PREZIDENTAS EISENHOWERIS VYKDO PAŽADUS
BRONIUS AUŠROTAS
Beveik prieš dešimtį metų, 1943 m. rudenį, kai raudonoji grėsmė žiauriu nuogumu ėmė grūmoti mūsų Tėvynei, viena proga man teko kalbėtis su prof. Ignu Končiumi, tada buvusiu Lietuvių Raudonojo Kryžiaus p-ku. Besikalbant apie to meto aktualius reikalus, profesorius pareiškė:
— Šimtmečių bėgyje, pradedant Poltava, kai rusai 18-j o amžiaus pradžioje sumušė švedus, kai 19-jo amž. pradžioje rusai sumušė prancūzų jungtines armijas, su nenugalimuoju Napoleonu priekyje, ir štai dabar mes matome tą patį vaizdą: 20-jo a. viduryje vokiečius baigia nugalėti bolševizmo sužaloti rusai. Manau, kad Rusiją galima paklupdyti puolant iš Tol. Rytų, panašiai, kaip 1905 metais, kai japonai sudaužė carų armijas.
Paskutinio dešimtmečio likimo banga mus nusviedė toli nuo Lietuvos sienų. Mes stebėjome pasaulio įvykius ir nesupratome daugelio klaidų, kaip Teherano, Jaltos, Postdamo ir kitų bolševikams palankių konferencijų, kurios lydėjo šio krašto demokratinių politikų siekiamus tikslus.
Neapsiriksime tvirtindami, kad 1952. XI. 4. vėlų vakarą ne vienas susirūpinęs sekė radijo ir televizijos pranešimus, vaizdavusius gęn. Eisenhowerio ir Stevensono rungtynių eigą. Ir IKE laimėjimas, lyg būtų buvęs daugelio tūkstančių pavergtųjų laimėjimas, nes jie visi tikėjo, kad gen. Eisenhoweris vykdys savo rinkimų eigoje duotuosius pažadus. O jie skambėjo: kuo greičiausia išlaisvinti mūsų pavergtus brolius ir seseris ir bolševikų okupuotas jų tėvynes. Mums buvo aišku, kad nuo to kelio, kurį pasirinks šio krašto dabartinė JAV vyriausybė, priklausys šio šimtmečio vienoks ar kitoks užbaigimas.
Vos prezidentas perėmė šios galingiausios pasaulio valstybės vairą į savo rankas, kai krito 3 svarbūs sprendimai, kurių tolimesnis atidėliojimas buvo negalimas, tai: a) pietinės Korėjos armijos sustiprinimas ir išplėtimas, b) įspėjimas europiečiams, kad metas baigti plepėti ir laikas pradėti konstruktyvų darbą ir č) Čiango žymesnis rėmimas ir 7-jo Laivyno atšaukimas iš Formozos vandenų.
Palikdami šalyje pirmuosius šių sprendimų punktus, kiek ilgėliau sustosime prie Čiankaišeko jėgų įvertinimo, kaip tai pateikia savo skiltyse populiarusis NEWSWEEK savo II. 9. š. m. laidoje, šio žurnalo specialus korespondentas Harold Lavine neseniai lankėsi Formozojeir vietoje susipažino su Čiango jėgomis. Štai labai suglausta jo įspūdžių santrauka:
“Šiuo metu Formozoje yra virš 0,5 milijono Čiango karių, jūreivių ir aviatorių, netikinčių, kad Mao Tsetungas ilgam pasiliktų Kinijos žemėje, ši vyrų masė yra suorganizuota į dešimtį armijų, kiekvienoje po 2 divizijas, plus viena savistovi divizija. Nors kiniečių nacionalistų viena divizija yra šiek tiek mažesnė už amerikinę, bet jos kiekybė ir kokybė žymiai prašoka komunistiškosios divizijos vertę.
Marinų korpusas susideda iš dviejų brigadų su mažesniais pagelbiniais elementais. Karo laivynas turi apie 80 vienetų, kurių stambiausias — naikintojas. Aviacija turi 9-nias grupes ir visi lėktuvai išimtinai propelerinės traukos”.
Aišku, kad mums gali kilti klausimas, kaip gi pusė milijono karių galėtų išsikelti į žemyną ir sumušti 5-kius milijonus Mao Tsetungo vyrų, — klausia H. Lavine ir čia pat atsako:
“Žemyne nacionalistų armija buvo ne kas kita, kaip valkatų gauja, nežiūrint to, kad joje skaitėsi 5-ki milijonai vyrų. Jie buvo nudriskę, basi, išbadėję, neapmokami. Maistą plėšikavę iš savųjų ūkininkų, kurie tik todėl ir atsisuko prieš nacionalistus. Gaunamos algos ar kiti tiekimo reikmenys greitai sutirpdavo korupcinių generolų kišenėse.
Šiandien viskas pasikeitė, tvirtina Čiango vadovaują karininkai.
žemėlapis rodo, kaip iš gen. Čiangkaišeko valdomos Formozos gali būti grą-soma svarbiesiems raudonosios Kinijos taškams.
GEN. ČIANGKAIŠEKAS, Kinijos nacionalistų vadas.
Kovotojai užgrūdinti dvasiškai ir fiziškai, aprengti, sotūs ir jų moralė tokia augšta, kad kiekvienas telaukia momento, kada jie galės grįžti į žemyną, kur daugelio yra likę šeimos ir artimieji”.
Štai kaip nacionalistai samprotauja ir įvertina savo jėgas, kad sumuštų komunistines armijas, toliau pasakoja H. Lavine:
“Esą nacionalistai naudosią tuos pačius metodus, kaip kad komunistai naudojo prieš nacionalistus prieš septynerius metus. Visa kinų tauta yra persisotinusi komunizmo idėjomis ir jų “praktišku įgyvendinimu”. Net ir augštieji kompartijos pareigūnai neapkenčią vergiško Mao atsidavimo Stalinui ir rusams. Jeigu tik tautiniai kiniečių daliniai sugebėtų išsikelti ir žemyne sudarytų stiprų prietiltį, kur išsilaikytų bent gerą pusmetį, tada nėra jokios abejonės, jog sukiltų visa tauta ir tos pačios Mao armijos, kurios, nacionalistų vadovaujamos, be mūšio pasiduodavo artėjantiems komunistams, perbėgtų pas nacionalistus.”
“Dabartiniu parengiamuoju laikotarpiu Čiango administracija stengsis žemyne kelti neramumus, ardyti susisiekimo kelius ir griauti komunistinį ekonominį gyvenimą.”
“Netrukus nacioanlistai tikisi išsikelti į Hainano salą pietinės Kinijos vandenyse, kad tuo savo žygiu parodytų jėgų konsolidaciją. Esą tuo pačiu jie pademonstruosią pasauliui ir Amerikai, kad iš JAV per metus gaunama $300,000,000.00 pašalpa yra neišmetama į balą, bet nešanti gerus nuošimčius”.
Gen. maj. William C. CHASE, JAV karinės misijos v-kas Formozoje, NEWSWEEK korespondentui H. Lavine pareiškė:
“Šiuo metu JAV Formozoje teturinti vos 700 instruktorių, o jų skaičių galėtų siekti apie 1,600 vyrų ir jie visi turėtų gana darbo. Ir jeigu naujoji JAV administracija šiuo reikalu tinkamai domėsis ir jį rems, jau 1953 metų pabaigoje Čiango vyrai galės pradėti žaisti didžiosiose rungtynėse.” “Nacionalistai, kol buvo žemyne, viską tvarkė atvirkščiai ir nepaprastai blogai. Jie tai patys pripažįsta ir už buvusius pralaimėjimus tik save ir tekaltian. Tačiau naujoji armija niekada nekapituliuos prieš busimąjį priešą: karių moralė yra labai pakili, su šaknimis išrauta korupcija ir kiekvienas kovotojas tesvajoja apie grįžimą į savo namus, savąją pastogę. 1952 metais jie įvykdė 380 mažesnių žemyno puolimų; vienos operacijos metu jie iškėlė į krantą visą diviziją, kuri ten išbuvo trejetą dienų ir grįždama parsivežė 800 belaisvių.” “Nors šiuo metu be JAV karinių pajėgų paramos jie negalėtų įvykdyti rimtesnės operacijos, tačiau jų nuolatiniai pakrančių puldinėjimai ten laiko pririšę žymias komunistines jėgas, kurios būtų galimos panaudoti Indokinijoje ar Korėjoje.”
“Tačiau, jeigu mes pagalvosime apie galimą kilti III-jį Pasaulinį karą, Japonijos gynimą, tada mes visiškai aiškiai suprasime Formozos strateginę reikšmę: ji yra puiki laivyno baze ir nuo Azijos žemyno vos keli šimtai mylių atstu esąs nenuskandinamas lėktuvnešis. Jeigu prie viso šito dar pridėti pagal amerikinius metodus apmokytų ir JAV ginklus nešiojančių 500,000 vyrų, kovojančių mūsų pusėje, tada suprasime tą milžinišką įnašą į mūsų jėgų balanso aktyvus,” — baigia savo intervju gen. maj. W. C. CHASE, vyras, šiandien geriausiai pažįstąs nacionalistų ir kiniečių komunistų karines pajėgas, bei kinų plačiųjų masių nuotaikas.
Baigdami šias mintis, nenoromis turėtume grįžti prie klausimo: “Ar tik JAV naujoji vyriausybė neįžiūrėjo istoriškai lemtingo momento, nusigręždama kiek daugiau į Rytus, kad, norint parklupdyti Sov. Rusiją, šį žygį reikia pradėti iš Tol. Rytų?” Visi dabar turimi duomenys patys kalba už tokį sprendimą.
Laikinojo Organizacinio Komiteto Pirmininko Atsišaukimas
BRANGŪS AMERIKOS LIETUVIAI!
Vasario 16 proga mes, lietuviai, jungiamės iš naujo sutartinai remti Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą ir visais būdais siekti, kad lietuvių tauta gyventų amžinai.
Šios didžiosios lietuvių Šventės proga sveikindamas visus Amerikos lietuvius JAV Lietuvių Bendruomenės vardu, kviečiu brolius ir seseris Vasario 16 sukaktis paminėti ko įspūdingiausiai ir, jas minint, moraliniu pritarimu ir piniginėmis aukomis stipriai paremt Lietuvos laisvinimo veiksnių darbą.
Kreipiuos į organizuotus Lietuvių Bendruomenės vienetus ir į jau po Bendruomenės šūkiu susibūrusius Amerikos lietuvius, prašydamas, kur ir kaip gali, aktingai prisidėti prie Lietuvos Nepriklausomybės sukakčių minėjimo ruošimo visose lietuvių kolonijose.
Laikau savo pareiga priminti JAV LB LOKo nusistatymą, kad Vasario 16 minėjimo parengimų pelnas bei visos aukos turi eiti Lietuvos laisvinimo reikalams ir kad tie pinigai turi būti perduoti Amerikos Lietuvių Tarybai — jos Vykdomajam Komitetui Chicagoje arba Tarybos skyriams vietose.
Perduodamas JAV LB Laikinojo Organizacinio Komiteto ir savo linkėjimus, drauge reiškiu tvirtą viltį, kad, budėdami Lietuvos išlaisvinimo ir lietuvių tautos gelbėjimo kovoje, taip pat energingai ir vieningai dirbsime JAV Lietuvių Bendruomenėje didžiajam lietuvybės išlaikymo reikalui.
Prel. J. BALKUNAS,
JAV Lietuvių Bendruomenės Laikinojo Organizacinio Komiteto Pirmininkas
