TREMTIES TRIMITAS

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Avė. Racine, Wise.

Algirdas Budreckas

NEMARIAJAM SIMUI

Užguitas, pavargęs nelaisvėje Simas
Pabėgt pasiryžo į laisvės dausas.
Ant denio paplūdo nekaltojo kraujas
Ir taškės į jūros bangas.

Statula stebėjo su laisvės žibintu,
Kai laisvės vis Simas maldavo.
Jo veidas pasruvęs krauju

Barbarų jis muštas dejavo.

O laisvojo krašto jūreiviai,
Nedrįso užstot, ar padėt.
Jie sekė, kaip šaltos statulos,
Beširdžiai, be lūpų prabilt.

Baltija mūs brangi, nemarioji,
Tu motina mūsų vaikų.
Sūnui tavo nesuteikta laisvės,
Bangos šėlsta su Simu kartu.

Kančioms, mirčiai išduoto Kudirkos,
Mūsų ainiai nepamirš niekados.
Jis liks mūsų stiprybės šaltinis,
Už Trispalvę ir laisvę tautos.


LŠST KANADOS RINKTINĖS ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMAS

Jau nuo ankstyvo gegužės 22 d. ryto pradėjo Montrealyje rinktis visų penkių Kanados šaulių kuopų įgalioti atstovai, vedini pareigos jausmo, į LŠST Kanados Rinktinės atstovų suvažiavimą. Pats suvažiavimas prasidėjo 2 val., N.P. Seserų svetainėje, iškilmingu visų Kanados šaulių kuopų vėliavų įnešimu. Atidarydamas iškilmingąją suvažiavimo dalį, Kanados Šaulių Rinktinės pirm. S. Jokūbaitis į garbės prezidiumą pakvietė: KLB Montrealio Seimelio prezidiumo pirm. S. Pieėaitienę, Lietuvos kariuomenės Kūrėjų Savanorių s-gos Montrealio skyriaus pirm. J. Viliušį, LVS “Ramovė” Montrealio skyriaus pirm. P. Keturką, LŠST centro valdybos vicepirm. S. Jokūbicką ir Nepr. Lietuvos redaktorių R. Maziliauską. Susirinkusius kuopų atstovus pasveikino visi garbės prezidiumo nariai linkėdami geriausios sėkmės šio suvažiavimo darbuose, tėvynės Lietuvos naudai. O savaitraščio “Nepriklausoma Lietuva” redaktorius R. Maziliauskas savo žodyje trumpai paminėjo Lietuvos Šaulių s-gos veiklą nepriklausomybės kovų metu ir pokario taikos metais Lietuvoje. Raštu suvažiavimą sveikino: Lietuvos generalinis konsulas Toronte J. Žmuidzinas ir Baltic Veteran Corp. Po to sekė kunigo šaulio K. Raudeliūno pravestas, žodžiu ir malda, trumpas mirusių ir žuvusių šaulių pagerbimas ir iškilmingosios dalies uždarymas.

Po pertraukos suvažiavimo darbo dalį atidarė rinktinės pirm. S. Jokūbaitis. Į prezidiumą buvo pakviesti: DLK Algirdo Hamiltono kuopos pirm. P. Kanopa — pirmininkauti, sekretoriais — A. Mylė ir P. Gabrys. Įnešus ir perdavus Montrealio kuopos vėliavą suvažiavimo pirmininkui, buvo pasiūlyta ir susirinkimo patvirtinta į mandatų komisiją D. Blažienė, V. Saulis ir B. Bagdžiūnas. Iš dviejų pasiūlytų į Kanados Rinktinės pirmininkus kandidatų rinkimus laimėjo Stepas Jokubickas. Po trumpos naujojo Kanados Rinktinės pirmininko kalbos suvažiavimas buvo uždarytas Tautos himnu.

ir ...

LK MINDAUGO ŠAULIŲ KUOPOS 15 METŲ VEIKLOS PAMINĖJIMAS MONTREALYJE

LK Mindaugo šaulių kuopos 15 metų sukaktuvių minėjimas įvyko 7 val. vakare, Aušros Vartų parapijos salėje. Iškilmingai įnešus kuopos vėliavą, minėjimą atidarė kuopos pirm. I. Petrauskas, pakviesdamas šiam minėjimui vadovauti S. Kęsgailą. Po kun. L. Zarembos invokacijos ir garbės šaulio S. Barausko perskaityto 15 metų veiklos minėjimo akto, buvo apdovanoti už nuopelnus kuopai šie šauliai: Garbės nario ženklu — buvęs ilgametis kuopos pirmininkas S. Barauskas, padėkos adresais — J. Jukonienė, O. Mylienė, M. Grinkuvienė, V. Buzienė, J. Šaučiulis ir I. Petrauskas. Adresus įteikė centro valdybos pirm. V. Tamošiūnas ir Kanados Rinktinės pirm. S. Jokūbaitis.

Centro valdybos pravestose šaudymo varžybose laimėjusiems atatinkamas vietas buvo įteiktos laimėtosios dovanos. Šiuos apdovanojimus pravedė c.v. sporto vadovas V. Keturakis, trofėjas bei pažymėjimus įteikė c.v. pirmininkas V. Tamošiūnas. Už gerą šaudymą buvo apdovanoti šie šauliai: A. Girdauskas, I. Petrauskas, J. Sakalauskas, S. Jokūbaitis, A. Balsys, K. Kiaušas, B. Kasperavičius, J. Petraitis, P. Kanopa, V. Stočkus, M. Kasperavičienė ir š. V. Borkerto padovanotą pereinamąją taurę moterims laimėjo V. Kizerskytė. Tenka pažymėti, kad pirmą kartą buvo panaudotas šaudytojų paskirstymas klasėmis, ir tuo paskirstymu šauliai yra pa-

Kanados šaulių rinktinės kuopų vėliavos iškilmingų pamaldų metu Aušros Vartų bažnyčioje, Montrealyje.

A. Kalvaičio nuotrauka

tenkinti nes yra galimybė ką nors laimėti kad ir ne tokiam geram šaudytojui, sau lygių tarpe.

Minėjimo meninę dalį išpildė Aušros Vartų parapijos choro oktetas vadovaujamas p. Rock ir solistas A. Keblys. Po to sekė Montrealio sesių šaulių šauniai paruoštos vaišės - banketas.

Sekmadienį, gegužės 23 d. 11 val. visi šauliai organizuoti su kuopų vėliavomis dalyvavo iškilmingose, tai progai pritaikytose, pamaldose, Aušros Vartų bažnyčioje. Po pamaldų, sekė pusryčiai ir atsisveikinimas su tolimaisiais svečiais.

B. Bagdžiūnas

AUGA ŠAULIŲ GRETOS

Eilę metų šaulių s-goje tremtyje jautėsi didelė spraga, nes kaikuriuose didesniuose JAV ir Kanados miestuose nebuvo šaulių kuopų ar vienetų. Gal ta spraga atsirado todėl, kad dalis veikėjų būkštavo, jog nauja organizacija įneš dar didesnį susiskaldymą, susilpnins veikimą. Tiesa, būtų idealu, kad gyvendami svetur būtume visi vienos lietuviškos bendruomenės nariai ir veiktume bendrai, pamiršę partijas, luomus, bei viską kas skiria, dirbtume kad Lietuva atsikračiusi pančius laisva pakiltų gyventi. Tačiau, neįmanoma tai pasiekti, nes žmonės yra individai su visomis žmogiškosiomis silpnybėmis, todėl ir turime partijas, atskiras organizacijas, todėl dažnai, ypač mūsuose, jaučiamas pavydas, statymas savo reikalų augščiau už bendruosius. Todėl be reikalo būkštauta, nes atsikūrusi Šaulių s-ga neįnešė didesnio skaldymosi, bet atbulai, būdama nepartinė kultūrinė -karinė organizacija, daugelyje vietų išjudino apmirusį lietuviškąjį veikimą, sumažino partinę įtampą. Daugely vietų šauliai, turėdami savo eilėse gabių organizatorių, ruošia koncertus, šventes, parodas, šaudymo bei sporto varžybas, skelbia konkursus, lanko ligonius, siunčia siuntinius į Suvalkų Trikampį, talkininkauja organizacijon

Kanados šaulių rinktinės suvažiavime dalyvaujančių kuopų vėliavos, garbės prezidiumas ir dalis atstovų.

A. Kalvaičio nuotrauka

 

Kanados šaulių rinktinės suvažiavimo darbo dalies prezidiumas: š. P. Kanopa — pirmininkas, su sekretoriais — š. A. Myle ir š. P. Gabriu.

A. Kalvaičio nuotrauka

Nenuostabu, kad tuose miestuose kur nebuvo šaulių kuopų, Lietuvoje šaulių ideologijoje subrendę s-gos pirmūnai, įpratę dirbti tautinį-kultūrinį darbą, ėmė nerimauti ir pradėjo organizuoti kuopas ir tuo būdu užpildyti buvusias spragas. Didelė spraga buvo užpildyta kai 1970 m. gruodžio mėnesį Clevelande įsikūrė Karininko Antano Juozapavičiaus vardo šaulių kuopa. Pirmininku išsirinko energingąjį dr. K. Pautienį, o moterų vadove — veikėją dr. Mariją Žilinskienę. Vos įsikūrusi kuopa suruošė gražų s-gos įkūrėjo Vlado Pūtvio minėjimą, per radiją davė Motinos dienos programą ir Šaulių Kultūrinėje savaitėje jau aktyviai dalyvavo kuopos p-kas brolis dr. K. Pautienis ir sesė Pautienienė. Dr. Pautienis Jaunimo dieną skaitė įdomią ir aktualią paskaitą apie rūkymo žalą. Abu aktyviai reiškėsi diskusijose, užsiėmimuose, bei atnaujino senas ir užmezgė naujas pažintis.

Rudenį kuopa ruošia kuopos vėliavos šventinimo iškilmes, į kurias žada važiuoti centro v-bos nariai ir kitų kuopų atstovai.

1971 m. birželio mėnesį užpildyta antra didžiulė spraga, kai didžiuliame New Yorko mieste įsikūrė Simo Kudirkos vardo šaulių kuopa. New Yorke yra daug veiklių intelektualų, rašytojų, muzikų, bei visuomenininkų, tad naujoji kuopa yra didžiulis laimėjimas s-gai. Kuopos p-ku išrinktas visuomenininkas Antanas Reventas, sekretore — sena šaulė, buvusi Vilniaus miesto s-bės šaulių kuopos moterų vadovė, Adelė Poderienė. Kuopon jau įstojo stiprių pajėgų, tad reikia manyti, kad netrukus pajusim svarų Simo Kudirkos kuopos įnašą LŠST veikloje.

Taip pat, šiemet, įsikūrė Montrealy Jūros šaulių Neringos vardo kuopa. P-kas Juozas Zavys. Toronte įsisteigė jūros šaulių vienetas, vadovas Vladas Rušas. St. Catherines, Kanadoje, įsisteigė šaulių vienetas, kuriam vadovauja Adolfas Šatikas. Hot Springs, Arkansas, įsikūrė šaulių būrys. Vadovas Karolis Cicėnas. Būrys tikisi išaugti į kuopą, kadangi vis daugiau lietuvių kuriasi toje gražioje vietovėje.

Tai vis svarbios grandelės, kurios duoda visai šauliškai grandinei tvirtumo ir svarumo. Bet negana augti skaičiumi, svarbu tvirtėti dvasiniai, bręsti ideologiniai ir būti susipratusiais, visur ir visada už savo tėvynę kovojančiais šauliais. Juk šauliai ne tik kultūrinė, bet ir karinė organizacija, ji šaulius ir įpareigoja kovoti už Nepriklausomą Lietuvą. Įpareigoja kovoti visais ginklais, šiuo metu mūsų geriausi ginklai — susiklausymas, vieningumas, greita politinė orientacija, tarptautinės padėties sekimas, gražus lietuvių tautos atstovavimas ir spauda, kuri yra vienas iš galingiausių ginklų. Šaulės aktyviai prisidėjo Lietuvai keliantis iš griuvėsių, šiuo metu kiekviena šaulė privalo būti savo tautos ir šaulių s-gos ambasadorė, nes moterys auklėja ir jaunąją kartą, o jaunimo s-gai labai reikia, kad pasiruošęs užimtų vietas tų, kurie nebegalės taip aktyviai amžinai dirbti.

Šaulių himno žodžiai: “Mes šauliai ir mes gynėjai brangios laisvės Lietuvos / Visad budim, kaip budėję už marias, Vartus Aušros” — mus įpareigoja, o pavergta tauta ir tėvynė Lietuva laukia mūsų darbų.

MOTINOS DIENOS MINĖJIMAS CLEVELANDE

Clevelando kar. Juozapavičiaus šaulių kuopos iniciatyva, gegužės 14 d. per Tėvynės Garsų radiją buvo perduotas motinų garbei vaizdelis, paruoštas moterų sekcijos vadovės dr. M. Žilinskienės. Išpildė Onutė ir Živilė Kliorytės ir Marytė Idzelytė. Tėvynės Garsų radijo valandėlės vedėjas J.Stempužis vaizdelį palydėjo specialia kanklių muzika, solistės Aldonos Stempužienėsė daina ir kita muzika. Tuo vaizdeliu buvo pagerbta lietuvė motina ir iškelti jos nuopelnai Lietuvai ir lietuvybės išlaikymui. Kelionė į Lietuvą palydima mūsų poetų bei rašytojų kūrinių ištraukomis. Mūsų gyvenimo šaknys liko tėvynėj, todėl dažnai sergame tėvynės ilgesio liga ir labai dažnai sapnuose ir mintimis lankomės tėvynėje ir vaikščiojame jos takeliais ir važinėjame numylėtais vieškeliais. Pavasaris — naujos gyvybės atsiradimas, o vasara — tos gyvybės brendimas. Pavasaris, bene pats veržliausias ir jo dienos prasideda tūkstančiais stebuklų. Todėl suprantama, kodėl pasaulis pavasarį švenčia dieną skirtą motinos garbei. Motina nejaučia didvyriškumo, netrokšta karališkos garbės. Motina nėra valstybės vyras, kuris didžiuojasi išgelbėjęs kraštą nuo pražūties, bet motina yra šeimos valdovė. Ji išlaiko žmonijos gyvybę ir tvarko jos paskirtį. Iš motinos namų išeina paprastas žmogelis ir viešpats karalius, valstybės vyras ir būsima motina, gyvybės saugotoja ir globėja.

Veikaliuko kūrėja, dr. M. Žilinskienė, motinos dienos proga labai vaizdžiai ir jausmingai aplanko Lietuvos — mūsų visų motinos — protėvių žemę ir ta žemė vaizduojama kaip visų mūsų gimti namai.

Veikaliuko autorė labai patraukliai ir jautriai trumpam laikui radijo klausytojus nukėlė į savo grožiu turtingą Lietuvos gamtą ir į gimtus, širdžiai brangius, išsiilgtuosius tėviškės namus.

Programos pildytojos pasigėrėtinai gražia, gryna lietuvių kalba ir maloniu tonu perdavė tą programą Clevelando lietuvių kolonijai.

Dr. K. Pautienis

 

 


KULTŪRINĖ SAVAITĖ

Jau ir antroji kultūrinė-ideologinė šaulių savaitė, įvykusi birželio mėn. 13-20 dienomis, Dainavos stovykloje, yra praeityje, vienok įspūdžiai ir išgyvenimai jos metu tebėra ryškūs dalyvių mintyse.

Ji buvo gerai organizuota, tvarkingai pravesta, turėta įvairumų. Kasdien buvo skaitomos įvairaus pobūdžio paskaitos, diskutuojamos temos, svarstomi šauliškojo veikimo planai. Visos jos buvo įdomios ir, jei atsiras galimybių, bus paskelbtos lietuviškoje periodinėje spaudoje. Tai liestų daugiau bendrinio pobūdžio temas.

Paskaitos šaulių ideologijos, veikimo iristorijos temomis talpinamos šiame padidintame “Tremties Trimito” skyriuje, kad su jomis galėtų susipažinti daugiau šaulių, kurie neturėjo galimybės dalyvauti stovykloje.

Nuoširdi padėka KARIO redakcijai, kad ji sutiko pagelbėti išleisti šį padidintą šaulių skyrių.

Kultūrinės savaitės, Jaunimo dienos prezidiumas. Iš k.: stud. Sventickaitė, K. Kodatienė, J. Šostakas, R. Selenis ir LŠST c.v. pirmininkas V. Tamošiūnas.

LIETUVIŲ ŽURNALISTŲ S-GOS RINKIMINĖS KOMISIJOS PRANEŠIMAS

1971 m. rugpjūčio mėn. 17 ir 18 dienomis, Rinkiminė komisija, patikrinusi LžS-gos narių balsavimo davinius, skelbia, kad iš 220 pasiųstų balsavimo lapelių, 10 laiškų nepasiekė adresatų. Pripažinta teisėtais 118 balsų. Balsavo 51% sąjungos narių.

Į LŽS Centro valdybą išrinkti: Kasniūnas Vytautas — 71, Būtėnas-Ramojus Vladas — 65, kun. Vaišnys Juozas, SJ — 59, Janušaitis Jurgis — 56, Pužauskas Algirdas — 50; kandidatais liko Gintneris Antanas — 49 ir Brazdžionis Balys — 46.

Kiti kandidatai gavo balsų: Budreckas Algirdas — 45, Juškevičienė Zuzana — 33, Zalatorius Vytautas — 26, Tautkus Kazys — 23, Stakėnas Antanas — 18, Peteraitienė Marija — 14 ir Macevičius Bronius — 10.

Į Kontrolės komisiją išrinkti: Selenis Vladas — 93, Nakas Alfonsas — 83 ir Gaižutis Jonas — 66; kandidatais liko Kutkus Vytautas — 63 ir Januška Petras — 30.

Į Garbės Teismą išrinkti Alantas Vytautas — 87, Mingėla Vladas — 86 ir prel. Gižinskas Leonardas — 69; kandidatais liko: Sims Marija — 62 ir Turūta Pranas — 39.

LžS-gos Įstatai buvo priimti 76 balsais. Prieš pasisakė 19 narių; nuo balsavimo susilaikė 25 nariai.

LŽS Rinkiminė Komisija

 

LŠST CV POSĖDIS DAINAVOJE

Posėdis įvyko 1971 m. birželio 18 ir 19 d. Ideologinės-Kultūrinės šaulių savaitės metu. Kadangi LŠST centro valdybą sudaro Detroito, Čikagos ir Delhi, Ont. (Kanados) šauliai, tad posėdžiams yra išnaudojami įvairūs šauliški suvažiavimai, šaudymo varžybos, o šįkart pasinaudota Ideologinės - Kultūrinės savaitės sąskrydžiu. Posėdis užsitęsė kiek ilgiau: 1971-VI-18 d. vakare 3 val. ir VI-19 d. nuo 8 val.  vakaro 2 valandas; taigi, viso posėdžiauta penkias valandas.

Pirmininkavo LŠST c.v. pirm. Vincas Tamošiūnas, sekretoriavo LŠST I sekr. Jurgis Baublys. Dalyvavo (Lš ST c. valdybos nariai): Jonas Šostakas, Vytautas Keturakis, Karolis Milkovaitis, S. Radzvickas, Vincas Šarka, Stepas Jakubickas, Mykolas Vitkus, Stasys Bernatavičius, Vladas Išganaitis (garb. narys), Algis Budreckas, Vladas Mingėla ir Jonas Švoba.

Savo pranešime LŠST c.v. pirm. V. Tamošiūnas išsamiai apžvelgė šauliškąją veiklą, šauliškoji ideologija priimtina visų pažiūrų lietuviams (išskyrus komunistus), užtat veikla plinta, steigiami nauji šaulių vienetai.

Spaudos Informacijos fondas nežymiai auga. Iš tų lėšų numatyta kasmet apdovanoti tris šaulius laikraštininkus — labiausia pasižymėjusius plunksnos darbe, šiuo metu skiriamos tokios premijos: I — 100 dol., II -—75 dol. ir III — 50 dol. Be to, yra suprojektuotas ir išspausdintas atitinkamas pažymėjimas su užrašu: “Lietuvos šaulių Sąjunga Tremtyje. Aktas. Už nenuilstamą plunksnos darbą ir uolų bei objektyvų šauliškų darbų, bei idėjų kėlimą lietuviškoje -šauliškoje spaudoje, LŠST Spaudos -Informacijos Fondo premijų komisija nutarė ............ dolerių paskirti.” Kairėje meninė grafika: ąžuolų lapai ir giliukai, kurių tarpe Gedimino stulpai. šį pažymėjimą pasirašo ir parenka laureatus, kasmet nauja, apdovanojimų komisija. Pažymėjimą nubraižė, suprojektavo ir suredagavo LŠST c.v. vicepirm. Karolis Milkovaitis. Taip pat, jo rūpesčiu šis gražus apdovanojimo aktas buvo išspausdintas.

Ne viskas įdomu visuomenei kas buvo daugiau tame šaulių s-gos c.v. posėdy svarstyta, kas buvo apkalbėta. Tačiau visiem įdomu, kad Vlado Pūtvio-Putvinskio monografija tikrai bus paskelbta šiais metais. Be to, įprašyti dailininkai ruošia metinių švenčių, o ypač Kalėdų, sveikinimų atvirukus — šauliškos minties piešinius. Atvirukų išspausdinimu rūpinasi c.v. vicepirm. Karolis Milkovaitis, P. Padvaiskas ir St. Bernatavičius.

Svarstytas š. Juozo Petrausko siūlymas — skelbti dramos veikalo konkursą. Šis klausimas buvo atidėtas ateičiai. Taip pat nutarta išspausdinti ir kiekvienam šauliui išduoti nario pažymėjimus: Amerikos ir Kanados lietuvių šaulių pažymėjimai bus kiek skirtingi. žodžiu, Kanados šaulių rinktinė nario pažymėjimų turinį spręs atskirai, ir jį nustatys tokį, koks neprieštaraus Kanados įstatymams.

Vlado Pūtvio monografiją spausdina š. Vladas Vijeikis Čikagoje. Jau šiuo metu visi lietuviai turėtų šią įdomią ir istoriniu požiūriu vertingą knygą užsiprenumeruoti. Eiliniai prenumeratoriai iš anksto sumoka 10 dol., gi garbės prenumeratoriai — 30 dolerių.

LŠST c.v. I vicepirm. Stepas Jakubickas savo pranešime paminėjo, kad 1971 m. Montrealy išrinkta nauja LŠST Kanados Rinktinės valdyba, Šiuo metu Rinktinės pirm. pareigas eina š. Stepas Jakubickas. Dalyvauta Kanados armijos ir tautybių vėliavų parade. Dalyvavo įvairios tautos su savo vėliavomis: čekai, slovakai, lenkai, vokiečiai, ukrainiečiai. Lietuviai šauliai žygiavo savo vėliavų sargyboje atskiru daliniu.

LŠST c.v. jūros šaulių vadovas ltn. Mykolas Vitkus, Dainavoje vykusioje Ideologinėje-Kultūrinėje šaulių savaitėje, ėjo komendanto pareigas. Savo pranešime paminėjo, kad visos valgį gaminančios ir prie stalų maistą paduodančios šeimininkės-padavėjos yra Švyturio kuopos šaulės ir savo darbą aukoja Šaulių sąjungai.

LŠST c.v. sporto vadovas Vytautas Keturakis savo plačiame ir gerai apgalvotame pranešime kalbėjo apie Šaulių sąjungos šaudymo taisyklių pakeitimą. Projektas visų c.v. narių vienbalsiai priimtas, šaudymo - sporto vadovas V.K. pažadėjo šias taisykles apdoroti, kai ką pataisyti ir išsiuntinėti kiekvienam LŠST c.v. nariui. Tačiau pažadėjo prisilaikyti šaulių sąjungos išleistų (Reivyčio suredaguotų) taisyklių.

Ateityje sporto švenčių ir suvažiavimų bei ideologinių-kultūrinių dienų ar savaičių ruošimu rūpinsis LŠST centro valdyba.

Nutarta labiau rūpintis kuo daugiau jaunimo įtraukti į šaulių patriotines gretas. Todėl ateityje bus puoselėjama ne tik šaudymo šaka, bet nutarta plėsti įvairiarūšį sportą: jieties mėtymą, rutulio stūmimą, bėgimus įvairiais nuotoliais, plaukimą, šokimą į augštį ir tolį ir t.t. Kaip ir iki šiol iškilūs šaudytojai bus apdovanojami aukso, sidabro ir bronzos medaliais. Ir šioje Kultūrinėje savaitėje buvo pravesti siauru mastu, “mėgėjiškai”, šaudymai. Šaudė nedaug, tik 14 šaulių.

Konkursinio masto šaudymo varžybos įvyks šį rudenį Darbo Dienos metu Detroite, Dainavos stovykloje.

“Kariui” kasmet buvo skiriama 150 dol. parama; šiame posėdy Centro valdyba nutarė tą paramą pakelti iki 200 dol., ši suma įmokama be jokių sąlygų. Tačiau už papildomus puslapius susitariama su Kario redakcija ir administracija.

Pro domo sua

Šaulių žvaigždės ordino ir medalio klausimas. Pranešimą darė vicepirm. Karolis Milkovaitis. Ordino tarybą sudaro: gen. A. Musteikis, garb. n. VI. Išganaitis, Kunig. Kodatienė, S. Cecevičienė, R. Skipitis. Per 15 metų į apdovanotųjų šaulių, ordinu ir medaliu, skaičių pateko 293 nusipelnę Lietuvai ir šaulių sąjungai asmenys. Buvo ir priekaištų (spaudoje), kad ne visi apdovanotieji buvo verti šaulių žvaigždės ordino. Tačiau, reikia atsiminti, kad šiuo metu ne visi mėgėjai kritikuoti yra teisūs. Šiuo metu užsakyta 50 žvaigždės ordinų ir 150 medalių. LŠST c.v. pirm. V. Tamošiūnas į priekaištus atsakė, kad apdovanojamųjų skaičius šiuo metu labai nežymus. Be to, jo žiniomis, nebuvo nė vieno neverto šio ordino.

Pagaliau, kiekvieną pristatomąjį apdovanoti apsvarsto Ordinų taryba — jau anksčiau išvardinta pavardėmis. Dėl tų ordinų pasitaiko žodinių ir rašytinių priekaištų, nurodant, kad šiuo metu Šaulių Sąjunga neturinti teisės bet ką apdovanoti. Keistu, tačiau, sutapimu šioje Atlanto pusėje gyvenančiųjų šios rūšies priekaištai kažkodėl taip harmoningai sutampa su pavergtoje Lietuvoje viešpataujančių komunistinių dignitorių nuomonėmis.

Bet, ar mes turime paisyti ką apie apdovanojimus rašo, ar kalba komunistai ? Atsiminti reikia, kad Lietuvoj šaulių sąjunga turėjo ir tebeturi teisę apdovanoti šaulių sąjungai ir nepriklausomai Lietuvai nusipelnusius šaulius ir net ne šaulius.

O ką maskviniai rusai-komunistai apie tai galvoja mum visiškai nesvarbu. Mes nesirūpinam kiek tonų maskvinių ordinų pasklinda pavergtoje Lietuvoje ... ir jais apdovanojami tik tie, kurie smaugia, kankina, niekina ir žudo lietuvius, kurie noriai valgo iš maskvinio partinio lovio.

Be to, dėl panašių priekaištų lietuvių spaudoje (per nesusiprtimą ir neatsakingų asmenų neteisingą informaciją) yra pabėrę ir geri lietuviai, bet jie buvo suklaidinti. Pagaliau, šauliai savo namuose turi teisę šeimininkauti taip, kaip jiem patinka.

V. Mingėla

Vytauto Didžiojo šaulių kuopos vadovybė. Iš k. sėdi: kp. garb. šaulys Sergiejus Radzvickas, Kazė Brazienė, Emilija Genčiuvienė, kp. garb. teismo pirm. Algirdas Budreckas, ŠS garb. narys ir kp. pirm. Vladas Išganaitis, kp. garb. šaulys Alfa Valatkaitis, kp. moterų vadovė Stasė Cecevičienė ir Petras Padvaiskas. Iš k. stovi: Kazys Bubinas, Juozas Pranaitis, Antanas Bendoraitis, Valdas Džiuvė, Jonas Šiugždinis, Julius Pocius, Juozas Petrauskas, Albertas Kvečas, Večislovas Brazas, Pranas Beinoras, Aleksas Pipiras ir Pranas Tomkus.    Nuotr. V. Noreikos

 

 

Pavergtų Tautų savaitės protesto žygis Čikagos vidurmiestyje. Viršuje, dešinėje — Vytauto Didžiojo šaulių kuopos vadovybė atidengtame automobilyje; kairėje — nešami plakatai; apažioje dešinėje — lietuvių organizacijų vėliavos, kairėje — jūros šaulių kuopos “Klaipėda” vadovybė pravažiuoja pro tribūną.

V. Noreikos nuotr.

Detroito Stasio Butkaus kp. Moterų sekcijos narės metiniame susirinkime. Iš k.: sekcijos vadovė Bronė Selenienė, v-bos narės Valerija šikienė ir Vladė šiurkienė ir nauja šaulė Salomėja Grigaitienė.

K. Sragausko nuotr.