Šaulė Tremtyje
Mielosios “Šaulė Tremtyje” skaitytojos,
Nuoširdžiai dėkoju sesėms, kurios bendradarbiauja šiame skyrelyje, bei siunčia patarimų. Tačiau jaučiu, kad skyrelis dar netoks, koks galėtų ar turėtų būti. Jis dar neatspindi visų kuopų moterų veiklos, dar nėra ideologinių straipsnių, kurie padėtų naujoms sesėms pažinti šaulių s-gos siekius bei uždavinius. Permaža bendradarbių. Dar kartą kreipiuosi į visas, kviečiu į talką. Prašau kuopų moterų sekcijas išsirinkti korespondentes, o šaules veteranes, šaulių ideologijoj dar nepriklausomoj Lietuvoj subrendusias, siųsti straipsnius, prisiminimus, nuotraukas. Juk ne veltui mūsų liaudis sako: “ kai du stos — visados daugiau padarys”. Maloniai prašau seses skaitytojas atsakyti į žemiau talpinamus klausimus ir prisiųsti redaktorei. Jūsų nuoširdūs atsakymai padės man geriau redaguoti skyrelį.
1. Ar prenumeruojies “Karį”?
2. Ar skaitai “Šaulė Tremtyje”?
3. Kas skyrely patinka, kas nepatinka ?
4. Kodėl nerašai į “Šaulė Tremtyje”?
5. Kaip padaryti skyrelį įdomesnį?
6. Ar sutinki įsijungti į skyrelio, bendradarbių eiles?
7. Ar gali rasti vieną naują “Kario” prenumeratorę ?
Darykime visa, kad skyrelis būtų tikrai įdomus, visas jėgas skirkime Nepriklausomai Lietuvai.
Kultūrinė Savaitė Dainavoje
š.m. birželio 13-20 d.d., gražiojoje Dainavoje įvyks antroji šaulių S-gos kultūrinė savaitė — stovykla.
Centro valdyba ruošiasi visu rimtumu, kad kultūrinė savaitė būtų įdomi ir turininga. S-gos parmininkas pasiūlė šaulėms moterims suruošti savo atskirą dieną.
Norėtųsi, kad ta diena būtų mūsų našaus, kruopštaus darbo diena. Be įdomių pašnekesių numatyta ir praktiškų darbų, o taip pat manoma suruošti savo rankų darbų parodėlę.
Jūs, sesės, gal ir pačios nepagalvojate kokios išradingos įvairiose srityse esate, kaip daug ką pačios pasigaminate, pasidarote. Vienos gražiai mezgate, siuvate, audžiate; kitos lipdote, paišote ir t.t. Viską kas tik savo rankomis padaryta ir galėtų būti įdomu ir kitiems pasižiūrėti, — atsiveškite kartu su savim. Paimkite ir negalinčių atvažiuoti sesių darbus. Čia viena iš kitos galėsim pasimokyti.
Taip pat kiekviena atsiveškite du būdingus skaniausių, rečiausių, kokių nors specialių, dar mažai žinomų — valgių receptus. Pasidalinsime ir kulinarijos žiniomis. Čia pasimokysime ir lietuviškų šiaudinukų varstymą ir kit.
Mielos sesės, susitvarkykite su atostogomis, tarkitės su broliais dėl atvažiavimo, kad galėtumėte tikrai atvykti ir gražiosios gamtos aplinkoje šauliškai pabendrauti ir kartu dvasiniai sustiprėti.
Lauksiu iš jūsų, mielos sesės, pageidavimų ir sugestijų kultūrinės savaitės Moterų Dienos reikalu. Rašyti
K. Kodatienei, Nida Resort,
Linden, Mich. 48451
Lidija Mingėlienė — Detroito St. Butkaus kuopos moterų sekcijos vadovė, išbuvusi pareigose 3 metus iš jų pasitraukė.
Sesė Lidija dar gimnazistė būdama įstojo į šaulių eiles, į 22 būrį Šančiuose. Dainavo chore, buvo aktyvi šaulė. Detroite, būdama moterų sekcijos vadovė, suorganizavo išsiųsti Suvalkų trikampin 30 siuntinių. Ji aktyviai reiškėsi kuopos meninėse programose ir įvairių parengimų darbuose. Dirbo, taip pat, Kultūros klube. Ypatingai ji aktyvi — mugių metu, meno bei tautodailės parodų rengėja, eksponatų rinkėja ir t.t. Eilę metų ji buvo Kultūros klubo valdybos narė.
Sesei Lidijai nuoširdžiai dėkoju už visą atliktą šaulišką ir lietuvišką darbą. Kviečiu ir toliau, kiek jėgos leis, likti aktyvia šaule.
Sofijai Sirutavičienei — Švyturio jūrų šaulių vadovei, pasitraukus iš pareigų, nuoširdžiai dėkoju už atliktą darbą.
Nelę Urbšaitienę — naująją Švyturio kuopos moterų šaulių vadovę ir pavaduotoją Verą Kulbokienę — sveikinu ir linkiu gražiausios sėkmės ateities darbuose.
Motery šaulių vadovė
ŠAULĖ STEFANIJA ROKIENĖ
Šaulė — rašytoja Stefanija Rūkienė, šių metų Vasario 16-tos šventėje, už didelius nuopelnus Šaulių s-gai, už Lietuvos bei jos laisvės meilę ir tos meilės ugdymą Lietuvos dukrose, dėl to žiauriai kentėjusi ir tas neįsivaizduojamas lietuvės tremtinės kančias ir siaubingą rusišką komunizmą aprašiusi, buvo apdovanota šaulių žvaigždės ordinu.
Stefanija Šalugaitė - Rūkienė gimė 1906 m. gruodžio mėn. 25 d. Negirvos kaime, Ariogalos vlsč., Kėdainių apskrity. Baigusi Kėdainių Mokytojų seminariją, mokytojavo Panevėžio ir Zarasų apskrityse. Nuo jaunų dienų priklausė Šaulių s-gai ir pasižymėjo ypatingu veiklumu. Ji Imbrado valsč., Zarasų aps., buvo šaulių būryje moterų vadovė ir labai pakėlė šaulių mergaičių ir moterų veiklos prasmę. Šaulių s-gą taip mylėjo ir jos tikslus bei veikimą taip vertino, kad siaubingomis trėmimo dienomis pasiėmė savo nuotrauką šauliškoje uniformoje ir ją, paslėpusi prie krūtinės, išsaugojo per visą tremties laiką ir su giliu pasididžiavimu atsivežė į Ameriką.
Ji bolševikinio teismo buvo už akių nubausta 25-riems metams tremties už tai, kad buvo patriotė lietuvė-šaulė ir mokinių bei kaimo žmonių mylima ir gerbiama.
Atskirta nuo savo 2 metų dukrelės Nijolės ir vyro, Zarasų apskr. pradžios mokyklų inspektoriaus-mokytojo Kosto, ji dirbo taigoje, tiesė kelius, kirto miškus, šienavo tundrose. Vėliau dėstė rankdarbius mokykloje, bet saugumas, sužinojęs, ją iš to darbo išmetė. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, bet darbo negalėjo gauti.
Mielos dukros Nijolės didelių pastangų dėka, ji 1964 m. gruodžio mėn. 25 d. atvyksta į Ameriką. Praeina pusmetis kol tremties, baisių išgyvenimų, sunkaus darbo bei bado išsemtos fizinės ir dvasinės jėgos atsigauna. Grįžta viltis, pasitikėjimas, dingsta persekiojimo baimė.
Tėvynės Lietuvos ir laisvo žmogaus meilės skatinama prabilsta. 1968 m. išleidžia savo atsiminimų pirmą tomą “Vergijos kryžkeliuose”. 1970 m. turime ir antrą tomą “Grįžimas į laisvę”, kuriame autorė viltingai žiūri į šaulių veiklą tremtyje.
Sveikatos, Kristaus pažadėtos ramybės ir ilgiausių metų mielai sesei Stefanijai.
APIE NAUJĄSIAS ŠAULES
Sesė Jolanda Dainora Miltakytė-Baužienė
Atsikūrusi išeivijoje šaulių s-ga ėmė sparčiai augti skaičiumi, ir vis plačiau leisti šaknis lietuvių kolonijose. Detroito Stasio Butkaus kuopa, energingų vadovų vedama, labai gražiai reiškiasi lietuviškam gyvenime ir smarkiai auga naujais nariais. Džiugu — daugelis naujųjų šaulių yra jaunos, ar net visai jaunutės.
1970 m. spalio mėn. į kuopą įstojo jauna, energinga ir gabi Jolanda Dainora Miltakytė-Baužienė. Vos septynerių metukų Jolanda su tėveliais ir sesute pabėgo nuo kraštą užplūstančio raudonojo tvano. Vokietijoje, drauge su visais benamiais, kentė nedateklius, nežinomo rytojaus baimę. 1950 m. bal. 27 d. emigravo į Ameriką ir įsikūrė Detroite. Tuoj įstojo į “Gabijos” tuntą. Tunte buvo aktyvi skautė, vėliau gabi ir energinga vadovė. Ypač gražiai veikė su Paukštyčių “Birutės” draugove. Jaunųjų sesyčių buvo labai mylima, vyresniųjų vadovių ir tėvelių gerbiama.
1955 m. ji baigė Chadsey gimnaziją — trečiąja iš 244 mokinių. Gavo Phi Betta Kappa raktą. Tai didelis laimėjimas, vos prieš penkerius metus, į naują kraštą atvykusios lietuvaitės. Gavusi stipendiją studijuoja ekonominius mokslus Marygrove kolegijoje. 1959 m. baigia, o 1960 m. sukuria šeimą su tokiu pat naujuoju ateiviu, diplomuotu laidotuvių direktorium, skautu akademiku Valentinu Bauža. Jaunavedė nesėdi rankų sudėjusi, gavusi gerą darbą padeda vyrui mokėti Laidotuvių namų skolas. Tik laukdama šeimos, meta darbą ir visą meilę paskiria šeimai. Augina Audrą Ismeną, 8 metų, Nikolę Remigijų, 4 metukų ir Lianą Andrejų, pustrečių.
1969 m. gruodžio 8 d. vienos konferencijos metu, Portorikoje, staiga, ištiktas širdies smūgio, miršta šeimos galva. Jolanda skaudžiai išgyvena smūgį, tačiau nepalūžta. Pamiršta save ir sukaupusi visas jėgas tampa ne tik motina, bet ir šeimos galva — aprūpintoja. Ima vadovauti Laidotuvių namams. Įsitraukia į darbą, bet kiekvieną laisvalaikio minutę skiria dukrelėms. Jei anksčiau ji buvo lietuvių ir svetimtaučių mėgiama, tai dabar, pagarba ir meilė jaunai našlei yra dar gilesnė, nuoširdesnė.
J. D. Baužienė
“Įstojau į Stasio Butkaus kuopą todėl, kad kuopos kultūriniai darbai, ypač per buvusias demonstracijas, atkreipė dėmesį ir sukėlė pasididžiavimą. Be to, kuopa labai kilniai ir didingai pagerbia savo mirusius narius,” — sako naujoji sesė.
Naująjai sesei Jolandai linkiu sėkmės asmeniniam gyvenime ir dirbti Stasio Butkaus kuopoje Nepriklausomai Lietuvai su tokia pat energija ir pasišventimu, kaip kad dirbo būdama jaunesniųjų skaučių Birutės draugovės draugininke.
Iš Čikagos Vytauto Didžiojo
kuopos moterų veiklos
Kuopos ruoštas Naujųjų Metų sutikimas labai gražiai praėjo. Atsilankė pilnutėlė salė svečių — apie 250 žmonių. Nuotaika buvo pakili.
Vasario 14 d. šventėme Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventę. Šv. Mišiose dalyvavome 9 sesės ir 20 brolių uniformuoti. Tai gražus būrys.
Vasario 28 d. visuotinis susirinkimas, renkama nauja valdyba. Po susirinkimo tradicinė kavutė su užkandžiais.
Kovo 14 d. a.a. Pūtvio minėjimas. Gaila, šiemet negalėsiu dalyvauti, nes kp. p-kas, brolis Vladas Išganaitis tą dieną Clevelande naujos karininko A. Juozapavičiaus kuopos ruošiamam Pūtvio minėjime skaitys paskaitą. Vykstame kartu bent trys moterys parodyti uniformų. Uniformos visas labai traukia. Nors kainuoja nemažai, bet daugelis numato pasisiūti.
Kovo 28 d. šauliai ruošia vaidinimą. Po vaidinimo, kuopos Juozų ir Juzių pagerbimas.
Balandžio 24 d. pavasarinis kuopos balius.
Šiuo metu kuopa turi 96 šaules. Per paskutiniuosius dvejus metus, man esant vadove, įstojo 42 naujos šaulės. 23, kaip visai neaktyvios, atleistos. Viena, dėl svarbių priežasčių, pašalinta ir viena, a.a. Emilija Petrauskaitė, buv. “Šaulė Tremtyje” redaktorė, mirė.
Jau pradėjom ruošti siuntinius į Suvalkų trikampį. Paruošusios gabensim į paštą.
Mūsų Vytauto Didžiojo kuopa, atrodo, ne tik gausiausia nariais, bet turi ir darbščias moteris, kurios, ruošiant parengimus, dirba nemažiau už vyrus. S. Cecevičienė
" " "
Buvusi Stasio Butkaus kuopos moterų vadovė Lidija Mingėlienė ir brolis Vladas Mingėla jau antrą kartą tapo seneliais. Jų dukra Liucija pagimdė dukrelę Dainą. Sveikiname tėvelius, bet ypač senelius, kurie abu būdami dideli lietuviškos dainos mylėtojai labai džiaugiasi anūkėle ir tuo gražiu anūkėlės vardu.
" " "
Po operacijos ligoninėje ilsisi Stasio Butkaus kp. sesė Stasė Hotrienė. Linkim kuo greičiau atgauti jėgas ir su nauja energija įsijungti į kuopos gyvenimą ir lietuvišką veiklą.
St. Butkaus š. kp. moterų sekcijos vadovė Lidija Mingėlienė
TRUMPAS ŽVILGSNIS Į VLADĄ PŪTVĮ
“Lietuva, tėvynė mūsų, Tu didvyrių žemė!”
Ištikrųjų, lietuvių tauta amžių bėgyje išugdė daug didžių vyrų: garsių kunigaikščių, narsių karžygių, didžių valstybininkų, kilnių asmenybių. Jų tarpe žymią vietą užima šaulių tėvas Vladas Pūtvis.
Pirmą kartą aplankiau jį prieš keturiasdešimts dvejus metus, jau mirusį. Kadangi nebuvo nei giminė, nei bičiulis, nei pažįstamas — supratau, kad turi būti didis žmogus, jei mama vedasi atiduoti jam paskutinę pagarbą. Prisimenu — gulėjo jis didžiulio kambario vidury uniformuotas, ramus ir išblyškęs. Netoli sėdėjo šeimos nariai — taip pat uniformuoti, gilaus liūdesio prislėgti. Lankytojai suklupę atsisveikindavo su juo ir giliai paveikti, užleisdavo vietą kitiems. Daugelio skruostais riedėjo gailios ašaros, nes tautos didžiavyris, vadas, kovotojas ir be galo kilnus žmogus, pačiame amžiaus tvirtume, vos 56-rių metų tesulaukęs, paliko šį pasaulį. Paliko savo ištikimą gyvenimo draugę, du sūnų, tris dukras ir savo dvasios kūdikį — Šaulių s-gą, taip giliai ir plačiai šaknis į Lietuvos gyvenimą įleidusią, nespėjęs net pasidžiaugti jos žydėjimu.
Pūtvio šeima buvo lietuviška, šeimos šaknys giliai į lietuvių tautos dirvoną įaugusios. Tačiau, būdinga to meto Lietuvos dvarininkijai liga — sulenkėjimas buvo ir juos palietusi. Vedęs Emiliją Gruzdytę, vysk. Motiejaus Valančiaus seserėčią, paveiktas Vlado Kalniečio ir ypač Povilo Višinskio, pasuka lietuviškuoju keliu. Nutaria savo šeimoj kalbėti tik lietuviškai. Nors pradžioj ir sunkiai sekasi, tačiau nori, kad pirmgimis sūnus girdėtų tik gražią, savą, lietuvių kalbą. Nebodamas nei kaimynų pajuokos, nei rusų valdžios persekiojimo, susipažinęs su pirma lietuviška knyga, tampa knygnešiu, uoliu lietuviškos draudžiamos spaudos platintoju. Tartum stengiasi atidirbti už senolių klaidą. Dažnai ne tik knygas gabena, bet perveda per sieną rusų žandarų medžiojamą kovotoją. Už tai suimamas, kalinamas ir ištremiamas į Krymą. Grįžęs tęsia savo šventą lietuvišką darbą.
Suliepsnojus I Pasauliniam karui, kaip nepatikimas, vėl ištremiamas į Rusijos gilumą. Dirba įvairius fizinius darbus, dažnai iki nualpimo. Nesigėdijo jokio darbo, nes suprato, kad sąžiningas darbas, koks jis bebūtų, žmogaus nežemina.
Vertino kiekvieną žmogų. Norėdamas atpratinti kaimiečius nuo vergiško įpročio — ponui rankų bučiavimo — pats jiems atgal bučiuodavo. Savo kumečiams buvo ne ponas, bet bičiulis, patarėjas, su jais prie vieno stalo valgęs.
Grįžęs į laisvą, bet priešų teriojamą Lietuvą, organizuoja vyrų būrius, supirkinėja ginklus, kad galėtų apvalyti kraštą nuo siaučiančių gaujų, nes kovingumo dvasia buvo jam įgimta ir paveldėta. Savo dvaruose pravedė reformą, kuria stebėjosi to meto Lietuvos vadai ir veikėjai.
Persikėlęs į Kauną įsijungia į šaulių organizavimą. Ne tik organizuoja, su jais mankštinasi, bet ir rašo įstatus, duoda sąjungai ideologinį pagrindą.
Pūtvis buvo kilnus ir labai gailestingas. Pats kalėjęs, atjautė kalinius, su jais susirašinėjo, juos rėmė. Globojo nelaimėn pakliuvusias mergaites. Domėjosi ir rūpinosi kiekvienu sutiktu šauliu: aprūpindavo apranga, patardavo, gabesniuosius įtraukdavo į vadovų eiles.
Savo gilias mintis sugebėjo išreikšti sparnuotu žodžiu. Jis rašė šauliams: “Kiekvienas sąžiningai ir tvarkingai atliktas mažas darbelis žiba kaip deimantas tautos darbų visatoje ir palieka istorijoje. .. Mokykimės būti tvarkingi ir teisingi savo žodžiuose, savo pažaduose, pedantiški doros atžvilgiu. Tauta žūsta, jei joje yra daug nevykusių didvyrių, kurie niekina mažus darbelius, o gaudo didelius ir gadina juos”. Ar netinka šie jo žodžiai ir mums?
42 metai kaip šis kilnus, garbingas vyras ilsisi tėvynės žemėj. Tačiau jo idėjos gyvos ir šiandien. Jo pradėtą darbą: “Visa Nepriklausomai Lietuvai”, tęsia jo dar gyvi likę šeimos nariai, tęsia išeivijoj atgimusi Šaulių sąjunga.
J. Narūnė
VELYKOS
Koks iškilmingas mums Velykų Rytas!
Džiaugsmų brilijantais širdys nusagstytos.
Galvas iškėlusios lelijos baltos
Velykas puošia rasotos, šaltos . ..
Linksmo Aleliuja garsai skamba rytą,
Juokiasi margutis rausvai nudažytas!
Rodos išbėgtum į žalią vejelę
Ir taip sušuktum linksmam vėjeliui:
Nešk Aleliuja į mano Tėvynę,
Kur sesių, brolių veidai nusiminę . . .
BALYS SRUOGA — ŠAULYS
“Šaulė Tremtyje” bendradarbė, mieloji sesė Janina Narūne, ne tik aktyvi visuomeniniame darbe, bendradarbiauja spaudoj, bet ir šiuo metu rašo savo atsiminimus apie keturius žymius lietuvius rašytojus: Gabrielę
Petkevičaitę, Balį Sruogą., Jurgį Savicką ir Juozą Švaistą.
Sesė Janina yra panevežietė, gimnazistinį amžių praleidusi drauge su Baliu Sruoga, Juozu Švaistu ir kitais. Savo laiške ji rašo:
"Berašydama savo atsiminimus, užtikau papildomų, naujų žinių. Mūsų žymusis rašytojas ir poetas Balys Sruoga savo jaunystėje 1918-1919 m. buvo vienas iš pirmųjų besiorganizuojančios šaulių sąjungos narių. Tik atsidėjęs pamiltam plunksnos darbui ir studijoms atitolo nuo organizacijos.”
Laukiam sesės atsiminimų. Jei būtų daugiau tokių darbščių sesių, mūsų kultūrinių darbų aruodai būtų sklidini.
Čikagoj gyvenantis, Detroito Stasio Butkaus kp. šaulys, rašytojas Anatolijus Kairys, parašė, o Alvudo teatras pastatė, trijų veiksmų pasaką vaikams “Du Broliukai”. Pasaką perskaičiusi šių metų abiturijentė, jauna šaulė Irena Sventickaitė supažindina su ja šio skyrelio skaitytojas. Sveikinu jaunąją bendradarbę ir linkiu nepadėti plunksnos, bet ir ateity parašyti į “šaulę Tremtyje”.
“Du Broliukai”
Kaip smagu skaityti knygą, kuri tikrai pritaikyta vaikams! Sveikinu autorių Anatolijų Kairį už šią trijų veiksmų pasaką — Du Broliukai. Be jokių žudymų, muštynių ar baisių vaiduoklių, iš tolimų planetų, galima pasidžiaugti šia knyga.
Veiksmas prasideda lietuviškoje trobelėje. Voveraitė pasakoja apie du tinginius broliukus Vytuką ir Algirduką, kurie neklauso tėvelių ir sesutės. Jie kalba angliškai ir tingi mokytis skaityti lietuviškai. Jie sudrasko jiems duotą perskaityti lietuvišką knygelę ir išbėga į mišką. Miške broliukai paklysta. Susitinka įvairių žvėrelių, bet, kalbėdami angliškai, negali su jais susikalbėti. Antro veiksmo gale neklaužados pamato Gedimino pilį iš kurios išeina Vaidila. Vaidila reikalauja, kad jie padainuotų lietuvišką dainą. Žinoma, berniukai nemoka. Vaidila ir meškinukai nuveda juos giliau į mišką. Ten meškiukai sukiša juodu į maišus ir pakabina ant didžiulio ąžuolo šakos, o patys su paukšteliais šoka ir dainuoja. Jiems bežaidžiant ateina sesutė su voveraite ir bando išlaisvinti broliukus. Vaidila neleidžia, kol jie nepasirašo pasižadėjimo, kad mokysis kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai. Linksmi vaikai grįžta pas tėvelius.
Valio p-nui Kairiui už tokią įdomią knygelę, kuri taip vaizdžiai iškėlė lietuvių kalbos svarbą mums jauniesiems. Irena Sventickaitė
Vasario 16 gimnazijos mokinių rankų darbų parodėlė
Kas išmoksta lietuviškas juostas austi: ar mūsų vaikai šiame laisvių krašte, ar tie lietuviukai, kurie mokosi Vokietijoj Vasario 16 gimnazijoj ?
Kas tobuliau išmoksta lietuvių kalbą: mūsų prieauglis šeštadieninėse mokyklose (dažnai varu į jas suvaryti), ar anie savoje lietuviškoje gimnazijoje ?
Sesės šaulės, neužmirškime tų jaunuolių, kurie kartais šaltuose kambariuose turi ruošti. Kurių maistas dažnai menkas, kai tuo tarpu, mes čia viskuo pertekusios. Skurdas ir nedatekliai naikina jų sveikatą. Padėkime jiems, nes jiems padėti mūsų šventa pareiga. Juk jie mūsų tautos ateitis.
Jane Narūnė
Ar nebūtų gražu, jei atskiros kuopos sukeltų lėšų naujojo Vasario 16 gimnazijos bendrabučio statybai, bei užprenumeruotų gimnazijai “Karį”, nes jiems trūksta taip pat ir dvasinio peno. Red.
Čikagos Vytauto Didžiojo kuopos
moterų sekcijos vadovė, sesė St. Cecevičienė rašo: Kovo 14 d. penkiese, visi gražiomis, tvarkingomis uniformomis pasipuošę, dalyvavome Clevelando kar. Juozapavičiaus šaulių kuopos suruoštame Vl. Pūtvio minėjime. Po šventų mišių bažnyčioje virš šimto žmonių susirinko į salę. Kadangi Clevelando kuopa dabar turi apie 35 narius, didžiuma buvo ne šauliai. Kuopos p-kas dr. Pautienis tiki, kad netrukus jų kuopa padidės nariais. Mūsų p-kas Vl. Išganaitis pasakė labai gražią ir turiningą kalbą. Visi jo
Vasario 16 gimnazijos mokinių rankdarbių parodėlė I abiturientų laidos išleistuvių proga, Diepholze, 1952-VII-3d. Stovi V kl. mokinė Birutė Janušaitytė.
kalba buvo sužavėti. Brolis Algirdas Budreckis paskaitė eilėraštį, kuris taip pat labai patiko. Grįžome gražiausių įspūdžių kupini. Vasario 28 d. įvykusiame metiniame kuopos susirinkime perrinkta ta pati kuopos valdyba, bei papildyta naujais nariais. Susirinkime nustatytos tolesnės veiklos gairės, bei užplanuoti nauji darbai.
Kovo 21 d. buvo valdybos posėdis. Užtvirtinti naujai priimti nariai. Dabar kuopa turi 252 narius, iš jų 98 moterys.
Kovo 28 dieną Jaunimo Centre kuopos meno sekcija stato veikalą “Čia mūsų žemė”. Po vaidinimo meno kuopelės vadovo Juozo Petrausko ir kitų Juzių bei Juozų pagerbimas—kavutė.
Balandžio 24 d. pavasarinis Žibuoklių vakaras -— vakarienė.
Ruošiamės Kultūrinei savaitei Dainavoje. Manau, kad tokia savaitė yra puikiausia proga idėjiniai atsinaujinti, užmegsti draugystes ir pabendrauti su kitų vietovių sesėmis.
Sibiro Kankinė, pedagogė, rašytoja, šaulė Stefa Rokienė. Nuotrauka iš 1939 m., kai buvo Imbrado šaulių moterų vadovė, šią nuotrauką, tremiama į Sibirą, kančioj ir varge, išsaugojo ir parsivežė į Ameriką.
Nuotrauka Botviniko, Zarasuose
JONO VANAGAIČIO ŠAULIŲ KUOPA BOSTONE
Metiniame susirinkime, sausio 24 dieną, svarstyta Montrealio ir Brocktono kuopų siūlymas 1972 m. suruošti šaulių Kultūrinę savaitę pas Tėvus Pranciškonus Kennebunkport, Maine. Nutarta kreiptis į Centro valdybą, kad tokia visos sąjungos Kultūrinė savaitė būtų suruošta Kennebunkporte.
Sausio 31 d. šaulės, Elena Valiukonienė ir Birutė Šakenienė, bei šauliai, Jonas Valiukonis, Stasys Urbonas ir Juozas Stašaitis, aplankė Putname sergantį profesorių Igną Končių ir įteikė jam knygą “Nepriklausoma Lietuva”. Profesorius sulaukęs svečių buvo linksmas, šnekus ir dėkingas už dovaną.
Ta proga buvo aplankytas Alkos muzėjus ir seselių vienuolynas. Prelatas Juras ir seselės iškylautojus nuoširdžiai priėmė. Prelatas prižadėjo brangių eksponatų šaulių ruošiamai Bostono Home Savings Bank patalpose birželio 5-18 dienomis parodėlei.
Vasario 14 d. šauliai ir šaulės, su kuopos vėliava, dalyvavo pamaldose ir Lietuvos Nepriklausomybės šventės minėjime. Šaulės Elena Valiukonienė ir Birutė Šakenienė, pasipuošusios tautiniais drabužiais, palydėjo vėliavą, atnešė prie altoriaus aukas ir minėjimo metu salėje asistavo kuopos pirmininkui Juozui Stašaičiui kai pastarasis įteikė Šaulių s-gos žvaigždės ordiną Robert Briezei.
Bostono Alto pirm. inž. E. Cibas pareiškė šauliams ypatingą padėką už pagelbą ruošiant minėjimą ir vakarienę.
Vasario 15 d., kuopai minint Vasario 16-tąją, š. Birutė šakenienė ir š. Stasys Urbonas už darbštumą buvo apdovanoti Lietuvių Fondo jubilėjiniais medaliais. P-nui Stasiui Venckui ir poniai už nuolatinį šaulių rėmimą įteikta knyga “Nepriklausomai Lietuvai”.
Vasario 16 d. 12 val. šauliai gausiai dalyvavo keliant Lietuvos Trispalvę prie Bostono rotušės. Ta vėliava buvo įsigyta š. Stasio Urbono pastangomis ir yra 12’x20' dydžio. Ją iškėlė Lietuvos garbės konsulas adv. A. Šalna ir Alto p-kas inž. E. Cibas. Vėliavą keliant sugiedotas Lietuvos Himnas.
Vasario 15 d. iškilmingą šaulio pasižadėjimą davė ir buvo į kuopą priimtas kpt. Algirdas B. Makaitis. Jis vos grįžęs iš JAV kariuomenės jau spėjo gražiai pasireikšti lietuvių visuomeniniam darbe. Jo pastangomis buvo suruoštos demonstracijos ir adm. Ellis įstaigos pikietavimas.
Bostono š. J. Valiukonis, drauge su kitais šauliais, šiltai sutiko grįžusį malūnsparnių pilotą Kęstutį Stašaitį ir įteikė jam prasmingą dovaną.
ŽINIOS IŠ BOSTONO “TRIMITUKO”
Detroito Stasio Butkaus kuopos
metiniame susirinkime, įvykusiame vasario 28 d., šaulėms ir šauliams gausiai dalyvaujant, buvo išrinkta nauja moterų sekcijos vadovė — sesė Bronė žiaužytė - Selenienė. Kadangi kuopoj yra 40 moterų, nuo vadovės pareina ir kiek aktyvi bus moterų sekcija.
Naujoji vadovė Bronė Selenienė, kretingiškė, Kretingoj praleido vaikystę, ten baigė viduriniąją mokyklą. Iš ten išvažiavo Klaipėdon Vytauto Didžiojo gimnazijom Deja, nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdą, turėjo nutraukti mokslą ir palikti Klaipėdą. Mokykloj buvo aktyvi skautė. Dainavo chore. Trumpai dirbo įstaigoje. Ištekėjo už šaulio Vlado Selenio ir, raudoniesiems užimant kraštą, kartu su vyru ir tūkstančiais kitų, skaudančia širdimi, paliko savo kraštą ir iškeliavo į nežinią. Išeivijoje nesėdėjo rankų sudėjusi: lankė įvairius kursus, dainavo chore, buvo susiorganizavusios Moterų s-gos sekretorė. Įsikūrusi Detroite padėjo vyrui uždirbti kasdieninę duoną, tuo pačiu, duodama jam galimybę siekti toliau mokslo, studijuoti. Nors ir dirbdama, sugebėjo vienintelį sūnų Robertą išauginti pavyzdingu jaunuoliu, nuoširdžiu lietuviu. Naujoji vadovė priklauso Lietuvių Bendruomenei, Baliui, Radijo klubui, ir Stasio Butkaus kuopai. Savo nuoširdžia auka paremia kiekvieną lietuvišką reikalą. Numačiusi eilę darbų. Sėkmės naujajai vadovei. Tikėkim, kad jos vadovaujama sekcija atliks daugelį darbų.
Pereitais metais sekcija, ne vien išsiuntė virš 30 siuntinių į Suvalkų trikampį, ne vien kuopos šaudytojos išsikovojo pirmąją vietą, bet gražiai pasireiškė ir kitose srityse.
Su širdgėla kuopa atsisveikino su viena iš darbščių jų kuopos bitelių, su a.a. Stase Pranėniene.
Kuopos moterys talkininkavo Kultūros sekcijai pristatant rašytojo Vyt. Alanto knygą — “Nemunas teka per Atlantą”.
Šaulės aktyviai dalyvavo demonstracijose, bei įvairiuose minėjimuose.
Sibiro Kankinė, pedagogė, rašytoja, šaulė Stefa Rokienė. Nuotrauka iš 1939 m., kai buvo Imbrado šaulių moterų vadovė, šią nuotrauką, tremiama į Sibirą, kančioj ir varge, išsaugojo ir parsivežė į Ameriką.
Nuotrauka Botviniko, Zarasuose
