VIETINĖS KARIUOMENĖS BRIGADA (1920 -1923)
PLK. R. LIORMONAS
Man teko patirti, kad daugeliui mūsų, ypač vėlesnių Karo Mokyklos laidų karininkams, yra nežinoma, kas buvo ta Vietinės Kariuomenės Brigada. Ir man pačiam nieko apie ją neteko skaityti spaudoje.
Kadangi esu buvęs tos Brigados štabo viršininku, tad ryžausi, kiek atmintis man leidžia, ir kol dar nevėlu, supažindinti skaitytojus su tos brigados organizavimo motyvais ir jos paskirtimi. Iš kitos pusės gal mano šios žinios bus tinkama medžiaga mūsų nepriklausomybės laikų kariuomenės istoriją rašant.
1920 m. gegužės mėn., susirinkus Steigiamajam seimui, buvo sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė. Krašto apsaugos ministeriu birž. 7 d.; vieton iki tol buvusio majoro Antano Merkio, tapo paskirtas Steigiamojo seimo narys mjr. Kostas Žukas, liepos 7 d. — jis ir vyr. karo vadas. Iki šio pasikeitimo apskričių karo komendantai priklausė tiesioginiai krašto apsaugos ministeriui.
Karo stovio metu, laikantis ypatingų valstybės apsaugos įstatų, apskričių karo komendantai turėjo teisę administratyvinių būdu bausti pinigine ar kalėjimo bausme piliečius, nusikaltusius ypatingiems valstybės apsaugos įstatymams, arba komendantų paskelbtiems įsakymams. Tokiais atvejais skundai su bylomis turėjo būti komendantų siunčiami betarpiai krašto apsaugos ministeriui, kuriam tas bylas referuodavo ministerijos kanceliarijos viršininkas. Svarbesniais atsitikimais, arba kai byla krašto apsaugos ministeriui pasirodydavo nevisai aiški, komendantai būdavo šaukiami asmeniškai, kad patys paaiškintų ir referuotų bylas.
Kad palengvinus sau darbą ir kad turėtų geresnę priežiūrą komendantų administratyvinėje veikloje, naujasis krašto apsaugos ministeris Žukas, pasitaręs su buvusiu ministeriu - teisininku mjr. A. Merkiu ir vadovaujamasis tuo metu dar veikusiais rusų karo įstatais, įsteigė Vietinės kariuomenės brigados vado instituciją (rusiškai: načalnik brigady miestnych voisk).
Brigadą sudarė: 20 apskričių komendantūrų, drausmės kuopa (vėliau batalionas), karo kalėjimas, 3 belaisvių stovyklos. Tos brigados vadu buvo paskirtas mjr. teisininkas A. Merkys, kuris tuojau ėmėsi darbo, pirmiausia organizuojant brigados štabą. Tuo metu buvau krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos viršininku ir, kai mano buvęs šefas mjr. A. Merkys pasiūlė man pereiti jo žinion, mielai sutikau, nes tada Merkį laikiau dideliu autoritetu. Tokiu jis man buvo ir Klaipėdoje, kai aš buvau krašto komendantas, o jis — gubernatorius.
Greitu laiku buvo pavtirtinti brigados štabe etatai: brigados vadas, štabo viršininkas, du adjutantai — rikiuotės ir ūkio, ir ypatingiems reikalams karininkas. Brigados štabas pradėjo veikti 1920 m. birželio mėnesį ir, kadangi apskričių komendantai dabar jau buvo tiesioginėje Vietinės kariuomenės brigados vado žinioje, tai ir visos komendantų nubaustųjų bylos su skundais dabar buvo siunčiamos nebe ministeriui, bet brigados vadui. Čia tos bylos būdavo peržiūrimos, patikrinamos ir nustatytomis dienomis brigados vado referuojamos ministeriui. Tuo būdu sumažėjo darbas ministerijos kanceliarijoje, tų bylų referentu tapo teisininkas, gi esančių vietinės kariuomenės brigados vado žinioje įstaigų priežiūra padidėjo.
Kai 1922 m. spalio mėn. buvau paskirtas Vilkaviškiokomendantu, brigados štabo viršininko pareigas ėjo ypatingiems reikalams karininkes V. Vitkauskas (vėliau generolas), adjutantais liko Andrius Klemas (vėliau Klaipėdos gubernatūros reikalų vedėjas) ir karo valdininkas Petras Mažylis.
1920 m. rugp. mėn., atgavus Vilniaus sritį, buvo įsteigtos dar trys komendantūros: Vilniaus, Ašmenos ir Švenčionių. Tačiau, jau tų pačių metų spalio mėn. tos trys komendantūros turėjo likviduotis, kai lenkų kariuomenė spalio 9 d. okupavo Vilniaus kraštą.
Tuo metu vietinės kariuomenės sudėtis padidėjo ir 1920 m. rugpjūčio - spalio mėn. laikotarpyje turėjome 23 miestų ir apskričių komendantūras — didžiausią jų skaičių nepriklausomybės laikais.
Pradžioje 1923 m. įvyko pasikeitimų. Mjr. A. Merkys buvo paskirtas Vyriausybės įgaliotinio Klaipėdos kraštui, A. Smetonos, sekretoriumi. Vietinės kariuomenės brigados vado pareigos buvo pavestos plk. J. Mačiulaičiui (jam priklausė ir geležinkelių stočių komendantūros). Brigados štabo viršininko pareigas ėjęs mjr. V. Vitkauskas buvo paskirtas kitom pareigom kariuomenės štaban, o jo vieton atkeltas mjr. J. Andrašūnas.
Po to, kai buvo įsteigtos trys karinės apygardos (div. v. teisėmis), Vietinės kariomenės brigada perėjo netarpinėn tų apygardų viršininkų žinion ir priklausomybėm Vietinės kariuomenės brigados vado institucija pasidarė nebereikalinga ir nuo 1923 m. gegužės mėn. ji nustojo veikusi.
Nuo tada komendantų nubaustųjų bylas krašto aps. ministeriui referuodavo kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininkas, karo stovio reikalams referentu vadinamas.
