Tremties Trimitas

Redaguoja — š.P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

Cicero lietuvių medžiotojų ir meškeriotojų šaudyklos vaizdas. Nuotraukoje matyti šauliai einantieji nusiimti nuo stovų savo taikinių. Po skėčiu — varžybų teisėjai: K. Klinauskas, K. Vabalaitis ir S. Bernatavičius.

ŠAULIŲ VADOVYBĖ POSĖDŽIAVO DAINAVOJE

Šaulių Sąjungos vadovybė rugsėjo mėn. 5 ir 6 dienomis posėdžiavo Dainavos stovykloje. Posėdį atidarė ir jam vadovavo Šaulių s-gos pirmininkas Vincas Tamošiūnas.

Tylos minute buvo pagerbti mirusieji šauliai: S. Pranėnienė ir A. Barančiukas.

Atidarydamas posėdi, pirm. V. Tamošiūnas jautriais žodžiais prabilo į suvažiavusius Centro valdybos narius ir kuopų pirmininkus. Jo pareikštos mintys sužadino posėdžio dalyvius labiau pagalvoti ir dar labiau įsijungti į šaulišką veiklą. Sąjungos pirmininko pagrindinė mintis buvo, kad Sgjungos gyvybinį pulsą labiau sustiprinus, reikalinga įsteigti Kultūros Centrą.

Sielojosi tais šauliais, kurie dėl kokių nors menkniekių padaro tokias išvadas, kurios šauliui netinka. Pirmininkas nurodė, kuomet skundžiamasi tai dar ir pareiškiama, kad jei skundo nepatenkinsite, išeinu iš organizacijos ir atvirkščiai.

Pabarė šiais žodžiais: Valdykimės ir valdykime silpnuosius, nes idėjinis šaulys niekuomet neapleis sąjungos ir ras būdą susitaikinti.

Pasidžiaugė, kad šauliai gražiai pasirodė Pavergtų Tautų demonstracijoje—parade, pabrėždamas ypač Čikagos ir Detroito šaulius.

Priminė, kad svarbus ginklas kovai dėl Lietuvos laisvės ir lietuvybės yra spauda.

Prašė visokeriopai jai padėti, rašyti ir materialiai ją šelpti.

Akcentavo, kad šaulių sąjunga buvo pirmaujanti ir vadovaujanti Lietuvoje, tad tokia turi būti ir išeivijoje.

Kvietė brolius ir seses šaulius dar labiau aukotis ir dirbti šaulių idealams.

Pasidžiaugė, kad šauliško darbo veteranas šaulys Vladas Išganaitis dalyvauja posėdyje. Šiais metais jis mini 70-ties metų amžiaus sukaktį ir 50 metų nepailstamo darbo šaulių gretose jubilėjų, ir palinkėjo jam ilgiausių metų.

Centro valdybos nariai, sekcijų vadovai ir kuopų pirmininkai padarė pranešimus. Pranešimai ir įvairūs pasiūlymai sukėlė diskusijas. Daugelis posėdžio dalyvių aktyviai jose dalyvavo. Keliamoms problemoms visur pavyko sklandžiai rasti modus vivendi.

Sekančią dieną posėdžiui pirmininkavo šaulių garbės narys Vladas Išganaitis. Visuotinas šaulių suvažiavimas yra nutaręs rengti Kultūros savaitę. Posėdy buvo aptarta Kultūros savaitę rengti 1971 metais ir tuo reikalu Šaulių s-gos pirmininkas Vincas Tamošiūnas tarsis su šaulių kuopomis dėl vietos ir datos.

Nuogastauta dėl atžalyno, kuris turėtų užpildyti šaulių eiles; jieškota būdų, kaip jaunąją kartą įtraukti į šaulišką veiklą; parinkti ir paruošti ateičiai jaunus šauliškam darbui vadovus. šis klausimas tikrai labai aktualus, bet labai sunkiai sprendžiamas. Svarbu, kad kiekviena šaulių šeima turėtų savo vaikus mokyti ir paruošti juos šauliškam darbui; skiepytų nuo mažų dienų šaulių ideologiją ir tik tuomet galėsime sulaukti iš naujos kartos šaunių šaulių kadrą. Atsiras geri vadovai tik iš darbščių, pareigingų ir gabių narių. Visa tai puoselėdami, galime būti tikri, kad bus kas mus pavaduoja.

Posėdžiams sekretoriavo J. Baublys.

Ta pačia proga įvyko JAV ir Kanados šaulių ir svečių šaudybos — sporto rungtynės, kurios buvo labai sėkmingos ir davė gražių laimėjimų.

Dainavoje surengti posėdžiai davė progos pasimatyti, pasitarti ir išsiaiškinti rūpimais organizaciniais reikalais.

Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Tamošiūną ir jo pagalbininkus sveikiname už taip puikiai suorganizuotą Dainavos stovykloje priėmimą ir tariame jiems šaulišką ačiū.

Algirdas Budreckas


Šaudymo sportas ir jaunimas

VLADAS MINGĖLA

1953 m. atkūrus Lietuvos Šaulių Sąjungą Tremtyje, prasidėjo organizaciniai rūpesčiai. Tie, kurie buvo šauliais nepriklausomoje Lietuvoje, aišku, buvo susipažinę su Sąjungos tikslais ir idealais, su Vlado Pūtvio mums perteikta ideologija. Taip pat žinojome, jog mūsų visų šaulių vyriausias tikslas yra, reikalui esant, ginklu ginti savo kraštą nuo priešų. Lengva tada buvo suvokti, kad Šaulių S-ga turėjo gerais ginklais apsiginkluoti, išmokti tuos ginklus tinkamai vartoti, mokėti sutartinai ir darniai žygiuoti rikiuotėje, manevruose išmokti kovos taktikos ir kitų savo krašto gynimo gudrybių ir t.t.

Kai likimo galia išstūmė mus iš savo mylimos žemės, kai nežinomam laikui praradome savo Lietuvos valstybę, o patys išėjome “amžinojo žydo” kelionėn, pasikeitė Sąjungoje paruošimo esmė ir struktūra. Ne visi mokomieji dalykai tinka dabar, nors nepriklausomoje Lietuvoje jie buvo labai svarbūs. Pvz., neliko Tėvynės gynimo mokymo, kuris anais laikais stovėjo šaulių mokymo pirmoje skalėje. Ką ginsi, jei nėra savosios žemės?! Taip pat, seniau buvusių gerų šaulių amžius vis labiau artėja, pagal Vyt. Alantą, prie Amžinųjų medžioklės sodų neišvengiamos kelionės, o daugis tuose minėtuose soduose jau medžioja, o vyresnieji jau girdi tų šūvių pokštelėjimus . . . Tad, atkurtoje Sąjungoje imtasi gelbėti, kas galima išgelbėti. Iš 60,000 šaulių, šiuo metu džiaugiamės, turėdami apie 2,500 šiaurinės Amerikos žemėje.

Tiek daug mūsų veikloje šiandien pasikeitę. Juk esame šioje žemėje tik pakenčiami, nesame namie. Sąjungos įkūrėjas Vl. Pūtvys sako: “Tauta be žemės, be ateities — paniekintas pasaulio įnamis — kampininkas. Tauta, kuri turi ir valdo žemę (valstybę, V. Mg.), tampa pilnateisiu pasaulio piliečiu ir savo žemės valdovu — šeimininku”.

Tačiau, lietuviškieji šaulių idealai pasiliko nepasikeitę. Pirmoje eilėje, kiekvieno šaulio šventa pareiga būti savo žemės mylėtoju, patriotu, kovojančiu dėl ateities nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Taip pat, kiekvieno šaulio ideologinė pareiga auklėti jaunąją kartą taip, kad ji tikėtų prisikelsiančia Lietuva, kaip religiją praktikuoją — į Dievą.

Sunku sudominti jaunimą tuo, kuo mes besąlyginiai tikime, dėl ko visą gyvenimą sielojomės ir kovojome. Šiuo metu didžiausias mūsų rūpestis surasti daugiau jaunimo, kuris įsijautęs ir supratęs mūsų idealus, stotų į šaulių eiles. Gal jaunieji, geriau nei mes, sugebės siekti ir pasiekti lietuvių tautos tikslus. Visuose svarstymuose nebijokime teisybei žvelgti į akis. Daug daugiau rūpinkimės lietuviškojo jaunimo sušaulinimu tikroje, nefantastinėje gyvenimo aplinkoje. Jaunimas noriai įsirašo ir dalyvauja tuose šaulių daliniuose, kur plačiau praktikuojamas sportas. Mums, gi, arčiausiai prieinamas yra sportinis šaudymas. Todėl sportinis šaudymas yra vienas iš tų nefantastinių priemonių pritraukti jaunimą į šaulių eiles.

GERAI PAVYKUSIOS ŠAUDYMO VARŽYBOS

Liepos mėn. 25 ir 26 dienomis, visos trys Čikagos rinktinės ir kaimyninė Racino, Wis. šaulių kuopos varžėsi sportinėse mažojo kalibro šaudymo varžybose.

Puikioje Cicero lietuvių Medžiotojų ir Meškeriotojų klubo šaudykloje, prie Antioch miestelio, visą dieną ugnies linijoje keitėsi šaudytojų gretos ir pyškėjo šūviai. Buvo šaudoma gulom, klūpom ir stačiom.

Varžyboms pasibaigus ir teisėjams patikrinus rezultatus, paaiškėjo, kad geriausiai sušaudė ir trofėjas laimėjo žemiau išvardintieji šauliai:

Gulom:

V. Brazas, Vytauto Didž. š. kp. (Chicago) — 182 taškus V. Bilitavičius, Vytauto D. š. kp. (Chicago) — 178 taškus S. Bernatavičius, jūrų š. kp. “Klaipėda” (Cicero) 173 tš.

Klūpom:

V. Bilitavičius, Vytauto D. š. kp. (Chicago) — 152 taškus V. Brazas, Vytauto Didž. š. kp. (Chicago) — 149 taškus V. Gražys, jūrų š. kp. “Klaipėda” (Cicero) — 149 taškus

Stačiom:

V. Brazas, Vytauto Didž. š. kp. (Chicago) — 119 taškų A. šumakeris, jūrų š. kp. “Klaipėda” (Cicero) — 116 tš, S. Bernatavičius, jūrų š. kp. “Klaipėda” (Cicero) 114 tš.

Taip pat gerai sušaudė šauliai K. Beinoras ir E. Holtzas, abu gen. T. Daukanto jūrų š. kuopos nariai.

Už Cicero jūrų š. kp. “Klaipėda” varžybose dalyvavo ir trofėjas laimėjo du jauniai: Juozas Krikščiukas, 12 m. amž. ir Edvardas Krikščiukas, 13 m. amžiaus.

Sprendžiant pagal surinktų taškų skaičių, varžybose dalyvavusios šaulių kuopos atsirado tokioje padėty:

1    vietoje — Vytauto Didž. š. kuopa, Chicago, Ill.

2    vietoje — jūrų š. kuopa “Klaipėda”, Cicero, Ill.

3    vietoje — gen. T. Daukanto jūrų š. kp., Chicago, Ill.

4    vietoje — D.L.K. Kęstučio š. kuopa, Racine, Wis.

Varžybų teisėjų komisiją sudarė: šauliai Stasys Bernatavičius ir Kazys Klinauskas; neutraliuoju teisėju buvo Cicero lietuvių Medžiotojų ir Meškeriotojų klubo atstovas Kazys Vabalaitis. Ugnies linijos teisėjai: Vytautas Krikščiukas ir Alfonsas Šumakeris.

Laimėtojams trofėjas įteikė DŠST CV vicepirm. K. Milkovaitis.

Darbingesnė buvo liepos 26-ji, sekmadienis. Nuo ankstaus ryto, įvairiais keliais pradėjo rinktis šaudytojai. Diena pasitaikė graži, o ir saulutė negailėjo kaitros. Papiknikauti, varžybas sekti, bei puikia gamta pasigrožėti suvažiavo gausokas būrys svečių iš Čikagos bei Viskonsino. Jų tarpe buvo ir “T. Trimito” redaktorius š. P. Petrušaitis su ponia. Moterys šaulės paruošė skanių užkandžių ir aprūpino svečius gėrimais, šeimininkavo šaulės J. Skama, A. Šumakerienė, P. Vanagienė ir S. Bernatavičienė.

Varžybų rengėjas buvo Cicero jūrų šaulių kuopa “Klaipėda”, kurios pirmininkas š. Stasys Bernatavičius įdėjo nepaprastai daug darbo, besirūpindamas varžybų pasisekimu. Pasigėrėtinas buvo Cicero lietuvių Medžiotojų ir Meškeriotojų klubo bendradarbiavimas ir visokeriopa parama visuose reikaluose. Šauliai medžiotojams už tai čia taria viešą ačiū.

Trofėjas laimėtojams padovanojo Cicero Savings and Doan Association vedėjas, šaulių draugas, J. F. Gribauskas.

Šios varžybos buvo pasiruošimas š.m. rugsėjo mėn. 5 ir 6 dienomis Dainavoje įvyksiančioms JAV ir Kanados šaulių sportinėms šaudymo rungtynėms.

Karolis Milkovaitis

1970 m. rugsėjo mėn. 5-6 dienomis įvyko, pavyzdingai suorganizuotos, tarpkuopinės šaudymo varžybos. Visais keliais skubėjo lietuvių šaulių automobiliai iš Toronto, Dehli, Hamiltono, Čikagos ir Detroito. Visi vyko į Dainavos stovyklą, Manches-ter, Mich.

Varžybų rengėjai buvo LŠST c. v. sporto vadovas š. Vyt. Keturakis ir LŠST c. v. jaunimo vadovas š. Jonas Šostakas. Organizacinį darbą padėjo įvykdyti St. Butkaus kp. šauliai, vadovaujami pirm. š. Leonardo Šulco. Vėliavų pakėlimu ir nuleidimu rūpinosi LŠST c. v. jūrų šaulių vadovas Myk. Vitkus ir jo vadovaujamos švyturio kp. šauliai.

šaudyta iš 22 kalibro šautuvų, 50 jardų atstume. Vyrai šaudė iš trijų padėčių: gulom, klūpom ir stačiom. Moterys tik gulom. Iš kiekvienos padėties buvo 200 galimų sušaudyti taškų. Varžybose dalyvavo: St. Butkaus, VI. Pūtvio, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, švyturio, L. K. Mindaugo, D. L. K. Algirdo šaulių kuopos. Buvo jaunimo ir svečių. Iš viso — 55 dalyviai.

Pirmą vietą ir LŠST pereinamąją taurę laimėjo St. Butkaus š. kp. ekipa, surinkusi 2172 taškus iš 2400 galimų.

II v. — Toronto Pūtvio š. kp., 2121 t., III v. — Vytauto Didžiojo š. kp., 1781 t. Moterų grupėje — St. Butkaus š. kp. I v., 527 iš 600 galimų, II v. — Toronto Pūtvio š. kp., 488 t. ir Švyturio j. š. kp., 376.

Pavieniai gulom:

1. v. š. Eugenijus Sičiūnas — 198 t.. Toronto Pūtvio š. kp.;

ŠAUDYMO VARŽYBOS

II    v. Vitalis šeputa — 196 t., St. Butkaus š. kp. ir

III    v. š. Jonas šostakas — 196 t., St. Butkaus š. kp.

Stačiom:

I    v. š. Jonas Šostakas -— 175 t., St. Butkaus š. kp.,

II    v. š. Vitalis šeputa — 173 t., St. Butkaus š. kp. ir

III    v. Eugenijus Sičiūnas 171 t., Toronto Pūtvio š. kp.

Klūpom:

I    v. Gediminas Daugėla — 192 t., Toronto Pūtvio š. kp.,

II    v. Vitalis šeputa 187 t., St. Butkaus š. kp. ir

III    v. Jonas Kavaliauskas — 182 t., St. Butkaus š. kp.

Iš moterų geriausiai sušaudė šaulės:

I. v. Diana Šostakienė — 185 t., St. Butkaus š. kp., toliau Birutė Leonavičienė, Teresė Ivanauskienė ir Regina Daugėlienė — visos po 171 tašką iš 200 galimų.

“Geram šauliui” ženklui įsigyti sąlygas išpildė: Vitalis Šeputa — auksiniam, Jonas Šostakas, Eugenijus Bičiūnas ir Jonas Kavaliauskas — sidabriniam ir Juozas Leonavičius, Vačeslovas Brazas ir Vytautas Keturakis — bronziniam. Š. Vitalis Šeputa yra pirmas laimėjęs aukso žymenį “Geram šauliui”.

Iš visų trijų padėčių daugiausiai surinko taškų: I v. š. V. šeputa — 556, II š. Eug. Sičiūnas — 546 ir III v. š. Brazas -— 524.

Taurių dovanotojai — mecenatai: moterų šaulių pereinamąją taurų — š. M. Kinčiuvienė. Pirmai vietai gulom — j. š. kp. Švyturys, pirmai vietai stačiom — St. Butkaus š. kp.

ir pirmai vietai klūpom — Toronto Pūtvio š. kp. Svečiams, ne šauliams — š. Vyt. Keturakis.

Registraciją tvarkė ir taškus skaičiavo šauliai:    D. šostakienė, Edmundas Bičiūnas, B. Leonavičienė, Eug. Sičiūnas, Antanas šiurkus, Jurgis Mitkus ir Vladas Simutis.

Šaudymo linijos prižiūrėtojai: V. Kniūra, J. Budrevičius ir V. Brazas.

Garbės prezidiumas apdovanojimų metu: Jonas Urbonas, Dainavos stovyklos administratorius, Vladas Iš-ganaitis, DŠST garbės narys, Vincas Tamošiūnas, S-gos pirmininkas, Vyt. Keturakis, S-gos sporto vadovas, J. šostakas, S-gos jaunimo vadovas, VI. Mingėla, S-gos spaudos ir informacijos vadovas, bei šaudymo komisijos pirm., L. Šulcas, St. Butkaus š. kp. pirm., M. Vitkus, S-gos jūrų šaulių vad. ir švyturio j. š kp. pirm., St. Jokūbaitis, Kanados rinktinės ir VI. Pūtvio š. kp. pirm., St. Bernatavičius, S-gos ižd. ir Klaipėdos j. š. kp. pirm. ir Ig. Petrauskas, L. K. Mindaugo š. kp. pirm.

Po iškilmingos dalies ir apdovanojimų dar ilgai tęsėsi meninė dalis, o vėliau šokiai ir dainos.

Detroito St. Butkaus kp. šaudytojų ekipos šauliai neužmirš Toronto brolių, pralaimėjusių taurę dainos: “Oi, taurele, taurele, mums gaila, bet reikia tave atiduot, bet po metų, kitų tu sugrįši vėl į Torontą”. Tad šauliai —- šaudymo sporto mėgėjai kitais metais žada geriau pasirodyti. Girdėjome, jog Čikaga žada iš varžybų nesitraukti.

Iki pasimatymo 1971 m. šaudymo varžybose!

Pagerbimo vakarienės metu. Sėdi iš d.: jubiliatas, š.S. buvęs pirm. ir garbės narys Vladas Išganaitis, Š.S. pirm. Vincas Tamošiūnas ir š.S. moterų vadovė Kunigunda Kodatienė. Rengimo komitetas — stovi iš d.: Š.S. CV vice-pirm. Karolis Milkovaitis, š.S. CV narė ir Vytauto D. šaulių kuopos moterų vadovė Stasė Cecevičienė ir š.S. garbės teismo narys, adv. Algirdas Budreckas.    p. Malėtos nuotr.


50 METŲ ŠAULIŲ GRETOSE

VL. MINGĖLA

1970 m. spalio 4 d. Vyčių salėje, Čikagoje, buvo pagerbtas LŠST garbės narys Vladas Išganaitis. Tam progą sudarė jo gyvenimo dvi svarbios sukaktys: 70 metų amžiaus ir 50 metų — auksinė šauliškojo darbo. Pagerbime dalyvavo 250 svečių ne tik iš Čikagos, bet iš Detroito, Toronto ir kitur.

Solenizantą į pagerbimą, maršą grojant, atlydėjo š. Karolis Milkovaitis ir š. Alg. Budreckas.

Prie prezidiumo stalo sėdėjo trys buvę nepriklausomos Lietuvos ministeriai:    gen. Kazys Musteikis, teis. Rapolas Skipitis ir gen. Stasys Dirmantas — visi LŠST garbės nariai. Greta sukaktuvininko sėdėjo šaulių S-gos c. v. pirmininkas š. Vincas Tamošiūnas, Garbės Teismo narys Mar. Šnapštys, A. Juškevičius, Jūros skautų vadovė Čikagoje Z. Juškevičienė, kun. J. Borevičius, SJ., buv. LŠST c. v. pirm. Alf. Valatkaitis su žmona, Kęst. Kodatis, šaulių moterų vadovė K. Kodatienė, lietuvių Vyčių atstovas Ig. Sakalas, vaišių šeimininkė Stasė Cecevičienė ir kiti.

Oficialius sveikinimus pradėjo Lš TS II-sis vicepirm. K. Milkovaitis. Užtruko neilgai. Daug turinio ir nuoširdumo, ši kalba turėtų būti pavyzdinė, kaip tokiais atvejais kalbėti. Jis pristatė ir š. Alg. Budrecką pravesti programą, kuris gražiai ir turiningai pasveikino sukaktuvininką. Toliau sveikinimuose Š S-gos pirm. V. Tamošiūnas įteikė meninį adresą, moterų šaulių vadovė K. Kodatienė padovanojo moterų šaulių vardu jos tapytą aliejinį paveikslą, garbės teismo narys Mar. Šnapštys pasveikino ir perdavė LŠST visuotino atstovų suvažiavimo prezidiumo vardu meniškai surašytą adresą. Čikagos šaulių rinktinės pirm. P. Tomkus sveikindamas įteikė dail. P. Kaupo tapytą sukaktuvininko portretą, kuriame jis pavaizduotas uniformuotas. Tačiau, tame dideliame, aliejiniais dažais tapytame, paveiksle, kuriame neužmiršta ir žvaigždėta Amerikos vėliava, nesugebėta išgauti tikrųjų VI. Išganaičio veido bruožų.

Gaila, kad šiaip jau geras dailininkas impresionistas ir neblogas peisažistas imasi nedėkingojo portretinio meno.

Jubiliato draugai pavedė sol. A. Sprindžiui įteikti sudėtinę dovaną. Dėl vietos stokos neįmanoma visų dovanas davusių vardus išvardinti.

Sveikino: LŠST garbės pirm. teis. R. Skipitis, LŠST garb. n. gen. K. Musteikis, LŠST garb. n. gen. St. Dirmantas, A. Juškevičius -— ramovėnų vardu, LŠST c. v. narys kun. J. Borevičius, SJ., Z. Juškevičienė — jūros skautų vardu, buv. c. v. pirm. Alf. Valatkaitis, Ig. Sakalas — vyčių vardu, Dambrauskienė — Toronto šaulių vardu. Dar sveikino žurn. Ant. Gintneris, teis. P. Jokubka — Čikagos teisininkų ir katalikų federacijos vardu, St. Bernatavičius — Klaipėdos jūrų šaulių kp., M. Maksvytis — gen. T. Daukanto j. š. kp. ir J. Petrauskas — Vytauto Didžiojo š. kp. ir meno mėgėjų vardu. Baigiant, Alg. Budreckas padeklamavo savo sukurtą eilėraštį, dedikuotą sukaktuvininkui.

Gauta tikrai daug sveikinimų raštu. Sveikino: LŠST gr. nariai Sofija ir Aleksandras Mantautai, LŠST gr. n. prof. dr. Vaidievutis Mantautas, S-gos I-sis vicepirm. Step. Jakubickas, š. inž. J. Preikšaitis, š. P. Petrušaitis — DLK Kęstučio š. kp. pirmk., š. L. Bielkevičius — Martyno Jankaus š. kp. pirm., š. Ig. Petrauskas — LK Mindaugo š. kp. pirm., š. St. Jokūbaitis — Kanados rinktinės ir Toronto VI. Pūtvio š. kp. pirm., š. L. Šulcas — St. Butkaus š. kp. pirm., j. š. Myk. Vitkus — Švyturio j. š. pirm., š. P. Kanopa — DLK Algirdo š. kp. pirm., š. režisierius ir aktorius A. Brinką, šauliai Eugenija Klupšienė ir Vaclovas Čižiūnas.

Sukaktuvininkas, dėkodamas, tarė baigiamąjį žodį: “Geriau turėti 100 draugų, negu dolerių šimtines. Aš esu susijaudinęs, kad Jūs nutarėtų mane pagerbti ir taip gausiai į Vyčių salę susirinkote. Labai dėkingas tiems, kurie pasiaukojo ir atvyko net iš Kanados, Toronto, Detroito. Ačiū! Bet nesijaučiu, kad tokios pagarbos būčiau vertas. Malonu su Jumis, sesės ir broliai, pabendrauti. Savo Mūza pasirinkau šaulių Sąjungą ir daviau jai amžiną priesaiką. Jau 50 metų ištikimai jai tarnauju, ištikimybės nesulaužiau ir nesulaužysiu iki savo mirties, iki gyvenimo galo. Ne tuščiais žodžiais byloju, bet savo širdimi ir nuoširdžiais jausmais”.

Meninė dalis

Marytė Bilitavičiūtė deklamavo L. Šilelio eilėraštį “Ilgiuosi”, š. sol. Teodora Serapinienė puikiai nuteikė visą gausią klausytojų auditoriją savo jaunyste spinduliuojančia vokaline koloratūra. Po tiek daug sveikinimo kalbų buvo sudainuotos ir dainos.

Š. Vyt. Bilitavičius perskaitė savo sukurtą humoristinį eilėraštį, kurio visas turinys pritaikytas “iš linksmosios pusės” sukaktuvininkui.

Po kalbų ir programos visi buvo pavargę ir praalkę, todėl mielai sėdosi prie vaišių stalo, kurias paruošė sesės šaulės, vadovaujamos Stasės Cecevičienės. Vaišės prilygo karališkai puotai.

Esame laimingi, galėdami sukaktuvininkui Vl. Išganaičiui palinkėti stiprios sveikatos ir, varant aštuntąjį dešimtmetį, vis dirbti lietuviškąjį darbą, kuris einant šauliškuoju keliu, nėra lengvas. Vadų kaskart mažėja, o čia ant mūsų visų pečių likimas užkrovė nelengvą lietuvybės išlaikymo naštą tremties kelyje ir išeivijos kraštuose.

AUKSO VARPAMS SUSKAMBĖJUS šauliai Ona ir Jonas Šostakai ir 140 jų svečių iškilmingai atšventė 50 metų santuokos jubilėjų

Geri ir padorūs vaikai myli ir gerbia savo tėvus. Sukaktuvininkams, Onai ir Jonui, iškilmingą pagerbimą suruošė jų pačių vaikai, sūnus ir dukra.

Šauliams Šostokams 1970 m. sukako 50 metų, kai jie susituokė 1920 metais Lietuvoje. Jonas Šosta-kas yra gimęs 1889 m. rugpiūčio 17 d. Vydiškių bažnytkaimy, Kovarsko v., Ukmergės apskr., gi Ona Andrašiūnaitė - Šostakienė gimusi 1898 m. Linkaičių dv., Panevėžio aps.

Sūnus Jonas ir dukra Aldona Jaugelienė nutarė pagerbti savo mylimuosius tėvelius auksinio vedybinio jubilėjaus sulaukusius. Pasamdė Detroito Lietuvių namų salę ir užsakė šeimininkėms paruošti vaišes. Spalio 25 d., sekmadienį, šv. Antano par. bažnyčioj (nuo 10:30 val.) buvo atnašaujamos 3-jų kunigų šv. mišios: šv. Antano par. klebono kun. Kaz. Simaičio, “Draugo” admin, kun. Petro Ciniko ir vieno jauno kun. amerikiečio. Po pamaldų visi iš bažnyčios nuvyko į Lietuvių namus.

Vaišių metu “jaunavedžius” sveikino ir jiems linkėjo ilgiausių metų pustuzinis kalbėtojų. Išskirtinai buvo įdomios, prasmingos kalbos šių sveikintojų: teis. Stasio Šimoliūno (vaišių ir programos vadovas); dr. Broniaus Radzivano iš New Yorko; gen. št. pulk. Jono Šepečio; šaulių Sąjungos c. v. pirm. Vinco Tamošiūno; inž. Jono Gaižučio, L. B-nės pirm. (ir Tautinės s-gos pirm.); Leonardo Šulco, Detroito St. Butkaus šaulių kuopos pirm., Gautos 3 telegramos iš giminių, gyvenančių okupuotoje Lietuvoje; be to, laiškais sveikino Kanados lietuvių konsulas J. Žmuidzinas ir dar gauta 21 sveikinimo laiškas.

Jonas Šostakas yra šaulys jau nuo 1922 m. Ukmergėje policijos tarnybon jis įstojo 1919 m. liepos mėn. — policijos vado pareigoms. Ukmergėj ištarnavo iki 1929 m. spalio mėnesio. Nuo 1929 m. iki 1934 m. Trakų apskr. policijos vado pareigose. Nuo 1934 m. iki 1940 m. ėjo Kėdainių apskr. policijos vado pareigas.

Ona Šostakienė buvo šaulė Kaišiadoryse nuo 1933 m., kur ėjo būrio vadės pareigas.

Jonas Šostakas ir Ona Šostakienė

Ona Andrašiūnaitė - Šostakienė ir šaulys Jonas Šostakas Ukmergės aps. policijos vado pareigose — 1920 m.

ir šiuo metu priklauso Detroito Stasio Butkaus kuopai. Jų sūnus Jonas Šostakas yra išrinktas LŠST c. v. Jaunimo vadovu ir Detroito St. Butkaus kuopoje eina šaudymo instruktoriaus ir vadovo pareigas ir jo dėka šiemet Stasio Butkaus kuopa (vyrai ir moterys) šaudymo varžybose laimėjo pirmą vietą. Taigi, ir seni ir jauni Šostakai yra įsitikinę šauliai!

Jūsų korespondentas turėjo progą pasikalbėti su gerbiamu sukaktuvininku. Jis valdė Lietuvoj stambų ūkį iš 166 ha. žemės, be to 80 ha buvo jo žinioje, kur buvo įrengtas kultūrinis ūkis. Ten buvo auginami vaisiniai medžiai. Vaisiniai medžiai buvo parduodami tūkstančiais: Mažeikių, Tauragės, Kretingos ir Ukmergės apskritims. Sukaktuvininkas J. Šostakas bendradarbiavo su Dotnuvos akademija ir iš ten gaudavo viską, kas buvo reikalinga medelynui ir javų ūkiui. Jo ūkyje buvo auginami sėkliniai kviečiai, rugiai, miežiai, avižos ir cukriniai runkeliai.

Šostakų ūkyje buvo įvesta ordinarininkų darbo ir atlyginimo sistema. Atlyginimai buvo augščiausi visoje apskrityje. Be to, jo ūkio darbininkai buvo aprūpinti gražiausiais namais ir butais.

Kai Lietuvą okupavo raudonoji armija, į Šostako dvarą nuskubėjo rusų politrukai ir net Tasso korespondentas, kad apkaltintų darbininkų skriaudimu. O po to, jau aišku — kalėjimas! Buvo klausinėjami darbininkai, o jų buvo net 11 šeimų. Visi darbininkai tam Tasso koresp. pareiškė, kad Šostakai visą laiką buvo kaip tikri tėvai. O tie rusai stebėjosi, kad darbininkai taip turtingai ir tokiuose gražiuose namuose gyveno. Darbininkų vaikai lankė gimnaziją. Tasso koresp. parašė rusiškame laikrašty apie apskr. policijos vadą gana teigiamą korespondenciją. Dėl to pradžioje jis nebuvo suimtas, bet kiek vėliau vis tiek pateko į Ukmergės kalėjimą. Mušimai ir tardymai, nors jokios kaltės nesurado. Tuo tarpu jo darbininkai visą laiką stengėsi Šostaką išvaduoti iš kalėjimo. Kalėjime jis išbuvo iki 1941 m. birželio mėnesio.

Kai tik pavyko pabėgti iš kalėjimo, Kėdainiuose atkūrė savivaldybės ir policijos apskrities valdybos įstaigas. Lietuvą okupavus vokiečiams, įsisteigus valdžia, perėjo tarnauti į žemės Ūkio ministeriją. Su vokiečiais, tačiau, buvo sunku dirbti. Vieni kitais nepastikėjo. Jonas Šostakas ir tais sunkiais laikais vadovavo 13 dvarų grupei, buvo tos grupės administratorius. Tai buvo tie dvarai, kuriuos buvo rusai - bolševikai nusavinę. “O 1944 m., kai antrą kartą artėjo raudonieji barbarai, patraukėme su tūkstančiais kitų lietuvių, į Vakarus, nes buvome jau pažinę bolševikinę tvarką”.

Solenizantas pasakojo:    “1920 m. lapkričio 19 d. lenkai veržėsi ties Musnikais bet buvo mūsų kariuomenės atmušti. Jie buvo ir iš Širvintų išmušti. Bet lenkų raitelių būrys prasiveržė pro lietuvių frontą. Tačiau, mūsuose panikos nebuvo. Atrodė, kad visi lietuviai buvo didvyriai. Mūsų kariuomenei pavyko likviduoti pro frontą prasiveržusius lenkų raitelius. O lapkričio mėn. 21 d. visai sudorojo lenkus ir užėmė Giedraičius ir veržėsi Vilniaus linkui. Bet tuoj šoko lenkams į pagalbą Tautų S-gos kontrolės komisijos pirm. plk. Šardinji. Puolimas turėjo būti sustabdytas. Kada lietuviai prie Širvintų rajono sumušė lenkus, ten buvo paimtos 4 lenkų patrankos (ir jų vardai buvo: Jania, Zosia ir pan.) Tuo metu jau buvau policijos vadu. Pas mane į įstaigą užėjo gen. Žukauskas. Jis man pranešė, kad “laimėjome”. Tačiau, kartu pasiskundė, kad nėra pakankamai gurguolės priemonių. Esą, reikia išvežti tas 4 patrankas, daug sviedinių ir šovinių dėžių ir kito karinio turto. Aš jam pasižadėjau tas patrankas naktį atgabenti į Ukmergę. Taip ir buvo padaryta. Sukviečiau ūkininkų pastotes. Į smulkmenas nesigilinant, sekančią dieną, ryte, visos 4 patrankos stovėjo Ukmergėje, Kauno g. pačioje aikštelėje, prie štabo. Tuo įvykiu didžiai džiaugėsi lietuviai. Iš viso buvo paimta daug karo grobio. Tuomet buvo paimta gal apie 1000 lenkų belaisvių”.

Tuo ir baigėsi mūsų pokalbis.

V. Mingėla

PAVYKĘ ŠAULIŲ VAKARAS

Vytauto Didžiojo kuopos šauliai, spalio 17 d., Balio Pakšto svetainėje, Čikagoje, buvo surengę rudens vakarą. Salė buvo pilna svečių ir šaulių.

Meninėje dalyje šaulė sol. Teodora Serapinienė padainavo 3 dainas. Kupletus dainavo Salomėja Petrauskienė ir Albertas Kvečias, akomponavo muz. Spačkauskas. Vytauto Didž. šaulių kuopos meno vadovas Juozas Petrauskas palinksmino anekdotais.

Programos atlikėjai buvo palydėti plojimais.

Salėje stalai buvo gražiai papuošti ir apkrauti įvairiais užkandžiais ir skanumynais. Vėliau buvo patiekta krašta vakarienė. Vakarienė ir užkandžiai buvo labai skaniai pagaminti. šis nuopelnas priklauso vakaro šeimininkei Stasei Cecevičienei ir pagelbininkėms sesėms šaulėms. Kuopai vadovauja Š. S. garbės narys Vladas Išganaitis.

Šokiams grojo Balio Pakšto kapela.

Vakaro dalyviai turėjo progos skaniai pavalgyti, pašokti ir padainuoti.

Džiugu ir malonu, kad šauliai gražiai tarpusavyje bendrauja, o tokiais rengiamais pobūviais, vis daugiau ir daugiau, įsigyja naujų draugų.

Algirdas Budreckas

ŠAULIAI JAUTRŪS

LIETUVIŠKIEMS REIKALAMS

Vytauto Didžiojo šaulių kuopos valdyba posėdžiavo Čikagoje. Be organizacinių reikalų buvo prisimintas AL Bendruomenės Čikagos apygardos paskelbtas nutarimas, kad lapkritis yra spaudos ir knygos mėnuo. Valdyba, norėdama šį kultūrinį ir lietuvybei taip svarbų reikalą atžymėti, nutarė paremti lietuvišką spaudą, o taip pat ir lietuviškus reikalus.

Nutarė duoti auką: Bražinskų fondui 25 dol., Lituanistinei mokyklai 50 dol., Jaunimo Centrui 75 dol., “Naujienoms” mašinų fondui 50 dol., “Draugui” — 15 dol., “Sandarai” 25 dol., “Laisvai Lietuvai” 25 dol., "Tremties Trimitui” 15 dol., “Litua-nus” žurnalui 5 dol., “Margučio ir “S. Barčus” radijo valandoms po 25 dol., “Lietuviai Televizijoje” 10 dol., šauliui Jonui Kukeckui išrašyti “Sandarą” 6 dol. ir karo invalidui Broniui Mileriui, Vokietijoje 25 dol.

Vytauto Didžiojo šaulių kuopos nutarimai tebūna pavyzdžiu ir kitoms šaulių kuopoms.

Vytauto Didžiojo šaulių kuopai vadovauja Šaulių Sąjungos garbės narys Vladas Išganaitis. Sveikiname ir džiaugiamės, kad šauliai yra jautrūs ir dosnūs lietuviškiems reikalams.

Algirdas Budreckas

— VLADAS IŠGANAITIS, Šaulių S-gos garbės narys, atšventė dvigubas sukaktuves — 70 metų amžiaus ir 50 metų šaulių darbuotės. Ta proga jubiliatas paskyrė aukas lietuvių kultūriniams reikalams: “Draugui”, “Naujienoms”, “Dirvai”, “Sandarai”, “Laisvai Lietuvai”, “Tremties Trimitui”, “S. Barčus” ir “Margučio” radijo valandoms ir “Lietuviai Televizijoje”, visiems po 20 dol.

al bud