Šaulė Tremtyje
JAUNŲJŲ ŠAULIŲ PAREIGOS JAUNIMO METAIS
Vis daugiau ir daugiau jaunuolių stoja į šaulių s-gą. Auga atskirų kuopų Jaunimo sekcijos. Vyresnieji šauliai džiaugsmingai juos priima į savo eiles. Sveikintinos Centro v-bos ir kuopų vadovų pastangos įtraukti jaunimą į pozityvų darbą ir paruošti busimuosius kuopų bei s-gos vadovus, nes visi labai gerai žinom, kad be prieauglio organizacijos merdi ir miršta.
Jūs, jaunosios šaulės ir šauliai, gyvenate laisvame krašte, kur įstatymai garantuoja kiekvienam kalbos, spaudos ir kitokias laisves. Galite kalbėti, rašyti ir Dievą garbinti sava lietuvių kalba. Galite veikti savose organizacijose. Jums labai sunku įsivaizduoti gyvenimą už geležinės uždangos, kur žmonės neturi pagrindinių žmogaus laisvių.
Turėdami laisvą apsisprendimo teisę, privalote būti sąmoningi lietuviai, Lietuvos ir lietuvių tautos teisių gynėjai, josios advokatai. Privalote kiekviena proga priminti pasaulio valdovams ir žmonėms, kaip buvo pavergta kultūringa ir sena lietuvių tauta, kaip žiauriai ji naikinama, kad ten žmonės neturi pagrindinių žmonių teisių.
Būdami šauliai, vykdydami gyvenime s-gos obalsį “Visa Nepriklausomai Lietuvai”, vadovaukit kovai dėl Lietuvos laisvės. Esame negausūs skaičiumi, bet tvirti dvasia. Juk ir 1918 metai, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, lietuviai buvo išsiblaškę įvairiuose kraštuose, o tačiau Taryba ryžosi ir paskelbė Nepriklausomybės Aktą, o negausūs savanorių ir šaulių būriai jį apgynė.
Skaisčiu pavyzdžiu tešviečia jums okupuotos Lietuvos jaunimas. Po 32-jų vergovės metų, gimę ir užaugę komunistinėje santvarkoje, jie davė gražiausius tėvynės meilės, didvyriškumo ir pareigingumo pavyzdžius. Romo Kalantos susideginimas, jaunimo sukilimas Kaune ir nežinomo jaunuolio (Stonio?) susideginimas Varėnoje parodo, kad tai ne paskiri impulsyvūs įvykiai, bet organizuotas ir apgalvotas bandymas atkreipti laisvojo pasaulio dėmesį į prie kryžiaus kalamą Lietuvą, į žudomą tautą. Žinios apie tuos įvykius išmargino pasaulinės spaudos puslapius, nuskambėjo radijo bangomis ir priminė pasauliui, kad nors didžiųjų valstybių nurašyta ir pamiršta, Lietuva tebėra gyva ir tai lengvai nesileidžia palaidojama.
“Tačiau, nors Kremlius deportavo tūkstančius lietuvių intelektualų į Sibirą, nepajėgė užslopinti nacionalizmo toj mažoj Pabaltijo valstybėj. Lietuvių patriotizmo ugnis taip lengvai neužgesinama. Vieno eksperto teigimu, lietuvių patriotizmo banga sovietus užklupo netikėtai ir jie ją užgniauš. Jie neleis, kad Lietuva taptų antrąja Čekoslovakija”, — rašo korespondentas Newsweek žurnale, š. m. birželio 26 d., nr. 38, 39 psl.
Mūsų visų, bet ypač jūsų, jaunieji šauliai, o juo labiau šiais Jaunimo metais, pareiga budėti, sekti įvykius, informuoti svetimtaučius ir kovoti, kad Lietuva taptų laisva, kad ir vėl joje galėtų laisvai gyventi ir kurti pavergtieji — sesės, broliai lietuviai. Jūs čia gimėt, čia einat aukštuosius mokslus, būsit pirmūnai įvairiose srityse, todėl ir jūsų žodis daug svaresnis už mūsų — mokslus baigusių tėvynėje, su akcentu angliškai kalbančių. Taip pat, tenebūna šaulių tarpe prarajos tarp vyresniųjų ir jaunesniųjų. Esame per maža tauta, kad savo tarpe skaldytumėmės. Jaunimo energija, veržlumas, vyresniųjų žinios ir patirtis privalo tarnauti bendram reikalui - Visa Nepriklausomai Lietuvai! Tik gerbdami vieni kitus, skaitydamiesi su kitų nuomonėmis, neaukštindami savo “aš”, būsime stiprūs ir savo tikslo pasieksime.
Mes, vyresnieji, tikim, kad jūsų širdyse liepsnoja Lietuvos meilė ir kad jūsų visi darbai skirti šviesiai Lietuvos ateičiai. Nesiblaškydami, nesvyruodami, vieningi šauliai iškovos Lietuvai laisvę.
“Šaulė Tremtyje” laukia kultūrinės savaitės aprašymų, žinių, nuotraukų. Sesės ir broliai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių kultūrinėje savaitėje negalėjo dalyvauti, tik iš dalyvių galės sužinoti, kas ten vyko, kokios nuotaikos viešpatavo, kokios gairės ateičiai nustatytos ir kas numatyta padaryti. Laukiame žinių!
“STASIO BUTKAUS” KUOPOS ABITURIENTŲ PAGERBIMAS
Šį pavasarį Detroito ir apylinkių aukštesniąsias mokyklas baigė viena kuopos jauna šaulė Rita Simutytė ir trys šauliai: Jonas Leonavičius, Jonas Naujokaitis ir Antanas Šiurkus, jaunesnysis. Kuopos valdyba birželio 11 d. savo abiturientus gražiai pagerbė ir apdovanojo. Pagerbime taip pat dalyvavo abiturientų tėveliai, kuopos Jaunimo sekcijos vadovas Robertas Selenis, keli jauni šauliai ir dovanų mecenatai: Feliksas Blauzdys, Jonas Butkus, Juozas Mačiulaitis ir Vincas Tamošiūnas, kurie kiekvieną abiturientą apdovanojo Lietuvių Enciklopedijos anglų kalba pirmuoju tomu. Kuopos valdyba kiekvieną apdovanojo auksiniu šaulių ženklu, o tėveliai prižadėjo užprenumeruoti kitus enciklopedijos tomus. Geram kuopos šaudytojui Antanui Šiurkui, jr. sporto vadovas Vladas Simutis įteikė dėžę šovinių. Kad ateitis būtų sėkminga ir graži, visi išgėrė po taurę šampano. Tiek abiturientai, tiek jų tėveliai buvo patenkinti tokiu gražiu pagerbimu ir dovanomis. Atrodo, kad abiturientų pagerbimas “Stasio Butkaus” kuopoje jau virto tradicija.
NAUJA ŠAULĖ
Šių metų abiturientė Rita Simutytė pasekė savo tėvelio, kuopos Sporto sekcijos vadovo, Vlado Simučio pėdomis, ir, baigusi Redfordo gimnaziją, įstojo į “Stasio B utkaus” kuopos Jaunimo sekciją. Rita gera sportininkė, žaidžia sporto klubo “Kovas” tinklinio komandoje, sėkmingai gina klubo spalvas įvairiose rungtynėse, yra “Gabijos” tunto skautė, gyva ir judri lietuvaitė. Reikia tikėtis, kad savo gyvumu Rita užkrės visą Jaunimo sekciją.
Sėkmės, Rita, universitete ir našaus darbo Šaulių s-goj.
SKAUDI NELAIMĖ
Š. m. birželio pradžioje, Honolulu, Havajuose, buvo sunkiai sužeista “Stasio Butkaus” kuopos sesė Aldona Tamulionienė. Ji su vyru Robertu nuvažiavo pas dukrą Audronę ir žentą praleisti atostogų ir pasidžiaugti pirmuoju vaikaičiu Andriuku. Važiavo apsipirkti. Sustojus prie raudonų šviesų, į jų automašiną smogė greit važiavęs girtas vairuotojas. Visi buvo sužeisti. Labiausiai nukentėjo sesė Aldona. Jai teko net porą mėnesių ant nugaros išgulėti. Nors skausmų kamuojama, tačiau, sesė Aldona dar randa jėgų artimiesiems nuraminti ir prajuokinti. Viename savo laiškelyje, kuriuos rašo gulėdama, ji nupiešia save lovoj gulinčią, o kitoje laiškelio pusėje — jau pasveikusią ir baletą šokančią. Šauliška kovingumo dvasia padės sesei Aldonai visiškai pasveikti ir grįžti į savo namus. Sveikatos ir ištvermės, sese Aldona!
Jei sesės ar broliai norėtų jai laiškais palinkėti greit pasveikti, tai jos adresas yra: Aldona Tamulionis, Queen Medical Center, 1301 Punch Bowl, Room 412, Bed 8, Honolulu, Hawaii.
Gegužės 30 dieną “Stasio Butkaus” kuopos p-kas V. Tamošiūnas, Elžbieta Jodinskienė, S. Kaunelienė ir Kazimieras Sragauškas aplankė Detroito Holy Sepulcher kapinėse kapus: garbės nario dr. kun. Igno Boreišio, Stepo Dryžos ir sesės Stasės Pranėnienės ir papuošė juos lietuviškomis trispalvėmis ir ramunių puokštėmis. Vėliavėles pasiuvo sesė Emilija Kutkienė.
Susirgęs apie dešimtį dienų ligoninėje išgulėjo “Stasio Butkaus” kuopos šaulys Povilas Valantinas.
Detroito “Stasio Butkaus” kuopos abiturientų pagerbime — jaunuoliai su kuopos valdyba: (iš k. į d.) Jonas Naujokaitis, Rita Simutytė, Antanas Šiurkus ir Jonas Leonavičius. Stovi: p-kas Vincas Tamošiūnas, Petras Žalvis, Vladas Simutis, Genovaitė Viskantienė, Petras Bliūdžius ir Antanas Šiurkus. Nuotr. K. Sragausko.
Birželio 17 d. Windsore, Kanadoje. įvykusioje Detroito ir Windsoro LB apylinkių gegužinėje, LŠST ir Detroito "Stasio Butkaus” kuopos p-kas Vincas Tamošiūnas su naujomis kuopos sesėmis Dana Gledriūniene ir Rūta Jusyte iš Windsoro. S-gos p-kas visuomet randa ir su senimu ir jaunimu bendrą kalbą.
Toronto “Vlado Pūtvio” kuopos p-ko Stasio Jokūbaičio pastangos į pabaltiečių konferenciją atsikviesti Kanados valdžios pareigūnus, davė gražių vaisių. Birželio 10 d. į Toronto Prisikėlimo parapijos pale, Stasio Jokūbaičio lydimas, atsilankė Kanados užsienių reikalų ministeris M. Sharp ir susirinkusiems pabaltiečių atstovams padarė pranešimą apie Kanados valdžios nusistatymą pabaltiečių reikalu ir pastangas padėti norintiems atsikviesti gimines iš už geležinės uždangos. Ministeriui M. Sharp buvo statomi klausimai ir padaryti kai kurie priekaištai Kanados vyriausybei, kuriuos ministeris žadėjo ištirti.
Garbė broliui Stasiui Jokūbaičiui, kad randa laiko ir sugeba pabaltiečių, o ypač lietuvių reikalais sudominti aukštus Kanados pareigūnus.
Trečiosios Kultūrinės savaitės vadovas, “Jono Vanagaičio” kuopos Bostone šaulys Juozas Stašaitis savaitės reikalu parašė net 149 raštus, turėjo daug telefoninių pasikalbėjimų ir aplankė eilę kuopų Amerikoje ir Kanadoje. Jis paruošė ir Xeroxu padaugino smulkią savaitės programą, užsiregistravusių sąrašą ir visą informaciją. Tai labai kruopštus, daug darbo pareikalavęs raštas. Savaitės vyriausias vadovas tiek darbo ir širdies jdojęs, jaučiasi nusivylęs, kad rezultatai ne tokie, kokių jis tikėjosi: nepavyko suorganizuoti Jūros ir Moterų dienų. Visų šaulių nuoširdžiausia padėka už medžiagą
Kanados federalinės valdžios Užsienių Reikalų ministeris M. Sharp (kair.) Ir “Vlado Pūtvio” š. k. pirm. Stasys Jokūbaitis Toronte. S. Dabkaus nuotr.
ir linkėjimai, kad savaitė gražiai praeitų; ir tai būtų jam nors mažytis moralinis atlyginimas. Skaudu, kad sesė Sofija Mantautienė, vis dažniau ligų kamuojama, turėjo atsigulti ligoninėn. Visų sesių karščiausi linkėjimai šaulių pirmūnei sesei Sofijai greit pasveikti.
IŠ CLEVELANDO ŠAULIŲ MOTERŲ SEKCIJOS VEIKLOS
“Karin. Juozapavičiaus” Šaulių kuopos Moterų Sekcijos eilinis susirinkimas įvyks birželio m. 10 d. A. ir O. Čiuprinskų namuose. Sekcijos vadovė O. Mikulskienė buvo paruošusi ir perskaitė netrumpą darbotvarkę, kuriai susirinkimo dalyvės pritarė. Pasirodo, Sekcijos veikla randa lietuvių eilėse didėjantį atgarsį: O. Mikulskienė pasidžiaugė galinti pristatyti susirinkimui dvi naujai įstojusias šaules: Stasę Miglinienę ir Kazę Sadauskienę. Linkėtina matyti dar ir daugiau naujų pajėgų sesių-šaulių eilėse.
Perskaičius Sekcijos pereito susirinkimo protokolą, kurį dalyvės patvirtino, O. Mikulskienė pateikė apžvalgą: kas įvyko bei kas nuveikta vietos šaulių gyvenime. Kadangi tai buvo pirmutinis susirinkimas po Motinos dienos minėjimo (Sekcijos pravestas minėjimas buvo aprašytas ankstesnėje korespondencijoje) O. Mikulskienė, panaudodama šią progą, nuoširdžiai padėkojo sesėms-šaulėms, taip uoliai prisidėjusioms prie ano minėjimo pasisekimo ir svečių pavaišinimo. Ir rado taip pat malonų įvertinimo žodelį broliams-šauliams, padėjusiems, kaip kas galėjo, patvarkant salę ir šiaip.
Nepersenai O. Mikulskienė turėjo pasikalbėjimą su Lietuvių Kultūrinio Darželio Sąjungos valdybos pirmininke R. Premeneckiene. Paaiškėjo, kad miesto rūpesčiu jau vyksta darželių valymo bei patvarkymo darbai. Jiems pasibaigus bus galima konkrečiai eiti prie kultūrinių parengimų planavimo bei vykdymo. Tuo pačiu ir Moterų Sekcijai atsiveria nauja užduotis, apie kurią, O. Mikulskienės manymu, jau dabar būtų laikas pradėti galvoti.
Šia proga, O. Mikulskienė pasidalino su dalyvėmis savo džiaugsmu dėl gauto iš Moterų šaulių vadovės Detroite K. Kodatienės laiško, kurio turinį ji susirinkusioms perskaitė. Laiško autorė, imdama dėmesin Clevelando Moterų Sekcijos gražią veiklą, pareiškė pasitenkinimą turint čia vadovaujančioje vietoje tokią — pačios autorės žodžiais — patyrusią, energingą ir pasišventusią šaulę, ir linki jai geros sėkmės tolesnėje veikloje.
Yra sena ir graži šauliška tradicija — lankyti ligonis bei paliegėlius, juos kaip galint paguosti. Džiugu patirti, kad ši tradicija tebėra gyva ir mūsų tarpe. Nepersenai Sekcijos vadovė O. Mikulskienė, lydima šaulės A. Smelstorienės, aplankė kitą sesę, U. Grincienę, tik ką grįžusią iš ligoninės po operacijos. Be to, sužinojusi apie kitą lietuvę, B. Dumbrienę, po ilgos kauly ligos ir po padarytos jai operacijos gulinčią ligoninėje, kartu su šaule E. Šarkauskiene aplankė ir ją. Netenka nė minėti ką reiškia ligoniui matyti, kad nėra pamirštas ir susilaukti šiek tiek paguodos.
Nevien tik šaulių šeimos tarpe, bet, tikriausia, ir platesnėje Clevelando lietuvių bendruomenėje, gyvo pritarimo susilauks Š. Kuopos vadovybės iniciatyva rengiama gegužinė. Ji buvo numatyta dr. Kazio ir Onos Pautienių gražioje rezidencijoje — sodyboje, birželio m. 24 d., bet dėl nepalankių oro sąlygų yra atidėta. Jos laikas bus paskelbtas netrukus. Šiam surengimui įvykdyti broliai-šauliai sutiko sumesti po dolerį, o sesės apsiėmė parūpinti kepsnių kavutei. Gegužinėje bus ir bufetas. Susirinkimo buvo parinktos trys geros šeimininkės: šaulės O. Čiuprinskienė, E. Šarkauskienė ir L. Kazienė, už-kandžiams paruošti. Bus loterija ir kt. pramogos. Žada būti įdomu ir gražu, ir tenka tik palinkėti gausaus svečių atsilankymo.
Šaulių vadovybei paraginus, Sekcijos vadovė priminė apie š. m. liepos 8-15 d.d. įvyksiančią Kennebunkport, Maine, 3-čią Saulių Kultūrinę Savaitę.
Išsėmus posėdžio dienotvarkę, “Karin. Juozapavičiaus” Šaulių Kuopos vadas dr.
K. Pautienius skaitė paskaitą apie “Šienligę”. Nors apie ją visi iš anksto žinojo iš darbotvarkės, bet turbūt mažai kas tikėjosi išgirsti tokią įdomią, detalią paskaitą, nes pailiustruotą išdalintais klausytojams paaiškinamais braižinėliais. Suprantamai, visi buvo labai dėkingi dr. K. Pautieniui, o taip pat ir Sekcijos vadovei, parūpinusiai toki gera lektorių.
Susirinkimas buvo baigtas šeimininkės šaulės O. Čiuprinskienės paruoštomis skaniomis vaišėmis, kurios dėka ir A. ir O. Mikulskių pavirto ypatingai maloniu, nuotaikingu sambūviu. Jie (abu juk yra muzikai) sudainavo kelias dainas, solo ir duetu, netrukus susidarė ir nedidelė sutartinė, o vieni kiti papasakoti juokai dar pagyvino nuotaiką. Ištikrųjų, tiek šilto jaukumo A. ir O. Mikulskiai įnešė į pobūvį kad malonūs įspūdžiai ilgai dar neišdils dalyvių atmintyje.
O.N.
LIETUVIŲ JAUNIMO INFORMACIJOS CENTRO PADĖKA ŠAULIŲ S-GAI UŽ 2000 DOL. PARAMĄ
Gerbiamas Pirmininke,
Išleidus naujausią numerį “Lietuvių Jaunimas”, drįsom tik dabar, gerokai pavėlavę, jums padėkos laišką rašyti. Mat, norėjome parodyti savo darbo vaisius, kurie daugiau kaip mūsų žodžiai galėtų įrodyti mūsų įvertinimą jūsų didelės paramos. Mes nuoširdžiai dėkojame visai garbingajai Šaulių sąjungai bei jos valdybai už suteiktė didžiulę finansinę paramą, be kurios šis mūsų laikraštėlis būtų tikrai neišvydęs šviesos, ir visas LJIC būtų jau užsidaręs. Jūs mus prikėlėte ir taip nuoširdžiai padėdami, nustebinote ne vieną iš mūsų jaunimo, kurie netikėjo, jog “vyresnieji” domisi, ką mes darome. Mums jūsų parama nebuvo vien pinigai, bet buvo kartu ir akstinas tęsti mūsų užsimojimų įgyvendinimą. Jūsų organizacija davė mūsų jaunimui vilties, kad mes galime kartu dirbti ir rasti bendrą kalbą. Jūs mums tai įrodėte gyvu pavyzdžiu, kurio mes nepamiršime. Dėkodami visai jūsų organizacijai, norime išskirti vieną šaulį Juozą Stašaitį — kuris įdėjo daug laiko ir pastangų mūsų užtarimui ir finansavimui. Esame tikri, kad jeigu būtų daugiau tokių organizacijų, kaip Šaulių sąjunga, lietuvybė išeivijoje išsilaikytų stipresnė.
Su šauliška pagarba,
(pas.) Gintaras Karosas, LJIC pirm.
Dalia Bielkevičiūtė, LJIC skr.
Dangerutis K. Aukštikalnis, ižd.
— 0 —
Naujai išleistame “Lietuvių Jaunimas” 6-7 nr. yra šaulių skyrius. Skyriuje apie Šaulių sąjungą rašo “Jono Vanagaičio” kuopos šaulys, trečiosios LŠST Kultūrinės savaitės vyr. vadovas Juozas Stašaitis ir apie Šaulių Jaunimą — Detroito “Stasio Butkaus” kuopos Jaunimo sekcijos vadovas Robertas Selenis. Taip pat įdėta foto korespondento Kazimiero Sra-gausko nuotrauka — LŠST p-kas Vincas Tamošiūnas ir iždininkas Bemotavičius įteikia paramos LJIC čekius Gintarui Karosui ir Robertui Seleniui. Skyrelis papuoštas šaulių ženklu.
E. KODATIENĖ
SUŠVIS
Smūtkelių ir kryžių brangi Lietuva,
Tu mūsų širdyse per amžius gyva!
Šiandieną suvargus, žiauriai pavergta . . .
Sušvis tau aušrelė ir tapsi laisva.
Vergijos retežiai ilgai neištvers—
Kalėjimų vartai plačiai atsivers.
Nutils propaganda garsi, įkyri —
Pranyks komunistinė baimė baisi.
Sugrįš sesės, broliai, kurie išvežti
Be kaltės, be teismo vergaut pasmerkti.
O tie, kurių kaulai seniai pakasti —
Per amžius tautos mūs nebus užmiršti.
Žibuoklės miškelyj ant kapo prašys . . .
Akimis partizano skausmus išsakys . . .
— Mylėjom tėvynę ir kritome čia,
Budėjom ir saugojom mišką nakčia.
Ir Sibiro stepės žaliuoti pradės
Ir šauksis ten vėlės ir skųsis, kalbės:
— Be laiko mes kritom žvėries mirtimi,
Tik tu laisvas broli, atkeršyt gali!
TAUTOS ŠVENTĖ
Rugsėjo Aštuntoji yra labai brangi Lietuvos šventė. 1430 metų rugsėjo 8-tą dieną žymiausias Lietuvos valdovas, Vytautas Didysis, turėjo būti vainikuotas karališkuoju vainiku. Nors lenkai pagrobė Vokietijos imperatoriaus siunčiamą karūną, tačiau tai esminės reikšmės neturi. Svarbu pats faktas. Svarbu, kad to meto Europos valdovai pripažino ir vertino Vytautą Didįjį kaip žymiausią tų laikų valdovą. Vainiko pagrobimas parodo, kad Lietuva visais laikais turėjo išorinių priešų, kurie įvairiausiais būdais stengėsi jai kenkti ir kad lietuviai amžių bėgyje nuolat turėjo už savo teises kovoti ir savo laisvę gyvybių aukomis ginti.
Rugsėjo 8-toji testiprina mūsų ryžtą ir su dabartiniu Lietuvos okupantu vieningai, planingai, nepailstamai iki galutinės pergalės kovoti. Laisvasis pasaulis, liepsnojančių — Kalantos, Stonio ir Andriuškevičiaus tragedijos paliestas, pabudo ir nebebijo okupanto pavadinti tikruoju vardu. Mes gi privalome laisvojo pasaulio sąžinę nuolat dilginti, kad ji neapsineštų vėl abuojumo dulkėmis. Mums palanki laisvojo pasaulio opinija ir mūsų visų nuolatinės pastangos privalo užkurti didžiausią gaisrą, kurio liepsnos sudegintų vergijos pančius, kurie veržia mūsų sesių ir brolių rankas, kad vėl pakiltų laisva Lietuva ir Rugsėjo Aštuntąją galėtume visi švęsti laisvoje Lietuvoje.
ŠAULIŲ MOTERŲ PAŠNEKESYS LIEPOS 11 D. T. PRANCIŠKONŲ STOVYKLOJE
Pašnekesį pravedė ir jam vadovavo sesė Emilija Pūtvytė. Dalyvavo sesės: Elena Valiukonienė, Sofija Stašaitienė, Elena Jueiūtė, Angelė Vakauzienė, Antanina Liutkonienė, Felicija Karosienė; Elena Gorodeckienė iš “Dr. Vinco Kudirkos” kp., Worchester; Julija Šaulienė — Martyno Jankaus” kp. Brocktone; Ona Mikulskienė — “Karin. Juozapavičiaus” kp. Clevelande, Moterų sekcijos vadovė; "Stasio Butkaus” kp. Detroite — Emilija Kutkienė ir Lidija Mingėlienė, buv. Moterų sekcijos vadovė ir veiklos pranešimo autorė.
Elena Valiukonienė ir Sofija Stašaitienė trumpai apibūdino ir išryškino savo kuopos moterų veiklą. Iki šiol “Vanagaičio” kuopa neturi Moterų sekcijos. Sesės dirba kartu su broliais, padeda jiems įvairiuose šauliškuose darbuose. Kartais šaulės pasireiškia atskirai. Vieno amerikiečių banko patalpose buvo suruošta tautodailės paroda. Susidomėjimas buvo nepaprastas. Parodoje lankėsi daug lietuvių, bet ypač didelį susidomėjimą parodė amerikiečiai. Tarptautiniame Institute buvo suruoštas lietuviškų valgių stalas. Lietuviški skanėstai buvo pardavinėjami kitataučiams. Amerikietiškoji spauda tuos įvykius plačiai aprašė, gyrė lietuvių moterų nagingumą ir sugebėjimus, Tuo buvo padaryta didelė propaganda ir pasitarnauta Lietuvai ir Lietuvos bylai.
Šaulė Elena Gorodeckienė papasakojo apie “Dr. Vinco Kudirkos” kp. veiklą Worchesteryje. Kuopa vos 6 mėnesių amžiaus, turi 6 seses. Atskiros sekcijos dėl permažo skaičiaus nėra, taip pat kolkas maža vilčių, kad moterys galėtų atlikti stambesnius darbus. Dirbama kartu su vyrais. Dedamos pastangos ateity paūgėti skaičiumi ir nuveiktais darbais.
Š. Julija Šaulienė, “Martyno Jankaus” kp. Brocktone, nusiskundė, kad nesant gero vadovo kp. yra iširimo stadijoje, tačiau po III Kultūrinės savaitės bus bandoma kuopą atgaivinti ir išjudinti.
“Karin. Ant. Juozapavičiaus” kp. vadovė Ona Mikulskienė perėmė Moterų sekcijos vadovavimą 1972 metų vasario mėn. Sekcijai priklauso 23 šaulės. 1972 m. gegužės 7 d. sekcija suruošė Motinos dienos minėjimą. Pagerbimo dalyviai buvo pavaišinti kava ir pyragaičiais. Paskaitą skaitė “St. Butkaus” kp. šaulė ir “Šaulė Tremtyje” redaktorė S. Kaunelienė.
Įdomi ir įspūdinga paskaita buvo aprašyta laikraščiuose.
Sesės lanko ligonius — šaulius ir nešaulius. Tokie gerų darbų mazgeliai kartais net padeda ligoniams atsikratyti ligų. Buvo aplankyti 6 ligoniai. Susirinkimai esą sklandus, pamoką, prityrimą ugdą ir tuo įsigijama vis didesnio populiarumo Clevelando lietuvių visuomenėje. Numatyta šiemet suruošti didesnio masto gegužinę.
“Juozapavičiaus” kuopa auga skaičiumi, pasireiškia vis didesniais darbais. Ypatingą dėmesį spaudoje ir Clevelando visuomenėje iššaukė vėliavos šventinimo iškilmės. Apeigos sutraukė daugybę sesių ir brolių su vėliavomis iš kitų miestų. Prie iškilmių pasisekimo daug prisidėjo šaulės moterys.
Clevelando Kultūrinį darželį, kur stovi seniau pastatyti mūsų žymiųjų valstybininkų ir kultūrininkų paminklai, prižiūri šaulės ir nešaulės. Tas Kultūrinis darželis vandalų buvo apnaikintas ir suterštas. Dabar miestas bando išvalyti, aptvarkyti ir sugriautus paminklus atstatyti. (Kaikurie biustai buvo pavogti).
Moterų sekcijai atsiveria nauji horizontai. Jau laikas dabar pagalvoti apie naujus planus, š. Ona Mikuls-
šauliai Kennebunkporte: Vladas Mingėla, Lidija Mingėlienė, Aleksandras Mantautas, Stasė Stašaitienė, Kazys Šimėnas, Julija Šaulienė, Petras šaulys, Elena Valiukonienė, Elena Juciūtė, Vincas Tamošiūnas, sesė iš Montrealio, Stasys Barauskas, J. Jukonienė, Emilija Pūtvytė ir p. Statkuvienė. K. Sragausko nuotr.
Eugenija Klupšienė
kienė siūlė IV Kultūrinei savaitei paruošti veiklos planus, apsvarstyti įstatus. Reikia turėti šauliškąjį kelią rodančias gaires, kurios rodytų kaip turime veikti svetimame krašte.
(žymi muzikė, daug nusipelniusi Čiurlionio Ansambliui, Ona Mikulskienė nepriklausomoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte, buvo Klaipėdos šaulių rinktinės vadė ir yra apdovanota šaulių žvaigždės ordinu.)
Sekcijos darbuose daug padeda dr. K. Pautienis. Paprašytas skaito įvairias naudingas paskaitas apie ligas, kaip nelabąją šienligę ir kt.
Po posėdžių ir susirinkimų sesės dar randa laiko padainuoti kokią sutartinę.
“Stasio Butkaus’’ kp, Detroite trejus metus išbuvo Moterų vadove Lidija Mingėlienė. šiuo metu sekcijai vadovauja Bronė Selenienė.
Bandome ir mes, kur tik mūsų pagelba reikalinga, prisidėti. Ilgą laiką rinkome gerus padėvėtus drabužius ir juos siuntėme vargstantiems Punsko lietuviams. Išsiųsta 50 stambių siuntinių. Kiekvieno siuntinio persiuntimo išlaidos nuo 10 iki 14 dolerių.
“Stasio Butkaus” kp. rengė ir rengia parodas, koncertus, minėjimus, paskaitas, prisideda prie įvairių protesto demonstracijų. Šaulės visad nepaskutinės. Savo šaulei veteranei Z. Arlauskaitei Mikšienei ir S-gos p-kui Vincui Tamošiūnui, šaulių veiklos auksinių jubilėjų progomis, o taip pat Povilo ir Kazimieros Valantinų — jo šauliškos veiklos 50-ties metų ir auksinių vedybų proga buvo suruošti minėjimai su akademinėmis, meninėmis dalimis ir vaišėmis. Meninės programos buvo paruoštos savo jėgomis. Valantinų pagerbime, p-kui Vincui Tamošiūnui vadovaujant, buvo išpildytos ištraukos iš “Aukštaičių vestuvių”. Buvo suruoštos gegužinės, kurios davė gražaus pelno. Lankėme ligonius. Bandėme padaryti kuo daugiausia, bet ar pavyko?
Trumpai pašnekesyje dalyvavęs S-gos p-kas Vincas Tamošiūnas pasiūlė kp. ir jų Moterų sekcijoms išsirinkti savo korespondentes, kurios medžiagą apie šaulių moterų veiklą siųstų “Šaulė Tremty” redaktorei S. Kaunelienei, 531 West Grand Blvd., Detroit, Mich. 48216.
L. Mingėlienė
75 METŲ SUKAKTĮ MININT
Sesė Eugenija Čepulytė Klupšienė atšventė savo prasmingo gyvenimo 75 metų sukaktį. Mieloji sesė yra nepailstama Lietuvos šaulių s-gos veikėja. Nepriklausomoje Lietuvoje ji organizavo šaulių būrius, dirbo rinktinės vadovybėje ir eilę metų išbuvo moterų šaulių centro valdyboje. Nepaprastai nuoširdi ir visuomeniška, sesė veikė ir skaučių eilėse, mokytojavo, dirbo šalpos organizacijose. Vokiečių okupacijos metu organizavo būrelius lietuviams esantiems vokiečių kalėjimuoe ar kacetuose šelpti.
Ir į Kanadą atvažiavusi dirbo šalpos organizacijose ir LB.
Nuo pat pirmų šaulių s-gos atsikūrimo tremtyje dienų, aktyviai įsijungė į jos veiklą. Buvo tremtyje atkurtos laikinosios centro valdybos vicepirmininkė, o taip pat Toronto “Vlado Pūtvio” kuopos steigėja. Persikėlusi į Patersoną, ten įsteigė šaulių grandį.
Stovyklose ar centro valdybos veikloje visada būdavo nepaprastai malonu su sese Eugenija susitikti, šauliškoje veikloje bendrauti. Buvusi šaulių vadovė sesė Sofija Mantaūtienė, dabartinė vadovė, sesės torontietės, sesės, kurioms teko su sese Eugenija bendradarbiauti, bei visos šaulės savo širdimi ir geriausiais seseriškais jausmais artėjame į Jus, miela sese Eugenija, ir 75 metų proga linkime geriausios sveikatos ir dar ilgų, laimingų, metų vis taip nuoširdžiai besidarbuojant šaulių s-gos ir mūsų tautos gerovei.
K. Kodatienė
“Šaulė Tremty” sveikina brolius: “Tremties Trimito” redaktorių Petrą Petrušaitį, “Kar. A. Juozapavičiaus” kp. šaulį teisininką Joną Krygerį ir “Stasio Butkaus” kp. istoriką Joną Švobą, laimėjusius LŠST Spaudos -Informacijos skyriaus skiriamas premijas. Linki ir ateity spaudoje garsinti šaulių sąjungos darbus.
Prof. Emilijai Pūtvytei, šaulių sąjungos stovyklos metu, Maine, s-gos p-kas Vincas Tamošiūnas įteikė šaulių žvaigždės ordiną, kuriuo ji apdovanota dar Lietuvoje prieš pat bolševikų okupaciją ir šaulių sąjungos uždarymą.
Moterų šaulių vadovė ir visos sesės nuoširdžiai sveikiname mielą sesę Emiliją ir džiaugiamės skriaudos atitaisymu.
Buv. moterų šaulių vadovei ir S-gos garbės narei Sofijai Pūtvytei Mantautienei, po sunkios širdies operacijos vis dar besigydančiai namie, linkime kuo greičiau sustiprėti, kad savo patirtimi ir gilia šauliška mintimi galėtum, miela ir brangi Sese, ilgai mums spinduliuoti.
Moterų šaulių vadovė ir visos sesės
JAUNYSTĖS ŽIEDAI
Prieš 41 metus dar trynėm aštuntosios klasės suolus, Vilkaviškio Dr. J. Basanavičiaus valdžios gimnazijoje. Mokinių nedaug: dvi grakščios mergytės ir dvylika daug žadančių jaunuolių. Atrodė, pasaulis jiems vieniems priklausysiąs. Brandos egzaminai truko net 5 savaites. Visi išlaikė.
Kai kurie abiturientai svajojo, milžinų kalnus supilsią. Juozas Brazys, iš Sausbalių kaimo, buvo čia išimtis: jį slėgė baisi našta, nulėmusi Juozuko ateitį: jis sirgo tuomet beveik nepagydoma liga. Bene kovo mėn. 1931 m. Juozas Brazys gavo brandos atestatą, be egzaminų. Mes jį sveikinome, o jis liūdėjo. Mirė jis sekančiais 1932 metų rudenį. Tai pirmoji auka mirčiai beširdžiai, kuri mirties angelui atnašaujama. Likimo valia!
Gražu prisiminti jaunystę, kai mokslo dienos neleistos be naudos. Gyvenimui rengt Eisi, nes pramogoms. Deja, tie ponai profesoriai mus ne visada suprasdavo ir ... atvirkščiai. Daug darbo įdėta, daug kliūčių iš kelio nuremta, kartais nemigo naktų turėta, purvynai brista, žiemos šalčiai ir pūgos kentėta. Svarbu: tikslas pasiekta. O tų tėvelių džiaugsmas! Menu dar šiandien, lyg dabar jų būta. O tie tėveliai jau kapuose.
Gimnazijos užbaigoje, sekmadienį, susirinkom paskutinį kartą mokytojų kambaryje, kur vyko kuklios išleistuvės. Po trumpos direktoriaus Mato Krikščiūno kalbos, buvusių "aštuntokų” vardu kalbėjo šių eilučių autorius Francas Lakneris. Direktorius kvietė pasilikti dorais žmonėmis, dirbti ateičiai, tėvynei, o mokinių atstovas nuoširdžiai padėkojo gimnazijos mokytojams už darbą bei pastangas auklėjant mus ir rengiant į naują ateitį.
Po pietų, savam kambaryje, gimnazijos vicedirektorius kun. Vaitiekus pavaišino mus visus saldumynais ir žemuogėmis, kas visus nuoširdžiai nuteikė. Po to, apsidairėme po miestą ir užsukome į “Palangos” kavinę. Čia šventėme iki aušros. Susidomėjo net policija, nes buvo garsiai dainuota, rūkyta (kas buvo draudžiama!) alutis ir vynas gerta, valio šaukta... Policininkas, sužinojęs kokia proga čia taip linksmai švenčiama, atsisveikino ir palinkėjo gražios laimingos ateities. Mergaitės nedalyvavo. Kitą dieną, pirmadienį, susirinkome visi — skautai jau buvo pakeliui į stovyklą — abiturientai ir mokytojai pas fotografą nuotraukai padaryti.
Štai, klasės sudėtis. Mergaitės: Marija Statkevičiūtė ir Uršulė Vasikevičiūtė. Jaunuoliai: Stasys Čiaučionas, Vladas Danilevičius, Jonas Jokubauskas, Juozas Krikščiūnas, Alfonsas Kulvinskas, Frances Lakneris, Jonas Medelis, Antanas Sušinskas, Jonas Verbyla, Aleksandras Vilkis, Aleksandras Vilčinskas ir, jau minėtas, Juozas Brazys.
Žmonių esama visokių tipų, taip ir gimnazijoje. Tik čia jie viešiau pasirodo, nes drąsos netrūksta. Mūsų klasėje buvo tikrų pramuštgalvių, amžinų juokdarių, net matematikų, filosofų, istorikų, literatų, lituanistų, mechanikų, sportininkų, teologų, būsimų kariškių ir kt. Juokdarių karalius buvo Vladas Danilevičius, kartu geriausias sportininkas, sporto mokytojo pavaduotojas.
Brandos atestatą puošia dvi valdiškos antspaudos, abituriento fotografija ir 11 gimnazijos mokytojų parašai, kuriuos čia — visų atminčiai — paminėsiu: M. Krikščiūnas, kun. Vaitiekus, Treigys, Kelertienė, Masiliūnienė, Prapuolenytė, Zievys, med. dr. Kudirka, Endziulaitytė, Z. Varanka, Budriūnas (Pedagogų tarybos sekretorius). Gimnazijos baigimo data: 1931 m. birželio mėn. 25 d.
Fr. Lak.
