SOVIETŲ RAUDONOSIOS ARMIJOS DALINYS VARNIUOSE
BUTEGEIDIETIS
1918 m. pabaigoje ar 1919 m. pradžioje, kai vokiečių žandaras jau nebevykdė tvarkdario pareigų, o mūsų policijos dar nebuvo, dalis buvusių rusų kariuomenės belaisvių bėglių ir vietinis tamsusis gaivalas apylinkėse pradėjo vogti, plėšti, netik slapta, bet ir jėgą pavartodamas. Tokiose apystovose, netik ūkininkai, bet ir visa liaudis susirūpino savo likimu, savo savisauga. Savisaugos sumetimais, pradėjo atsirasti artimesni kaimyniniai ryšiai. Iš palėpių visi traukė savo aprūdijusius medžioklinius šautuvus, revolverius, pistoletus, o kas to neturėjo, naudojo durklą, šakę ar kirvį. Žmonės pasidarė jautrūs visokiems netikėtumams. Išgirdę šauksmą pagelbai, ar pastebėję besivejant vagį ar plėšiką, patys, be raginimo, sėsdavo ant arklio ir jungdavosi į savisaugininkų ar besivejančiųjų eiles, kad sučiuptų plėšiką. Sučiuptasis atsidurdavo prieš liaudies teismą, kuris teisdavo sučiupimo vietoje. Teismai būdavo beapeliaciniai. Teismų sprendimai buvo vykdomi tuojau sučiupimo vietoje.
Kiek vėliau atsirado ir policija ar milicija. Pirmieji pradėjo organizuoti ją karininkai grįžusieji iš rusų kariuomenės. Atsirado apskričių viršininkai ir komendantai. Prie komendantūrų pradėjo organizuoti kariuomenės dalinius. Jau buvo suformuota 1. ir 2. pėst. pulkai, buvo užuomazgos ir sekantiems formuojamiems pėst. jungimams, be to, artilerijos, kavalerijos ir t.t..
Jau šitokios organizacijos akivaizdoje, 1919 m. pradžioje, kai visa gamta buvo apsiklojusi storu baltu klodu su puikiu žiemos kelių tinklu, bolševikų raudonoji armija su vietiniu tamsiuoju gaivalu, pro Šiaulius ir Kuršėnus, vasario mėn. viduryje atsidūrė ties Telšiais, o jos saugos dalinys (būrys) iš kairės, per Luokę ir Janapolę atsibastė iki Varnių. Atsidūrę Varniuose, jie pasijuto išdidūs, griežti ir energingi šeimininkai. Greit suorganizavo vietos vykdomąjį komitetą. Iš miestelėnų pareikalavo gan nemažos kontribucijos (rodos, bene 30, 000 ar 40,000 osto rublių). Ant stulpų bei namų priklijavo visokių terminuotų, griežtų ir su didele atsakomybe paliepimų, instrukcijų, nuorodymų, bei atsišaukimų. Bet į antrą ar trečią dieną (tai buvo antradienis ar penktadienis), baigiantis nustatytam laikui sumokėti kontribuciją, iš Kaltinėnų (Kaltinėnuose buvo koks tai vokiečių dalinys) du vokiečių kariai — raiti žvalgai, atvyko iki Vaštakių augštumos ties Varniais. Jie pasidairė— pasižvalgė ir nujojo atgal į Kaltinėnus. Tuo pat metu Varniuose buvo paskleista žinia, kad nemažas vokiečių būrys iš Kaltinėnų vyksta į Varnius. Šios žinios rezultate, bolševikai, kurių Varniuose buvo apie 40 ar 50 vyrų labai smarkiai susirūpino savo likimu. Netikėtos žinios paveikti, jie tačiau nedasiprotėjo patikrinti jos tikslumą. Jie tuoj čiupo ūkininkų vežimus turgavietėje ir išdūmė Janapolėės — Luokės link. Tik pasiekę Luokę jie atsipeikėjo. Pradėjo galvoti apie priežastis, kurios privertė juos palikti Varnius.
Reikia manyti, kad Luokėje buvo vadas, kuriam priklausė šis būrys, tad jis ir pradėjo tyrinėti, jieškoti tinkamo argumento, kuris pateisintų staigų ir netikėtą būrio atsitraukimą. Jokio argumento nesuradus, priėjo prie išvados, kad jis buvo apgautas. Be to, jis galėjo gauti žinių ir iš Varnių, kad ties Varniais tebuvo tik du vokiečių kariai, kurie pasižvalgę nujojo atgal į Kaltinėnus.
Būrys pasijutęs apgautas, užsirūstino. Panoro atkeršyti varniškiams. Ilgai nelaukęs, iš ūkininkų surinkęs tinkamą kiekį vežimų, gan didokas būrys susėdo į vežimus ir išvažiavo į Varnius, kad nubaustų varniškius. Visa tai darė griežtai ir energingai, deja užsimiršo pasiteirauti, apie esamą padėtį Varniuose. Iš Luokės išvažiavo jie tokiu apskaičiavimu, kad atvyktų į Varnius dar prieš auštant. Važiavo be žvalgybos ir be saugos. Mat, tikėjosi Varnius užimti lygiai taip, kaip ir prieš keletą dienų.
Deja, visus užsimojimus, visus baudžiamosius ekspedicijos planus sunaikino aštuoni vokiečių kariai su trimis kulkosvaidžiais, kurie iš vakaro buvo atvykę į Varnius. Vokiečiai nujausdami (gal turėdami žinių apie) atvykstantį rusų bolševikų būrį, pasirengė sutikti jį kulkosvaidžių ugnimi. Bešvintant, rusų bolševikų ekspedicinis būrys atsirado ties pat Varniais ant kelio Janapolis — Varniai ir nuo kalnelio besileidžiant buvo sutiktas kulkovadžių ugnies. Visai nereagavus (nepaleidę nei vieno šūvio) bolševikai pasuko atgal ir skubiai atsitraukė Janapolės — Luokės link. Būrys atšokęs nuo Varnių sustojo Janapolėje.
Žvalgomosios kautynės įvyko ties Varniais, o už dienos ar dviejų, rimtesnėmis jėgomis (tomis dienomis jau buvo suformuota viena pėstininkų šaulių kuopą, vokiečiams padedant) bolševikus pradėjo pulti, varyti lauk iš Žemaitijos Telšiai — Kuršėnai kryptimi (tos kuopos kautynės, rodos, bene buvo aprašytos mūsų karinėje literatūroje. Generaliniam puolimui prasidėjus, Janapolėje įvyko pasikeitimas tik keliais šūviais. Luokėje įvyko rimtesnis susidūrimas, ten buvo ir aukų (jei neklystu, vokiečiai puolė grupės dešiniame sparne).
Šis aprašytasis bolševikų būrys, buvo pats kairysis voros dalinys, kuri brovėsi į Žemaitijos gilumą Telšiai — Plungė kryptimi. Tad reikia manyti, kad jis su vietiniu tamsiuoju elementu turėjo uždavinį saugoti vorą iš kairės, nes smulkūs vokiečių daliniai stovėjo Kražiuose, Kaltinėnuose, Laukuvoje, kitaip sakant, buvusiame Raseinių, o Lietuvos nepriklausomybės laikais, Tauragės apskrityje.
