12-tą INŽINERIJOS ŠAULIŲ BŪRĮ PRISIMINUS
VLADAS MINGĖLA
1940 m. pradžioj Šaulių S-ga turėjo 23 rinktines ir virš 1000 būrių. Skirstėsi maždaug taip: rikiuotės šaulių — 42,0Q0, rėmėjų — 5,346, šaulių moterų apie 15,000; viso per 62,000 šaulių. Bet niekur neminimi inžinerijos specialybės šauliai. O jų buvo! Be šių duomenų mūsų šaulių istorija nebūtų teisinga bei pilna. Reikėtų įnešti pataisą. Atsimenu šaulišką veiklą Lietuvoje, o šiuo straipsniu klestėjusią Kaune-Šančiuose, Nemuno pakrantėje. Šioje vietovėje tūkstančiai jaunų vyrų mokėsi ne tik šaudyti, bet ir reikalingos specialybės bei išmonės: ryšininko, inžinerijos, pionierių — sapiorų, automobilizmo technikos bei vairavimo ir t.t. Šančių didžiausioji gatvė — Juozapavičiaus prospektas — glaudėsi prie technikos kariuomenės raudonomis plytomis švintančių kareivinių. Čia pat, arčiau Nemuno ir Panemunės, riogsojo Karo Technikos Valdybos ir Štabo rūmai. Juose garbingą vietą turėjo Augšt. Karo Technikos Kursai karininkams, Karo Technikos bilioteka ir kitos karinio mokslo ir švietimo įstaigos. Netoliese žvalgėsi Ryšių ir Pionierių batalionų štabai. Visas Juozapavičiaus prospektas mirgėte mirgėjo žalsvos spalvos karių mundurais. Klegėjo jaunų kareivių garsus juokas, postringavimai. Visur aplinkui matei bėgančius, skubančius žydinčiais veidais, žvalios išvaizdos kareivėlius. Pagalvodavau, jog ten kur laiminga jaunystė, ten ir saulė visą dieną šviečia ir šypsosi. . .
Nori ar ne, bet dar ir šiandien, daugiau kaip po 30 metų, atminties pasąmonėje girdisi Nemuno pakrantėje pionierių “darželio” poliakalio dūžiai. Dar šiandien girdžiu duslius fugasų sprogimų garsus: tų sprogimų kurčias trenksmas atlėkdavo oro bangomis iš A. Panemunės pionierių polivarko, kur virė pionierių mokslas. Ten buvo pionieriai, kad reikalui atėjus, galėtų savo specialybe prisidėti prie tėvynės gynimo. Mokymo aikštėse girdėdavosi garsūs ir griežti karinės rikiuotės komandavimai: “Kairėn! Dešinėn! Aplink! ..
Juozapavičiaus prospektu, ypač švelnios vasaros ar rudenėlio pavakariais žygiuodavo dainuojantys kariai. Tuos karius lydėdavo gausybė klausytojų. O dainos buvo gražios ir širdžiai mielos. Apie Katiušas tuomet nedainuodavo. Kas anuomet nepažino pradžioje Elektrotechnikos, o vėliau Ryšių bataliono žygiuojančių karių? Tikriausiai juos pažino visi šančiečiai. “O saldūs atsiminimai vaizduosis amžinai. . .” Su liūdesiu ir meile vaizduojasi, ateina, atplasnoja tie tikroviniai šilti atsiminimai, tokie šiuo metu tolimi, tokie netikri, tartum paimti iš pasakų knygos, lyg svajonių pažadintos fantazijos ir vaizduotės pagimdyti. Ak, graži toji Lietuva, kurią mes atsimename! Tikiu ji padės mums sugrįžti į anuos laimingus laisvos Tėvynės laikus, kada visiems lietuviams švietė ir šildė laisvės saulė.
Man dingtelėjo, kad ir mažas, bet šaulių istorijai svarbus yra 12 inžinerijos šaulių būrio suorganizavimo faktas. O jaučiu pareigą šiais atsiminimais pasidalyti su Tremties Trimito skaitytojais todėl, kad šis faktas yra įdomus mūsų ateities istorijai. Juk šiandieniniai Lietuvos vergijos laikai, kuriuos atnešė Maskvos Kremliaus pastūmėta raudonoji armija, ateityje išnyks ir bus minimi tik kaip šiurpios nakties slogutis, tam tikro tautos laikotarpio išgyventa tragedija, o tokių turėjome ir praeityje.
BŪRIO STEIGIMO SUMANYMAS
Mums, kariuomenės dalyse dirbantiems civiliams tarnautojams, nebuvo leidžiama priklausyti įvairiom politinėm partijom ir jose veikti. Tad Karo Technikos valdyboje tarnaujantiem civ. tarnautojam kilo sumanymas įsteigti šaulių inžinerijos būrį. Steigiamajame susirinkime 1937 m. rugsėjo mėn. 19 d., apsvarsčius šaulių būrio steigimo reikalą, rasta, kad ši mintis turi gyvą pritarimą. Tų pačių metų gruodžio mėn. 12 d. buvo sušauktas antrasis steigiamasis susirinkimas. Į šį susirinkimą buvo atvykęs Karo technikos viršininko pareigas einąs plk. inž. J. Barzda, vėliau pakeltas brigados generolu, I šaulių rinktinės vadas plk. Jurgis Bobelis, keletas technikos dalinių karininkų ir 93 Karo technikos valdybos, I-jo inžinerijos bataliono, ryšių, bataliono ir auto rinktinės civiliniai tarnautojai, kurie įsirašė nariais bei kandidatais ir sudarė 69 inžinerijos šaulių būrį, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į 12 Inžinerijos šaulių būrį.
Šiame susirinkime buvo išrinkta būrio taryba, kontrolės komisija ir nustatytos būrio veikimo gairės. Dar pirmajame susirinkime būrio vadu buvo pakviestas kpt. Albinas Griškevičius. Būrio tarybą sudarė: kpt. Alb. Griškevičius — pirm., ltn. Povilas Protas — pirm. pav., j. ltn. Teodoras Sadauskas — švietimo vad., Antanas Kuzminskas — ižd. ir vršl. Antanas Linkevičius — sekretorius. Būrio kontrolės komisiją sudarė: Vladas Mingėla — pirm., psk. Antanas Kazilionis sekr. ir Juozas Smalstys -— narys. Be to, buvau išrinktas šio būrio nuolatiniu korespondentu. Jau nuo 1927 m. buvau 22-jo Šančių š. br. korespon-
L.S.S. I Rinktinės Šakių šaulių orkestras ant garlaivio “Balanda” Kuršių mariose, prie Klaipėdos, palydi ekskursiją į žemės ūkio ir Pramonės parodą Klaipėdoje, 1927 m. rugpjūčio 11d.
(Iš Kosto Vaivados, Čikagoje, albumo)
dentu. Daugiausiai rašiau Kariui ir Trimitui. Reikalui esant rašydavau Lietuvos Aidui ir Rytui, tapusiam XX Amžiumi.
12 Inžinerijos š. būrio pradžia buvo sunki, nors pas mus netrūko entuziazmo, visi buvome jauni ir energingi, norėjome bet kuo prisidėti prie savo krašto saugumo, o vistiek buvo nelengva. Neturėjome nei šautuvų, nei uniformų. Pasitaikydavo ir organizacinių neaiškumų, tad tais atvejais kreipdavomės į 22-jo Šančių š. br. vadovybę. Mums buvo paslaugus to būrio vadas šaulys Andrius Kažukauskas, kuris turėjo didelį organizacinį patyrimą ir noriai aukojosi tėvynės saugumo stiprinimui. Jis buvo laisvės kovų savanoris ir Klaipėdos atvadavimo dalyvis. Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, vos įžengę Lietuvon Maskvos enkavedistai—budeliai žiauriausiu būdu nukankino šį iškilų tautos sūnų Šančių automobilių garaže.
Pirmaisiais veiklos metais turėjome 14 tarybos posėdžių, 6 visuotinius būrio susirinkimus ir 23 rikiuotės pamokas — daugiausia šeštadieniais ir sekmadieniais. Būrys buvo labai aktyvus. Dalyvauta bendruose I-mos šaulių rinktinės šaudymo pratimuose. Mūsų 12. Inž. š. br. ekipa dalyvavo I-os š. rinkt, šaudymo varžybose. Buvo suruoštos dvi paskaitos apie “Ginklus ir jų priežiūrą” ir dvi paskaitos apie “Ryšius ir jų gadinimą”. Iš mūsų būrio 25 šauliai baigė ŠS-gos “Priešcheminės apsaugos” kursus, išlaikė atatinkamus egzaminus ir gavo diplomus. Esu ir aš tuos kursus baigęs. Vėliau dar buvo suruoštos keturios įdomios ir svarbios paskaitos apie priešlėktuvinę gynybą. Buvo suruošti keli iškilmingo pobūdžio šventiniai minėjimai Ateitininkų salėje ir kitur. Buvome pasiruošę pavasariniam koncertui—baliui 1938 m. Ruošėmės pastatyti operetę “Kaminkrėtys ir malūnininkas.” Visą meninę pagalbą teikė 22-sis Šančių š. būrys. Muzikalinį, tiksliau vokalinį apmokymą tvarkė muz. Mykolas Liuberskis, 22-jo br. chorvedis. Bet 1938 m. Lenkijos ultimatumas užmegzti “draugiškus” ir diplomatinius santykius, sugriovė mūsų planus. Pasiruošimas dainavimui ir vaidinimui nuėjo niekais.
Norėčiau paminėti, kad 12 Inž. š. br. buvo suorganizavęs karinių šautuvų, mažojo kalibro šautuvų ir pistoletų komandas, kurios garbingai atstovaudavo atatinkamos rūšies varžybose Inžinerijos būrį.
ŠAUTUVAI IR UNIFORMOS
Kiekvieną darbą dirbant būtini pinigai. Apsidėjome nario mokesčiu ir mes: 2% mėnesinės-metinės algos arba tiek pat nuo uždarbio. Be to, pirmąją paramą suteikė Karo technikos viršininkas brig. gen. Klemensas Popeliučka, įteikdamas 250 litų.
Reikėjo įsigyti sportinį šautuvą, nes be jo neįmanoma išmokti taikliai šaudyti. Vėl gi mes patys nutarėme iš savo kuklaus uždarbio sudėti reikiamą sumą. Pradžioje sudėjome 271 litą ir
Šakių šauliai orkestrantai, įsigiję naująją šaulių uniformą 1928 m.(Iš K. Vaivados albumo)
pagaliau už 460 litų nusipirkome iš Vokietijos tą sportinį šautuvą. Vėliau būrio šaulys Leonardas Jurevičius paaukojo mažojo kalibro sportinį šautuvą. Taigi, turėjome šio sporto mėgėjams du šautuvus.
Rūpestis po rūpesčio ir 1938 m. apsisprendėme įsigyti uniformas. Tai buvo mūsų būrio garbės klausimas. Drabužiai buvo pasiūdinti kolektyviai. Kiekvienam šauliui uniforma kainavo 209 litus. Mažesnį atlyginimą gaunantiems reikėjo pasispausti, nes tai reiškė 1-2 mėnesių atlyginimą. Tokių buvo apie 20%. Neatsižvelgiant į tai visi 100% įsigijome uniforminę aprangą.
APSIGINKLAVIMAS
Dideliu nauju rūpesčiu apsikrovėme 1939 metais, nutardami apsiginkluoti, pirkdami šautuvus. Karo Technikos viršininkas brig. gen. K. Popeliučka tam mielai pritarė ir sakė, kad jis kiek galės tiek padės.
Ėmėme organizuoti ginklų įsigijimo talką. Pirmiausia suredagavome atatinkamą laišką su aukų lapais. Išsiuntinėjome technikos dalinių karininkams, puskarininkiams ir civiliniams tarnautojams, prašydami paremti mūsų gerus norus. Mūsų atsišaukimas rado gyvo pritarimo. Pradėjome gauti pinigų.
Vėl mus parėmė KT viršininkas brig. gen. K. Popeliučka, paaukodamas 300 lit., Plk. inž. Aleksis-Aleksandravičius paaukojo 125 lit., plk. ltn. Jonas Matonis-Maculevičius — 100 lit., o kiti po mažiau. Šaulys Vikt. Adaškevičius paaukojo 125 litus — pirko vieną šautuvą.
Iš viso suaukota pinigų:
L I T Ų
-
Inžinerijos b-no karininkai, puskarininkiai,
civil. tarnautojai ir kareiviai ...................... 2823.70 -
civil. tarnautojai ...................................... 1701.46
-
Auto Rinktinės ........................................... 762.00
Viso 6754.39
Už tuos pinigus buvo nupirkti būriui 57 šautuvai. Vėliau trūkstančius šautuvus gavome iš Ginkluotoms Krašto Pajėgoms Remti komiteto Šančių skyriaus. Tuo būdu visi apsiginklavome “iki dantų”. Bet skaudu ir prisiminti, jog šiuos šautuvus ir dar savo pistoletus 1940 m. liepos mėn. privalėjome atiduoti Lietuvą okupavusiai raudonajai armijai.
BŪRIO ŠVENTĖS
1939 m. gegužės mėn. 14 d. įvyko mūsų 12 Inžinerijos š. būrio šventė, kuri prasidėjo pamaldomis Šančių įgulos bažnyčioje. Mūsų šauliškon šventėn atsilankė KT viršininkas brig. gen. K. Popeliučka, I-mos š. rinkt, vadas plk. Bobelis, KT tiekimo skyr. viršininkas plk. inž. Aleksis, I-jo inž. b-no vadas plk. ltn. Grigaliūnas, ryšių b-no vadas plk. ltn. Vitkūnas, auto rinkt, vadas plk. ltn. Babickas. Nemažai atsilankė vietinės visuomenės žmonių. Bažnyčioje buvo pašventinta būrio vėliava, atidavėme tėvynei šaulišką priesaiką. Po šios iškilmingos dalies sekė vėliavos ir ginklų įteikimas. Iškilmėms pasibaigus, kurias pravedė š. br. vadas Andrius Kažukauskas, kartu su 22-jo būrio šauliais atlikome karišką paradą. 12 Inž. būrio šauliai tiesiog žvilgėjo naujose uniformose ir dar su naujais šautuvais. Būriui vėliavą įteikė plk. Bobelis, o ginklus įteikė ir paradą priėmė brig. gen. Popeliučka. Iškilmingojo posėdžio—akademijos metu brig. gen. Popeliučkai buvo įteiktas sidabrinis šaulio ženklas ir garbės šaulio diplomas. Šventė baigėsi bendrais šauliškais pietumis ir neužmirštamomis nuotaikomis.
Minimas garbės šaulio diplomas buvo pasirašytas: kpt. Griškevičiaus, ltn. Proto, j.ltn. Droz-dos ir Tarybos narių — šaulių Jankausko, Kuzminsko ir Paulausko.
Būrys su vėliava ir ginklais dalyvavo S-gos 20-čio minėjime, Jūros šventėje, sėkmingai atliko šaudymo ir karinius pratimus.
Būriui iki Lietuvos okupacijos vadovavo KTV tyrimų komisijos kpt. Alb. Griškevičius. Jo pavaduotoju ir sporto vadovu buvo ltn. Petras Protas. Šaudymo vad. — j. ltn. Vac. Drozda. Kiti — š. Antanas Kuzminskas — ižd., psk. Bronius Jankauskas — sekr. ir š. Kazys Paulauskas — tarybos narys. Kontrolės komisija nuo pat įsikūrimo liko ta pati: psk. Vladas Mingėla — pirm., psk. Antanas Kazilionis ir š. Juozas Smalstys.
Šiuo metu gyvendami už jūrų marių, tūkstančiais mylių nuo pavergtos Lietuvos nutolusiuose kontinentuose, išvengę mirties ar rusiškojo komunizmo baisios vergijos, turime plačių galimybių žvelgti į praeitį iš istorinės perspektyvos, ją priminti, kad mūsų suliberalėję sūnūs ir dukros nemanytų, jog laimingos, laisvos Lietuvos džiaugsmo iš viso nebuvo. Apie tai visomis dūdomis pučia Kremliaus okupantų ir pavergėjų propaganda. Pavergti žmonės greičiau palūžta, taigi ir tautos. Ten kur yra valdą ir valdomieji, kur socialiniai visuomenės sluogsniai sugulę ne vienas šalia kito, bet savo svoriu slegia vienas kitą, sunku kalbėti apie pasiaukojimą Tėvynei, apie Tėvynės meilę, apie laimingą gyvenimą ir visokeriopą gerovę. Kai žmogaus dvasia pavergta, toks žmogus nebus pilnavertis. Vergas negali būti šviesiu kūrėju. Tačiau mes būdami laisvi, nors ir svetimoje žemėje gyvendami, pilnai suprantame kovos dėl mūsų tautos išlikimo, dėl jos laisvės, prasmę ir būtenybę.
Tad, šauliai, kurie dar kiek pavaldome plunksną, rašykime laisvos Lietuvos gyvenimo
Klaipėdos šaulių jūros klubo, jūros skautų ir Jacht klubo jaunimas dalyvauja regatoje Kuršių marėse nepriklausomybės laikais.
atsiminimus. Šiandien jie jums atrodo nevertingi, nesvarbūs, smulkučiai, bet ateinančios, laisvosios Lietuvos nemačiusios kartos, juos brangins ir vertins. O juk giliai tikime ir viliamės, kad Lietuva vėl bus laisva. Tik turime išlaikyti gyvus lietuvybės pumpurus, kad laikui atėjus, jie pražystų laisvos Lietuvos žiedais.
Baigdamas noriu priminti DLK Algirdo tartus pranašingus žodžius: “Jeigu dukart drebėjo Maskvos sienos nuo mano kalavijo, tai ne dėl to, kad jis nukaltas iš kieto plieno. Svarbiausia, kad mano kalavijas paremtas tūkstančiais už plieną kietesnių ir tvirtesnių krūtinių, ištikimai atsidavusių savo vadui.”
Savo būrio priekyje žygiuoja Židikų šaulių vadas Arlauskas.
