Dėl ko nesiekiama pašalinti sovietinį infekcijos šaltinį?
Komunistai sugeba paslėpti savo tikrus tikslus; jie kalba apie taikingą sugyvenimą, o visur gyvai ruošia sukilimus ir “tautinius išlaisvinimus”. Ir kas gi tas šaltas karas, jei ne sovietų priemonė ką nors laimėti? Komunistus sulaikyti neužtenka. Pergalei pakaitalo nėra. Komunistus ir jų sovietinę vergijos sistemą būtina pašalinti ir sunaikinti. To nepadarius jie pavergs visą likusį laisvą pasaulį; juk apie tai jie dažnu atveju prasitaria nedviprasmiškai. O kol jie to nepajėgia, jų mėgiamas “arkliukas” yra taikinga koegzistencija, kurią iššifravus, yra ne kas kita, kaip su infiltruotų komunistų pagalba laisvo pasaulio mulkinimas.
Ir kas gi yra galų gale ta sovietinė sistema, jei ne pasaulinio masto visuomeninis vėžys, kuris griauna sveiką ekonominę pasaulio Sistemą, paremtą privatine nuosavybe. Jei vėžio ligos virusams žmogaus kūne surasti naudojama elektroniniai mikroskopai, galį padidinti net milijoną kartų, tai sovietinį vėžį atvira akimi gali matyti kiekvienas laisvas žmogus. Jų girgždanti ekonominė sistema, pasireiškianti žema gaminių kokybe, dideliu plačios apyvartos prekių trūkumu ir netgi pagrindinio maisto nedateklium (kviečių užsienyje milijoninėmis sumomis užpirkimas), — argi tai neužtektinai apibūdina jų nevaržomą, pavienius asmenis pavergiančią valstybinio kapitalizmo ūkinę sistemą? O ką jau bekalbėti apie laisvę judėti, pasirinkti darbą, įsigyti asmeninę nuosavybę. Viskas liaudžiai, kitaip tariant, komunistinių viršūnių aristokratijai, kuri iš tiesų viską valdo ir kurios nuosavybė yra ne tiktai kapitalai bei šalies ekonominiai ištekliai, bet taipgi darbo žmonių uždarbis. Jie darosi tikri parazitai, išnaudotojai, nes darbo žmonėms neleidžiama pasireikšti organizuotai, ir atlyginimas visai nesiderina su atliekamu darbu. Jei pučiami komunistų trimitai apie kapitalistiniame pasaulyje esamą išnaudojimą, tai jiems galima pritaikinti patarlę: vagie, kepurė dega! Taigi, tas beribis kapitalistinis išnaudojimas kaip tik ir sudaro pagrindą sovietinei policinei vergijos sistemai. Netgi įstatymai ten yra tik dėl propagandos, taigi grynai apgaulei, nes tikrenybėje sovietinė sistema remiasi ne įstatymais, bet komunistinės administracijos sauvale.
Kadangi sovietinė sistema paremta vien melu ir apgaule, tai sugyvenimas (koegzistencija) su jais yra neįmanomas. Bet kurios sutartys, risdamos laisvojo pasaulio partnerį, jų neriša, nes jie visas sutartis sulaužo ir laiko vertomis tik tiek ir tol, kol jiems jos naudingos. Todėl ir kredito davimas prekybiniuose santykiuose su komunistais dažnu atveju reiškia jų šelpimą.
Antro pasaulinio karo meto paskola (landlease) yra nemokama. Sovietai sumokėtų J. A. V-bėms keletą šimtų milijonų, jei Amerika jiems kredituotų (paskolintų) žymiai didesnę, taigi milijardinę sumą, kuriai grąžinti susidarytų ta pati problema, taigi tolesnis šantažas. Tat Sovietai yra visiškai nepatikimas ne tik politinis, bet ir prekybinis partneris. Ir jei kas siūlo ar politinę, ar ekonominę su Sovietais koegzistenciją, tai tie asmenys, ar tokia valdžia, sąmoningai padeda Sovietams. Kodėl gi tokią valdžią ar tokius asmenis nepavadinti tikruoju vardu: Sovietų simpatikais, arba jų padėjėjais.
Imkime kad ir importą iš sovietinių kraštų. Komunistų produktų kainose neatsispindi gamybos kainos. Sovietų eksportas sudaromas ne tam, kad pakeltų jų piliečių gyvenimo lygį. Dažniausiai sovietai eksportuoja, kad pakenktų laisvų šalių ekonominiam gyvenimui. Sovietų blokas daro viską, kad pažeistų bei sunaikintų laisvų šalių ekonominį gyvenimą, todėl ir jų eksporto politika yra tik įrankis kovoje prieš laisvas šalis. Jei leidžiama importuoti iš sovietų kraštų, tai daroma žala savai pramonei, nes jų konkurencija yra politinio pobūdžio, ir jie dažnai vartoja vadinamą dumpingą, kai parduoda žemiau savikainos tam, kad pakenktų laisvų kraštų sveikos varžybos ekonominiam gyvenimui ir tuo būdu padidintų laisvų kraštų bedarbių skaičių. Todėl importas prekių iš sovietinių kraštų yra laisvės išdavystė. Ir jei lietuvių laikraščiai skelbia importuotas iš sovietų kraštų prekes (pav., lenkų kumpį) arba jei kurios lietuvių krautuvės tokias prekes pardavinėja, tai jie sąmoningai ar nesąmoningai pagelbsti laisvės priešui ir kenkia savojo krašto ekonomikai.
Juk gi visa komunistinė "ideologija” tėra užmaskuotas imperializmas. Tą mes labai vaizdžiai matome Pietų Vietname. Prisidengę vadinamu išlaisvinimo karu, komunistai veda šį grobuonišką karą visomis įmanomomis klastingomis žiauriomis priemonėmis, tikėdamiesi su P. Vietnamo užkariavimu galutinai pagrobti visą pietryčių Aziją. Gi, tuo tarpu Amerikos vyriausybė kalba apie neribotai ilgą karą, neskelbia tikslo išlaisvinti Šiaurės Vietnamą ir nepaveda kariškiams spręsti strateginius uždavinius.
Komunizmas nugalėti galima, jei tokį tikslą paskelbtų laisvas pasaulis, o pirmiausia J. A. V-ės. Ir nereikėtų šios šalies sūnums guldyti galvas tolimojo Vietnamo džiunglėse, kas savaitę grąžinant iš ten, nelyginant kokias dovanas, vis didėjančias jaunų amerikiečių karstų eiles. Užtektų paskelbti tikslą panaikinti sovietinę despotiją ir organizuoti J. A. V-se sovietų okupuotų tautų kariškus dalinius. Tuo atveju nereikėtų baimintis preventyvinio atominių bombų karo iš Sovietų pusės, nes Kremliaus slibinas tuč tuojau pajustų artėjantį savo galą.
Ar reikia didesnės nesąmonės, jei Sovietai vaizduojami lyg koki nekalti avinėliai, kurie neva nenori “perdaug” užsiangažuoti tolimame Vietnamo kare. Kas kita komunistinė Kinija, kuri juk esanti nesantaikoje su Sovietų Rusija. Esą todėl ir J. A. V-ės nepripažįstančios kom. Kinijos, kuriai daroma daug motyvuotų užmetimų, štai jų svarbesnieji.
1. Teikė visokeriopą pagalbą komunistų Viet Minh kovoje su prancūzais Indokinijoje (taika 1954 m.).
2. Siuntė milijoninę “savanorių” armiją į Pietų Korėją, kurią gynė
J. A. V-ės drauge su Jungtinių Tautų daliniais.
3. Teikė pagalbą partizaniniame komunistų kare Burmoje.
4. Okupavo Tibetą ir naikino tibetiečių tautą.
5. Užpuolė draugingą Indiją 1962 m., užmušė tūkstančius indų ir prisijungė 100.000 ketv. kilometrų Indijos teritorijos.
6. Teikė pagalbą partizaniniame komunistų kare Laose.
7. Intensyviai bombardavo Quemoy ir Matsu salas be karo paskelbimo.
8. Teikė pagalbą terorizuoti ir žudyti partizaniniame Pietų Vietnamo kare.
9. Apmokė ir ginklavo Indonezijos partizanus kovoti prieš Malazijos federaciją.
10. Teikė tiesioginę karinę ir kitokią pagalbą žudyti ir daryti perversmus Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
11. Didina nelegalų opiumo ir kitų narkotikų eksportą, kad uždirbtų valiutos ir susilpnintų laisvų tautų atsparumą.
O tuo tarpu buv. Izraelio ministeris pirmininkas D. Ben Gurionas (Draugas nr. 73 iš 1965.III.27) pasiūlė teikti ekonominę pagalbą kom. Kinijai ir ją įsileisti į Jungtinių Tautų organizaciją. Argi jis ne mielas komunistų advokatas, tas Een Gurionas, kom. Kinijos bičiulis?
Sovietiškojo Kremliaus gangsterių nusikaltimų galima būtų priskaityti keleriopai daugiau, ir jų vykdomiems sąmokslams bei žiauriausiems nusikaltimams galo nematyti. Gi laisvasis pasaulis, lyg suparaližuotas, tyli. Netgi bandom amulkinti laisvas pasaulis įtikinėjant, kad komunistinė Kinija einanti savu keliu, kaip kad daranti Jugoslavija. O iš tikrųjų visi kom. kraštai yra diriguojami iš Kremliaus sovietinio lizdo, kuris yra pagrindinis sovietinės infekcijos šaltinis. Ir kol laisvame pasaulyje neatsiras jėgų, kurios tą infekcijos židinį rimtai pasiruoš pašalinti, tol pasaulis ir toliau bus nelyginant kovojantis su mirtimi ligonis, kuriam nedrįstama daryti operacijos. “Kartago delenda est” — Kartagena turi būti sunaikinta. Taip nusprendė senovės romėnai. Įdomu, ar dar ilgai teks laukti, kol naujos gadynės romėnai padarys tik jau vieną kartą protingą sprendimą: “Sovietinis Kremliaus lizdas turi būti sunaikintas”.
Tai neišvengiamas veiksnys, be kurio politinis bei karinis teroras tęsis pasaulyje neribotai ilgai, nes nėra pergalei pakaitalo, nes toks nevykęs komunizmo sulaikymas, kaip dabar vykdomas P. Vietname, yra tik menkas paliatyvas. Panaikinus centrinį sovietinės infekcijos židinį, užgytų ir kitos Sovietų pavergtų kraštų periferinės žaizdos, nes visos pavergtos tautos kenčia ir laukia Išlaisvinimo karo, be kurio taikos ir ramybės pasaulyje negus. O jei delsiama, tai tik dėlto, kad Sovietai yra infiltravę laisvų valstybių (ypač J.A.V.-sių) administraciją, ir todėl nėra kam paskelbti komunizmą laisvojo pasaulio priešu Nr. 1, kuris reikia bausti, o ne su juo koegzistuoti. Neatrodo, kad šiuo metu ir Europos tautos visos s prastų komunizmo grėsmę, ką parodo Prancūzijos prezidento flirtas su Sovietų Sąjunga, ten jam savo laiku iškilmingai atsilankant.
k. Č.
