbo Marijampolės marijonų gimnazijos ir mokytojų seminarijos istorijos mokytoju, 1939—1940 m. buvo Šiaulių berniukų gimnazijos direktorius, vėliau — Kauno V gimnazijos mokytojas, IV gimnazijos direktorius.
Už jaunimo priešinimąsi stoti į SS dalinius 1943 m. kovo 16 d. A. Kučinską gestapas suėmė ir išvežė Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21250. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kurį laiką jis gyveno Lenkijoje, vėliau persikėlė jį Prancūziją. 1946 m. atvyko į JAV ir nuo 1947 m. profesoriavo Skrantono (Scranton) universitete, dėstė istoriją, naująsias kalbas. Nuo 1967 m.— profesorius emeritas.
Mirė A. Kučinskas 1988 m. balandžio 28 d. Putname, JAV.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1958. T. 13. P. 267.
Lietuvių archyvas. // Kaunas, 1942. T. 3. P. 133_162
MLTE. // Vilnius, 1968. T. 3. P. 231.
A. Kučinskas. Kęstutis. // Vilnius, 1988. „Tėvynės šviesa“, 1989.08.02.
ALFONSAS LIPNIŪNAS (LIPNICKAS) gimė 1905 m. kovo 12 d. Taikomų kaime (Pumpėnų valsčius, Panevėžio apskritis). Mokėsi Pumpėnų pradžios mokykloje, baigė Panevėžio gimnaziją 1925 m., o Kauno kunigų seminariją ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą — 1930 m. Vėliau tame pačiame fakultete gavo teologijos licenciato laipsnį. Sociologijos mokslus studijavo Prancūzijoje, Lilio universitete 1935—1937 m., Paryžiaus katalikų institute žinias gilino 1937—1939 m. Kunigu įšventintas 1930 m. ir iš karto paskirtas Panevėžio katedros vikaru ir vyskupijos jaunimo direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 1935 m. Faktiškai tapo jaunimo direktoriumi visai Lietuvai.
Baigęs studijas Prancūzijoje, A. Lipniūnas 1939.04 buvo paskirtas lektoriumi į Panevėžio pedagoginį institutą; institutui persikėlus į Vilnių, išvyko kartu ir A. Lipniūnas. Nuo 1942 m. dėstė sociologiją ir pastoracinę teologiją Vilniaus kunigų seminarijoje ir ėjo Vilniaus universiteto kapeliono pareigas. Aktyviai dalyvavo visuomenės veikloje: dar seminarijoje vadovavo klierikų abstinentų draugijai, skaitė paskaitas kaimo jaunimui — pavasarininkams, ateitininkams. Oficialiai uždraudus moksleivių ateitininkų organizaciją, padėjo jiems veikti nelegaliai. Gynė katalikiškus principus, lietuvybę tiek sovietinės, tiek vokiečių okupacijos metu. Vilniuje dirbo pamokslininku Sv. Jono ir Aušros Vartų bažnyčiose. 1933 m. lankėsi JAV.
1941 m. A. Lipniūnas įsteigė Laisvės fondą. 1943 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21332. Gyveno Vilniuje, Aušros Vartų Bažnyčia. Mirė Štuthofą išvadavus per evakuaciją 1944 m. kovo 31 d., palaidotas Pucko kapinėse
(Lenkija).
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuviškoji enciklopedija. // Bostonas, 1958. T. 16. P. 255—256.
A. Bubnys. Lietuvių antinacinė rezistencija 1941—1944 m. // Vilnius, 1991.
ANTANAS LIŪDŽIUS gimė 1905 m. balandžio 3 d. Marijampolėje. 1925 m. ten baigė Rygiškių Jono gimnaziją, o 1930 m. — Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. Buvo apylinkės tardytojas Joniškyje ir Telšiuose, svarbesnių bylų tardytojas Klaipėdoje, prokuroro padėjėju ir advokatu Vilniuje. 1943 m. kovo 16 d. suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21316. Po Antrojo pasaulinio karo 1946—1949 m. studijavo Heidelbergo universitete, 1950 m. atvyko į Kanadą, kur po šio krašto teisės studijų
1957 m. buvo paskirtas Toronto miesto ir Ontario provincijos notaru.
1958 m. persikėlė į Hamiltoną. Mėgo sportuoti. Iki Štuthofo koncentracijos stovyklos gyveno Vilniuje, Raseinių g. 3—3.
Mirė Kanadoje 1983 m. lapkričio 15 d.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuviškoji enciklopedija. // Bostonas, 1958. T. 16. P. 356.
MEČISLOVAS MACKEVIČIUS gimė 1906 m. balandžio 14 d. Savičiunų kaime (Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis). 1926 m. baigė Zarasų progimnaziją, 1930 m. Pavasario suaugusių gimnaziją Kaune, 1936 m.— Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. 1937—1939 m. studijavo teisę Paryžiaus universitete. 1939— 1940.07.11 Kauno apygardos teismo kandidatas. 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės paskirtas teisingumo ministru, 1941—1943 teisingumo generalinis tarėjas, 1942—1943 m. Vilniaus universiteto Teisių fakulteto vyr. asistentas.
1943 m. kovo 16 d. M. Mackevičių gestapas suėmė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21259. Po Antrojo pasaulinio karo 1946—1948 m. jis Pabaltijo universiteto lektorius, 1947—1949 m. VLIK’o narys. Atvykęs į JAV, buvo lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos teisininkas bei lietuvių profesorių draugijos centro valdybos narys. Pirmosios sovietinės okupacijos metu buvo suimtas ir kalintas.
Gyvena netoli Čikagos.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1959. T. 17. P. 34.
J Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1975.
RAPOLAS MACKONIS gimė 1900 m. lapkričio 16 d. Paąžuolės kaime (Kaniavos valsčius, Eišiškių apskritis). Mokėsi Kalesninkų dviklasėje mokykloje. 1924 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Po to studijavo humanitarinius mokslus laisvojo klausytojo teisėmis Vilniaus universitete. Priklausė Vilniaus lietuvių studentų sąjungai (1926—1928 m. buvo tos sąjungos valdybos sekretorius), nuo 1927.04.21 — Lietuvių mokslo draugijos narys, 1928—1933 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto sekretorius, nuo 1939.12.08 Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys, nuo 1939 m. rudens Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, 1939—1940 m. Vilniaus radiofono bendradarbis.
Vokiečių okupacijos metais R. Mackonis buvo dienraščio „Naujoji Lietuva“ redaktorius. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21318. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Lenkijoje, bet lenkų buvo išduotas sovietams. Suimtas, teistas ir tik 1956 m. grįžo į Vilnių. Dirbo Dailės muziejuje ir rašė spaudoje kultūros klausimais. Parašė atsiminimus apie Štuthofo koncentracijos stovyklą, jie dar neišleisti.
Iki 1943.03.16 gyveno Vilniuje, Traidenio g. 20 b.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuviškoji enciklopedija. // Bostonas, 1959. T. 17. P. 36.
MLTE. // Vilnius, 1968. T. 2.
Bolševikų teroras vos įžengus į Vilnių. // Lietuvių archyvas. Kaunas, 1942. T. 3. P. 175—195.
MYKOLAS MAČIOKAS gimė 1899 m. gegužės 17 d. Gudelių kaime (Pilviškių valsčius, Marijampolės apskritis). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir „Aušros“ gimnazijoje Kaune. 1919 m. baigė Karo mokyklą, vėliau— Generalinio štabo akademiją Prahoje. Tarnavo karo aviacijoje ir kariuomenės štabe. Vokiečių okupacijos metu įsitraukė į rezistencinį sąjūdį. Aktyvus LAF’o narys. Buvo Generalinio štabo pulkininkas leitenantas (iki pirmosios sovietų okupacijos). 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21255. Karui pasibaigus, grįžo į Lietuvą 1945 m. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Memorandumą vokiečių vadovybei Lietuvoje.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1959. T. 17. P. 42.
K. Škirpa. Sukilimas. // Vašingtonas, 1973.
ZIGMANTAS MASAITIS gimė 1903 m. sausio 27 d. Raseinių apskrities Girkalnio valsčiaus Pamituvio II kaime. Mokėsi Raseiniuose, o paskutinę, 8-ąją, klasę baigė Kauno „Aušros“ gimnazijoje 1924 m. Tais pačiais metais pradėjo studijuoti matematikos-gamtos mokslus Kauno universitete, kurį baigė 1930 m. Dirbo Plungėje, Šiauliuose.
1940 m. Z. Masaitis buvo Marijampolės I gimnazijos mokytojas, o 1941 m. lapkričio 1 d. buvo paskirtas Marijampolės II (mergaičių) gimnazijos direktoriumi. Rašė straipsnius į laikraštį „Naujoji gadynė“.
1943 m. kovo 17 d. gestapas Z. Masaitį suėmė ir išvežė į Kauną, po to — į Tilžę. Iš ten jis pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21336. 1943 m. balandžio 18 d. buvo užmuštas.
Minimas:
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
„Kauno laikas“, 1992.02.25.
„Lietuvos aidas“, 1992.02.06.
A. Bubnys. Lietuvų antinacinė rezistencija 1941—1944 m. // Vilnius, 1991.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1959. T. 17. P. 433.
VYTAUTAS MEILUS gimė 1913 m. balandžio 14 d. Kalvarijoje (Marijampolės apskritis). Veiklaus pramonininko sūnus. 1931 m. baigė Ukmergės gimnaziją ir 1936 m. — Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto ekonomikos skyrių. Nuo 1938 m. iki pirmosios sovietų okupacijos — akcinės bendrovės „Nemunas“ valdybos narys — direktorius. 1943 m. kovo 16 d. suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21247. Po Antrojo pasaulinio karo atvyko į Švediją, o 1949 m. — į Kanadą. Čia aktyviai reiškėsi lietuvių bendruomenės veikloje, nuo 1958 m. — Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
PRANAS MEŠKAUSKAS-GERMANTAS gimė 1903 m. gruodžio 3 d. Pučkoriuose, netoli Telšių. Mokėsi Leipcigo universitete, kur apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. 1940 m. birželio mėn. pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, o karui prasidėjus, grįžo į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio mėn. tapo Švietimo valdybos tarėju. Atsisakė išleisti potvarkį, raginantį pirmiau atlikti karo prievolę vokiečiams, o po to mokytis toliau universitetuose. 1943 m. kovo 16 d. gestapas suėmė ir išgabeno į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21254. Mirė lageryje 1945 m. balandžio 22 d. Pelenai palaidoti Kopenhagos katalikų kapinėse.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1959, T. 18. P. 141.
,,Mokslas ir gyvenimas“, 1992. Nr. 2.
J Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1972.
Lietuvių enciklopedija. // Vilnius, 1990. T. 15. P. 373—374.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1956. T. 7. P. 180.
JUOZAS NARAKAS gimė 1899 m. gruodžio 5 d. Bružių kaime (Smilgių valsčius, Panevėžio apskritis). Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, brandos atestatą gavo Ukmergės gimnazijoje. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. gruody baigė Karo mokyklą ir buvo paskirtas į 4 pėstininkų pulką. 1920 m. spalio—lapkričio mėn. dalyvavo kovose su lenkais. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus ir buvo perkeltas į aviaciją. Porą metų stažavosi, studijavo Lietuvos universiteto Technikos fakultete. 1924 m. baigė aviacijos karininkų kursus, 1926 m. jam buvo suteiktas majoro laipsnis.
1927 m. J. Narakas — naikintuvų eskadrilės vadas, 1929 m. baigė karo akademiją Prahoje. Paskirtas karo aviacijos štabo viršininku ir karo aviacijos viršininko padėjėju. 1932 m. -— Generalinio štabo pulkininkas leitenantas. Po voldemarinin-kų perversmo 1934 m. birželio 7 d. nuteistas mirties bausme, kuri pakeista 12 m. kalėjimu. 1936 m. bausmė dovanota, 1938 m. grąžintas laipsnis. 1937—1940 m. dirbo Prekybos ir pramonės rūmų referentu.
1941 m. biržely bolševikų suimtas, J. Narakas į laisvę pateko prasidėjus karui. Laikinosios vyriausybės paskirtas vidaus reikalų ministru, viceministru; vėliau — generalinis vidaus reikalų tarėjas. Dėl pasipriešinimo mobilizacijai į SS dalinius 1943 m. kovo 16 d. suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Kalinio Nr. 21252. Po karo apsigyveno Švedijoje. Mirė 1989.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1959. T. 19. P. 526—527.
Lietuvių enciklopedija. // Vilnius, 1990. T. 15. P. 473—374.
J. Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1975.
JONAS NOREIKA gimė 1910 m. spalio 8 d. Šukonių kaime (Pakruojo valsčius, Šiaulių apskritis). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, stojo į Karo mokyklą. Buvo paskirtas į 7 pėstininkų pulką Klaipėdoje. 1934 m. perkeltas dirbti į Kauną, Karo mokyklą lektoriumi, redagavo žurnalą „Karys“. 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. 1939 m. gavo kapitono laipsnį ir buvo paskirtas į kariuomenės teismą, kur dirbo iki pirmosios sovietinės okupacijos.
1941 m. Lietuvos Laikinoji vyriausybė jį paskiria Šiaulių apskrities viršininku. J. Noreika susirišo su pogrindžiu, karštai gynė krašto reikalus prieš vokiškuosius okupantus. 1943 m. po propagandinės kelionės į Vokietiją išspausdino labai nepalankų nacių režimui straipsnį „Šių dienų Vokietija“. 1943 m. kovo 16 d. jį suėmė ir, trumpai palaikę Šiaulių kalėjime, išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21330.
1945 m. J. Noreika pateko sovietams, buvo grąžintas į Lietuvą. Vilniuje dirbo juriskonsultu Mokslų Akademijoje. įsitraukė į rezistencinę kovą už Lietuvos laisvę, buvo žinomas generolo Vėtros slapyvardžiu. 1946 m. suimtas ir 1947 m. vasario mėn. pakartas Lukiškių kalėjimo kieme. Parašė romaną „Penki broliai“, bendradarbiavo „Lietuvos aide“, „Karde“, „Karyje“.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1960. T. 20. P. 409.
„Kauno laikas“, 1991.05.07.
„Kauno laikas“, 1992.02.25.
„Gimtasis kraštas“, 1989, 1989.10.19—25.
STASYS PUODŽIUS gimė 1896 m. kovo 15 d. Grybiškių vienkiemyje (Degučių valsčius, Zarasų apskritis). Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete. 1919 m. pradžioje bolševikų suimtas, kalintas Zarasuose. Išsilaisvinęs stojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 m. baigė Karo mokyklos III laidą. Dalyvavo kovose dėl laisvės, 1924 m. perėjo tarnauti į topografijos skyrių. Trumpai buvo husarų pulko ūkio viršininku.
Bolševikų ir vokiečių okupacijų metu S. Puodžius aktyviai reiškėsi rezistencinėje veikloje. Turėdamas majoro laipsnį, buvo LAF’o tarybos narys, atsakingas už krašto apsaugą 1941 m. rugpjūtyje tapo generalinės administracijos kontrolės tarėju. Jis pasisakė prieš SS legiono kūrimą ir buvo išgabentas į Štuthofo koncent racijos stovyklą. Kalinio Nr. 21253. Netrukus, 1943 m. balandžio 14 d. mirė konclageryje.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga,
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
K. Škirpa. Sukilimą // Vašingtonas, 1973.
J. Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1975.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. // Vilnius, 1990. P. 387—389.
Lietuvių enciklopedija. // Vilnius, 1990. T. 15. P. 373—374.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1961. T. 24. P. 246.
„Mokslas ir gyvenimas“, 1992. Nr. 2.
LEONAS PUSKUNIGIS gimė 1910 m. Marijampolės apskrityje. Eksternu baigė Kaune Kūno kultūros institutą, dar prieš karą tapo rekordininku, numetęs planiruojančią ietį 61,52 m. Dirbo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vyresniųjų klasių mokytoju. Gyveno Marijampolėje, Vaičaičio g. 1. 1943 m. kovo 16 d. gestapas jį suėmė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m.
L. Puskunigis grįžo į Lietuvą, dirbo mokytoju, treneriu. Pamėgo kankles. 1962 m. parašė atsiminimus apie Štuthofą. Kalinio Nr. 21337.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
„Respublika“, 1992.04.16.
Muziejus turi negatyvą sąrašo, kuriame yra L. Puskunigio pavardė ir kalinio numeris.
BALYS SRUOGA gimė 1896 m. vasario 1 d. Baibokų kaime (Vabalninko valsčius, Biržų apskritis). Tėvai— ūkininkai. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1914 m. stojo į Petrapilio (Petrogrado) Miškų institutą. 1915 m. persikėlė į Istorijos-filologijos fakultetą, 1916 m. atvyko į Maskvą studijuoti literatūrą. 1921—-1924 m. studijavo Miuncheno universitete. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinį teatrą, dėstė literatūrą Meno mokykloje. 1932 m. gavo profesoriaus vardą.
Nuo 1940 m. B. Sruoga dirbo Vilniaus universitete. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21319. Čia sukūrė lyrinę dramą „Pavasario giesmė“. Iki išvežimo į konclagerį gyveno Vilniuje, Tauro g. 21—3. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, parašė romaną-atsiminimus „Dievų miškas“. Mirė Vilniuje 1947 m. spalio 16 d., palaidotas Rasų kapinėse.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1963. T. 3. P. 392—395.
J. Matulionis. Neramios dienos. // Torontas, 1972.
MLTE. // Vilnius, 1971. T. 3. P. 273—274.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976^.
VYTAUTAS STANEVIČIUS (STANEIKA) gimė 1913 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apskrityje. Vidurinę mokyklą lankė Joniškyje ir baigė Šiauliuose 1933 m. Baigęs Karo mokyklą, tarnavo karininku. Vokiečių okupacijos metais dirbo Savitarpinėje pagalboje, dalyvavo pogrindžio sąjūdyje. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21246. Po Antrojo pasaulinio karo atvyko į JAV, nuo 1953 m. Čikagoje. 1953— 1956 m. redagavo „Laisvąją Lietuvą“. Gyvena Floridoje.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1963. T. 28. P. 434.
ANTANAS STARKUS gimė 1901 m. sausio 7 d. Rudaminoje. 1919 m. baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją. Lietuvos kariuomenės savanoris, į atsargą išėjo turėdamas leitenanto laipsnį, apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. 1928 m. baigė universitetą, dirbo gydytoju Vabalninke, o 1931 m. ėmė dirbti Vytauto Didžiojo universitete asistentu. 1933 m. tobulinosi Ženevos universiteto patologijos institute. 1937—1940 m. dirbo Ginklavimosi valdybos tyrimų laboratorijos biologijos skyriaus vedėju. 1940 m. birželio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete apsigynė medicinos daktaro laipsnį.
1940 m. A. Starkus dirbo Vilniaus universitete anatomijos katedros vyr. dėstytoju, o 1941 m. ten pat — vedėju. Nuo 1941 m. Kauno universitete patologinės anatomijos katedros vedėjas. Karo metais slėpė žydą. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21256. Lageryje dirbo gydytoju. Po karo pateko į Švediją, o nuo 1948 m. gyveno JAV, Brukline. Ten mirė 1975 m. rugpjūčio 17 d.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
„Medicina“, 1975, Nr. 3.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1963. T. 28. P. 454—455.
ALGIRDAS KAZIMIERAS TUMĖNAS gimė 1909 m. balandžio 23 d. Suvalkų Kalvarijoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1930 m. baigė Dr. Justino Tumėno brandos kursus, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete ir baigė ekonomiją. 1930—1941 m. dirbo Statistikos biuro demografijos skyriuje. 1941—1943 m. Vilniuje vertėsi prekyba. Veiklus neolituanas, 1940— 1941 m. LAF’o aktyvistas, 1942— 1943 m. Lietuvos Laisvės Armijos narys, veiklus pogrindžio spaudos dalyvis. 1943 m. kovo 17 d. gestapo suimtas ir išgabentas į Štuthofą. Kalinio Nr. 21310. Mirė konclageryje 1943 m. balandžio 19 d. Gyveno Vilniuje, Aguonų g. 15—23.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1965. T. 32. P. 35.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
VYTAUTAS VACLOVAS TUMĖNAS gimė 1906 m. vasario 23 d. Suvalkų Kalvarijoje. Mokėsi Voroneže. 1926 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą studijuoti istoriją. 1942 m. baigė Vilniaus universitetą, pas profesorių Levą Karsaviną parašęs diplominį darbą „Absoliutinės monarchijos žlugimas Prancūzijoje.“
Nuo 1926 m. V. Tumėnas — pradžios mokyklos mokytojas Kaune,
nuo 1928 m. mokytojavo Dr. Justino Tumėno brandos kursuose. 1941— 1943 m. Vilniaus amatų mokyklos mokytojas. 1941 —1943 m. Švietimo valdybos inspektorius, Mokslų Akademijos sekretorius. 1939—1940 m. redagavo „Tautos mokyklą“. Veiklus rezistencijos prieš nacius dalyvis. 1943 m. kovo 17 d. gestapo suimtas ir netrukus, gegužės 15 d., Štuthofo koncentracijos stovykloje mirė. Kalinio Nr. 21320.
Gyveno Vilniuje, Aguonų g. 15/23.
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1965.
T. 32. P. 37—38.
B. Sruoga. Dievų miškas. // Vilnius, 1976.
Muziejuje yra Štuthofo kalinio V. Tumėno asmens kortelės negatyvas Nr. 8829.
JUOZAS VALENTA gimė 1911 m. balandžio 18 d. Marijampolės apskrities Trakiškių kaime. Seimą turėjo 40 ha žemės, augo penki broliai ir penkios seserys. Baigęs gimnaziją,
J. Valentą įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1934 m. Tarnavo Marijampolės pėstininkų 9 pulko 3 bataliono 3 kuopoje. Vėliau buvo perkeltas į Sakių komendantūrą (1940 m.) .Pirmosios sovietinės okupacijos metu liko tarnauti kariuomenėje ir buvo perkeltas į Rokiškį.
Atėjus vokiečiams, J. Valentą sugrįžo į Marijampolę, atsisakė tarnauti kariuomenėje ir išėjo į atsargą, turėdamas vyresniojo leitenanto laipsnį. Netrukus pradėjo vadovauti ugniagesiams. Gyveno Marijampolėje, Trakiškių g. 4.
1943.03.18 gestapas suėmė jį darbe ir išvežė į Kauną, vėliau — į Tilžę, o iš ten J. Valentą pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iš jos į Lietuvą sugrįžo 1945.10.20 ir nenorėjo nieko prisiminti, Pradėjo dirbti Simne lietuvių kalbos mokytoju. 1949. 04.27 jį suėmė ir vėl išvežė į lagerį, tik šį kartą — į sovietinį. Iš grįžusių artimieji sužinojo, kad Džezkazgano lageryje 1950 m. kovo 11 d. jį užmušė. Štuthofo konclagerio kalinio Nr. 21310.
Minimas:
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951.
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
„Kauno laikas“, 1992.02.25.
Muziejus turi negatyvą sąrašo, kuriame yra J. Valentos pavardė ir kalinio numeris 8742.
PILYPAS ŽUKAUSKAS—NARUTIS gimė 1920 m. gegužės 26 d. Kaukaze. 1938 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą studijuoti elektrotechniką. Vadovavo Panevėžio moksleiviams ateitininkams (kuopai), 1940—1941 m. Vytauto Didžiojo universiteto ateitininkų sąjungos pirmininkas, priklausė Grandies korporacijai.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais P. Žukauskas — vienas iš rezistencijos organizatorių, tą veiklą tęsė ir vokiečiams okupavus Lietuvą. Veikė Lietuvių Aktyvistų Fronte (LAF), vėliau Lietuvių Fronte (LF). Bendradarbiavo spaudoje: „Panevėžio garse“, „Ateityje“, „Į Laisvę“. 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvis. 1943 m. kovo 16 d. gestapo suimtas ir išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kalinio Nr. 21244. Po Antrojo pasaulinio karo 1946—1950 m. studijavo Karlsrunės aukštesniojoje technikos mokykloje Vokietijoje, ją baigė diplomuoto inžinieriaus titulu. Apgynė diplominį darbą apie Kauno tramvajus. 1955— 1956 m. gilino žinias Štutgarto aukštojoje technikos mokykloje. Vėliau atvyko į Čikagą, kur dirbo pagal specialybę. Vadovauja Lietuvių politinių kalinių sąjungai (JAV).
Minimas:
A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. // Čikaga, 1950.
S. Yla. Žmonės ir žvėrys. // Putnam, 1951. Lietuvių enciklopedija. // Bostonas, 1960.
T. 20. P. 16.
„I laisvę“, 1984. Nr. 90.
„Į laisvę“, 1961. Nr. 25.
„Į laisvę“, 1955. Nr. 7.
Parengė Alisa RUPŠIENE
(B. d.)
