Šaulė Tremtyje
BE MOTINOS
Nežinau kur eiti, kur tavęs jieškoti,
Ar žieduos gegužio, ar juodam sapne—
Taip šiandieną trokščiau tau rankas bučiuoti
Ir pasidalyti ta baisia kančia . . .
Pamenu, ne kartą susimąsčius tyliai,
Tu mane gyventi žemėj mokinai—
Tavo akys geros, tavo mintys gilios,
Motin, tavo vardas šventas amžinai...
Nežinau kur eiti, kur tave atrasti,
Jau pavargo siela ir maža širdis—
Kas, sakyki, motin, pas tave parvestų,
Kas atidarytų pas tave duris...
O žinau, jau niekad pas tave negrįšiu
Ir nebesiguosiu tau sava kančia—
Verks, kaip verkęs, beržas prie gimtosios grįčios,
O už lango juoksis vasara žalia. ..
Ada Karvelytė - Dubauskienė
LIETUVIŠKOS TRADICIJOS ŠEIMOJE
Šaulių Sąjungos įkūrėjas Vl. Pūtvis yra pasakęs: “Kokios jūs moterys būsite, tokia bus visa tauta”. O šauliai prie šių žodžių dar prideda: “Kol lietuvių tautoje gims tokios moterys, kaip Emilija Pūtvienė, tautos ateitis bus užtikrinta”.
Nuo moterų daug kas priklauso, nes jos gi augina ir auklėja jaunąją kartą. Bet svetimuose gyvenant labai pasikeičia gyvenimo aplinkuma ir labai dažnai ir prie geriausių norų, ne visa taip klostosi, kaip norima. Per daug stipri svetimoji įtaka eina per mokyklas ir taip pat, per draugus, veržiasi ir į namus. Lietuvių patarlė sako — su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi. Draugai, su kuriais augama ir mokomasi, negali nepalikti įtakos. Ir dabar, iš arčiau stebint mūsų jaunimą, matai tą įtaką ir ne vien iš gerosios pusės. Dažnai visa tai, kas mūsų tautoje yra įprasta ir net šventa, kai kurių iš mūsų jaunuolių, į kuriuos šeima mažiau turi įtakos, tai yra lyg ir paneigiama, jaučiasi noras atsikratyti tos įtakos ir eiti su dauguma. O toji dauguma mums yra svetima. Jau ne naujiena, kad vaikai nori kuo greičiau atsikratyti tos įtakos — “Noriu pailsėti nuo tėvų” — sako viena šešiolikmetė lietuvaitė ... Atsiranda veržimą-sis į laisvę, kokia ji bebūtų, būti savistove ir elgtis taip, kaip kitos draugės.
Psichologų ir visuomenininkų įrodinėjama, kad vietinės mokyklos auklėja jaunimą masės žmogumi. Asmenybės išeina iš mados. Masė daug negalvoja — paleidžiama koks šūkis ir visi juo seka. Nepaprastai pavojinga šių laikų mokslo įstaigų kryptis ir dėl to mūsų tėvams bei motinoms iškyla didelių problemų, kaip savo vaikus prie savęs, prie lietuvybės prilaikyti. Daug sunkumų, tačiau esant stipriam nusistatymui ir pasiryžimui, su lietuviškosios visuomenės bei organizacijų pagalba, galima šis tas dar padaryti.
Giliau laikykimės savo tautos tradicijų. Mes manome, kad savais papročiais švęsdami didžiąsias šventes, gamindami lietuviškus patiekalus, margindami margučius ir šokdami tautinius šokius, jau ir išlaikome savas tradicijas. Tai tik išviršinė apraiška, kuri į jaunimą nevisados daro didelės įtakos. Turėtume giliau pažiūrėti į savo tautos papročius, kur vaikai nuoširdžiai mylėdavo savo tėvus, gerbdavo vyresniuosius ir ypač užjausdavo senesnius. Jie turėdavo pareigą sveikinti pažįstamus, ypač vyresnius už save, pripažindavo autoritetą, ar bent su jais būdavo mandagūs. O ką bekalbėti apie lietuviškąjį kuklumą. Ir čia stengiamasi “išsilavinti” — nesivaržyti. Eina augštesniosios mokyklos mergaitės gatve, šūkauja, šokinėja, neestetiškai viena kitą paspirdamos. Iš Lietuvos atvažiavęs žmogus nustemba, sako, pas juos vis tik dar kitaip — jaunimas tvarkingai apsirengęs, ramiai gatvėse laikosi.
Šitam krašte yra augšta industrija, geros materialinės sąlygos dirbantiems, bet... trūksta dvasinės kultūros. Jei sugebėsime ją išvystyti ir išlaikyti savo namuose, tai atydžiai skiepydami ir prieaugliui, gal ir ta svetimoji ardanti įtaka mažiau pajėgs mūsų vaikus paveikti ir jų pagarba bei prisirišimas prie savo namų, prie artimųjų, gal, bus jiems palaimingesnis ir jie, kurdami savas šeimas, ims ne svetimus, bet savo tėvų namus pavyzdžiu. E. P.
APDOVANOJIMAI
Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST, jubilėjinių 50 metų proga apdovanoti: šaulių žvaigždės ordinu — visuomenės veikėjai Juozas Kapočius ir Ona IVaškienė, bei DLK Gedimino š. kp. garbės šaulys kun. Jonas Gutauskas.
Šaulių žvaigždės medaliu — J. Vanagaičio š. kp. šauliai Stepas Min-kus, Bronius Utenis ir Juozas Liut-konis, bei DLK Gedimino š. kp. šauliai Vytautas Pečiulis ir Juozas Jurėnas.
Pagrindas: šž Ordino Tarybos aktas Nr. 16/1968
Prel. dr. J. Tadarauskas išrinktas DLK Algirdo š. kp. garbės šauliu.
Centro valdybos tiekimo skyriaus nariai šauliai Petras Padvaiskas, Sofija Bemotavičienė ir Janina Skama kooptuoti į LŠST CV.
LŠST CV kaip akcininke įstojo į Dainavos stovyklą su 100 dol. akcija.
LŠST CV nutarė šaukti visuotiną atstovų suvažiavimą Dainavos stovykloje, prie Detroito, 1970 m. gegužės mėn. 30-31 dienomis.
Šaulių S-gos jubilėjui atžymėti išleistas ant vokų lipinargas ženkliukas su Vlado Pūtvio atvaizdu. Ženkliuko kaina 5 centai, ženkliukai gaunami pas CV iždininką š. K. Žilėną, 1347 So. 48th Court, Cicero, III. 60650.
TORONTAS
VI. Pūtvio kuopa savo visuotiniame susirinkime kuopos garbės šauliais išrinko š. St. Jokūbaitį ir sesę šaulę Eleną Dambrauskienę. Nuoširdžiai sveikiname.
DETROITAS
St. Butkaus ir Jūrų šaulių kuopa “Švyturys” ruošiasi iškilmingai paminėti Šaulių Sąjungos jubilėjų. Bendras jubilėjaus minėjimas įvyks šaulių stovykloje, Dainavoje. LŠST CValdyba Sąjungos 50 m. jubilėjų nutarė atžymėti rugsėjo mėnesio “Kario” numeryje.
IŠ MOTERŲ PASAULIO
Šveicarijoje įvyko* Europos Kat. Moterų suvažiavimas. Lietuves atstovavo B. Šlepetytė - Venckuvienė. Buvo nutarta, kad moterys dėtų visas pastangas Europos vieningumo idealui įgyvendinti. Taip pat nuspręsta dėti pastangų, kad emigrantams pamaldos būtų gimtąja kalba ir kad būtų skiriami jų tautybės dvasiškiai. Iškeltas dialogo trūkumas tarp dvasiškuos ir pasauliečių. Buvo atstovaujamos 17 tautų.
Kauno šaulės, geležinkelietės 1936 m., Motinos Dieną, motinoms ruošė arbatėlę. Ketvirtoji iš kairės š. J. Olšauskienė, iš Australijos.
