Tremties Trimitas

Būkime turtingi tautos garbe

1965.I.18

Prof. J. Šimoliūnui

Didžiai Gerbiamas Pone Profesoriau,

Broli Šauly!

Prašau priimti mano nuoširdžius linkėjimus sveikatos! “Drauge” skaičiau, kad esate ligoninėje. Galvoju, kad jau ir išėjote iš ligoninės. Tikiu, kad laiškas Jus pasieks. Aš žymiai jaunesnis už Jus ir tai šįmet vargina negalavimai ir augštas kraujo spaudimas ir galvos svaigimas, o paskutines dvi savaites— įsimetė skausmas į skrandį . . . Pasidariau visai nedarbingas ... Bet kai pažiūri į gyvenimą — negalavimų visur pilna. Serga žmonės ne tik kūnu, bet ir dvasia. Gal žmonija daugiau serga dvasia. Dvasiniai ligoniai suardo visą gyvenimo tvarką ir pasidaro žemėje pragarėlių. Rodos žmonės ir uoliai meldžiasi, pilnos bažnyčios maldininkų. Chorai, bažnytinė muzika — žmones, atrodo, gerai nuteikia ir išeina iš maldyklų pakelta nuotaika, pasiryžę daryti viską, kad ateitų Dievo karalystė žemėn . . . Bet, prisimenu rusų posakį: “pop svojo, čiort svojo” (popas sau, velnias sau). Gal šis posakis ir grubus, bet jis būdingas XX amžiaus dvasiai apibūdinti. Maldos sau, o gyvenimo velniava savo daro. Berašant šias eilutes mane mintys nukėlė į 1917 metus, į Galicijos apkasus, kai tuomet mirtis į akis žiūrėjo. Tada stačiau klausimą — už ką? Už ką 24 metų lietuvis turi mirti Galicijos laukuose? Tada nenorėjau mirti kur tai Galicijoj. Ir tada visų tikybų dvasininkai meldė Dievą savo armijoms pergalės. Pergalės nei vienai armijai Dievas nesuteikc, matomai, maldos buvo netikros, nenuoširdžios ... Už tai ir kovėsi tautos, žudėsi iki nusilpo, išsieikvojo, susinaikino. Ir atgimė geroji dvasia nuskriaustųjų tautų ir prisikėlėme laisvam gyvenimui iki vėl pasaulį pradėjo valdyti pamišėlią, jėgos — Stalino, Hitlerio, o vėliau prisidėjo Roosevelto, Churchillio ir kt. Dievulis sukūrė žmogų laisvą, su laisva valia, ir jis puikybėje paskendęs nenori gyventi rojuje, bet visuomet sukuria pragarą, kančias. Atleisk, profesoriau, už piktus pensininko svaisčiojimus ..., kad liūdna stebėti žmones išėjusius iš “klieso”, pagal mūsų provinciją tariant.

Rimčiai užrašysiu porą posmų iš gauto laiško iš Lietuvos:

“Kai tave menu aš, tėviške senoji,
Su Tavim kai atsiminimuose esu—
Sningant — gėlės žydi, o miškų gelmėj tamsiojoj
Lyg tavam sode — šviesu, šviesu.

Kai tave menu, tėvų namų ugnele,
Mano šaltos rankos šyla vėl.
Vėl gyventi Tavo dienos širdį kelia
Amžinos gyvybės žydinti srovė.”

Nežinau autoriaus. Tik širdžiai malonu, kad tai žodžiai pasiekę iš Lietuvos, iš Vilniaus, su plotkele. Linki stiprios dvasios. Tat ir būkime turtingi tautos garbe ir stipria dvasia.

Mano pagarba Garbės Šauliui—

Jūsų Pr. Saladžius, taip pat jau senas šaulys”.

Garbės Šaulio ir Senojo Šaulio nebeturime savo eilėse, tačiau turime paliktą jų troškimą, kad tikėtumėme į tautos garbę ir būtume turtingi stipria valia. Kiekvienas lietuvis, o ypač jaunas ar senas šaulys, turi atnaujinti tą troškimą savo širdyje, sutikdamas 1966—Pasaulio Lietuvių Jaunimo metus. Tėvų namų liepsnelė, į kurį pasaulio kraštą bebūtų nublokšta, tešildo ir tešviečia visiems, kurie kovoja prieš tautos garbės niekintojus bei Nemuno krašto pavergėjus. ..

Dainuoja akt, Elena Blandytė, akomp. Br. Pliūraitė

IŠ PADALINIŲ VEIKLOS

Tauta, karys ir laisvė

DLK Kęstučio šaulių kuopos suruoštas Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimas įvyko lapkričio mėn. 21 d., šv. Kazimiero parapijos svetainėje, Racine, Wis.

Minėjimo garbės prezidiumą sudarė: LŠST centro valdybos narys kun. J. Borevičius, S.J., kun. B. Uždavinis, M.I.C., sav. kūrėjas Adolf. Vadeiša ir garbės šaulys kuopos pirm. J. Giedrikas.

JAV ir Lietuvos Himnus sugiedojo Ida Tamulėnienė. Invokaciją perskaitė kun. B. Uždavinis, M.I.C.

Kun. J. Borevičius, S.J. savo įdomioje paskaitoje, pabrėžė, kad šios šventės prasmės reikia jieškoti tautoje. karyje ir laisvėje. Narsūs ir garbingi vyrai gynė mūsų tautos žemes, todėl lietuvių tauta nebuvo nušluota daug tvirtesnių jos kaimynų.

Laisvė yra labai kilni. Dėl jos gali būti liejamas kraujas, bet ji gali būti ir piktnaudojama. Garbingi Amerikos kariai Vietname gina to krašto žmonių laisvę, o laisvėje gyvenantys išsigimėliai paraduoja ir kelia triukšmą, reikalaudami vietnamiečius atiduoti į komunizmo vergiją. Laisvė taip pat uždeda pareigas. Žmogus, kuris nesirūpina visuomeninėmis bei tautinėmis pareigomis, neatlieka laisvės pareigos. Ne nauda padaro žmogų vertingą amžinybei, bet atlikta pareiga. Kas laisvėje pasilieka ištikimas pareigai, tas yra didvyris.

Įspūdinga demonstracija

Stasys Budrys ir Juozas Plečkaitis, dalyvavę lapkričio mėn. 13 d. lietuvių jaunimo surengtoje demonstracijoje New Yorke, papasakojo savo įspūdžių. Dėl blogo oro jų lėktuvas turėjo nusileisti Newark, N. J., todėl į Madison Square Garden salę atvyko pavėlavę, jau programai prasidėjus.

Programa buvo pravesta labai gerai. Daug pavėlavusių rinkosi į salę arba prisidėjo prie eisenos. Dalyvavo labai daug jaunimo ir net vaikų. Viskas pravesta labai tvarkingai ir įspūdingai.

Meninė dalis

Romutis Pliūra tvirtai padeklamavo Maironio eilėraštį “Nedaugei mūsų”. Aktorė Elena Blandytė įspūdingai perskaitė tragišką, sielos gelmes sukrečiančią, Nelės Mazalaitės novelę “Motiną”. Toliau, maloni viešnia gražiai sudainavo tris dainas ir bisui, linksmą “Berneli mūsų, nekraipyk ūsų”. Solistei akomponavo Bronė Pliūraitė. Taip pat, aktorė su giliu įsijautimu ir gražia dikcija, perdavė Ant. Vaičiulaičio kūrinį “Kregždutę”. Visi programos dalyviai, kurią pravedė š. Z. Lukauskas, buvo apdovanoti gėlėmis.

Po programos svečiai susėdo prie dailiai, sesių šaulių M. Wedeikienės Em. Kleinotienės, Stef. Pelanis, St. Petrušaitienės ir kitų, paruoštų stalų bendram pobūviui, kurio metu pabendrauta.    P. P.

VĖL NAUJA ŠAULIŲ VĖLIAVA

DLK Gedimino—Dehli šaulių kuopa šiais metais įsigijo kuopos vėliavą, kurios pašventinimas ir iškilmingas įteikimas įvyko lapkričio 27 d., Lietuvos kariuomenės atkūrimo šventės metu.

Šventę atidarė š. kp. pirm. š. Stepas Jakubickas ir apibūdinęs Lietuvos kariuomenės reikšmę bei jos narsias kovas dėl Nepriklausomybės, paprašė tylos minute pagerbti žuvusius dėl Lietuvos laisvės: Laisvės kovų savanorius, karius, šaulius, partizanus ir bendrai visus, paaukavusius savo brangiausią turtą — gyvybę dėl tautos ir valstybinio nepriklausomumo.

Toliau kuopos pirmininkas pabrėžė, kad šiandien švenčiama dviguba šventė: vėliavos įsigijimo ir jos šventinimo bei įteikimo. Vėliava tai laisvės ir kovos dėl laisvės simbolis. Ji yra lyg švyturys tamsumoje, vedąs laivą iš jūros gilumos į saugią pakrantę. Taip ir ši mūsų vėliava bus tas švyturys ir ji ves mus iš tremties jūros į laisvą Lietuvą, į protėvių seną sostinę Vilnių. Po įžangos, kuopos pirmininkas pakvietė kuopos garbės šaulį kun. dr. Joną Gutauską pašventinti vėliavą. Šventinimo kūmais buvo š. Monika Rimkuvienė ir svečias iš Toronto, Vlado Pūtvio kuopos š. inž. Jurgis Preikšaitis.

Po šventinimo apeigų Lietuvos gen. konsulas dr. Jonas Žmuidzinas tarė šventei pritaikytą žodį ir vėliavą įteikė kuopos pirmininkui š. Stepui Jakubickui. Pastarasis, priimdamas vėliavą, pasakė:    “Priimdamas šią vėliavą iškilmingai pareiškiu, kad pirma geležis ištirps į vašką ir vanduo pavirs į uolą, negu mes šauliai nustosime gynę savo vėliavos garbę ir kovoję dėl pavergtos Lietuvos išlaisvinimo”.

Trispalvę ir šaulių vėliavas išnešus, iškilmių dalyviai pamatė Stasio Lauciaus dramą iš partizanų gyvenimo. Kuopos vaidintojų būrelis, vadovaujamas š. Juozo Rimkaus, nors dar tik pirmą kartą pasirodė scenoje, bet savo menišku pasirodymu tikrai paveikė žiūrovus ir ne vienam išspaudė skausmo ašaras, parodydami mūsų brolių kovas ir kančias. Vietos gyventojai ir svečiai sveikino šaulių vaidintojų būrelį ir pageidavo, kad jis dažniau pasirodytų scenoje.

Kuopa taip pat turi stiprią šaudymo komandą, kuriai sumaniai vadovauja š. Gediminas Rugienis.

Kuopos valdybą sudaro šauliai: Stepas Jakubickas — pirm., Gediminas Rugienis — pirm. pavad., Alfonsas Rudokas — sekretorius ir Vytautas Pečiulis, neseniai iš Suvalkų trikampio atvykęs — ižd.

Vėliavos įsigijimo šventės proga kuopą sveikino: Lietuvos gen. konsulas dr. J. Žmuidzinas, kun. klebonas dr. J. Gutauskas, KLB apylinkės pirm. Alfonsas Rudokas, inž. Jurgis Preikšaitis, dr. J. Kaškelis ir raštu LK Mindaugo Montrealio š. kp. valdyba.    S. J.

IŠ PADALINIŲ VEIKLOS

Rėmėme Jaunimo žygį

Kai Detroite susidarė komitetas žygiui į Jungtines Tautas remti, šauliai noriai prie jo prisidėjo. Aktyviai dalyvavo aukų rinkime ir patys gausiai aukojo, šauliai sutiko organizuoti bufetą lapkričio mėn. 6 d. vakarui, kurio pelnas buvo skiriamas manifestacijai. š. Stasės Pranėnienės iniciatyva parinkta aukų ir produktų. Aukojusių pinigais pavardės jau buvo skelbtos perijodinėje spaudoje. Bufetui skanėstus aukojo ponios: O. Briedienė, J. Černiauskienė, S. Go-gelienė, O. Griškelienė, T. Ivanauskienė, E. Judinskienė, S. Juškienė, O. Kiškienė, M. Leipienė, S. Milta-kienė, J. Putrienė, A. Rugenienė, O. Rekašienė, O. šadeikienė, M. Šimkienė, O. šostakienė, N. Sližienė, S. Urbonienė ir P. Balandienė.

Šeimininkės:    J. Bliūdžiuvienė, Z. Dryžienė, B. Kiaulėnienė, M. Kriščiū-nienė, V. Patalauskienė, St. Pranėnie-nė, O. Rukštelienė, V. šiurkienė, A. Tamulionienė ir S. Valatkienė pagamino skanių užkandžių ir vaišino vakaro svečius.

Vyresniesiems neužsileido ir dešimtametės šaulių dukros. R. Rukštelytė, Jacintą Žiukaitė ir Virg. Pranėnaitė įrengė lietuvišką kampelį, kuris buvo išpuoštas lietuviškais audiniais ir rankdarbiais.

Studentai neolituanai, Z. Petravičius ir A. Vaitiekaitis, išleido į loteriją P. Balandienės padovanotą tortą ir gavo 52,66 dol.

Aplamai, vakaras paremti žygį į JT davė virš 300 dol. pelno.

Detroito šauliams atrodė, jad žygis į JT yra vienas iš reikšmingųjų ir naudingųjų tikslų šio meto išeivijos gyvenime, todėl jie jį rėmė talka ir pingiais, pralenkdami net ir kitus turtingesnius lietuvius Detroite.

žygiui į Jungtines Tautas remti, Detroito komitetas — iš kairės: A. Čiunkaitė, A. Juška, J. Urbonas, inž. V. Urbonas, pirmininkas, K. Veikutis, šaulys V. Tamošiūnas, A. Vaitiekaitytė; stovi: A. Misiūnas, J. Atkočaitis, Dr. V. Misiulis, šauiys-žurnalistas V. Mingėla, šaulys A. Sukauskas ir A. Vaitiekaitis.    Nuotr. inž. J. Gaižučio

 

Lapkričio mėn. 13 d. manifestacijoje dalyvavo šauliai: V. Pauža, A. Armalis, V. Selenis, J. Racevičius ir V. Mingėla.

Detroito lietuviai studentai labai aktyviai talkininkavo lėšų sukėlime, kad tik didesnis kiekis atstovų galėtų nuvykti. Tačiau, kai jiems patiems trūko lėšų kelionei, šauliai juos parėmė stambiomis aukomis. Dėka to, manifestacijoje New Yorke dalyvavo studentės ir studentai: Z. Petravičiūtė, V. Hotraitė, A. Ciunkaitė, A. Vaitiekaitis, V. Kutkus, A. Ratnikas ir V. Polteraitis.

Įspūdžiai

Studentai, grįžę iš manifestacijos, apibėrė šaulius padėkomis, raštu ir žodžiais: To niekuomet nesitikėjau, taip įspūdinga” ... “Labai džiaugiuosi, kad Jūsų parama galėjau pamatyti taip didingą manifestaciją” ... “Tokios lietuvių minios dar nesu mačiusi!” ... Viktorija Ciunkaitė pasakoja: Neįsivaizdavome vykdami, kad taip įspūdingai viskas bus. Salėje taip viskas darniai sutvarkyta. Labai, labai esu patenkinta žygiu. čiunkai-tės vyko trys sesutės — studentės.

Mums seniems nurimo visos abejonės, nes jaunimas išlaikė lietuviškumo egzaminus. Detroito šaulių kuo pa įsirašė garbės prenumeratore į leidžiamą Čiurlionio Ansamblio monografiją ir vėliau į tą leidinį išsiųs sąrašą asmenų, kurie iš Detroito dalyvavo žygyje į JT New Yorke.

Taip pat šaulių iniciatyva yra renkama medžiaga apie žygį. Plakatų, straipsnių, nuotraukų ir kita jau surinkta nemažas kiekis.

Pagerbti kankiniai

Detroito šauliai visada budi ir girdi mūsų kankinių išgyvenimus Sibiro taigose:

žeme, mano žeme, kaip gi nemylėti,
Kaip neverki, motina, netekus tavęs! 
Jei dar kartą grįžti tėviškėn galėčiau,
Išbučiuočiau žemę, juodžemio raukšles.”

Detroito visuomenė gruodžio mėn. 5 d. suruošė pagerbimą bolševikų nukankintiems ūkininkams ir žemės ūkio darbuotojams prisiminti. Minėjime aktyviai dalyvavo šauliai, o jų atstovas įėjo į rengimo komitetą.

Ilgai ir sunkiai sirgęs šaulys visuomenininkas Leopoldas Heiningas pasveiko ir vėl aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą.

Š. Juozas Pranaitis, buvęs I-jo būrio vadas, persikėlė į Čikagą.

1965 m. gruodžio mėn. 17 d. mirė Magdalena Augaitienė, veiklaus š. Juozo Augaičio motina. Šauliui Juozui reiškiame brolišką užuojautą.

š. V. Tamošiūnas

BENDRADARBIAVIMO AKTAS

Pasirašomas estų, latvių ir lietuvių karinių organizacijų draugiškumo ir bendradarbiavimo aktas. Iš d. į k.: š. St. Jokūbaitis, Toronto Pūtvio š. kp. pirmininkas, š. inž. J. G. Preikšaitis, LšST CV narys, estų skautų atstovas, lietuvių skautų atstovas, estas. Už jo latvių skautų atstovas.

Š. m. sausio mėn. 15 d. Toronto estų namuose pasirašytas draugiškumo ir bendradarbiavimo aktas tarp Toronto Pūtvio šaulių kuopos, latvių Dauguvos Vanagų skyriaus ir Toronto estų veteranų organizacijos. Šios visos organizacijos yra kariško pobūdžio tradicijų.

Iškilmingai įneštos ir pagerbtos tautinės vėliavos visų trijų Pabaltijo valstybių. Invokaciją anglų kalba perskaitė kun. P. Ažubalis, Toronto Pūtvio kuopos garbės šaulys. Lietuvių vardu kalbėjo Lietuvos gen. konsulas Kanadai dr. J. Žmuidzinas ir šaulių kuopos pirmininkas š. St. Jokūbaitis. Latvių vardu kalbėjo vyskp. A. Lūsis ir estų — I. Meinsoo.

Meninėje dalyje pasirodė sol. A. Simanavičius. Orkestrui pritariant, su giedota visų trijų valstybių Himnai.

Po iškilmingos dalies sekė pasilinksminimas su muzika, šokiais ir vaišėmis. Visos iškilmės praėjo labai draugiškoj, geroj ir jaukioj nuotaikoj.    M. V.

Estų Veteranų Sąjungos ir Latvių Dauguvos Vanagų ženklai.