Kronika
Lietuvių Televizijos dalyviai, iš k.: Dalia Eidukaitytė, E. Vengianskas, Kaz. Brazdžionytė; stovi — V. Mašiotas, Aleksiūnaitė, TV vadovas — T. Šlutas ir B. Brazdžionis.
Nuotr. M. Nagio
K. Brazdžionytė išpildo piano solo Lietuvių Televizijos programoje, Čikagoje, 26 kanale.
Nuotr. M. Nagio
RAMOVĖNŲ VEIKLA
LIETUVIŲ TELEVIZIJOJE
Jau ketvirtus metus Čikagoje veikia Lietuvių Televizijos programa, iš kanalo 26. Jos sumanytojas ir įsteigėjas yra T. Šlitas, kuris veik visą darbą ir veža. Veža sunkiai, tik galus su galais sudurdamas, nes televizijos išlaidos yra labai didelės. Metinė apyskaita, tik už pusės valandos laiką yra virš 24 tūkstančiai. Todėl tik mažoką algelę vedėjui išmokant, visi kiti yra talkininkai. Daugumą pajamų sudarė aukos ir skelbimai.
Kadangi nebuvome išmokyti, kaip televizijos programas sudaryti ir jas pravesti, todėl reikėjo tapti savamoksliais ir viską stebėti, ką kiti daro. Čikagos ramovėnai, Oželis, Ed. Vengianskas ir šių eilučių rašėjas, prisidėjome per tuos tris metus nemažai. Akt. Oželis ir Vengianskas padėjo sudaryti Čikagos ramovėnų filmą, kurio ilgis yra apie 1200 pėdų. Filme bus pavaizduotas ramovėnų gyvenimas ir 50 m. sukaktis, Ed. Vengianskas paskutiniu metu padeda vesti ir sudaryti programas, Oželis padeda ir prie kitų įvairių minėjimų filmų sudarymo. Man teko jau sudaryti ir pravesti net 8 programas, kurios pareikalavo daug pastangų ir lėšų.
Per tuos 3 metus buvo paminėtos ir Lietuvos Kariuomenės minėjimų šventės, kurią vieną surengiau aš, o dvi Oželis. Yra kalbėję į visuomenę televizijoje ramovėnai: A. Rėklaitis, R. Skipitis, prof. Dirmantas ir kt. Kariuomenės šventėse dalyvavo šauliai ir skautai.
Šių metų birželio mėn. 1 d. buvo surengta vien jaunimo programa. Dalytė Eidukaitė dainavo solo, Myk. Mašiotas pagrojo akord., o Kazytė Brazdžionytė išpildė du kūrinius pianu. Jaunimas pageidauja televizijoje parodyti savo meną ir išsimokslinimą, ir jis labai dėkingas LTV rėmėjams bei vedėjui, kad duoda progos pasirodyti. Jaunimas kviečiamas ateiti ir daugiau talkininkauti programoms. Tuo jis duos daugiau jėgų išlaikyti lietuvybę ir mūsų kultūrą.
Bal Brazdžionis
PASITRAUKĘS BIČIULIS A.A. DR. VIKTORAS JASAITIS
Prieš kelis mėnesius, atlikęs savo žemiškąją kelionę, pasitraukė iš mūsų tarpo geras bičiulis, mylimas šeimos tėvas ir brolis, didelis lietuvis patriotas ir mokslininkas chemikas, ateitininkų veikėjas ir nuoširdus katalikas, meilės kupinas artimui ir geros krištolinės širdies žmogus. Tai dr. Viktoras Jasaitis. Jis paliko didžiam nuliūdime žmoną Eleną Jakučionytę, sūnų majorą Edvardą, dukterį Jurgitą Kovienę, seserį Danienę ir brolį dr. Domą Jasaitį.
Viktoras gimė 1901 m. Stanaičių km., Garliavos vls., Kauno apskrity. Matyt, pažangus žmogus buvo jo tėvas — ūkininkas Jasaitis. Visus savo vaikus išleido į mokslus: notaras Jasaitis, dr. Domas Jasaitis (gydytojas), dr. Viktoras Jasaitis (chemikas) ir mokytoja Danienė.
Viktoras dalyvavo Lietuvos laisvės kovose, kaip savanoris - partizanas, su lenkais ir buvo patekęs į jų nelaisvę. 1922 m. jis baigė Kauno I-ją gimnaziją, vėliau pavadintą “Aušros” gimnazija. 1923 m. pradėjęs chemijos studijas Muensterio u-te. persikėlė į Vienos u-tą, kurį baigė 1929 m. chemijos daktaro laipsniu.
Tuojau įsitraukė į valstybinį darbą. 1930 - 40 metais dirbo Ginklavimo Valdyboje ir buvo sprogstamųjų medžiagų skvriaus viršininkas. Stipriai pasižymėjo savo profesijoje. Jis išrado sprogstamojo gyvsidabrio ir kapsulių sprogstamų medžiagų mišinių gamybos metodus, kurie buvo vartojami Linkaičių ginklavimo dirbtuvėse. Karo metu, 1940 - 44 metais buvo Kauno u-to docentas ir neorganinės bei analitinės chemijos katedros vedėjas. Tremtyje 1946-48 metais mokytojavo Hanau lietuvių gimnazijoje. 1948 m. atvyko į JAV.
Nuo 1951 m. ligi mirties, t. y. per ištisus 17 metų, jis dirbo kaip vyr. chemikas sprogstamųjų medžiagų dirbtuvėse, Cascade Cartridge, Inc Lewiston, Idaho. Čion atvykęs, jis rado mažą skurstančią įmonėlę, kuri tilpo nuomuojamaje garaže. Viktoro dėka įmonė išaugo ir išsiplėtė į milijoninę gamybą. Įvertindama jo nuopelnus, kompanija pavadino jo vardu didžiulį pastatą, “Jasaitis Laboratory” ir įmūrino specialią lentą su užrašu.
Gyvendamas Lietuvoje, Jasaitisdaug rašinėjo, profesiniais klausimais įvairiuose mokslo žurnaluose. Jis anksti įsijungė į ateitininkų judėjimą ir buvo ateitininkų moksleivių centro valdybos narys. Aktyviai darbavosi ir su Lietuvos šauliais.
Studijuodamas Vienoje, Jasaitis įsteigė Liet. Studentų D-ją ir 1926-28 m. buvo jos pirmininku. 1946-48 m. gyvendamas tremtyje, buvo Liet. Tremt. Bendruomenės valdybos narys ir Tremtinių švietimo Tarybos narys. Atvykęs į Ameriką, tuojau įsijungė į visuomeninį gyvenimą ir 194 1950 m. buvo Liet. Tremtinių Draugijos, Waterbury, Conn., pirmininkas. Jis buvo vienas iš iniciatorių isteigiant Lituanistikos kursus. Bendradarbiavo Liet. Enciklopedijoje. Buvo Liet. Kat. Mokslo Akademijos narys.
Atvykęs į Idaho, tuojau užmezgė artimus ryšius su Portlando, Oregono lietuviais. Nežiūrint 300 mylių atstumo, jis dažnai lankėsi Portlande ir nerpaleido, bemaž, nei vieno Vasario 16 minėjimo. Tuose minėjimuose jis dažniausiai būdavo pagrindiniu kalbėtoju. Jo kalbos pasižymėjo turiningumu ir gilia patriotiška dvasia. Šių metų Vasario 16 d. jau jis nebegalėjo dalyvauti dėl ligos. Jis buvo duosnus aukotojas Lietuvos laisvės reikalams. Su jo finansine parama L. B. Portlando apylinkė galėjo įstoti į Lietuvių Fondą.
Jasaitis buvo užplanavęs padaryti originalių tyrimų profesinėje srityje, o tam reikėjo dar poros metų. Deja, jau nebespėjo.
Sausio mėn. jam buvo išpjauta vėžio apimta plaučių dalis. Po to, jis jautėsi pusėtinai gerai, bet matyti, jau turėjo kaž kokį nujautimą dėl prisiartinančio pavojaus. Liepos mėn., paėmęs 2 savaičių atostogas, aplankė rytuose dukterį ir brolį Domą. Bet tai buvo paskutinis kartas. Sugrįžęs, už savaitės atsigulė į ligoninę ir po dviejų savaičių mirė.
Suprantama, kad žmogui yra natūralu mirti, kaip ir gimti. Jis nebijojo mirties, nes turėjo gryną sąžinę. Jis priėmė mirtį, kaip neišvengiamą dalyką.
Blogam žmogui mirtis yra baisenybė. Bet teisingam žmogui mirtis yra tik kilimas iš žemės dulkių į dangaus garbę.
Teisingas žmogus paklaustas ligos metu, ar jis galvojąs esąs mirties prieangoje, atsakė: “Tikrumoje, mano drauge, man nerūpi ar aš mirsiu, as ne. Jei aš mirsiu, būsiu su Dievu, jei aš gyvensiu, Dievas bus su manimi”.
Tad, ne ašaromis, verksmais ir graudingom giesmėmis turėtume pagerbti teisingojo žmogaus mirtį, bet džiaugsmingais himnais, nes jis nustoja buvęs tarp mirsimu, įžengęs į dievišką gyvenimą.
V. Juodeika
MIRĖ KŪRĖJAS-SAVANORIS ATS. LTN. V. TIKNYS
Š. m. birželio 25 d. po ilgesnes ir skausmingos ligos ir prieš keletą metų išgyventos sunkios operacijos, General Hospital ligoninėje, Elizabeth, su šiuo pasauliu atsiskyrė Lietuvos kariuomenės savanoris - kūrėjas ats. leitenantas Vincas Tiknys. Velionis buvo gimęs 1895 m. lapkričio 4 d., Šiaulių aps., Gruzdžių v., Strazdų k. Lietuvos kariuomenėje tarnavo nuo 1919 m. liepos 1 d. iki 1928 kovo 27 d. Nepriklausomybės kovų metu dalyvavo mūšiuose su lenkais nuo vasario 6 d. iki rugpjūčio 30 d. ir nuo rugsėjo 12 d. iki gruodžio 1 d. Išėjęs į atsargą, velionis visą nepriklausomybės metą yra praleidęs Lietuvos pasienių apsaugos tarnyboje, eidamas rajono viršininko pareigas, iš pradžių, Klaipėdos krašte, vėliau Kybartuose ir dar vėliau Švenčionėliuose.
Likimo buvo lemta velioniui būti aktyviu veikėju viename iš tragiškųjų Lietuvos politinio gyvenimo įvykių. Sovietų Sąjungos kariuomenei okupuojant Lietuvą, jam teko vadovauti pasienio policijos daliniui Kybartuose, kur, aną nelemtą dieną, buvo atsidūrusi visa eilė įtakingų Lietuvos politinio gyvenimo vadovų, kartu su paskutiniuoju Respublikos prezidentu A. Smetona, bejieškančių politinio prieglobsčio Vokietijoje. Siena iš Lietuvos pusės, pagal iš augščiau duotus įsakymus, buvo uždaryta ir saugoma ne tik pasienio policijos pareigūnų, bet ir komunistų partijos atsiųstų ir Lietuvos šaulių uniformomis aprengtų, ginkluotų patikėtinių. Generolo Karvelio ir kitų augštų pareigūnų grasinamas Pozdniakovu už perleidimą per sieną Lietuvos prezidento ir norėdamas išvengti ginkluoto susirėmimo su perėjimą saugojančiais komunistų partijos patikėtiniais, velionis suranda būdų nurodyti Prezidentui ir jo grupei slaptą sienos perėjimo vietą ir pats juos kurį laiką palydi.
Kol sveikata leido, velionis aktyviai reiškėsi Lietuvių Bendruomenėje, BALFe, atsargos karių Ramovėje ir SLA. šiose organizacijose velionis nesikratė bet kokio darbo ir dažnai būdavo išrenkamas į jų valdybas. Velionio širdis, iki paskutinės akimirkos, degė karšta tėvynės meile ir rūpesčiais dėl Lietuvos likimo, todėl buvo nenuostabu, kad su šiuo kukliu žmogumi atsisveikinti susirinko gausus jo buvusių bendradarbių ir pažįstamųjų būrys. Iškeldami velionio gerąsias būdo savybes ir jo atsidėjimą įvairiems lietuviškiems reikalams, atsisveikinimo kalbas koplyčioj pasakė: Ramovės N.J. skyriaus pirm. Petras Lanys, LB NJ apyg. pirm. Kazys Jankūnas, Kūrėjų - savanorių NY skyriaus vardu — Antanas Rugys ir — Lietuvos Atsiminimų radijo valandos direktorius dr. Jokūbas Stukas. Atsisveikinimo metu jo karstas buvo pridengtas Lietuvos tautine vėliava ir prie karsto garbės sargyboje stovėjo jo bičiuliai ramovėnai.
Religines laidojimo apeigas atliko ir šv. Mišias už velionį aukojo šv. Trejybės parapijos klebonas kun. J. Scharnus ir šv. Petro ir Povilo parapijos kunigai J. Pragulbickas ir A. Matutis.
Velionis buvo palaidotas šv. Kryžiaus kapinėse, Arlington, N. J.
Skausmo prislėgti liko velionio našlė Lukšytė - Jokūbaitienė. Elizabeth, N. J., brolis Stanley — Kalifornijoje ir du posūniai Jokūbaičiai — Vytautas su šeima Cleveland, Ohio, ir Algirdas su šeima, Hillside, N. J.
Tauraus lietuvio atminimą pagerbdami, velionio draugai įrašė jį į Lietuvių Fondo narius su 175 dol. įnašu. Šiam reikalui aukojo: 20 dol. — Ramovės N. J. skyrius, po 10 dol. — Antanas Gelažius, Jonas Grigaliūnas,
J. ir P. Ivaškos, Simonas Kontrimas, Petras Lanys, Petras Mačiulaitis, Vin cas Misiūnas, Antanas Rugys, Kazys šipaila, Jonas Švedas ir Kazys Trečiokas ir po 5 dol. — Vincas Ambraziejus, Kazys Bartys, Juozas Jackūnas, Kazys Jankūnas, Tadas Jegėla, Vladas Kiaunė, Edvardas Mažionis, p. Palavinskienė ir Ieva ir Albinas Trečiokai. K. J.
LIETUVOS KARIUOMENĖS SKYRIUS MUZĖJUJE
Žmogus yra trapus Dievo kūrinys. Nepaisant kaip kuris bebūtų stiprus, ar besijaučiąs sveikas, žiūrėk — jau jam ... varpai skamba ... Mes, lietuviai, savo tarpe turime didvyrių, išgyvenusių ne vieno karo įvairius įvykiu; frontuose kovojusių dėl Lietuvos nepriklausomybės, kūrusių Lietuvos valstybę. Turime karių — faktinai, žymių politikų: keitusių, tvarkiusių ir žymios įtakos turėjusių valstybės vidaus gyvenimui...
Koks didelis būtų tautai - istorijai -kultūrai nuostolis, jei tų didžių vyrų veiklos pėdsakų neliktų nužymėtų mūsų tautos kultūros istorijoje. Nieko nėra kilnesnio ir naudingesnio ateičiai — kultūros istorijai, kaip vertingi tautos vyrų — veikėjų iš savo gimtojo krašto, savosios valstybės kūrimo ir jos kūdikystės laikų raidos atsiminimai. Tuo besisielodama, Balzeko Lietuvių Kultūros Muzėjaus vadovybė numato šiame muzėjuje steigti specialiai nepriklausomos Lietuvos kariuomenės skyrių, kuriame tilptų ir buvusios nepriklausomos Lietuvos policijos, šaulių ir partizanų poskyriai.
Gerbiamieji buvę nepriklausomos Lietuvos kariuomenės, visų laipsnių ir ginklų rūšių, kariai (karininkai ir kareiviai), taipgi buvę visų rūšių ir laipsnių policijos tarnautojai, LŠS-gos pareigūnai, mielai esate kviečiami prie šio projekto vykdymo prisidėti. Koks būtų Liet. Kultūros muzėjaus karinis skyrius be atitinkamų karinių eksponentų? Čia turi būti sutelkta visi dar užsilikusieji lengvųjų ginklų egzemplioriai, uniformos atributai, įvairaus karinio turinio (batalistiniai ir pnš.) paveikslai, didžiųjų vadų (kariuomenės vadų, divizijų, pulkų vadų) ir visų augštųjų karininkų (generolų, pulkininkų) portretai, įvairūs plakatai, knygos, žurnalai, skelbimai ir visa kita, kas tik dar yra galima kur nors užsilikusio užtikti. Taipgi laisvame pasaulyje dabar leidžiamos karinės spaudos leidiniai: Karys, Ramovėnas, Savanorių Bendrija ir kt. Mielai laukiama įvairių kariuomenės dalinių — karinių organizacijų (kūrėjų - savanorių, ramovėnų, šaulių) ir kt. gyvenimo įvykių (sukaktuvinių, minėjimų, iškylų ir pn.) aprašymų su foto nuotraukomis ir t.t.
Gerbiamieji visų laipsnių buvę kariai ir nuoširdūs visuomenės veikėjai, kariavę dėl Lietuvos nepriklausomybės ir tebeveikiantieji dėl greitesnio jos iš žiaurios vergijos išlaisvinimo: mūsų eilės įvairių įvykių negailestingai išretintos, ir vis negailestingai laiko dantų teberetinamos. Neužmirškite, kad Jūsų didvyriško gyvenimo pėdsakų labai pasiges Jūsų palikuonys, mūsų šaunusis jaunimas, priaugančioji karta. Neatidėliodami rašykite savuosius atsiminimus, mirusiųjų draugų nekrologus, laidojimo aprašymus ir t. t. ir t. t., ir siųskite juos šiam muzėjui, kur visa šitoji medžiaga bus tinkamai sutvarkyta ir apsaugota. Gyvųjų autorių pageidavimai dėl atsiminimų paskelbimo laiko (jei tokių būtų), visada bus tiksliai vykdomi.
Nė vienas nežinome gyvenimo sąskaitoje įrašytos atsiskyrimo datos: neseniai palaidojome kūr. - sav. plk. K. Babicką, kūr. - sav. mjr. Grigaliūną, kūr. - sav. kpt. J. Ignatavičių, gen. štabo plk. A. Špokevičių, kaip va, vėl tik ką palydėjome amžinybėn prof. dr. kūr.-sav. kpt. J. Motiejūną ir taip .. . gyvenimas ir mirtis eina savu keliu. Tad, neatidėliokime rytdienai, ką dar šiandieną galime atlikti! Rytoj jau gali būti per vėlu ...
Muzėjus taipgi mielai priims ir globos istorinės vertės turinčius karinių organizacijų (tinkamai sutvarkytas) archyvines bylas.
“Istorijos žinojimas ir vaikus rimtyje sendina, o jos nepažinimas -— ir senuolius vaikais vaizduoja!”.
BLKM
Gen. St. Dirmantas, J. Rimkevičius ir K. Petrauskas, lankydami Balzeko Lietuvių Kultūros muzėjų, tariasi Karinio skyriaus steigimo reikalu.
Schvvetzingen — 8591 LS kuopos dvidešimtmetis. Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininko inž. Jono K. Valiūno vadovaujamoji LS inžinerijos kuopa prie JAV-bių armijos gegužės 1 minėjo savo gyvavimo dvidešimtmetį. Suformuota buvo ji Darmstadte 1949 gegužės 1, o nuo 1951 vasaros yra Schwetzinge-no kareivinėse. Per pirmuosius 6 m. septynis k.. keitėsi vadai: Henrikas Morkūnas, Vytautas Miliūnas, Juozas Venckus, Povilas Skučas, Algirdas Ješmantas, Marijonas Neima-, nas ir Viktoras Sutkus. To nepastovumo buvo įvairių priežasčių — iš dalies emigracija, iš dalies kiti dalykai. Nuo 1955 birželio 1 kuopai vadovauja inž. J. K. Valiūnas. Per 20 metų kuopoje yra tarnavę 1,100 vyrų. Dar ir šiandien yra 3, tarnaują toje kuopoje nuo pat jos įsteigimo: Kazys Bendoraitis, Kazys Karpavičius ir Kramorenko. šiuo metu kuopoje yra 124 vyrai, jų 70 proc. lietuviai. Šalia vado yra dar 4 karininkai: Kazys Bendoraitis, Vladas Lukošiūnas, Juozas Račkauskas ir Jonas Stuknys. Kuopos rėmuose veikia lietuvių bendruomenės apylinkė, turinti 40 su viršum narių. Apylinkės valdybai pirmininkauja Mikas Miniauskas. Kai kurie vyrai priklauso kitoms apylinkėms, ten kur gyvena patys ar jų šeimos. Pvz., Wein-heimo apylinkės valdybos pirmininkas Antanas Žolynas yra 8591 kuopos narys.
Lietuviškajame Vokietijos gyveni-
Dariaus ir Girėno postas, Čikagoje, žygiuoja į Lietuvių Tautines kapines pagerbti savuosius mirusius narius.
M. Nagio nuotr.
me 8591 LS kuopa vaidino ir tebevaidina reikšmingą vaidmenį, ypač remdama Vasario 16 gimnaziją ir ki tokią veiklą. Tarp 1952-1968 metų Vasario 16 gimnazijai įteikė DM 14.267,26 grynai, o šalia to atliko daug darbų, ar tai tvarkant parką, ar statant naujuosius gimnazijos rūmus, ar talkinant kituose ūkiškuose darbuose. Tautos fondui surinkta per tą patį laiką DM 2.753,64, buvusiųjų narių šalpai 10.780,74. Kai savo laiku visos lietuvių LS kuopos rengdavo bendrus Vasario 16 minėjimus, tai 8591 LS kuopa jiems išleido DM 3.651,90.
Kuopa turi savo knygyną, kuriame yra tokie kapitaliniai veikalai, kaip Lietuvių Enciklopedija ir Mūsų Lietuva. Skaityklai prenumeruojami Aidai, Darbininkas, Dirva, Europos Lietuvis. Kuopos salėje yra stilingas pačios kuopos dirbtuvėje pa darytas altorius ir taip ten kas antrą sekmadienį įrengiama koplyčia katalikų pamaldoms. Darmstadte bebūnant, buvo sava koplyčia ir savas kapelionas, kuopos narys tėv. Alfonsas Bernatonis. Vėliau į Sehwetzingeną eilę metų laikyti pamaldų atvažinėdavo kunigai iš Sielovados c. Dieburge, o dabar tai atlieka kun. Bronius Liubinas iš Kaiserslautemo. Yra sudarytas parapijos komitetas, į kurį įeina Bronius Skaparas, William Valaitis ir Antanas Žolynas.
Neužmirštami ir mirusieji. Schwetzingene palaidotųjų kapus kuopa rūpestingai globoja, ant jų pastatyti paminklai, Vėlinių proga susirenkama pasimelsti.
Kuopoj veikia gana stipri futbolo komanda, yra šachmatininkų, o vadas Valiūnas yra pagarsėjęs pistoleto šaulys, laimėjęs eilę kartų pirmas vietas net visame Baden-Wuertembergo krašte.
Dvidešimtmetis buvo iškilmingai atšvęstas gegužės 2. Į gražią “Fran-keneck” svetainę susirinko dauguma kuopos narių su šeimomis ir nemažas būrys svečių. Jų tarpe buvo du amerikiečių armijos pulkininkai, eilė kitų laipsnių kariškių. LS štabo karininkai latvių, lenkų ir vokiečių tautybių, o taip pat eilė kitų kuopai kokiu nors būdu artimų asmenų. Vadas Valiūnas pasakė trumpą kalbą, atžymėjo ilgamečius kuopos tarnautojus ir pareiškė viltį, kad kuopa dar ilgai gyvuos ir atliks daug naudingų darbų. Tą viltį tenka paversti linkėjimu, nes daliai vyresnio amžiaus viengungių kuopa yra tapusi sunkiai bepakeičiamais nariais.
Iš: “PLB Vokietijos Krašto V-bos
Informacijos”, Nr. 5, gegužės 31 d.
NIDA prie Baltijos
Jūros šaulių “švyturio” kuopos pirmininkas, Mykolas Vitkus, suruošęs šaulių Sąjungos ir Vlado Pūtvio, šaulių S-gos kūrėjo, 40 metų mirties sukakčių paminėjimą Detroite 1969 m. gegužės 11 d. Iškilmės praėjo didelio pasisekimo ženkle.
15 METŲ PIRMAJAM
TREMTIES ŠAULIŲ DALINIUI
Š. P. G.
Pirmasis šaulių vienetas, atkurtas išeivijoje, yra Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopa, Kanadoje. 1954 m. liepos mėn. 20 d. įvyko iniciatorių sušauktas steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo laikinos LŠ ST CV narys Vaidievutis A. Mantautas. Susirinkime nutarta įsteigti šaulių klubą, kuris vėliau pagal LŠ ST CV patvarkymą, pavadintas Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopa. Remiantis “Nepriklausomai Lietuvai” šaulių leidinio žiniomis, kuopos įsteigėja laikoma šaulė Eugenija Klupšienė. Būdama didelė šaulių veikėja dar iš Lietuvos, sesė Klupšienė kurį laiką gyveno Toronte ir tikrai galėjo paruošti dirvą kuopos steigimui, nors sąlygoms susidėjus, negalėjo dalyvauti steigiamajame susirinkime.
Šiais metais kuopa švenčia 15 metų savo gyvenimo sukaktį. Atgal pažvelgus, džiugu, kad per tuos 15 metų, kuopos steigėjų puoselėtos viltys, pasiteisino. Kuopa, vykdydama Tėvynės ir Sąjungos jai patikėtas pareigas tremtyje, yra įnešusi į Toronto lietuvių bendruomenės gyvenimą nemažą įnašą, visuomet organizuotai dalyvaudama su kuopos vėliava tautinėse šventėse, tuo praturtindama švenčių iškilmingumą, o kai kada minėjimus ir pati viena suruošdama. Savo kukliomis lėšomis remia lietuvišką spaudą, radio valandėlę “Tėvynės prisiminimai”, ir lietuviškąjį sportuojantį jaunimą. Yra įstojusi į Kanados Lietuvių Fondą ir taip pat savo auka prisidėjusi prie Laisvės paminklo statymo lietuvių šv. Jono kapinėse. Visada neatsilieka ir savo aukomis prisideda, kur tik lietuviški reikalai yra to reikalingi.
Kuopa yra įsijungusi į “Baltic Veteran Corps” organizaciją ir kartu su estais ir latviais efektingai pasirodo kanadiečių tarpe, dalyvaudama demonstracijose, iškeldama mūsų tautos kančias ir, progai pasitaikius, reikalaudama laisvės Baltijos kraštams.
1968 m. birželio mėn. 22 - 23 dienomis kuopa suorganizavo pirmąjį Kanados šaulių kuopų suvažiavimą - šventę, kurios metu įsteigta Kanados šaulių rinktinė, ši šventė liko tradicinė, nes bus rengiama. kasmet vis kitos kuopos.
Kuopa turi veiklią šaudymo sekciją, kurios šaudytojai, besirungdami su lietuvių ir kanadiečių komandomis, yra pasiekę augštų rezultatų. Dabartinis šaudymo vadovas, jaunas ir energingas šaulys V. Keturakis paruošė jaunių komandą, kuri gerai pasirodė varžybose.
Kuopų garbės šaulių sąraše randame: šv. Jono parapijos kleboną kun. Ažubalį, LŠST CV įgaliotinį Kanadai, Vyčio kryžiaus ir šaulių žvaigždės kavalierių, inž. J. Preikšaitį, dabartinį kuopos pirmininką St. Jokūbaitį, Mažosios Lietuvos Patriarcho dukterį š. Elzę Jankutę, š. M. Valiulienę ir š. E. Dambrauskienę. Kuopai taip pat priklauso Nepriklausomybės kovų dalyviai savanoriai - kūrėjai: V. Štreitas, S. Banelis, K. Kregždė ir Kazlauskas.
Kuopos vėliava pašventinta 1959 m. kovo mėn. 1 d., minint veiklos penkmetį. Vėliavnešiu ir saugotoju buvo š. Naujokas. Jam išsikėlus kitur gyventi, tas pareigas eina š. P. Jonikis.
Kiek rašančiam teko sužinoti, kuopai pirmininkavę yra sekantieji šauliai: ltn. Krikščiūnas, inž. J. Preikšaitis, J. Jasiūnas, V. Bačėnas, Vl. Jokūbaitis ir dabar St. Jokūbaitis, kuris kartu yra ir Kanados šaulių rinktinės pirmininkas.
Kuopa į ateitį žiūri su viltimi ir tikisi, kad dalis jaunuolių, kurie priklauso lietuviškoms organizacijoms ir lanko šaulių remiamą šeštadieninę mokyklą, papildys šauliškąsias gretas ir dirbs Tėvynės išvadavimui ir jos gerovei.
ŠAULIŲ SUKAKTYS
Birželio mėn. 15 • ir 22 dienomis į Dainavos stovyklą suvažiavę šauliai dalyvavo kultūrinėje savaitėje. Apart paskaitų, buvo prisimintos įvairios mums lietuviams brangios sukaktys, o ypač šauliams. Šiais metais sueina 50 metų nuo Šaulių sąjungos įsisteigimo ir 15 metų nuo jos atkūrimo J. A. V. ir Kanadoje. Buvo prisimintas ir pagerbtas šaulių s-gos įkūrėjas Vladas Pūtvis, nuo kurio mirties jau praėjo 40 metų.
Tai sukaktys, kurios yra brangios šauliams. Tokių sukakčių minėjimas ir jų prisiminimas ne tik kiekvieną šaulį, bet ir kiekvieną lietuvį priverčia labiau ir giliau pagalvoti. Todėl semkimės stiprybės iš mūsų garbingų pirmtakūnų atliktų darbų mūsų tautai ir tėvynei. Jų tėvynės meilė, pasiaukojimas ir ryžtas tebūna ne tik šauliams, bet ir visai lietuviškai išeivijai kelrodžiu, kaip reikia tėvynę mylėti, dirbti, kovoti ir dėl jos aukotis.
Tų didžiųjų sukakčių proga buvo prisiminti ir gyvi šauliai, kuriems už jų atliktus darbus bei nuopelnus Šaulių s-gos 50 metų jubilėjaus proga buvo iškilmingame posėdyje įteikti žymeniai. Šaulių žvaigždės Ordinu apdovanoti Vytauto Didžiojo kuopos šauliai: Stasė Cecevičienė, Emilija Petrauskaitė, Algirdas Budreckas ir Povilas Balsevičius; S. Butkaus kuopos šauliai: Stasė Pranėnienė, Marijah Sims, Vladas Mingėla ir Petras Bliudžius. Šaulių žvaigždės Medaliu — DLK Gedimino kuopos šaulys Bronius Dirsė, žymenius įteikė šaulių s-gos CV pirm. V. Išganaitis.
Šauliai prisilaikydami savo senų tradicijų, neužmiršta taip pat ir šaudyti. Be įvairių kultūrinių pasireiškimų treniruojasi ir šaudyme.
Suvažiavimuose, stovyklose yra rengiamos šaudymo rungtynės ir už taikliausią šaudymą yra skiriami atžymėjimai: aukso, sidabro ir bronzos medaliai. Duodami pažymėjimai: “geram šauliui”, pagyrimo lapai ir pan.
Kultūrinėje savaitėje Dainavos stovykloje šaudymo sporte rungtyniavo 39 asmenys. Rungtyniautojai buvo suskirstyti į tris grupes: vyresnieji, jauniai ir moterys. Iš kiekvienos grupės išskirtini 5 geriausiai sušaudę.
Vyresniųjų grupė: I vieta J. Rimkūnas - Detroitas, II v. J. Navickas - Torontas, III v. Z. Jakinčius - Detroitas, IV v. S. Jakubaitis -Torontas ir V v. J. Astrauskas -Torontas. Jaunesniųjų grupė: I v. J. šostakas jr. - Detroitas, II v. V. Šeputa - Detroitas, III v. G. Juška -Detroitas, IV v. - A. Šiurkus ir V. v. D. Lišauskas - Detroitas.
Moterų grupė: I v. I. Navickienė - Torontas, II v. E. Žalkauskienė - Detroitas, III v. - M. Rimkūnienė - Detroitas, IV v. G. Valiukėnienė - Detroitas ir V v. I. Lisauskienė - Detroitas.
Šaudymams vadovavo Antanas Šiurkus ir Jonas Šostakas jr. Trofėjai suaukoti detroitiečių, BŠST Centro Valdybos, ir autoriaus padovanotos knygos — Nepriklausomai Lietuvai.
Tenka pasidžiaugti ir pareikšti padėką už surengtą Dainavos stovykloje šaulių kultūrinę savaitę. Stovyklos vadovui pirm. V. Tamošiūnui ir S. Butkaus kuopos šauliams už stovyklos rūpestingą globą, švyturio kuopos pirm. M. Vitkui ir šauliams už vėliavų tarnybą ir laužo paruošimą ir visiems padėjusiems ir prisidėjusisme prie šios kultūrinės savaitės įgyvendinimo ir pasisekimo reiškiame padėką.
Šauliškas ačiū visiems!
Algirdas Budreckas
LŠST, įvykusiame VII Amerikos Lietuvių Kongrese, Detroite, š. m. rugpjūčio mėn. 30 - 31 dienomis atstovavo šauliai: P. Petrušaitis, Mar. Šnapštys, Vl. Mingėla ir J. Švoba. Kongresą ruošė Amerikos Lietuvių Taryba.
Toronto Pūtvio sportinio šaudymo kuopos komanda dalyvavo Kanados Lietuvių Dienos, Hamiltone, suruoštose sportinio šaudymo varžybose ir antrą kartą laimėjo dr. M. Yčo pereinamąją taurę. Komandą sudarė šauliai:. J. Budrevičius - I v., Eug. Sičiūnas - II v., G. Daugėla - III v. ir V. Keturakis - IV. Pirmieji trys taip pat laimėji vienkartines KLD rengimo komiteto taures.
Buvęs Lietuvos Šaulių S-gos vadas plk. M. Kalmantas sirguliuoja ir yra patalpintas į ligoninę.
PŪTVIEČIŲ IŠVYKA Š. m. rugpjūčio mėn. 17 d., sekmadienį, Vl. Pūtvio kuopos šauliai susirinko į gegužinę, Sunshine parke, Stankų ūkyje, netoli Hamiltono. Sugūžėjo nemažai šaulių, medžiotojų ir svečių iš Toronto ir Hamiltono. Buvo linksmai praleistas laikas prie lietuviškos šokių ir dainų muzikos, kurią tvarkė š. A. Lajukas. Vaikučiai turėjo progos pajoti ant mažų arkliukų, pasisupti sūpynėse, pasimaudyti vandens baseine. Buvo pravestos sportinio šaudymo varžybos, kurias tvarkė šaudymo vadovas š. V. Keturakis, šaudyme vyravo ir prizus laimėjo daugiausia jaunimas tiek vyrų, tiek moterų rungtynėse.
Šaudyme iš laisvos padėties I vietą ir kuopos dovaną laimėjo Pr. Girdvainis, sjr. Iš trijų padėčių I v. — Aug. Sičiūiias, II v. — Al. Girdvainis, jr. ir III v. — G. Daugėla. Moterų šaudyme I v. laimėjo Jūratė Baranauskaitė, II v. — Juškevičienė ir III v. — J. Navickienė.
Kuopos pirm. š. St. Jokūbaitis pristatė dalyvaujančius svečius: estų karo veteranų atstovą Trallią, LŠST CV įgaliotinį Kanadai š. inž. J. Preikšaitį, radio valandėlės vedėją R. J. Simanavičių, DLK Algirdo š. kp. pirm. š. P. Kanopą, kurie dalyvavo su šeimomis.
Hamiltono šaulės Šukaitienė ir Petkevičienė iškepė tortą su šaulių ženklu, kuris buvo išleistas loterijoje.
Išvyka užsitęsė iki saulėlydžio, kada buvo nuleista vėliava ir dalyviai geroje nuotaikoje pradėjo skirstytis namo.
š. P. Gulbinskas
VYTAUTO DIDŽIOJO KUOPA ĮSIGIJO NAUJĄ VĖLIAVĄ
Vytauto Didžiojo kuopos šauliai š. m. rugsėjo mėn. 7 d. suruošė kuopos iškilmes — vėliavos pašventinimą. Jėzuitų koplyčioje šventinimo apeigas atliko kun. J. Borevičius. Po pamaldų Vyčių salėje buvo iškilmingas posėdis, į kurį prisirinko pilna salė žmonių. Daugiausia matėsi šauliai ir jų šeimos.
Iškilmingas posėdis buvo pradėtas Amerikos ir Lietuvos Himnais, kuriuos sugiedojo sol. Mažeikienė. Minėjimą, pravedė šaulių S-gos pirm. VI. Išganaitis. Jis prisiminė mirusius šaulius tylos minute, perėmė naujai pašventinta vėliavą iš kūmų ir fundatorių S. Cecevičienės ir P. Balsevičiaus, perleisdamas vėliavos tarnybai. Vytauto Didž. kuopos ir šaulių S-gos pirm. Išganaitis, kalbėdamas priminė šauliams, kad kiekvieno šaulio pareiga yra gerbti, budėti ir iškilmingai nešti vėliavą. Šaulių vėliavoje įrašyti žodžiai “Nepriklausomai Lietuvai” primena kiekvienam šauliui, kad jis išliktų mūsų tautos ir tėvynės aukuro sargas. Vėliava yra kuopos simbolis—šventenybė. Šaulys, kuris nesugeba gerbti vėliavos, nėra vertas jos, nei šaulio vardo, šaulių pareiga vra parodyti, kad jų vėliava yra gerbiama. Todėl privalome vėliavą brandinti, gerbti, saugoti ir po ja burtis. Tad dėkime pastangas, kad tokiais būtume.
Šaulių S-gos CV narys B. Pupalaigis perskaitė krikšto aktą. Buvo prisaikdinti naujai įstoję į Vytauto Didž. kuopą šauliai. Iš 25 naujai įstojusių, 13 yra studentai.
Gen. konsulas dr. P. Daužvardis širdingai sveikindamas šaulius ir šaules, linkėjo laimingai siekti savo idealų, kurie yra nusakyti priesaikoje, ir priminė, kad šiandien vėliavos yra naikinamos ir deginamos... O šauliai priešingai, įsigija, šventina ir gerbia jas . . . Lietuvoje vėliava yra paniekinta ir uždrausta, todėl šaulių toks žestas užsitarnauja pagarbos ir sveikinimų. Per vėliavą galime kalbėti į _ visą pasaulį, kad ji Lietuvoje yra paniekinta ir neleista jai plėvesuoti. Prisiminė, kad rytoj yra rugsėjo 8-ji, tai įstatyminė tautos šventė. Prašė, kad Vytauto Didžiojo šaulių kuopa pradėtų šią šventę švęsti.
R. Skipitis, šaulių garbės narys, sveikino Vytauto Didž. kuopą ir linkėjo, kad ši vėliava šaulių pastangomis kuo greičiausiai būtų grąžinta į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
Alf. Valatkaitis, buvęs šaulių CV pirm., nuoširdžiai sveikino šaulius ir linkėjo, kad šauliai dirbtų ir nepavargtų kovoje už Lietuvos laisvę. Jis priminė, kad šauliai Čikagoje dabar auga ne tik skaičiumi, bet ir savo darbais. Jo širdis trokšta, kad prie šios vėliavos prisegtas juodas gedulo kaspinas būtų kuo greičiausiai nuim-
^ Pirm. Vladas Išganaitis, vėliavos krikštatėviai ir mecenatai Stasė Cicevičienė, Pov. Balsevičius ir Alg. Budreckas.
Petras Petrušaitis, Algirdas Budreckas, kun. Jonas Borevičius, gen. kons. dr. Petras Daužvardis, Zuzana Juškevičienė ir gausūs šventės dalyviai. Petro Malėtos nuotr.
tas ir ji plėvesuotų laisvoje Lietuvoje!
Kun. J. Borevičius, CV narys, padeklamavo patriotinį eilėraštį. Jo pasakytam pamoksle koplyčioje buvo daug brangių šauliams minčių.
L. Balzaras kalbėjo savanorių-kūrėjų vardu. Jis savo patriotinėje kalboje prisiminė šaulius, kurie sunkiai kovojo už Lietuvos laisvę ir jos nepriklausomybę. Linkėjo, kad jie ir toliau tokiais išliktų.
A. Juškevičius sveikino LB Čikagos apyg. ir Čikagos sk. ramovėnų vardu ir linkėjo, kad ši vėliava jungtų visus šaulius ir būtų jiems švyturiu . . . Ig. Sakalas sveikindamas Vyčių vardu, prisiminė, kad dar esant Lietuvai nepriklausomai Vyčiai visad rėmė šaulius. Prašė įtraukti daugiau jaunimo į šaulių Sąjungą.
Z. Juškevičienė — Lietuvių Jūrų Skautijos vardu linkėjo Vytauto Didž. kuopai nepaskęsti tarptautiniuose vandenyse ir kaip galima greičiau iškelti Trispalvę Gedimino kalne.
P. Petrušaitis, Kęstučio kuopos, Racine pirm., nuoširdžiai sveikino Vytauto Didž. kuopą įsigijus vėliavą, primindamas, kad vėliava yra laisvės ir gyvybės simbolis.
Gen. Daukanto šaulių kuopos pirm. M. Maksvytis sveikino ir linkėjo, kad ši vėliava šaulius apjungtų ir dar labiau skatintų Lietuvos išlaisvinimo darbui. Jis linkėjo Vytauto Didž. kuopai daug sėkmės ir viso gero.
Klaipėdos jūrų šaulių kuopos pirm. S. Bernatavičius priminė, kad kuo daugiau kuopų įsisteigia, tuo daugiau ir vėliavų atsiranda. Jei mes, šauliai, negalėsime sulaukti tos dienos, kada galėtume šią vėliavą į Lietuvą parvežti, stenkimės, kad nors jaunimas galėtų tai atlikti.
Čikagos šaulių rinktinės pirm. P. Tomkus savoje kalboje priminė, kad audrai siaučiant reikalinga budėti, aukotis, dirbti ir kovoti. Ypač dabartinėms audroms siaučiant, šauliai privalo nepalūžti. Tebūna ši vėliava stiprybės simbolis. Pranešė, kad Vytauto Didž. koupos valdyba nutarė Vladą Išganaitį pakelti į garbės šaulį ir susirinkusiųjų paprašė pritarimo, šis jo pareiškimas visų priimtas didžiais aplodismentais.
Meninę dalį atliko sol. G. Mažeikienė, kuri padainavo Čerienės — Lietuvos laukai, Talat Kelpšos — Ne margi sakalėliai, Šimkaus — Kur bakūžė samanota ir Čerienės — O tėvyne manoji. Jos puikus balsas žavėjo klausytojus, kurie jai už tai nepagailėjo katučių.
Iškilmės praėjo pakilioje nuotaikoje. Vėliau buvo vaišės.
Iškilmes rekordavo ir filmavo Vincas Mardosas.
Pasakytos kalbos, sveikinimai ir linkėjimai šauliams bus paskatinimas dar labiau dirbti lietuvybei, Lietuvai, jos laisvei ir nepriklausomybei.
Algirdas Budreckas
Vytauto D. š. kp. šventės dalyviai: Daukanto j.š. kuopos pirm. Mykolas Maksvytis, garb. t. pirm. Algirdas Budreckas, buv. CV pirm. Alf. Valatkaitis, š.S-gos pirm. Vladas Išganaitis, Čikagos rink. pirm. P. Tomkevičius ir Klaipėdos J.š. kuopos pirm. S. Bernotavičius.
