LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO PRISIMINIMAS
DLK Kęstučio š. kp. lapkričio mėn. 24 d. suruošė Lietuvos ginkluotų jėgų atkūrimo minėjimą, pravestą susirinkimo forma. Jį atidarė kp. pirm. š. P. Petrušaitis. JAV Himną sugiedojo š. Ida Tamulėnienė. Kun. P. P. Cinikas, MIC, Šv. Kazimiero parapijos klebonas, perskaitė momentui pritaikintą maldą.
Svečias iš Čikagos, Jonas Damauskas, skaitė paskaitą apie to meto padėtį krašte, kada buvo pradėta atstatyti Lietuvos valstybė. Karo veiksmai buvo nusiaubę kraštą. Masė pabėgėlių pasitraukė į Rusijos gilumą, panašiai kaip per II-jį Pas. karą — į Vokietiją. Neliko jokio administracinio tinklo, išskiriant parapijų klebonus. Tuo pasinaudojo tuometiniai krašto okupantai—vokiečiai, be kliūčių sudarydami savo kariškos valdžios aparatą. Kraštas buvo žiauriai ekonomiškai išnaudojamas. Kariškoji valdžia slopino ir lietuvių tautinį judėjimą bei siekimą Lietuvai nepriklausomybės.
Gen. Liudendorfas, buvęs vokiečių kariuomenės generalinio štabo viršininkas, besilankydamas Lietuvoje, sugalvojęs, kad reikia Lietuvą ir dar kitus prie jos prieinančius plotus apgyvendinti vokiečiais. Taip jis rašo savo atsiminimuose. Kaip žinome, tada toks planas nepasisekė, bet jis vėl buvo pradėtas vykdyti per II-jį Pas. karą.
Prelegentas lygino daugelį atvejųsu šiandienine padėtimi. Kartais ir okupantų numatyti, kaip geriau pavergti kraštą, planai, gali būti panaudoti laisvės reikalui, tik reikia apie juos žinoti, todėl žinojimas yra labai svarbus ginklas laisvės kovoje.
Paskaita buvo gerai paruošta, atidengė daug nežinomų istorinių faktų, todėl, nors ir ilgoka, klausytojų buvo atydžiai sekama.
Minėjimas buvo baigtas Lietuvos Himnu. Po minėjimo buvo pobūvis, kurio metu J. Dainauskas trumpai supažindino dalyvius su ano meto padėtimi Lenkijoje ir privačiai atsakė į paskaitoje paliestus klausimus.
Minėjime dalyvavo savanoriai - kūrėjai: plk. Jonas Kazitėnas, Steponas Satkūnas, Adolfas Vadeiša ir Julius Umbrasas. P.P.
