SKELBIAMA TAIKA, O VYKDOMAS KARAS
Kas gali smerkti taikos siekimą? Juk, gi, taika — tai tas žmonijos idealas, kurio siekia daugelis augšto intelekto asmenybių. Mes visu 100 procentų pritariame taikos pasaulyje įgyvendinimui, ir kasgi nenorėtų, kad karo pasiruošimui išleidžiamos milžiniškos sumos būtų sunaudotos žmonių gerovei kelti. Deja, pasaulis dar vis neramus, ir šiandien vis dar tebegalioja senų laikų romėnų patarlė: jei sieki taikos, ruoškis karui (si vis pacem, para bellum).
Kokia gi šiandien yra pasaulinė situacija? Argi mes, pergyvenę baisųjį II pasaulinį karą, dar vis nepasiekiame taikos ? Pažvelkime aplinkui, ir pamatysime, kad ramybės nėra pasaulyje. Taip vadinami maži karai, arba karai be karo paskelbimo, tai šen, tai ten, užsiliepsnoja ir vėl prigęsta.
Apie Vietnamo karą jau netenka kalbėti, ir jis ne toks jau mažas, nors oficialiai ir nepaskelbtas. Neką menkesnis buvo užsiliepsnojęs Indijos - Pakistano karas. Gi mažesnių karų — neramumų yra daug, ir kas juos visus gali suskaičiuoti: Yemenas, Izraelis, Angola, Irakas, Etiopija (su Samalia), Sudanas, Kongo, Domininkonų respublika, ir tai dar ne viskas. Ir Kombodijoje, ir Tailande, ir Burmoje nėra ramu. Tibete vis dar vyksta sukilimai. P. Korėja vis dar oficialiai kariauja su Šiaurės Korėja, ir ten be pusmilijonio Pietų Korėjos kareivių yra dar 50,000 amerikiečių karių. Kiniečių komunistai vis dar laiks nuo laiko apšaudo kinų nacionalistų valdomas Quemoy ir Matsu salas. Neperseniai sukurtą Malazią nesiliauna puldinėjusi Indonezija, nors ir pačioje Malazijoje dar yra užsilikusių apie 500 komunistų partizanų iš senesnių laikų; jie slapstosi džiunglėse prie Tailando sienos.
Ir visur slypi (neišskiriant nei Lotynų Amerikos) toli siekianti (čia tai uoliai tarpininkaujant Kubai) sovietų ranka. Sovietai — tai kaip tas sveiką kūną naikinąs polipas, ar, dar tiksliau pasakius, vėžys, kuris naikina sveiką, laisvą ir natūralų tautų gyvenimą. Sovietuos komunizmas nėra politinė partija, o karinio perversminio pobūdžio organizacija, kuri siekia, nesiskaitydama su bet kuriomis rafinuotomis melo, apgaulės, kankinimo bei žlugdymo priemonėmis, — siekia pavergti žmoniją. Kam rizikuoti III Pasauliniu karu, — siekiama, mėginama mažais, apgaulingais, vadinamais nacionaliniais, išlaisvinimo karais užvaldyti gabalą po gabalo, vieną valstybę po kitos tam, kad ten paskiau įvedus savo beatodairinę valstybinio kapitalizmo santvarką.
Praėjo barbariškų Čingischanų laikai. Nūdien tautos ir valstybės stengiamasi pavergti gudriai sugalvotais pataikavimo pasiūlymais: tai komunistų rytojaus “rojus”, kuriame tu dirbsi ir nieko neuždirbsi. Ir įvairiausių pasakų tau prisakoma, kad tik įsiteiktų tau ta komunistinio rojaus prekė.
Kad iš to “rojaus” nepabėgtų, Sovietai atsitveria aklinomis sienomis, ir tos sienos yra ne vien tik nuo laisvojo pasaulio. “Geležinėmis uždangomis” Sovietai yra atitverę vieną satelitą nuo kito; tokią sieną jie vadina “taikos siena”. Tad nėra laisvo keliavimo iš Lenkijos į Rytų Vokietiją, arba ir Vengrijos į Čekoslovakiją ir t.t. Taigi, ten yra ne viena, o daug “Berlyno sienų”.
Jei laisvasis pasaulis nori taikos ir netgi koegzistencijos su Sovietais, tai reiškia, kad to laisvo pasaulio vadovai nesupranta, tikriau, nenori suprasti, kas ten darosi už tų visų “geležinių uždangų”. Per taikingą sugyvenimą bei koegzistenciją teikiama pagalba šlubuojančiam komunistų ekonominiam gyvenimui. Tuo būdu Sovietams leidžiama neribotai ilgai “taikingai” smaugti pavergtas tautas, iškeliant viešumon apie esamus neva nesutarimus jų satelitų su Kremliumi ir net apie žydų kultūros persekiojimą, atsieit, antisemitizmą.
Čia prisimena man vienas nuotykis iš 1940 m., kuomet rusų politrukas kaž-kur Žemaitijoje liepė išversti atsišaukimą. Iškilo klausimas, kaip išversti rusų žodį “jevrej” lietuviškai; mat, tame atsišaukime buvo minima žydų bendruomenė. Visaip spyrėsi politrukas dėl to lietuviško žodžio “žydas”, kad tai esąs antisemitinis pavadinimas, kas yra neleidžiama Sovietuose. Galų gale jam buvo įrodyta, palyginus ir vokiečių ir anglų kalbomis, kad lietuviškai “žydas” nėra nei keiksmažodis, nei žydus užgauliojus žodis. Kas kita yra rusų kalboje pavartoti vieton “jevrej” — "žyd”; anuomet už rusiškai pavartotą žodį “žyd” buvo skiriama 5 metai kalėjimo. Sakydavo, — žydų Sovietuose nėra, ten tėra tik “draugai”, patylomis vadinami “Jeruzaliaus dvarponiais”, nes jie iš tikrųjų užėmė senosios ponijos, taigi ir dvarponijos, vietą.
Jei Lietuvoje skaitlingi prieškariniai žydai tegalėjo išsilaikyti tik dėka rafinuoto sugebėjimo įsiteikti kaimiečiams, tai dabar panašiai daroma politiniame gyvenime. Skelbiama taika ir oficialiai visur jos siekiama, o užkulisiuose ruošiama smulkūs karai. Ir, žinoma, ruošiamasi pagrindiniam, visai likusiai laisvai žmonijai pavergti, karui, jei mažų karų pagalba nebus pasiekta galutinio Sovietuos tikslo, — užvaldyti, tad ir pavergti visą pasaulį ir jį, pagalba sovietinės kapitalistinės eksploatacinės sistemos, bandyti neribotai ilgai valdyti.
C.
