Kariuomenės atkūrimo 50-čio jubilėjus

Lietuvos Ginkluotų jėgų atkūrimo 50 metų sukakties minėjimo Čikagoje iškilmingos akademijos garbės prezidiumas: M. Babickienė, L. Prapuolenis, Dr. V. Sruogienė, plk. K. Škirpa, gen. Filonovičius, vysk. V. Brizgys, kons. P. Daužvardis, J. Bachunas, gen. P. Plechavičius, B. Nainys, E. Bartkus ir B. Tvarkūnas. Stovi LVS "Ramovės” pirm. prof. gen. S. Dirmantas.    Nuotr. M. Nagio

RAMOVĖNŲ SĄSKRYDIS IR

LIETUVOS GINKLUOTŲ JĖGŲ

ATKŪRIMO 50 M. SUKAKTIES MINĖJIMAS ČIKAGOJE

š.m. lapkričio mėn. 23-24 d.d. Čikagoje įvyko Lietuvos Ginkluotų Jėgų atkūrimo 50-čio jubilėjinis minėjimas, atžymėtas LVS “Ramovės” ir “LDK Birutės” Dr-jos skyrių atstovų-vių suvažiavimais, banketu, pamaldomis, apeigomis prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo ir iškilminga akademija su oficialia bei menine dalimi.

Dviejų dienų buvusių Lietuvos kariuomenės karių sąskrydis ir Lapkričio 23-sios dienos šventinė programa buvo pradėta šeštadienį, LVS “Ramovės” ir “DLK Birutės” Dr-jos skyrių atstovų-atstovių suvažiavimais Jaunimo Centro patalpose.

Bendras abiejų suvažiavimų atidarymas, dalyvaujant birutininkėms, ramovėnams ir svečiams, buvo pradėtas 10:30 ryto, tradiciniu ramovėnų susikaupimu, A. Juškevičiui skaitant Lietuvos Prisiminimo tekstą. Suvažiavimą atidarė ir sveikinimo žodžius tarė LVS “Ramovės” CV-bos pirmininkas prof. S. Dirmantas ir “DLK Birutės” Dr-jos CV-bos pirmininkė M. Babickienė. šia proga, Lietuvos Laisvės Kovų metams atžymėti, buvo įteiktos buvusio ALT’o Čikagos skyriaus pirmininko J. Pakalkos dovanos, skirtos LVS “Ramovei”, “DLK Birutės Dr-jai ir Lietuvos Laisvės Kovų muzėjaus vedėjui p. Šeštakauskui. Atidarius suvažiavimus, toliau sekė darbo posėdžiai.

LVS “Ramovės” darbo posėdį pradedant, CV-bos pirmininkas prof. S. Dirmantas, į prezidiumą, posėdžiui pirmininkauti, pakvietė M. Rėklaitį, vicepirmininkais — J. Česonį ir R. Liormaną, sekretoriauti — E. Vengianską ir J. Stankūną.

Priešpietinio posėdžio metu buvo išklausyti LVS "Ramovės” Centro valdybos, Kontrolės komisijos, Garbės Teismo, būdingesni “Ramovės” skyrių atstovų pranešimai ir pravestos diskusijos pranešimų temomis. Malonią staigmeną suvažiavimui patiekė Ukrainiečių Veteranų sąjungos pirmininkas gen. Vasil Filonovičius, kuris mjr. J. Čėsnos lydimas, atvykęs į suvažiavimą, tarė labai šiltus sveikinimo žodžius skirtus ramovėnams ir garbingai Lietuvos kariuomenei. Priešpietinis posėdis užtruko iki 2 val., kada sesės birutininkės visus suvažiavimo dalyvius pakvietė užkandžiam.?.

2:45 val. p.p. suvažiavimo darbai, kietos pirmininkaujančio M. Rėklaičio rankos vedami, buvo tęsiami to-

Minėjimo dalyviai klausosi gen. J. Černiaus žodžio prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo Čikagoje.   Nuotr. M. Nagio

liau. Popietiniame posėdyje buvo aptarti LVS “Ramovės” statuto papildymo, busimosios CV-bos būstinės, rinkimų procedūros ir kiti organizaciniai reikalai, bei, šiuo metu aktualūs, santykių su gimtuoju kraštu palaikymo klausimai. Taip pat buvo išklausytas žurnalo “Karys” atstovo L. Bilerio įdomus pranešimas, liečiantis šio žurnalo reikalus, svarstyti sąjungos veiklos suaktyvinimo klausimai, ir padaryta visa eilė svarbių nutarimų.

Už ypatingus nuopelnus LVS “Ramovei” ir visai Lietuvių tautai, suvažiavimas sąjungos garbės nariais pripažino: Pirmuosius žuvusius už Lietuvos laisvę karius — karin. A. Juozapavičių ir kareivį A. Lukšį, didvyriškus Lietuvos laisvės kovotojus, partizanus — gen. Pečiulionį, plk. Vitkų-Kazimieraitį, part. Daumantą-Lukšą ir Sąjungai nusipelnusius — Lietuvos Diplomatijos Šefą min. St. Lozoraitį ir prof. S. Dirmantą.

Suvažiavimas, Lietuvos Laisvės Kovų metų ir Lietuvos karinių jėgų atkūrimo 50-čio sukakties minėjimo proga, nutarė pasveikinti JAV prezidentą L. B. Johnsoną ir naujai išrinktą į prezidentus R. M. Nixoną.

Istorinis LVS “Ramovės” skyrių atstovų suvažiavimas buvo baigtas Lietuvos Himnu, čia tenka paminėti, kad šis suvažiavimas savo dvasia buvo darbingas, gyvas ir kūrybingas.

Jame dalyvavo 53 deleguoti atstovai ir buvo atstovaujama 19 LVS “Ramovės” skyrių.

Ramovėnams gyvai besvarstant savo organizaciinus reikalus, tuo pat metu, sesės birutininkės aptarė “DLK Birutės” Dr-jos veiklos klausimus ir nustatė Dr-jos veiklos gaires ateičiai.

Suvažiavimus užbaigus, vakare, Jaunimo Centro didžiojoje salėje, į-vyko ramovėnų, birutininkių ir svečių bendras pobūvis—balius su vaišėmis, menine programa ir šokiais. Meninę programą, padainuodama keliolika dainų, atliko sol. Linkevičiūtė, jai akomponavo muz. Vasaitis. Pobūvio metu susirinkusius pasveikino LVS “Ramovės” Čikagos skyriaus valdybos pirmininkas A. Juškevičius. Solistė buvo apdovanota raudonų rožių puokšte.

Iškilmingas minėjimas

Sekmadienį, lapkričio mėn. 24 d., esant labai gražiam saulėtam orui, iškilmingomis pamaldomis, apeigomis prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo ir didinga akademija, buvo paminėta Lietuvos ginkluotų jėgų 50-čio sukaktis.

Tėvų Jėzuitų koplyčioje, 11 val. ryto, dalyvaujant didelei masei žmonių ir organizacijų vėliavoms, vysk. V. Brizgys atlaikė pamaldas už žuvusius Lietuvos karius, bei visus laisvės kovotojus ir pasakė tai dienai specialiai skirtą pamokslą. Pamaldų metu giedojo sol. Mažeikienė.

Po pamaldų, tūkstantinė minia, ramovėnai, birutininkės, kūrėjai savanoriai, Vyties Kryžiaus kavalieriai ir Amerikos Legijono, ukrainiečių bei lietuviškų organizacijų vėliavos, atžygiavo prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo žuvusius už Lietuvos laisvę karius ir visus laisvės kovotojus pagerbti. Čia, Lietuvos Karo Invalidų sąjungos pirm. p. Tvarkūnas, asistuojant sav. kūr. ir partizanei p. Statkevičienei, uždegė aukurą. Žodį tarė gen. Černius. Aukuro dūmams smilkstant ir visiems giedant Marija, Marija. .., LVS “Ramovės” CV-bos pirm. prof. S. Dirmantas, asistuojant sesėms birutininkėms, padėjo vainiką LVS “Ramovės” ir “DLK Birutės” Dr-jos vardu. Vainikus padėjusių eilėn įsijungė:    Ukrainiečių

Veteranų sąjunga, Lietuvos Kūrėjai-Savanoriai, Liet. šaulių Są-ga ir kitos organizacijos.

Trimitui ir Amerikos Legijono Dariaus ir Girėno posto garbės sargybos šautuvų šūvių salvėms nuskambėjus, buvo baigtos įspūdingos apeigos prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo ir vėliavų rikiuotė visus nuvedė į Jaunimo Centro didžiąją salę iškilmingai akademijai. Apeigas prie paminklo pravedė Liet. Laisvės Kovų muzėjaus vedėjas p. Šeštakauskas.

Gražiai birutininkės Z. Juškevičienės dekoruotoje scenoje, akademiją atidarė, ją pradėjo ir pravedė LVS “Ramovės” CV-bos pirmininkas prof. S. Dirmantas, pakviesdamas j prezidiumą ‘“DLK Birutės” pirmininkę M. Babickienę, 1941 m. sukilimo dalyvį L. Prapuolenį, prof. V. Sruogienę, pirmąjį Lietuvos Kūrėją-savanorį plk. K. Škirpą, Ukrainiečių Veteranų S-gos pirm. gen. Filonovičių, vysk. V. Brizgį, Liet. gen. konsulą dr. P. Daužvardį, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirm. p. Bachuną, Sąjungos garbės narį gen. P. Plechavičių, Amerikos Lietuvių Bendruomenės pirm. p. Nainį, ALTo pirm. E. Bartkų ir Karo Invalidų s-gos pirm. A. Tvarkūną.

Prezidiumui ir vėliavoms užėmus vietas, sol. Mažeikienei sugiedojus Lietuvos ir JAV Himnus, buvo pradėta akademijos programa, čia, Lietuvos kariams-ramovėnams, Lietuvos Karinių jėgų atkūrimo 50-čio sukakties proga šiltus sveikinimo žodžius tarė prezidiumo nariai. Ypatingai šiltą ir prasmingą žodį pasakė ukrainiečių veteranų atstovas gen. Filonovičius, kuris baigdamas, per gen. konsulą P. Daužvardį Ukrainos Vyriausybės Išeivijoje vardu, Lietuvos dipl. šefui min. S. Lozoraičiui įteikė Petliūros Kryžių ir anksčiau šiuo kryžiumi apdovanotiems — prof. S. Dirmantui ir kons. P. Daužvardžiui, perdavė specialius diplomus—grama-tas.

Išklausius sveikinimų įvyko LVS “Ramovės” Garbės narių gen. kons. P. Daužvardžio, gen. P. Plechavičiaus ir kons. dr. J. Bielskio, specialiais diplomais atžymėjimas ir sekė I-jo Liet. Kūrėjo-Savanorio plk. K. Škirpos paskaita, nukėlusi susirinkusius į 1918-sius metus, netolimą praeitį ir pateikusi gan įdomių minčių žvelgiant į ateitį. Po paskaitos dail. A. Rūkštelė pristatė susirinkusiems minėjimo dalyviams savo nutapytą Lietuvos Laisvės Kovos idėją vaizduojantį paveikslą, skiriamą šiam minėjimui atžymėti, o ram. E. Vengianskas perskaitė sveikinimus gautus raštu. Raštu sveikino: Lietuvos Dipl. šefas min. S. Lozoraitis, VLIKo pirm. K. Valiūnas, Liet. gen. kons. J. Bielskis, PLB Kultūros tarybos pirm. dr. A. Klimas, gen. S. Raštikis, Estų Veteranų s-gos pirm. S. Tootsi, Kanados Ukrainiečių Veteranų sąjunga, Balzeko Kultūros muzėjus, Liet. Jūrų skautija, Lietuvių Istorijos draugija,

Lietuvių Profesorių draugija, Pasaulio Liet. Inžinierių ir Architektų sąjunga, Tautinės są-gos Čikagos skyrius, Varpininkų Filisterių dr-ja, Š. Amerikos Lietuvių Studentų sąjunga, Rochesterio Lituanistinė mokykla, LVS “Ramovės” Sidnėjaus skyrius, Adolfas Damušis, Juozas Brazaitis, plk. J. Vėbra, Birutė ir Antanas Novickiai. Sekė vėliavų išnešimas ir tuo baigėsi akademijos oficialioji dalis.

Po trumpos pertraukos buvo pradėta meninė dalis. Ją atliko žinomas Amerikos lietuvis, buv. Metropolitan operos solistas, Algirdas Brazis, savo sodriu baritonu padainavęs keletą, karinę dvasinę sukeliančių, dainų. Solistui akomponavo muz. Vasaitis.. Meninę dalį pravedė ram. E. Vengianskas.

Tuo ir buvo baigtas Lietuvos Ginkluotų jėgų atkūrimo 50-čio iškilmingas minėjimas Čikagoje, sutraukęs didelį skaičių vyresniojo amžiaus tautiečių. Kaip jau dabar priimta, koplyčioje, prie Lietuvos Laisvės Kovų paminklo ir ypatingai akademinėje dalyje, pasigesta lietuviškojo atžalyno — mūsų jaunimo, kas verčia mus giliai susimąstyti. . .

Ed. Vg.

Kūrėjai-savanoriai, pagerbti Lietuvos Kariuomenės 50 metų atkūrimo jubilėjų švenčiant, Brooklyne, lapkričio 30 d. Iš k.: J. Jankus, J. Zakarauskas, V. Alksninis, A. Novickis, J. Šlepetys, L. Virbickas ir J. Kiaunė.

L. Tamošaičio nuotr.

 

Skyriaus kultūrinių reikalų vedėjas Vytautas Čėsna prie mikrofono.    L. Tamošaičio nuotr.

50 METŲ JUBILĖJAUS ŠVENTĖ BROOKLYNE

Lietuvos Kariuomenės Atkūrimo jubilėjus buvo atšvęstas Brooklyne lapkričio 30 d., Kolumbo Vyčių salėje.

Plk. A. Novickis išsamiai ir įdomiai apžvelgė įvykius prieš 50 metų, kariuomenės atsikūrimų ir jos kovas.

Meninėje dalyje pasireiškė J. Rūtenis įkalbėjęs savo kūrybos į magnetinę juostelę ir V. Čėsna, sodriai padeklamavęs.

Apie šimtas minėjimo dalyvių susėdę apie vaišių stalus, po programos vaišinosi ir geram orkestrui grojant pasišoko.

Minėjimo pavykimui daug darbo įdėjo skyriaus valdyba vadovaujama p-ko kpt. Vaclovo Alksninio ir kult. reik. vedėjas Vytautas Čėsna, kuriam teko atlikti didžiųjų parengiamojo darbo dalį.

Scenos ir salės papuošimu rūpinosi dail. Jurgis Juodis.    N. D.

 

BOSTONO RAMOVĖNAI PAMINĖJO KARIUOMENĖS ATKŪRIMĄ

Lietuvos kariuomenės atkūrimo 50 metų sukaktį Bostono ramovėnai atšventė lapkričio 10 d. Tų dienų, sekmadienį, 10 val. ryto, šv. Petro lietuvių parapijos bažnyčioje klebonas kun. Baltrašūnas atlaikė pamaldas už visus žuvusius Lietuvos laisvės kovose karius ir partizanus ir pasakė pritaikintų pamokslų. Ramovėnai ir kitos Bostono lietuvių jaunimo organizacijos dalyvavo pamaldose su savo vėliavomis. Po pietų 3 val., Lietuvių Piliečių klubo auditorijoje įvyko iškilmingas minėjimas. Salės scena buvo papuošta Nežinomojo Kareivio kapo paminklo (buv. Karo Muzėjaus sodelyje) įspūdinga imitacija. Atidarydamas iškilmingų minėjimų Ramovės skyr. pirmininkas K. Šimėnas pakvietė jaunimo organizacijas įnešti į scenų vėliavas. Kun. Vembrė sukalbėjo maldų už Lietuvų. Kompoz. Julius Gaidelis pianinu pagrojo Lietuvos ir Amerikos Himnus. Toliau skyriaus pirmininkas K. Šimėnas pakvietė savanorius-kūrėjus ir jaunimo organizacijas uždėti vainikus ant Nežinomojo Kareivio kapo. Savanorių-kūr. vietinio skyriaus vardu vainikų padėjo Pr. Martinkus. Toliau jaunimo organizacijos: skautų, ateitininkų, Lituanistinės mokyklos ir neo— lituanų atstovai padėjo prie Nežinomojo Kareivio kapo paminklo gėlių puokštes ir kiekvienas pasakė po posmelį iš patriotinės mūsų žymių poetų poezijos, o užbaigai, visi drauge, apsupę paminklų, pakartojo eiles visi vienbalsiai. Jų buvo aštuoni -— keturios mergytės ir keturi berniukai, pasipuošę tautiniais rūbais: Vilija Leščinskaitė, Rimantas Bajerčius, Andrius Ambraziejus, Kristina Jančiauskaitė, Saulius Cibas, Nijolė Ivaškaitė, Ramunė Cibaitė ir Vytautas Adomkaitis.

Jaunųjų pasirodymas scenoje ir jų pagerbimas Nežinomojo Kareivio kapo publikai paliko gilų įspūdį. Pagrindinę kalbų pasakė minėjime VLIKO pirmininkas Juozas Audėnas. Jo kalba buvo turininga ir gerai paruošta. Savo kalbos pabaigoje jis priminė, kad iš okupuotos Lietuvos mums yra atėjęs toks įsakymas: “Tikėkite taip, kaip mes tikime į laisvų ir nepriklausomų Lietuvų: rūpinkitės savo vaikus išauklėti lietuviais, kad po jūsų būtų kam kovoti dėl Lietuvos laisvės. Darykite viskų, kų galite padėti Lietuvai išsilaisvinti, o Lietuva vėl bus laisva!”

Meninę minėjimo programų atliko Woreesterio Meno mėgėjų ratelio kvintetas; jo sudėtyje: E. Gorodickienė, U. Roževičienė, A. Brantienė, V. Roževičius ir K. Naikelienė. Jiems akompanavo muz. J. Burdulis. Kvintetas padainavo 10 populiarių ir partizanų dainų kaip “Tėviškėlė”, “Graži tėvynė mano”, “Nežinomajam Kariui”, “Aš verkiau parimus” ir kit.

Worcesterio kvintetas gražiai laikosi scenoje. Moterys dėvi tautiniais rūbais ir vienetas yra gerai susidainavęs. Parinktos dainos atitiko vakaro nuotaikai ir publikos buvo šiltai priimtos. Tarp dainų Birutė Adomavičiūtė gražiai padeklamavo J. Mikšto eilėrašti “Kariui”. Meninėje programoje vadovavo J. Vizbaras.

Po meninės programos dalies visi svečiai ir programos dalyviai ramovėnų ponių buvo pavaišinti skaniais užkandžiais, tortais ir kavute. Vėliau vyko pasilinksminimas, grojant Worcesterio skautų orkestrui. Nežiūrint, kad tų dienų buvo blogas oras, svečių susirinko gausiai ir visi buvo patenkinti šventės patriotine programa.    J. V. Sūduvas

L.V. Ramovės Bostono sk. p-kas K. Šimėnas atidaro minėjimą. Eiles deklamuoja Vilija Leščinskaitė. Deš. — skautui Jonui Kovui trimituojant, Pr. Martinkus simboliškai padeda vainiką prie Nežinomo Kareivio kapo kūrėjų-savanorių vardu.    J. Rentelio nuotr.

 

KARIUOMENĖS 50-MECIO ATKŪRIMO MINĖJIMAS TORONTE

praėjo gana iškilmingai. Minėjimas pradėtas šeštadienį 23 lapkričio “Tėvynės prisiminimai” radio programoje specialiai skirtam pusvalandyje, kuriam vadovavo Kanados rinktinės vadovas š. St. Jokūbaitis. Programoje dalyvavo dailiojo žodžio kūrėjas A. Sutkaitis, perkeldamas savo gražia eiliuota kūryba klausytojus į sunkius nepriklausomybės atstatymo laikus prieš 50 metų ir kovas už ją ir iškeldamas kario didvyriškumą ir tautos dėkingumą didvyriams už atkovotą laisvę. Deklamacijų pertraukų metu skambėjo karių dainos ir maršai.

Lapkričio 24 d., sekmadienį, 11 val. iškilmės buvo pradėtos lietuvių šventovėse pamaldomis su pritaikytais dienos reikšmei pamokslais. Organizuotai su vėliavomis dalyvavo pamaldose sav. kūrėjai ir šauliai. Šventės minėjimas įvyko Prisikėlimo parapijos salėje, kurią atidarė, oficialią dalį pravedęs, š. St. Jokūbaitis. Vėliavas įnešus invokaciją skaitė kun. Rafaelis Šakalys, O.F.M. Kalbą pasakė apie Nepriklausomybės kovas su Lietuvos priešais, sav. kūrėjas ir visuomenės veikėjas J. Matulionis. Oficialioji dalis buvo baigta visų dalyvių sugiedotu Tautos Himnu.

Pagrindinę programos dalį atliko Čikagos šaulių teatras, suvaidinęs S. Čiurlionienės 4 veiksmų dramą “Aušros sūnūs”. Aktoriai savo gražia vaidyba perkėlė žiūrovus į praeities, spąųdos draudimo ir lietuvių tautos pastangų, atkovojant Lietuvai laisvę, laikus, žiūrovai vaidinimą sekė su nepaprastu susidomėjimu, tai ypač buvo pastebima III ir IV veiksmuose, kurie buvo sekami daugumos su ašarom akyse.

Vaidinimo tema tiko dienos nuotaikai, todėl vaidinimui užsibaigus, žiūrovai aktoriams nuoširdžiai paplojo už jų pasiaukavimą, prarandant savo liuoslaikį, tolimą kelionę, ne pasipelnymo tikslais, bet pasišventimo menui, tautiečiams ir Lietuvai Tėvynei.

Minėjimą uždarė ir visiems, bet kuo prisidėjusiems prie šventės minėjimo, padėkojo L.B. Toronto apylinkės pirmininkas adv. G. Balčiūnas. Įpatingą padėką išreiškė Čikagos šaulių teatro aktoriams ir šventės minėjimo komitetui, kurį sudarė pirmininkas, šaulių rinktinės vadovas š. St. Jokubaiits ir nariai: sav. kūrėja skyriaus p-kas V. Štreitas ir buvusių karių — H. Stepaitis.

Po minėjimo, apylinkės valdybos rūpesčiu, šaulių Pūtvio kuopos moterų skyriaus vadovė šaulė Dambrauskienė savo bute paruošė vakarienę iš Čikagos atvykusiems aktoriams. Be aktorių dalyvavo šventei ruošti komitetas ir L. B. Toronto apylinkės p-kas. Vakarienės metu pasakyta keletas kalbų. Kai kurie atnaujino senas pažintis ir palinkėjo sėkmės, vieni kitiems ateičiai.    š. P. G.

Dr. A. Budreckio str. “Lietuviškoji ekspansija” ir P. Būtėno — “Daukšiai” bus tęsiami gruodžio KARYJE.    Red.

ĮSPŪDŽIAI IŠ LVS RAMOVĖ SKYRIŲ ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMO

Š.m. lapkričio 23 d. Čikagoje, Jaunimo Centro patalpose įvyko LVS Ramovė skyrių atstovų suvažiavimas. Dalyvavo daugiau kaip 50 atstovų.

Išklausius pranešimų buvo konstatuota, kad ne visi buvę Lietuvos kariuomenės kariai priklauso “Ramovės” organizacijai. Jaunoji karta (kitų kariuomenių veteranai lietuviai), nors pageidaujami, vistik vengia įsijungti. Dėlei to S-ga nei skaičiumi, nei pajėgumu neauga, o veikiant amžiui, jos eilės retėja. Dabartinis ramovėnų skaičius siekia apie 700 narių, kas, pagal S. Dirmantą, reiškia vieną batalioną.

Nario mokestį nutarta laikyti privalomu visiems nariams. Tai reiškia pensininkams išimties nedaryti, nes greit pensininkai sudarys daugumą, o nario mokestis, nors ir mažas, bet S-gos egzistencijai yra būtinas; gi $3.00 metams, juk, nėra daug. Tai būtų taisyklė, bet, žinia, išimčių ir čia gali būti. Sekančiai kadencijai Centro organų rinkimus nutarta vykdyti korespondenciniu būdu, o vėliau — CV atsiklaus skyrius. Diskusijose kai kurių atstovų buvo pageidauta įvesti uniforminę kepurę, taipogi atstatyti karinių laipsnių vartojimą. Tačiau tie pageidavimai nepraėjo.

Santykių su gimtuoju kraštu klausimas plačiau nebuvo nagrinėtas, nes po referento K. Dabulevičiaus kalbos sekusiose diskusijose tuojau buvo užkliūta už J. Lanskoronskio pasmerkimo klausimo: ar CV, prieš pasmerkdama L., buvo išklausiusi jo paties paaiškinimą, ar rėmėsi tik kitų informacijomis. Paaiškėjus, kad L. pasiaiškinimo nei prašyta nei gauta, gi nutarimas padarytas pasiremiant visiškai patikimomis kitų informacijomis, kilo gyvos diskusijos. Vienas Kanados atstovų pareiškė tikrai žinąs, jog L. savo pasiaiškinimą išsiuntinėjęs spaudai, kuri, tačiau, jo nepaskelbusi. Pajutęs nejaukų įkaitimą, pirm. M. Rėklaitis, staiga, diskusijas nutraukė ir paskelbė sekančio darbotvarkės klausimo svarstymą.

Lapkričio 24 d., sekmadienį, įvyko Lietuvos ginkluotų jėgų atkūrimo 50 m. sukakties minėjimas su pamaldomis ir akademija.

Akademijoje paminėtina pirmojo savanorio-kūrėjo K. Škirpos vertinga paskaita. Vilniaus atsiėmimo 1939 m. propaguotojas ypatingai vaizdžiai išryškino tautos sukilimo 1941 m. tikslus, jo eigą, reikšmę, Laik. vyriausybės veiklą ir tų įvykių pasekmes. Taipogi pabėrė labai įdomių minčių dėl ateities rezistencijos prieš pavergėją organizavimo, apjungiant tam tikslui diplomatinius, visuomeninius ir karinius sektorius. Paskaitos mintis, dėl jų originalumo, praverstų nagrinėti simpoziumuose, sutelkiant iškiliausias mąstytojų pajėgas. Su puikios paskaitos minčių gilumu gal kiek nesiderino ypatingas iškėlimas vieno asmens. Neturint nieko prieš tą asmenį, tačiau jo išaugštinimas, virš visų kitų, neatrodė įtikinančiu, ypač šios paskaitos temoje ir šioje iškilmingoje aplinkoje.

Geras žodis priklauso birutietėms. Vietos birutietės, puošniuose margaspalviuose tautiniuose rūbuose, organizuotai dalyvavo iškilmėje prie paminklo. Jos taipogi užėmė pirmąsias eiles, akademinės dalies metu, salėje. Tai labai tiksliai ir pasigėrėtinai taikliai pramatytas veiksmas, su puošnioje scenoje vykstančia iškilme sudaręs darnų ansamblį. To efekto nebūtų buvę, jeigu jos būtų pavieniai išsisklaidžiusios minioje. Šiltu žodžiu prisimintinas jų pasiaukojimas, paruošiant suvažiavimo dalyviams du jaukius parengimus — priešpiečius ir banketą.

Šaunios mūsų ambicingos ir veiklios mergaitės — birutietės. Jas čia mename su dėkingumu bei pasididžiavimu.    (va)


LIETUVIAMS AMERIKOS KARIAMS VISAME PLAČIAME PASAULYJE

Mielieji Kariai!

Waterburio ,Connecticut, Lietuvių Karių Veteranų Sąjungos “Ramovės” nariai ir svečiai, susirinkę Šv. Juozapo parapijos salėje, 1968 metų lapkričio 24 dieną, paminėti Lietuvos ginkluotų jėgų atkūrimo 50-tąją sukaktį, siunčiame Jums, brangūs kariai, širdingiausius lietuviškus sveikinimus.

Jūs šiandien kovojate arba stovite sargyboje laisvojo pasaulio pasieniuose gindami mus ir pasaulį nuo pražūtingų kėslų to paties priešo— tarptautinio imperialistinio komunizmo, kuris yra užgrobęs ir šiandieną tebeengia Jūsų tėvų ir ne vieno Jūsų gimtąjį kraštą.

Būdami lietuviais Jūs esate paveldėtojai didingos lietuvio kario dvasios, dvasios Mindaugo, Kęstučio, Vytauto pulkų, dvasios savanorių kūrėjų, nepriklausomos Lietuvos karių, sukilėlių ir partizanų.

Mes Jumis didžiuojamės ir reiškiame didžią padėką už Jūsų auką. Manome, kad šiandien, kai raudonasis slibinas vėl kelia galvą, visas pasaulis turėtų būti dėkingas Jums ir visiems Jūsų draugams po žvaigždėtąja vėliava, kadangi tik Jūs, brangūs kariai, užtikrinsite galutiną laisvės pergalę.

Su lietuviškais linkėjimais

Waterburio “RAMOVĖ”