Tremties Trimitas
Vlado Putvio ir L. K. Mindaugo šaulių kuopų susitikimas
Gegužės 20-22 dienomis Montrealyje Pasaulinės parodos proga įvyko pirmasis Toronto Vlado Pūtvio ir Montrealio L. K. Mindaugo šaulių kuopų susitikimas, kuriame dalyvavo per šimtą svečių ir šaulių.
Tai bene pirmasis didesnio masto LŠST narių susitikimas, siekiąs palaikyti senąsias Sąjungos tradicijas, ugdant didesnį ir glaudesnį narių bendradarbiavimą šiame kontinente.
Susitikimas praėjo su geru pasisekimu, jaukioje ir malonioje šauliškoje nuotaikoje. Be užmegztų asmeninių pažinčių, buvo aptarti kuopų veikimo bėgamieji reikalai, pasikeista mintimis ir nustatytos tolimesnio bendradarbiavimo gairės. Sekantis kuopų susitikimas numatytas kitais metais Toronte.
Pirmąją viešnagės dieną svečiai turėjo progos apžiūrėti Pasaulinę parodą — EXPO 67 — ir patirti asmenišką mindaugiečių globą. Antrąją dieną, sekmadienį, abi kuopos su vėliavomis rikiuotėje dalyvavo iškilmingose, tai dienai skirtose pamaldose Aušros Vartų bažnyčioje. Po pamaldų buvo pasivaišinta sesių šaulių paruoštais skaniais užkandžiais ir kavute.
Vakare įvyko iškilmingas susipažinimo vakaras—balius, kurį atidarė Montrealio kuopos pirm. š. Ig. Petrauskas. Susitikimą sveikino CV įgaliotinis Kanadai š. inž. J. Preikšaitis ir Toronto š. kp. vardu jos vad. pirm. š. St. Jokūbaitis. Toliau sveikino: L,. K. Kūrėjų-Savanorių Montrealio sk. valdybos vardu — sav. V. Štreitas ir sav. K. Sitkauskas, K.L.B. Montrealio Seimelio prezidiumo vardu — A. Mylė, Ramovės sk. pirm. L. Černyšovas ir “Trimito Aido’’ red. š. J. Šiaučiulis.
Meninėje programos dalyje gerai pasirodė pūtvietis solistas š. Rimas Strimaitis.
Š. St. Jokūbaitis Toronto š. kp. vardu pirmojo susitikimo proga įteikė Montrealio š. kuopai dail. V. Paškaus-ko paruoštą adresą ir oficialų kvietimą sekančiais metais atvykti į Torontą. Visą vakaro programą sumaniai pravedė š. Stp. Kęsgailą. Gerai ir pavyzdingai veikė visa vakaro tarnyba.
Trečiąją dieną svečiai dar turėjo progos apžiūrėti parodą ir Montrealio didmiestį. Vakare, po nuoširdžių atsisveikinimų, pūtviečiai išvyko namo, išsiveždami patirtus įspūdžius ir sekančio susitikimo mintį.
J. Šiaučiulis
JONINĖS
Vėsus ir lietingas oras neatbaidė gražaus būrio entuziastų, ypač Čikagos šaulių, atšvęsti lietuvišką tradiciją — Jonines — Wisconsino padangėje.
Kai sprakstantys fakelai nušvietė apsiniaukusią aplinką ir laužo, kurį uždegė LŠST CV pirm. š. Vl. Išganaitis, kaitri liepsna padvelkė į susirinkusius, visiems pasitaisė ūpas, pagiedrėjo nuotaika. Jis taip pat tarė žodį apie Jonines ir jų reikšmę lietuvių tautai. Ta proga ilgamečiui visuomenininkui Jurgiui Kapočiui buvo įteikta šaulių žvaigždė už jo nenuilstamą darbą lietuvybės srityje.
Susirinkusieji, pasigrožėję laužu ir padainavę skambių lietuviškų dainų, turėjo progos pamatyti ir pasiklausyti programos, kuri šį kartą buvo atliekama ne ant vejos prie laužo, bet netolimoje pastogėje. Programą atliko svečiai šauliai iš Čikagos.
Vytauto Didžiojo šaulių kuopos tautinių šokių šokėjai, vad. š. Br. Kromelio, pašoko lenciūgėlį, seną jonkelį, dzūkų polką ir suktinį.
Tos pačios kuopos moterų kvartetas: Pr. Pranckienė, T. Serapinienė, B. Sodaitienė ir M. Vizgaitienė, vad. muz. J. Sodaičio, padainavo ketvertą dainų. Tautiniams šokiams grojo ir dainas akordeonu palydėjo J. Krūmelis.
Taip pat pasirodė Cicero Klaipėdos jūrų šaulių duetas — St. Bernatavičius ir Alg. Valeika. Jiems gitaroms akompanavo M. Maksvytis bei J. Tarbūnas ir akordeonu J. Kromelis.
Programą pravedė š. J. Petrauskas. Pastarasis ir j.š. M. Maksvytis buvo tie didieji programos ir pačios iškylos pas DLK Kęstučio š. kuopos šaulius rengėjai.
Svečiai ir šeimininkai bendravo iki vėlybo vidurnakčio, linksmindamiesi ir arčiau susipažindami, bei aptardami šauliškos veiklos reikalus.
Jonines rengė DLK Kęstučio š. kp., kurias tenka laikyti pasisekusiomis, nes nei rūstus oras nesutrukdė jų mėgėjams pagerbti lietuviškąsias tradicijas. P. P.
TORONTO ŠAULIŲ V. PŪTVIO KUOPOS VEIKLA
Kuopos valdyba, viename savo posėdyje, atsiliepdama į Centro valdybos aplinkraštį Nr. 9, kuriame kuopos buvo raginamos aukoti prof. Šimoliūno paminklui statyti ir “Tremties Trimitui” KARYJE paremti, ir atsižvelgdama į kuopos kasos stovį, paskyrė: Garbės šaulio prof. Šimoliūno paminklo statymui $10, ir “Tr. Trimitui” paremti $10.
Š. m. birželio mėn. atsistatydino kuopos sekretorius Juozas Zavys ir šaulių moterų vadovė p. Zavienė. Jiedu išvyko nuolatiniai apsigyventi į Montrealį. Laikinai kuopos sekretoriaus pareigas perėmė V. Bačėnas.
Birželio 11 d. išvykstantiems p.p. Zaviams šauliai suruošė kuklias išleistuves ir kuopos vardu, atminčiai, įteikė P. Misevičiaus medžio drožinį “Už laisvę”.
š.m. birželio 14 d. kuopa dalyvavo “Baltic Veterans Korps” suruoštoje automobilių vilkstinėje -— demonstracijoje su plakatais, vykdama per Toronto miestą. Taip buvo paminėti komunistiniai 1941 metų baisieji birželio trėmimai iš Pabaltijo valstybių.
Vlado Pūtvio ir L. K. Mindaugo kuopų šauliai pamaldų metu, Aušros Vartų bažnyčioje — Montrealyje.
Nuotr. Pr. Dikaičio
Į TĖVŲ ŽEMĘ MUS PARVESKI! ..
š.m. gegužės mėn. 7 d. Cicero jūrų šauliai turėjo nepaprastas iškilmes, nes tą dieną per lietuviškas mišias— sumą buvo pašventinta kuopos vėliava. Vėliavos krikšto tėvais buvo abu Amerikoje gimę lietuviai: vėliavos fundatorius J. Gribauskas ir S. Diržienė.
Prieš mišias kuopos kapelionas kun. dr. A. Juška pašventino vėliavą. Po šventinimo, nustatyta tvarka, ji buvo pritvirtinta prie koto ir ant jos buvo užrištas juodas gedulo kaspinas, kuris bus nuimtas tiktai kai Lietuva vėl bus laisva. Pamaldas laikė ir turiningą pamokslą apie vėliavos reikšmę pasakė kun. dr. A. Juška.
Po pamaldų, parapijos salėje įvyko akademinė dalis. Pakvietus garbės prezidiumą, buvo įneštos vėliavos. Amerikos ir Lietuvos Himnus sugiedojo G. Mažeikienė. Po to, krikšto tėvai vėliavą perdavė LŠST CV pirm. š. VI. Išganaičiui, kuris ją įteikė kuopos pirm. j.š. St. Bernatavičiui, o pastarasis— kuopos vėliauninkui. Tuomet nauji kuopos nariai davė šaulio priesaiką. Reikia pastebėti, kad tarp naujų narių buvo ir Amerikoje gimusių lietuvių: krikštatėvis J. Gribauskas ir J. Budrikas bei jo sūnus. CV pirm. š. VI. Išganaitis tarė žodį, ypač pabrėždamas vėliavos obalsį: “Į tėvų žemę mus parveski”. Sveikinimo žodžius tarė LŠST garbės nariai gen. K. Musteikis ir teis. R. Skipitis ir Čikagos bei Cicero lietuviškų organizacijų atstovai. Raštu sveikino gen. konsulas dr. P. Daužvardis ir Amerikos bei Kanados šaulių padaliniai.
Pabaigoje, G. Mažeikienė padainavo dainų. Akademinę dalį sekė vaišės. Jas paruošė ir svečių priėmimu rūpinosi Cicero jūrų šaulės.
Alf. Gailius
Emilijai Putvytei Detroite apsilankius
VI. Mingėla
Sužinoję, kad Kęstučio ir Kunigundos Kodačių vasarvietėje trumpam yra atvykusi E. Pūtvytė, sekmadienį, rugpjūčio 20 d., pakinkę savo arkliuką ir pagirdę jį benzinu, leidomės su žmona kelionėn — apie 60 mylių. Vargu, sakau, bepasikartos tokia gera proga susipažinti ir pasikalbėti su Lietuvos šaulių įkūrėjo Vlado Pūtvio dukra šaule E. Pūtvyte.
Tą sekmadienį oras kvepėjo drėgme ir lietumi. O debesys lyg Berlyno komunistų siena, savo nepermatomu tankumu ir tamsumu nepraleido nė vieno saulės spindulėlio. Šiemet Detroite ir jo apylinkėse pripratome prie didžių liūčių ir ne taip didelių lynojimų. Tartum ne vasara ir ne rugpjūtis būtų.
Po valandos jau buvome Kodačių Nidoje. Išlipome. Pokšt! - Pokšt! -
Pokšt! — girdisi šautuvų šūviai. Nuėjome ir mes link jų. Pasirodo, šaulių besiruošiama rugpjūčio 27 d. priziniam šaudymui. Čia pat sukinėjasi kuopos pirmininkas Vincas Tamošiūnas, Petras Bliūdžius, Bronius Burba, ant stalo guli du 22 kalibro šautuvai. Rikiuotės viršininkas ir šaudymų organizatorius Mikas Vitkus, žemaitišku užsispyrimu kastuvo pagalba taiso liūčių išraustą šaudymo vietą ... žemės tik lekia į šalimais didėjančią krūvą, tartum čia dirbtų buldozeris.
Nespėjome nueiti iki Kodačių vilos, kuri lietuviškais gaidžiukais iš stogo viršūnės viliojančiai šypsojosi mum, pamatėme beateinančią augštą moteriškę. Pasirodo, jog ji ir yra toji, mus sudominusi, — Emilija Pūtvytė.
Brolis V. Tamošiūnas pristatė sesę ir supažindino. Aišku, kaip ir visada, jis neužmiršo pridėti ir mano titulo “žurnalistas”.
Cicero, III. jūrų šaulių kuopos “Klaipėda” vėliavos šventinimo, įvykusio 1967 m. gegužės mėn. 7 d. garbės prezidiumas: iš k. į d. — LŠST garbės narys teis. R. Skipitis, g.n. gen. K. Musteikis, prel. Ig. Alba vičius, CV narys G. Valantinas ir CV pirm. Vl. Išganaitis.
Sesė Emilija draugiškai ištiesė ranką. Supažindinau ją su savo žmona, kuri čia pat stovėjo pasirengusi šaudyti gulom nuo atramos.
Pagaliau, brolis Vitkus baigė tvarkyti šaudyklą. Atnešė iš kažkur antklodę. Žemė dar buvo gan drėgna, todėl paklojus antklodę, šaudymo sąlygos pagerėjo.
Padėjęs kastuvą į šalį, brolis Vitkus pakvietė sesę Emiliją pabandyti savo laimę.
O ... kad tai būtų buvę anksčiau, kaip Lietuvoje! Buvome jaunesni. Teko šaudyti. Dabar jau be akinių blogai, ir su akiniais — negerai... Kažkaip rankos virpa. Gera valia šiuo atveju mažai ką reiškia. Pradžioje, šaudymo vadovas norėjo įkalbėti pašaudyti stačiom nuo rankos. Bet sesė Emilija nusprendė pabandyti savo laimę gulom nuo atramos. Berods, penkis šovinius iššovus, buvo atydžiai žiūrymas taikinys ir pačiame juodame viduryje ir pakraščiuose, bet... kažkas iš šalies tarė, kad “pataikyta ponui Dievui į langą”.
Po šaudymų, kuriuos atliko ir šio rašinio autorius, šnekučiuodamiesi, priartėjome prie žvilgančio Lobdellio ežero. Pakrantė žvilgėjo sidabriniu vandeniu, ir žaliavo ajerais ir meldais. Į krantinę daužėsi ir svirduliavo apie dešimtis valtelių, jų tarpe kelios motorinės. Ąžuolinis, ūžaujantis ir senų senovės indėnų paslaptis bylojantis, miškas buvo naujų ateivių šaulių Kęstučio ir Kunigundos Kodačių nuosavybė.
Vėliau paaiškėjo, kad Kęstučio Kodačio ir Emilijos Pūtvytės motinos buvo tikros seserys — Gruzdytės. Taigi, Kęstutis ir Emilija yra pusbrolis ir pusseserė. Giminės. O kas gi apie tą giminystę Detroite žinojo?...
Sakoma, giliau girion besibraunant vis daugiau ir tankiau medžių atrandama. Taip ir šičia. Apie trečią valandą, prie lauke ištiesto ir maistu apkrauto stalo, buvome pakviesti pietų. Mano dešinėj sėdėjo Emilija Pūtvytė. Tad buvo auksinė proga išsikalbėti. Nors jau prieš pietus buvo atliktas trumpas "oficialus” pokalbis. Ir tie žodeliai jau slypėjo, surašyti popieriuje, mano kišenėje. Prie stalo matėsi:, p.p. Baubliai, Kavaliauskai (Kavaliauskienė yra p. Kodatienės sesuo), Briedžiai, Kodačiai, V. Tamošiūnas (kuris, būdamas šeimininkas, tikrai nuoširdžiu uolumu visus vaišino), A. Bliūdžius, Br. Burba, M. Vitkus ir Mingėlai.
Kadangi sesė Emilija Pūtvytė, vieną savaitę pasisvečiavusi, kitą dieną turėjo išskristi namučių, į Mass. valstybę, tad jai buvo palinkėta laimingai sugrįžti ir neužmiršti detroitiečių šaulių. Savo žodyje, Vl. Mingėla pareiškė, jog būtų didi garbė, jeigu visi šių pietų dalyviai, kurie dar nėra šauliais, įstotų nariais į St. Butkaus Detroito šaulių kuopą. Taip pat užsiminė busimąjį prizinį šaudymą. Minėtam priziniam šaudymui Vl. Selenis dovanojo puikią taurę, gen. J. Černius 20 dol., o M. Vitkus ir Vl. Mingėla, dar praturtino už šaudymą daugiausia taškų laimėjusiems dovanų sandėlį.
Tiesa, pradžioje, brangią viešnią Emiliją Pūtvytę ir visus svečius pristatė ir su humoru apibūdino šaulių s-gos C.V. narė K. Kodatienė. Tačiau ir apie pačią šeimininkę — šaulę ir skautę Kodatienę būtų galima daug ką pasakyti. Tai įdomi ir daugelio talentų asmenybė. Ji visuomenininkė nuo pat jaunystės dienų: skautė, šaulė, žurnalistė ir poetė ... o štai, šiuo metu ji žymiai reiškiasi ir dailės baruose.
Baigiant, malonu ir džiugu konstatuoti, jog Detroito St. Butkaus šaulių kuopa auga ne tik nariais, bet ir savo atliktais lietuviškais, brandžiais, kultūriniais darbais. Ruošiami įvairūs paminėjimai, literatūros popietės, jaunimui literatūros konkursai, vaidinimai. Artėja Z. Arlauskaitės-Mikšienės draminės veiklos ir jos amžiaus sukakties paminėjimas, kurio metu Detroito (Z. Ari.-Mikšienės vadovaujamas) dramos sambūris suvaidins Čiurlionienės “Pinigėlius”. Nors šiuose darbuose vieningai, lyg skruzdėlytės konkuruodami ir vis skubėdami dirba visi kuopos šauliai, bet aiškiai matosi, viso to akivaizdoje, kad daug įtakos padaro malonus, garbės nejieškąs pirmininkas Vincas Tamošiūnas. Didžios garbės užsitarnauja visa Detroito šaulių kuopos valdyba. Vieninga veikla šaulišliuose užmojuose, šviesiu pavyzdžiu šviečianti, kad ir ne savoje žemėje, tegu priartina Lietuvai laisvę. Detroito šauliuose matoma tiek daug pasiaukojimo dvasios. Atrodo, einama teisingu keliu į šaulių S-gos įkūrėjo Vlado Pūtvio mum pateiktą šauliškų siekimų idealą.
O mes, pagaliau, savo paslaugiu žirgeliu pajudėjome namo. Bevažiuojant, žmonai vairuojant, paskendęs vizijų ir fantazijų pasaulyje, mačiau topoliuose nuskriaustus ir laisvės netekusius, palinkusius, prislėgtus blogio, pavergtus. Tai žmonės! Mačiau pavergtą kankinę Lietuvą!
Tačiau reikėjo iš svajonių ir pasakų pasaulio grįžti į realybę, nes namai buvo jau čia pat. Nakties tamsoje stovėjo vėjo šiurenama didžiulė liepa. Šešėliai, vizijos ir burtai nutolo. Automobilis sustojo prie garažo.
Staiga, išgirdau žmonos balsą: “Ko, berneli, dar svajoji. Jau atvažiavome, atrakink duris.”
DETROITO ŠAULIŲ PRIZINIS ŠAUDYMAS
Jau anksčiau buvo skelbta, kad š. m. rugpjūčio 27 d., p.p. Kodaičių vasarvietėje Nidoje, įvyks prizinis šaudymas. šaudyme dalyvavo 24 šauliai.
I premiją laimėjo š. Kęst. Kodatis. Jis gavo dvi dovanas: žum. VI. Selenio pereinamąją dovaną — statulą ir gen. J. Černiaus laimėtojui paskirtus 20 dolerių. II premiją laimėjo St. Malinauskas. Tranzistinio radijo aukotojas —Mykolas Vitkus; jis taip pat pravedė ir šaudymo pratimus. III premiją laimėjo š. Antanas Mikalkė-nas.šią dovaną (KARIO metinę prenumeratą) paaukojo VI. Mingėla. Paaiškėjus, kad laimėtojas KARĮ yra užsiprenumeravęs, jam buvo dovanota Martyno Jankaus monografija.
Po šaudymo pratimų buvo suruošti skanūs pietūs. Pietus namie paruošė ir į Kodačių vasarvietę Nidą atvežė, Stasė Pranėnienė. Prie stalų krovė valgius, aptarnavo svečius be sesės Pranėnienės, Kunig. Kodatienė ir Lidija Mingėlienė; paskutinioji rūpestingai atliko šaudymo pratimuose sanitarės pareigas.
Nors oras buvo vėsus ir drėgnas, o vėliau ėmė lynoti, vistiek šaulių ir jų bičiulių atvyko apie 60 asmenų. Į šaulių eiles įstojo gen. J. Černius su ponia, Juozas Briedis su ponia ir dr. L. Puskepalaitienė.
Kai kitose organizacijose dažnai trūksta žmonių, tai Detroito St. Butkaus kuopoje pastebima priešingai. Kuopa auga kaip ant mielių. Šiuo metu, su naujais nariais, persirista per 100 narių. Daug prie to prisideda ir vieningai dirbanti valdyba ir jos pirm. Vincas Tamošiūnas.
V. Saurimas
nesistebėkime, jei karas VIETNAME BUS PRALAIMĖTAS
Kai priešui pranešama kas yra daroma fronte, nieko stebėtino jei pralaimima. štai ištrauka iš Valst. Departamento Vašingtone rašto, rašyto 1965 m. rugp. 5 d. ir pasirašyto pasekretoriaus:
"J.A.V. vyriausybė tuojaus ir pilnai painformavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą apie visus mūsų žymesnius veiksmus Vietname.”
Kas gi vadovauja tai J. T. Saugumo Tarybai, kuriai J.A.V. raportuoja apie karo veiksmus Vietname, kur kasdien žūva jauni amerikiečiai, jų tarpe ir mūsų lietuviai jaunuoliai ? Na gi, ne kas kitas, kaip komunistas Vladimiras P. Suslovas, Sovietų vyriausybės narys. C. S.
Rašytojas Alfonsas Nevardauskas padovanojo DLK Kęstučio šaulių kuopai 4 egz. savo knygos “Pajūriais pamariais”.
šaulių Kodačių vasarvietėje Stasio Butkaus, Detroito šaulių kuopos prizinio šaudymo metu, rugpjūčio mėn. 27 d., rungėsi 14 šaulių, jų tarpe šaulė Lidija Mingėlienė. Kairėje — teisėjų komisija; šaudo, iš k.: Antanas Šiur-kus, stebi Stasys Malinauskas, 2-ros premijos laimėtojas. Taikosi Juozas Racevičius, šaudymo vadovas Mykolas Vitkus ir pirmąją vietą (šaulio Vlado Selenio trofeją irgenerolo Jono Černiaus 20 dol.) laimėjęs, Kęst. Kodatis.
Nuotr. š. K. Sragausko
