Iliustruotasis KARYS
Purvinų rusiškų-bolševikiškų batų Lietuva trypiama jau nuo 1940 metų
Leonardas Žitkevičius
PARTIZANO MIRTIS
Broliai, žemę išpurenę,
Apraudojo arimus:
— Mielas broli partizane,
Ar sugrįši į namus?
Sugirgždėjo tik varteliai,
Ir išėjo jis tylus:
— Jei negrįšiu, grįš paukšteliai
Į pavasario šilus.
Grįš į lauką artojėliai,
Grįš į laisvę Lietuva. —
Ir sudundo arimėliai,
Ir nusviro jo galva ...
Už laisvę kritę kovotojai sapnuoja raitelius, kurie išlaisvins pavergtą jų Tėvynę.
M. V. Dobužinskis
“Radvilos Perkūno” operos scenos uždanga
DAILININKAS M. V. DOBUŽINSKIS
Žymus lietuvis dailininkas M. V. Dobužinskis iš JAV neseniai išvyko į Paryžių, kur dirbs savo mėgiamoje dekoracijų srityje.
Metislovas Dobužinskis yra vienaamžis su M. K. Čiurlioniu, gimęs 1875 metais Naugarduke. Jo motina buvo operos dainininke, o tėvas artilerijos generolas, labai išsilavinęs ir kultūringas žmogus, savo kilmę kildinęs iš senovės Lietuvos bajorų.
Pačioje jaunystėje M. V. Dobužinskis pamėgo paišybą ir, tėvo vadovaujamas, daug piešė iš gamtos. Prieš įstodamas į gimnaziją, jis jau lankė dailės kursus. Vėliau tęsė paišybos bei tapybos studijas tiek lankydamas Vilniaus gimnaziją, tiek Petrapilio universitetą, kurį baigė teisių kandidatu. Jis ypač domėjosi senaisiais meistrais, kuriuos jis studijavo Petrapilio Ermitaže ir užsienio (Drezdeno, Miuncheno ir Berlyno) galerijose. Bestudentaudamas Dobužinskis padarė savo pirmą kelionę į Vokietiją ir Šveicariją. Vėliaujis kasmet vykdavo į Vakarų Europą, kur iš natūros studijuodavo gamtą ir senovę. Grįždamas visada parsiveždavo gausiai naujų peisažų.
Baigęs universitetą, nuo 1899 Dobužinskis dvejis metus studijavo tapybą Miunchene pas garsų pedagogą A. Ažbę, gi vasaros metu dirbo Vengrijoje, gilindamasis į plenair studijas pas tapytoją Hollosy. Vėliau, pajutęs didelį patraukimą į piešimą ir grafiką, jis tobulinosi oforto technikoje pas garsų Petrapilio Akademijos profesorių Mathey.
1902 metais Dobužinskis užmezgė glaudžius ryšius su Petrapilio “Meno Pasaulio” dailininkų grupe, vadovaujama S. Diagilevo ir A. Benois. Jis išstato savo kūrinius jų parodose ir bendradarbiauja kaip grafikas jų žurnaluose. Šis bendradarbiavimas išsyk padėjo Dobužinskiui surasti savo kūrybinį veidą bei išryškinti savo individualinį stilių, kuriam liko ištikimas ligi šių dienų.
M. V. Dobužinskis iš pat jaunystės mėgo Lietuvą, jos gamtovaizdžius bei senąją architektūrą, bet joje pastoviai apsigyveno tik 1929 metais. Ir visas dešimtmetis iki 1939 metų, kai Dobužinskis nuolat gyveno Kaune, priklauso prie vaisingiausių jo kūrybos periodų. Per tą laiką jis padaro per 30 teatro dekoracijų, kurių didesnė dalis tenka Kauno valstybiniam teatrui. Su jo dekoracijomis ir kostiumais eina P. Vaičiūno “Aukso Gromata”, Shakespeare’o irSchillerio veikalai; operos — “Pikų Dama”, “Faustas”, “Kunigaikštis Igoris”, “Tannhaeuse-ris”, “Don Žuanas”, “Radvila Perkūnas” ir kt.; baletai — “Miegančioji Gražuolė”, “Kopelija”, “Raimonda”. Šiuos pastatymus Kauno baletas rodė savo gastrolėse Monte Carlo ir Londone. Tenka pripažinti, kad Dobužinskis savo dekoracijomis nemažai prisidėjo prie Lietuvos sceninio meno išgarsinimo užsienyje.
Po 1939 metų persikėlęs į New Yorką, Dobužinskis atliko apie 15 dekoracijų Metropolitan ir City Center operoms ir kitiems Jungtinių Valstybių bei Kanados teatrams. Jo scenos tapyba dvelkia tokiu gyvu ir jautriu epochos atjautimu, kartu taip šventiškai žavi žydinčiomis, skaidriomis spalvų ir šviesos harmonijomis, jog dažnai žiūrovai, vos pakilus uždangai, kelia ovacijas dekoracijų autoriui.
Savo talentu ir geru skoniu M. V. Dobužinskis nesunkiai prasiskynė kelią į pirmąsias eiles, bet vis dėl to jis yra Europos sūnus, tad ten savo pamėgtam darbui ir išvyko. Šiame numeryje talpindami jo trejetą paveikslų (viršelį puošia jo kūrinys NEW YORKAS), linkime jam geros sėkmės Paryžiuje.
(P)
M. V. DOBUŽINSKIS
P. Vaičiūno "Aukso Gromatos” scenovaizdis
KARIŲ PAMINKLAS KAUNO KAPINĖSE Nepriklausomybės laikais birželio—liepos mėnesiais tūkstančiai lietuvių jį aplankydavo ir prieš žuvusius už Tėvynę kovotojus nulenkdavo savo galvas.
Prezidentas Harry Trumanas pasirašo ant metalo lentelės, kuri bus įlieta į “Nautiliaus” sienas, pirmojo pasauly povandeninio laivo, varomo atomo energija. Iškilmės įvyko Groton, Conn, dedikuojant šį laivą. Kairėje stovi John Jay Hopkins, fabriko viršininkas, dešinėj — laivyno sekretorius Dan L. Kimball.
Kai atomo energija taip sumaniai naudojama už tautą laisvę kovojančių amerikiečių, ir mums stiprina Tėvynės išlaisvinimo viltis.
Juozas Mikuckis
GRĮŽIMAS
Kuprinėse ne šilko skaros,
Ne aukso lietos juostos, —
Mes grįšime nuskarę
Į savo krašto uostus.
Sukruvintuose lopuos
Mes slėpsim laisvės skydą —
Nuo Dzūkijos lig kopų
Pasveikins mus išvydę!
Pražys vėl baltosios ramunės,
Žvangės naujų pjovėjų dalgės,—
Sūnums paūksmėj panemunės
Bus džiaugsmas į širdis pažvelgęs!
Tik baigdami mes savo taką,
Matysime gaisrų pašvaistes,
Vaidinsis nuolat mums atakos
Ir giltinės kraujuotos skraistės ...
Ir, kad prislinksim kapo angą,
Mums rodysis: ginklai dar žvanga.
Bet jūs nelaukit, sesės,
Nei šilko, nei karolių!
Tik į lankas gimtąsias
Jūs laukit grįžtant brolių.
