SOVIETŲ KARO LAIVYNAS ANKSČIAU IR DABAR
Vakarų valstybėms yra žinoma, kad per paskutiniuosius 10-12 metų sovietų karo laivynas pasaulyje atsistojo į antrą vietą, toli pralenkdamas buvusią “jūrų valdovę” Angliją, kuri po II. Pas. karo iš didelės, jūrinės ir kolonijinės galybės virto antraeile, vis daugiau mažinančia kada tai turėtą galingą laivyną, nes, netenkant kolonijų, netenkama ir jūrinių bazių. Dviejų pasaulinių karų pasėkoje J. A. Valstybės į pasaulinę sceną išėjo kaip laisvų valstybių vadovės ir, rezultate, virto pasauline jūrų galybe.
Prieš I Pas. karą buvo priskaičiuojama aštuonios “didelės galybes”, iš kurių šešios buvo Europoje: Anglija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Austro-Vengrija ir Italija, dvi už-jūrinės — J. A. Valstybės ir Japonija. I Pas. karo rezultate trys iš-jų neteko viso savo laivyno: Rusija, Vokietija ir Austro-Vengrija. Paskutinioji visai nustojo net egzistavusi. Iki I Pas. karo Anglija turėjo galingiausi karo laivyną, o antroje vietoje stovėjo Vokietija, paskui J. A. Valstybės, Japonija, Prancūzija ir t.t. I Pas. karui pasibaigus, Vokietija privalėjo laivyną atiduoti Anglijai, bet vieton to paskandino jį prie Scapa Flow, angliškos jūrinės bazės, šiaurės jūroje. Rusijos laivynas dalinai buvo paskandintas ir nustojo egzistuoti kaip jūrinė galybė, o Austro-Vengrijos laivyną pasidalino Italija su naujai sukurta Jugoslavija, nors didžiausią dalį paėmė Italija.
Karo metu J. A. Valstybės smarkiu tempu statė laivyną ir pavijo Angliją, o į trečiąją vietą išėjo Japonija. Kad aprubežiavus ginklavimosi lenktynes, J. A. Valstybės, Anglija ir Japonija 1921 m. nusistatė tonažo proporciją 5:5:3. Nors Japonijai buvo nustatyta trečioji vieta, rezultate ji išlošė, kadangi jos laivynas buvo sutelktas vienoje vietoje — šiaurės vakarų Ramiojo vandenyno dalyje. J. A. Valstybės savo laivyną privalėjo dalinti į Ramiojo vandenyno ir Atlanto eskadras, o Anglija, kaip ir anksčiau, stambias jėgas privalėjo turėti ne tik Šiaurės jūroje (Home Fleet), bet ir Viduržemio jūroje, ir Indijos vandenyne, ir Ramiajame.
II Pas. karas vėl pakeitė jūrinių galybių jėgas. J. A. Valstybės, netekusios didelės laivyno dalies Pearl Harboure, karo metu ne tik atstatė savo nuostolius, bet dar žymiai padidino laivyną. Gi Japonija, jūrose gavusi eilę smūgių, pralaimėjo karą ir neteko viso laivyno. Hitleriui atėjus valdžion, Vokietijos laivynas buvo pradėtas atnaujinti, bet karo metu vėl neteko viso. Vokiečių okupuota Prancūzija, dar perplėšta į dvi dalis Petaino ir de Gaullio, taipogi neteko savo laivyno didelės dalies, nes daug paskandino anglai Alžire (Mer-el-Kebir) ir Vakarų Afrikoje (Dakare), -dėl ko Prancūzija vos neperėjo kariauti prieš alijantus Vokietijos pusėje.
Anglijos laivynas turėjo dvi dideles nesekmes: prie Malakko pusiasalio japoniškieji lėktuvai paskandino du linijinius laivus: “King George V” ir, rodos, “Renown”, o Atlanto vandenyne linijinis vokiečių laivas “Bismarck” dvikovoj paskandino didžiausią anglų linijinį laivą “Hood”. Bet kelių anglų laivų ir aviacijos pagalba laivas “Bismarck” buvo vėliau irgi paskandintas.
Sovietų laivynas — keli pasenę linijiniai laivai ir pradėtieji statyti, bet dar nebaigti naujieji kreiseriai — buvo uždarytas Kronštate, o jų įgulos buvo dalinai panaudotos Leningrado gynybai. Juodojoje jūroje laivų sovietai neturėjo ir, netekę Sevastopolio, neturėjo karinės jūrų bazės ir jų maži laivai ribojosi tik pakrančių operacijomis. Tik karo metu, kada sovietai pradėjo vokiečius spausti Juodųjų jūrų laivynas suaktyvėjo, ypatingai, kai jie daėjo iki Dunojaus upės. Dunojuje jie sudarė savotišką laivyną, pastatė laivuose bokštus ir pritaikę T-34 pabūklus, vokiečiams labai trukdė.
Gavusios II Pas. karo patyrimų, visos jūrinės galybės nusprendė, kad linijiniai laivai jau atgyveno- o vyriausia laivyno jėga yra torpedos, metamos iš lėktuvų ir raketos. To rezultate, JAV pradėjo statyti tik lėktuvnešius, raketinius kreiserius ir povandeninius laivus — raketnešius (“Polaris” tipo). Didelių linijinių laivų sovietai taipogi nebestato, apsiriboja raketinių kreiserių statyba, naikintojų, fregatų ir kitokių pagalbinių laivų, o, svarbiausia, povandeninių laivų — raketnešių su paprasta ir atomine jėga varomų. Be to, aprūpintų tankų T-34 bokštais, jie sudarė ypatingą mažų, greitų laivų “Komar” ir “Osa” tipų, laivyną, apginkluotą torpedomis ir raketomis. Vienas toks laivas nuskandino Izraelio naikintuvą “Eilat”.
Tarp amerikoniškų ir maskoliškų laivų dabar visą laiką yra vedama “šaltas karas”. Kai tik amerikiečių laivynas pradeda ruoštis kokiems nors manevrams vienas ar su sąjungininkų laivynais, sovietų stebėjimo laivai tuojau juos apsupa ir stengiasi net pralysti i sąjungininkų formacijų vidurį.
Japonijos jūroje, neperseniausiai, sovietų naikintojas net du kartus užkabino amerikietiškąjį.
Po šiaur. korėjiečių pagrobimo amerikiečių laivo “Pueblo”, amerikiečiai pasiuntė laktuvnešį “Enterprise”. Tuojau 16 sovietų laivų pasileido pagal šiaur. Korėjos pakraštį ir tą uostą atitvėrė nuo amerikiečių laivyno.
Sovietų laivyne drausmė yra labai griežta. Tarp karininkų ir jūrininkų skirtumas yra daug didesnis, negu amerikiečių ir sąjungininkų laivynuose. Sovietų jūrininkai gauna tik 5 rublius į mėnesį, leitenantas apie 500, admirolas 2,000 rublių. Sovietų jūrininkams, kaip laive, taip ir ant kranto, alkoholinius gėrimus gerti uždrausta, gi karininkams, išlipus ant kranto, išgerti leidžiama “su saiku”. Juodojoje jūroje karininkams ir laivuose duodamas baltas vynas.
Aišku, kad tarp amerikiečių jūrininkų ir sovietinių skirtumas yra dar ir tas, kad pastarieji visą laiką yra politinių komisarų sekami ir jų “auklėjimui” pasidavę.
K. M. Juozas Šarūnas
