VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI
AKTO ĮGYVENDINIMAS
Ši diena tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo šventės minėjimo simbolis. Aktą paskelbus, tada, 1918 m., lietuviška tautos moralė buvo labai augšta ir tūkstančiai atsiliepė savanoriais ginti nuo bolševikų ir kitų priešų Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos nepriklausomybės gyvieji statytojai buvo savanoriai, jų atkurtoji kariuomenė. Mes savanoriai niekada neklausėme, kiek ten yra priešų? Mes tik jieškojome kur jie. Tada Lietuvos laukuose, po atkaklių kautynių su keleriopai skaitlingesniais ir geriau ginkluotais priešais, statėme medinius kryžius, ženklindami kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybų kritusių savanorių kapus. Savanoriai Nepriklausomybės kovų istorijon, savo gyvybėmis ir krauju, įrašėme: Kauną, Jiezną, Alytų, Taučiūnus, Burkoms, Kalkūnus, Radviliškį, Giedraičius, Širvintas, vietoves, kur ginklu rankose teko spręsti Vasario 16-osios Akto įgyvendinimas.
Nepaisant, kad šiandieną raudonasis kraugerys turi mūsų tautą atskyręs nuo laisvojo pasaulio, kad ją skandintų ašarų ir kraujo upeliuose, tvirtai tikime, kad ji tebėra gyva. Laisvajame pasaulyje yra gyvenančių anų laikų savanorių, karo invalidų, Vyčio Kryžiaus kavalierių, yra ir 1941 m. sukilėlių. Visi jie budina vakarų valdovus iš pragaištingo miego, kad jie atitaisytų praeities skriaudas Lietuvai ir dėtų pastangas grąžinti mums laisvę ir nepriklausomybę.
Žinokime, kad gyvename naujų vilčių laikus. Vasario 16-oji, gimusi pasaulinių sumišimų verpetuose, didžios kovos ir netikrumų dienose, privedė mūsų tautą prie nepriklausomo gyvenimo. Tikėkim, kad ir šiais, netikrais laikais, ji tebelieka mums, išbarstytiems po platųjį pasaulį, vienintelis kelrodis į laisvą ir gražų tautos rytojų.
Jonas Strumskis
KRAUJO AUKA — PATI DIDŽIAUSIA
Visais laikais už laisvę buvo mokama pačiu brangiausiu turtu — krauju. Ir lietuvių tauta visada gausiai juo mokėjo. Mat, kraujo auka niekad į žemės gelmes nesusigeria. Ji amžiams lieka šaukliu priaugančioms tautos kartoms. Ji, tarsi gaisras, naujom kibirkštim sukelia naujus gaisrus.
Lietuviai savanoriai, prieš 48 metus stodami prie ginklo ir eidami ginti savąjį kraštą nuo užpuolikų, jau žinojo, kad laisvės idealas yra labai trapi gėlė, kuri turės būti palaistyta jų krauju.
Pralietas savanorių kraujas, paaukotos geriausių ir tauriausių tautos vaikų gyvybės ir visos tautos besąlyginis pasiryžimas davė Vasario 16 dienos Aktui tikrąją prasmę.
Tą kraujo auką, kuria amžiais mokėjome savąją tautą ir valstybę gindami, dabar, švenčiant Vasario 16 Dieną, prasmingiausiai yra prisiminti.
Povilas Dirkis
