Tremties Trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc,
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA APDOVANOJA SAVO LAIKRAŠTININKUS
Šiaurės Amerikoje Lietuvos šaulių Sąjungos patriotinė - kultūrinė veikla darosi vis labiau pastebima ir reikšminga. Dar daugiau. Šaulių Sąjungos narių sąrašas vis ilgėja. Moterys ir vyrai—šauliai savo noru, savais pinigais, perkasi statute nustatyto pavyzdžio uniformas. Dažnai sumokama virš 100 dolerių. Šauliai atranda mecenatų, kurie naujai jsisteigusiom šaulių kuopom už savo pinigus perka gražias šilkines vėliavas. Šauliai puoselėja lietuvišką kultūrą. Ugdo nemirštamą meilę savo šaliai. Galimomis priemonėmis ir būdais kovoja už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Remia įvairius kultūrinius konkursus, remia knygų ir laikraščių leidimą. Ruošia įvairias meno parodas. Rengia vakarus su vaidinimais ir be jų. Didesnėse kolonijose šaulių neužmirštamos tautinės, istorinės šventės, jų sukaktys gražiai paminimos. Remiami chorai ir tautinių šokių ansambliai. Šaulių vardas dažnai užtinkamas mūsų spaudoje ir dažniausiai ten šaulys rodomas pavyzdžiu. Užtat ši, Lietuvoje turėjusi 60,000 narių pusiaukarinė organizacija, atsikūrusi Šiaurinėje Amerikoje, vis labiau auga ir bujoja, šauliai palengvėle ima megzti ryšį su lietuvišku jaunimu. Tam yra įsteigti šaudymo sporto būreliai. Jaunuolius moko šaudyti 22 kalibro šautuvais patyrę, dažniausiai jau Amerikoje ar Kanadoje baigę šaudymo kursus instruktoriai. Jau peržengta 4,000 narių riba, ir vis matosi šviesėjančių ateities pragiedrulių. *
Kodėl šauliams sekasi? Mat šauliškas prityrimas ir idėjos yra parsinešta iš laisvosios Lietuvos, šauliškoji dvasia todėl dar gyva ir svečioje šalyje, priverstinoje emigracijoje. Be to, šauliai, t.y. LŠST centro valdyba, labai rūpinasi spauda, remia radio valandėles. Žodžiu, šauliams lietuviškos propagandos varpo skambėjimas yra girdėtas ir prie širdies, kadangi tas skambėjimas yra lietuviškas, jis primena suvereninę Lietuvą, kurią pavergė raudonieji maskoliai.
Štai B. R. Jung byloja apie spaudą šiais žodžiais: “Jei sostai dreba, tai todėl, kad spauda juos puola. Jei ministerių kabinetai griūva, tai todėl, kad spauda išplėšė jiem pasitikėjimą ir žmonėse jie prarado autoritetą. Jei milionuose širdžių amžinoji tikėjimo šviesa yra išgesusi, tai todėl, kad tą ugnį spauda užgesino.”
O gi, mūsų filosofas ir tėvynės mylėtojas St. Šalkauskis sako: “Žinokime, jog spausdintas tautos žodis yra tautos išraiška, pagal kurią yrą vertinama visa tauta, ir jog ta išraiška kartu yra kasdieninis tautos penas, nuo kurio priklauso jos moralinė ir net fizinė sveikata. Teesie mums spausdintas žodis šventas ir tegul niekas nedrįsta jo netinkamai pareikšti be didelio atsakomybės jausmo.”
Šaulių Sąjunga šiemet liepos mėn. 8-15 d. laikotarpyje ruošia jau III LŠST Kultūrinę savaitę Kennebunkport, Maine, lietuvių pranciškonų gražioje vasarvietėje, netoli Atlanto vandenyno.
Štai, II LŠST Kultūrinėje savaitėje buvo įvesta ir pas šaulius nauja tradicija, pagerbti ir apdovanoti iškiliuosius (nusipelnusius) šaulius laikraštininkus.
LŠST c.v. 1972 m. kovo 18 d. patvirtino naują Apdovanojimų komisiją (kadangi kiekviena komisija turi pareigą surasti tik 3 iškiliausius šaulius, laikraštininkus ir juos apdovanoti), senoji atsistatydino.
Šiemet paskirti komisijos nariai visi iš Los Angeles, Calif., būtent: Stasys Paltus, Algirdas Gustaitis ir Vaclovas Prižgintas. šauliai norį pateikti tinkamų apdovanojimui kandidatų, turi rašyti Apdov. k-jos nariui Algirdui Gustaičiui šiuo adresu: 1207 N. Detroit Street, Los Angeles, Calif. 90460. Komisijai iš savo tarpo išsirinkus pirmininką, rašyti pirmininko adresu, kuris bus skubiai paskelbtas.
Be garbės pažymėjimų, bus įteiktos 3 piniginės premijos: I — 100 dol., II — 75 dol. ir III — 50 dol.
V. Mingėla
HOT SPRINGS ŠAULIAI NORS IR LĖTAI, BET KRUTA
“Laisvojoje Lietuvoje” skaitėme gražų straipsnį apie savanorį ir nuo senų laikų šaulį Juozą Grybauską. Jis, nors ir sulaukęs 70 metų amžiaus, vis dar yra šaulys, Hot Springs grandies, ir kitų organizacijų, sekretorius. Šaulių grandies pirmininkas Karolis Cicėnas. Jis nusiskundžia, kad šauliai norėjo paminėti kariuomenės 53 metų garbingą sukaktį, bet LB pirmininkas neparėmė šio sumanymo, tvirtindamas, kad “tiek kariuomenė, tiek šauliai pasitraukė iš laisvos Lietuvos be šūvio, kaip bailiai”, todėl, jo manymu, neverta minėti.
Hot Springs m. šaulių grandyje šiuo metu sąrašuose įrašytos 8 pavardės. Sunku šiame kurortiniame, ligonių mieste išvystyti kokią platesnę veiklą, nes į šį miestą suvažiuoja senesnio amžiaus ligonys ir pensininkai. Iš gelmių trykštantis 143° karščio gydomasis vanduo, specialios vonios ir masažai labai padeda įvairiausių ligų atsikratyti, o ypač reumatinius skausmus sumažina, arba visiškai pašalina. Miestas beveik pragyvena iš arklių lenktynių ir medicinos pagrindais tvarkomų pirčių, į kurias gydytis suvažiuoja vis daugiau ir daugiau žmonių, ne tik iš šiaurinės Amerikos, bet ir iš Europos ir kitur.
Šio miesto (39,000 gyv.) lietuvius aplankė kun. Kezys. Gaila tik, kad airių fašistinės dvasios prisigėręs vyskupais lietuvių neįsileido į bažnyčią, teko pasitenkinti maža privačia saliuke. Tuo tarpu, vietinis klebonas lietuviams yra palankus ir draugiškas. Melsdamasis, pagalvojau: savo laiku, pavergtame Vilniaus krašte, lenkai mus persekiojo, trukdė lietuviškai melstis bei mokytis, o čia airišiai.
Kun. Kezys po pamaldų rodė savo susuktą filmą — ateitininkų kongresą. Be to, suruošė savo meninių nuotraukų parodėlę. Tai retas mūsuose meninis atgaivys. Kultūrinių lietuviškų vertybių čia nedaug teturime. Jaunimo beveik iš viso nėra.
Kun. Kezys, sakydamas pamokslą, apibūdino šv. Tėvo Pauliaus VI encikliką, kad kiekviena tautybės grupė, tikinti Dievą, gali melstis savo kalba ir bažnyčios kunigaikščiai — vyskupai privalo jiem padėti, o ne prieštarauti.
Visi pasidžiaugėme, kad kun. Kezys filmavo Stefaniją Rūkienę, kuri per stebuklą sugrįžo iš Sibiro. Sugrįžusi pas savo vyrą Kostą Rūką ir dukrą, ši Sibiro kankinė, sugebėjo parašyti savo atsiminimus (net 2 storulius tomus): “Vergijos kryžkeliuose” ir “Sugrįžimas į laisvę”. I tomo autorės motto keliais žodžiais nusako išvežtųjų ir bolševikų sadistų kankinamųjų lietuvių skaudžią dalią, būtent: “Šiuos savo užrašus skiriu Sibire žuvusiems ir įnirusiems lietuviams. Tai antkapis jų nežinomiems ar jau baigiantiems nykti kapams.”
Hot Springs mieste yra 3 organizacijos: LB Apylinkė, LAS ir šaulių grandis. Visos jos pasižadėjo atliktą filmavimą paremti pinigais. Nutarta tam tikslui suruošti pikniką.
Kariui, Tremties Trimitui ir šaulė Tremtyje redaktoriams ir jų bendradarbiams esu nuoširdžiai dėkingas. Tai geriausias žurnalas, iš visų Amerikoj spausdinamų. Esu juo labai patenkintas. K.
“KARYS” ŠIANDIENĄ PAVADUOJA “TRIMITĄ”
(š. Alg. Gustaičio pateiktos mintys: Kiekvienas šaulys privalo skaityti "Karį”)
Kodėl? — todėl, kad Karyje yra įvesti nuolatiniai šaulių Sąjungos skyriai: “TREMTIES TRIMITAS” ir “ŠAULĖ TREMTYJE”.
Šaulių Sąjungos veikla svečioje šalyje išplito, šauliškoji kuopų grandinė ilgėja. Veikla, ypač kultūrine prasme, plinta. Ir šauliškasis balsas visoje šiaurės Amerikoje vis labiau girdimas. Bet yra ir trūkumų. Viena iš jų — ne visi šauliai prenumeruojasi Karį. O turėtų! Bent 80% šaulių, kurie turi matančias akis ir moka skaityti, turėtų būti Kario prenumeratoriais ir skaitytojais. Būti šauliu ir neskaityti Kario, kuriame spausdinamas “Tremties Trimitas” ir “Šaulė Tremtyje” — laikytinas blogiu ir todėl rautinas su šaknimis iš šauliškojo gyvenimo.
Reikia LŠST c.v. tuo susirūpinti. Būtina tą neikiamą reiškinį naikinti. Daugiau propagandos: per spaudą, per vietines lietuvių radio valandas parodyti daugiau susirūpinimo tais šauliais. Reikia visais kanalais stengtis įtaigoti visus šiaurės Amerikos organizuotus šaulius — šaulių vienetus, kuopas, būrius ir grandis ir jų vadovybes, kad Karį turi prenumeruotis kiekvienas šaulys. Yra žinių, kad kartais iš 80 šaulių kuopoje vos keli ar keliolika teskaito Karį! Toks reiškinys nedaro mum garbės.
Kiekviename šaulių kuopos susirinkime, o juo labiau, LŠST c.v. posėdžiuose šis klausimas turi turėti pirmaujančios reikšmės.Kario administracijoje lengva patikrinti, kurie šauliai skaito savo organą ir kurie — ne. Yra žinių, kad Kario redakcija, šaulių prenumeratorių šeimai augant, gali paskirti 10 Kario puslapių šauliams. Toks pasiūlymas turėtų būti priimtas su dėmesiu.
Gali atsirasti tam tikras skaičius neišsigalinčiųjų išsirašyti Karį. Tokiems teišrašo kuopos valdyba. Yra šaulių, kurie dėl regėjimo sutrikimų iš viso negali skaityti nei knygų, nei laikraščių. Aišku, tokius reikia palikti ramybėje. ..
Štai, gražiu pavyzdžiu byloja “Šaulė Tremtyje” redaktorės Stefanijos Kaunelienės, ne tik redakciniai darbai, bet ir prenumeratų rinkime ji neturi konkurentų visoje Šaulių Sąjungoje. Ją matome kiekviename šaulių susirinkime bekalbančią, įrodinėjančią Kario prenumeratos būtinumą. Jos ryžtas, bei tikėjimas, duoda gražių vaisių. Per vieną kuopos susirinkimą ji surinko apie 20 Kario prenumeratų! Bet ji tą darbą dirba nuolatos. Ir, reikia pasakyti, kad Moterų sekcijos šaulėms kažkodėl yra lengviau ar aukas, ar prenumeratas rinkti. Broliai šauliai, tokiais atvejais, yra atlaidesni.
Kasmet LŠST c.v. turėtų rengti prenumeratų rinkimo konkursą. Galima būtų laimėtojams, daugiausia surinkusiems prenumeratų, paskirti kelias pinigines premijas, o kitiem ir pažymėjimus išduoti.
Kad palengvinus sau darbą, kiekvienos kuopos valdyba turėtų pajusti reikalą kiekvienam naujai ¡stojančiam Sąjungon kandidatui, tuoj išrašyti Karį, jei kandidatas jo dar nebūtų išsirašęs. Kiekviena kuopa turėtų išsirinkti vieną šaulį, ar šaulę knygoms ir Kariui platinti bei prenumeruoti. Bandykime kalbinti ir ne šaulius užsiprenumeruoti Karį.
•
Steikime šaulių Jaunimo sekcijas
Turime uždegti kultūrinės šviesos žvakeles, kurių šviesą išvystų ir mūsų jaunimas. Bandykime steigti Jaunimo sekcijas. Jos galėtų veikti beveik savarankiškai. Dažnai jaunimas nesijaučia gerai vyresniųjų tarpe; jie vengia bendravimo. Jaunimas šiandien turi įvairių šio laikotarpio sunkumų, rūpesčių, problemų: tas viskas įsispraudė į jų sąmonę ir širdis svečioje šalyje augant, šios šalies mokyklose besimokant, svetima kalba bekalbant ir persiėmus svetimais papročiais. Jie Lietuvos nematę, kitaip žiūri į nepriklausomos Lietuvos idėją, į lietuviškumą, net ir į Šaulių Sąjungą. Reikia jaunimą pratinti, pradžioje, sportinio šaudymo (22 kalibro šautuvais) pratimais, o vėliau padėti jiem įsisteigti Jaunimo sekciją. Po truputį, palengvėle — jie įpras, o vėliau, atsiradus progai ar progoms — bandyti apšviesti Vlado Pūtvio ir nepriklausomos Lietuvos idėjomis.
Tad, be “KARIO”, “TREMTIES TRIMITO” ir be “ŠAULĖ TREMTYJE” nė žingsnio!
V. Mingėla
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave Racine, Wisc.
Š.m. kovo mėn. 9 ir 11 dienomis, LšST c. v-bos vicep'rm. K. Milkovaitis, kalbėjo per Toronto “Tėvynės Prisiminimų’’ radio Vlado Pūtvio 43 metų mirties sukaktuvių proga. Kalba buvo taikyta šauliams bei vietos lietuvių bendruomenei.
“Tėvynės Prisiminimų’’ radio valandėlė yra vedama nuoširdaus šaulių draugo J. R. Simanavičiaus. Toronte gyvena apie 10,000 lietuvių.
MIRĖ ŠAULYS KUNIGAS B. SUGINTAS
Balandžio 20 d. Čikagoje mirė šaulys kun. Benediktas Sugintas. Su velioniu (į Mažeika ir Evans koplyčią) atsisveikinti susirinko minia žmonių, kuri netilpo laidotuvių patalpose. Atsisveikinime kalbėjo daugelių organizacijų atstovai.
Algirdas Budreckas atsisveikino su kun. Benediktu Sugintu šiais žodžiais: “Mirus šauliui kun. Benediktui Sugintui lietuviai neteko didelio lietuvybės ramsčio. Tai buvo asmenybė, kuri nesigailėjo laiko, darbo, nei triūso, kad lietuvybė išeivijoje klestėtų ir neužgęstų. Jo darbai nebus užmiršti, nes visą savo gyvenimą jis buvo paskyręs lietuvybei ir jos šalpai. Velionis kun. Benediktas pats vienas įstengė surinkti beveik ketvirtadalį miliono dolerių, per dienų dienas eidamas iš namo į namą, rinkdamas iš jo paties suorganizuotų kuopelių narių pažadėtas vieno dolerio duokles. Jo dėka iki šiol išsilaikė Vasario 18 ir Punsko gimnazijos, saleziečiai ir kt. Visa tai galėjo atlikti tik didelio pasišventimo, žemaitiško ištvermingumo ir savęs išsižadantis asmuo. Tokia buvo kun. Benedikto Suginto asmenybė ir jo gyvenimo filosofija.
Jis buvo principo žmogus ir niekad niekam nepataikavo. Jis nepraleisdavo nei vienų lietuviškų laidotuvių: “Mano šventa pareiga palaidoti savo tautietį”, sakydavo velionis. Todėl jis visad buvo matomas šermenyse ir laidotuvėse . ..
Būdamas ddieliu patriotu, jis _priklausė šaulių S-gai Tremtyje. “Vytauto Didžiojo” šaulių kuopa šiandien didžiai liūdi jo netekusi...”
Kitą dieną, pavakary, velionio palaikai buvo nuvežti į bažnyčią. Prie bažnyčios jo karstą pasitiko išsirikiavę šauliai, taip pat, per visas iškilmes, visų kuopų šauliai ėjo garbės sargybas. Sekančią dieną, po iškilmingų pamaldų, velionio palaikai buvo palydėti automobilių vilkstinės į amžino poilsio vietą Šv. Kazimiero lietuvių kapines. Jis buvo palaidotas su visomis lietuviškomis tradicijomis. Nuo karsto Trispalvę nuėmė š.S. g. narys V. Išganaitis ir įteikė ją velionio giminėms. Grabnešiais buvo šauliai.
Laidotuvės buvo baigtos Lietuvos himnu. Algirdas Budreckas
Algirdas Budreckas atsisveikina su “Vytauto Didžiojo” šaulių kuopos nariu, velioniu kun. B. Sugintu. Prie velionio karsto stovi šaulių garbės sargyba: šaulių moterų vadovė S. Cecevičienė (k.) Ir pavad. K. Brazienė.
Nuotrauka A. Gulbinsko
