Karinės misijos Lietuvoje 1919 -1920 m.
PLK. R. LIORMONAS
Dr. Albertas Gerutis, pasiuntinybės patarėjas Berne, Šveicarijoje, kreipėsi į mane laišku, kuriame rašo:
“Iš Lietuvių Enciklopedijos matau, kad Tamsta Želigovskiados metu buvai prikomandiruotas prie prancūzų Karinės misijos. Man seniai rūpi nušviesti karinių misijų vaidmenį, kurios nepriklausomybės pradžioje lankėsi Lietuvoje. Ar neparašytumėt apie savo paties patyrimą ir, be to, suminėtumėt visas karines misijas, kurios lankėsi Lietuvoje? Neturint archyvų, be abejojimo, neįmanoma tiksliai viską aprašyti. Bet Tamsta anais laikais buvai pačiame Krašto Apsaugos Ministerijos centre, tad, greičiausia, turėjai reikalų su tomis misijomis. Man toji tema įdomi speciališkai todėl, kad tos misijos pačioje pradžioje ėjo kaipo avangardas, kurį tik vėliau pasekė konsuliariniai ir diplomatiniai atstovai.”
Tokiu būdu aš pasidariau lyg gyvas archyvas anų, senų, gerų laikų ...
Atsižvelgiant į tai, kad dr. A. Gerutis renka medžiagą apie mūsų nepriklausomybės laikotarpį, pasistengsiu čia pat į jo iškeltą klausimą, kiek dar atmintis leidžia, atsakyti. (O tai buvo beveik prieš 50 metų, o aš jau įžengiau į 77-sius metus.)
Tais laikais turėjome Lietuvoje bent penkias karines misijas: amerikiečių, anglų, prancūzų, švedų ir vokiečių.
Ryšių karininkais ir vertėjais buvo šie karininkai: Kazys Tallat-Kelpša (vėliau kav. generolas), Leopoldas Dymša (vėliau diplomatas), Pranas Tamašauskas vėliau generolas), karo valdininkas Biliūnas, karin. Stasys Girdvainis, atstovas prie Šv. Sosto.
1. Amerikiečių karinės misijos rūpesčiu ir pastangomis mūsų jaunutė kariuomenė buvo aprūpinta mundiruote ir maistu iš likusių po I-jo Pasaulinio karo sandėlių Prancūzijoje. Kaip sykis mums tų dalykų labai trūko, nes savanoriai ir pašauktieji dėvėjo kaimo drabužiais, papildant vokiškais kariškais mundurais, arba vokiškomis karinėmis kelnėmis ir milinėmis. Taigi, amerikiečių karinės misijos rūpesčiu buvome aprengti vienodai ir tvarkingai. Buvome gana sočiai maitinami: gavome amerikoniškų lašinių, konservų, miltų ir kt. Tai buvo mūsų pagrindinis maistas, kadangi algos, dėl finansinių trūkumų, kelis mėnesius nebuvo išmokamos Misija gyveno Metropolio viešbutyje, Kaune. Amerikai nedraugingai nusiteikę vokiečių kariai triukšmaudami veržėsi viešbučio vidun. Prie durų stovėjęs sargybinis, sav. Pranas Eimutis sulaikė juos, bet vokiečio paleistais revolverio šūviais buvo nukautas.
2. Anglų karinės misijos tarpininkavimu, pradžioje gavome šautuvų, o vėliau ir artilerijos pabūklų, kai į Londoną buvo nuvykęs karininkas Gedgaudas. Gavome šiek tiek ir maisto produktų, tarp kurių, svarbesni dalykai buvo arbatžolės ir tabakas “Prince Albert”: galėjome ir dūmą užužtraukti ir stiprios arbatos atsigerti, pavalgius amerikoniškų lašinių.
Domėjosi jie ir fronto įvykiais, tarpininkaudami mūsų ginčuose su lenkais prie demarkacinės linijos.
3. Prancūzų karinės misijos viršininkas buvo plk. Reboul, nariais — mjr. Poduvani ir kpt. de Jonker. (Poduvani pramoko lietuviškai ir buvo mums palankus asmuo.)
Prancūzų karinės misijos, kaip Lenkijos sąjungininkės, svarbiausias uždavinys, atrodo, buvo sekti mūsų santykius su lenkais, stengtis mus su lenkais sutaikyti. Jie, mūsų karininkų lydimi, dažnai lankydavosi prie demarkacijos linijos. Kai 1920 m. spalio 7 d. lenkų generolas Želigovskis pradėjo žygį užimti Vilnių, mūsų valdžios įstaigos buvo priverstos išvykti į Kauną. Kad Vilnius neliktų pereinamajame laikotarpyje be valdžios, mūsų vyriausybė paliko Vilniuje vieną pėstininkų kuopą, o miesto šefu tapo prancūzų karinės misijos viršininkas, kurio žinion ir aš, Krašto Apsaugos ministerijos atstovas, buvau prikomandiruotas.
Čia turiu pažymėti misijos nario kpt. de Jonker ryžtą ir drąsą. Spalio 9 d., vidurdienį, lenkų partizanų būrys staiga puolė mūsų kuopos buveinę su šautuvais ir šauksmais “zabic litvinuv!” (užmušti lietuvius). Jau buvo paleisti net keli šūviai. Kilo nejauki ir pavojinga padėtis, bet ją išgelbėjo su mumis buvęs prancūzas kpt. de
Jonker. Jis su išskėstomis rankomis atsistojo tarpduryje, šaukdamas kad čia “France”, o ryšių karininkas Biliūnas laikė pro langą iškištą prancūzų vėliavą. Partizanai visgi vidun veržtis neišdrįso, buvo išvengtas nemažas konfliktas, nes buvome pasiryžę gintis ginklu. Prancūzų karinė misija atliko svarbų uždavinį.
4. Švedų karinė misija nebuvo tiesioginiai suinteresuota politiniais dalykais. Jie atvyko mūsų diplomatinio atstovo J. Aukštuolio kviečiami ir buvo grynai karinio apmokymo instruktoriais, vienas pėstininkams, antras — kavalerijai, trečias — aviacijai. Jie gana gerai ir sėkmingai darbavosi ir sekančiais metais išvyko, tuo tarpu kai kitos karinės misijos pasiliko ir vėliau perėjo tų valstybių diplomatinių atstovų žinion.
5. Vokiečių karinė misija nebuvo specialiai atsiųsta. Kaip žinoma, I Pasaulinio karo metu Lietuva buvo vokiečių kariuomenės užimta. Civiliniams reikalams tvarkyti buvo įsteigta civilinė vokiečių valdžia, kuriais vadovavo Zimmerle. Jo įstaigoje patarėju kariniams reikalams buvo vokiečių kariuomenės kapitonas Tschunke, generalinio štabo karininkas, su kuriuo ryšius palaikyti buvau paskirtas aš. Jis ir atlikinėjo karinės misijos funkcijas iki galutinio vokiečių okupacinės valdžios išvykimo 1919 m. Jo pastangomis mūsų kariuomenė pačioje organizavimosi pradžioje buvo dalinai aprūpinta mundiruote, šarvuote, įvairių rūšių ginklais, susisiekimo priemonėmis ir t.t. Jis buvo mūsų besiorganizuojančiai kariuomenei palankus ir dėko jo mums buvo suteikta didelė ir greita pagalba.
Baigiant turiu pareikšti, kad būsiu patenkintas, jei šios iš atminties surašytos žinios bus naudingos ne tik dr. Geručiui, bet ir mūsų karinei istorijai.
