Šaulė Tremtyje
JAUNIMO METŲ ŽENKLE
Vėl vienus metus nulydėjome į praeitį. Jie jau bus buvę — geri ar blogi, laimingi ar skaudūs, vieniems geresni, kitiems liūdnesni. Bendrai, jie mums buvo liūdni, nes minėjome skaudžią sukaktį. Tačiau, kaip lietuviška patarlė sako: nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Pro tuos liūdnus minėjimus prasiveržė vilties pragiedrulis, netikėtai iškilo nauja, galinga, jauna srovė. Tai mūsų jaunimas sujudo ir tarė: mes esame, mes einame. O jei mes einame, su mumis eina visi gerieji genijai. Jie, anot Adomo Mickevičiaus, pasiryžo “siekti tai, ko vyzdis nepasiekia”, laužti ledus, kalti geležį. Dėl to šie nauji metai pavadinti Jaunimo Metais. O jaunimas pasirinko savo tų metų šūkiu:
Mūsų jėgos, mūsų žinios
Laisvai Lietuvai tėvynei.
Su naujomis prošvaistėmis, ateina ir naujos pareigos. Kokius uždavinius jos duoda mums — šaulėms? Šauliai gali didžiuotis, jog turi šaunaus jaunimo. Sudarykime jiems progos visur būti, visur pasireikšti. Įvyks Jaunimo Kongresas, Dainų šventė, stovyklos. Į visus parengiamuosius ir einamus darbus turi įeiti ir šauliai. Jie turi pasirodyti savo veiklumu, šokiais, daina ir technikine pagalba. Raginkime juos visur pasireikšti, suraskime lėšas, kad jie galėtų dalyvauti stovyklose, kur pabendrautų su viso pasaulio jaunimu, praplėstų savo akiratį.
Taip pat ir “Šaulė Tremtyje” norėtų jaunoms jėgoms atskleisti bendradarbiavimui savo puslapius. Sujieškokime tas, kurios valdo ar bando savo rašymo plunksną, padrąsinkime rašinėti, sutikti būti savo kuopos korespondentėmis. Visos šaulės šiemet kviečiamos rašyti straipsnius temomis, liečiančiomis jaunimo reikalus, pavyzdžiui, vyresniųjų bendravimas su jaunimu, jaunimo polėkiai ir charakteris, jaunimo organizacijos, tautiškumas ir kit.
Užbaigus vienų metų darbą, tenka pasidalinti kai kuriais patyrimais. Mūsų skyriuje “Šaulė Tremtyje” turi atspindėti visų mūsų šauliški siekimai, sumanymai bei darbai. Per maža mūsų sesių stengėsi prisidėti prie šio svarbaus darbo, o nuolatinių korespondenčių nei viena kuopa dar neparūpino. Žinias tenka gaudyti pripuolamai. Daugiausia šiame darbe rūpesčio parodė buvusi redaktorė ir vyr. šaulių vadė sesė G. Kodatienė, šaulių garbės narė sesė S. Mantautienė. Didelio dėmesio ir globos reiškė CV pirmininkas brolis A. Valatkaitis, nuoširdžių patarimų ir tarpininkavimo parodė “Tremties Trimito” redaktorius brolis P. Petrušaitis. Jiems visiems reiškiu šaulišką ačiū! Taip pat dėkoju už turiningus straipsnius šioms sesėms: G. Kodatienei — “Dainos ir chorų reikšmė lietuvybei”, “Žiemai artėjant” ir “Šaulių garbės narei Sofijai Putvytei-Mantautienei 65 metų sulaukus”; J. Dainauskienei už “Šaulių moterų veiklos užuomazgą Kaune”, O. Rozniekienei — “Moterys ir Lietuvių Bendruomenė”; jaunosioms B. Baškauskaitei už “Ekskursiją į New Yorką” ir D. Valatkaitytei už rašinėlį Kalėdų proga “jieškosiu rožės” ... Be to, didelis ačiū P. Orintaitei už savanoriškai atsiųstą gražų eilėraštį “Latvė ir lietuvė”. Tai buvo padaryta latvių taut, šventės proga.
Tik bendromis, sukauptomis jėgomis yra įmanoma nuveikti žymesnius kultūrinius darbus. Ir ateityje turiu viltį, kad sesės ir toliau draugiškai bendradarbiaus ir dės visas pastangas, kad tie mūsų puslapiai pasidarytų tikrai įdomūs, naudingi ir turiningi. Su gražiausiom viltim,
Jūsų
Emilija Petrauskaitė,
“Šaulė Tremtyje” redaktorė
IŠ “DRAUGO” 1965.12.7 d.
apie Čikagos šaulių pastatytą veikalą Jaunimo Centre
“Kovoti prisiekėm tėvynei,
Mūs priesaika ir liks šventa,
Krauju įrašėme ant žemės —
Per amžius būsi tu laisva. —
Šie Tauro apygardos partizanų himno žodžiai yra įkvėpimas mūsų šauliams, kurie įrašė juos į programas “Miško Brolių”, suvaidintų sekmadienį Jaunimo Centre, Čikagoje” — rašo J. Daugi. Autorius vispusiškai aptaręs veikalo turinį, jo autorių a. a. A. Kaulėną, kuris pagerbtas susikaupimo minute, aktorius -— mėgėjus, “kurių tarpe buvo ir aktorių ir studentų, ir šiaip gerų norų scenos mėgėjų”, — toliau vaidinimą įvertina šitaip: “Vaidyba priminė Lietuvos organizacijų parengimus provincijoje, bet ar ne toki pastatymai buvo vienas iš stipriųjų veiksnių ugdyti masėse lietuvybę, patriotinį nusistatymą ? Ir dabartinio vaidinimo metu daugelis žiūrovų šluostė ašaras, giliai pergyvendami partizanų auką ir tragediją, paveikti gilios nostalgijos Lietuvai".
Taigi, jeigu “daugelis braukė ašaras”, tai vaidyba buvo įtikinanti ir tuo pačiu turėtas tikslas atsiektas. Veikalas pakartotas antru kart sutraukė, palyginti, nemaža publikos, kurios būtų buvę dar daugiau, jei ne supuolimas — naujo lietuviško filmo “Aukso žąsies” demonstravimas. “Šio vaidinimo metu prie žuvusiems už Laisvę paminklo šauliai užžiebė žvakutes, kaip amžinos meilės ir budėjimo ženklą”.
TAIP PRASIDEDA PASAKA “AUKSO ŽĄSIS”
Kai ima blykčioti aušrinė
Ir gęsta prieblandoj diena,
Mane pro miglą sidabrinę
Aplanko nuostabi viešnia.
Vaikystės pasaka šviesi.
Tu man tokia pati esi,
Tu amžinai esi jauna,
Nakties kerėjimų pilna.
Nepasiektoji, nerastoji,—
Tiktai svajonėj mylima,
Mane kadaise paviliojai,
Pro šalį vėju dvelkdama.
Vaikystės pasaka šviesi,
Užgimus laimės ilgesy,
Žėrėk iš tolo, kaip žvaigždė.
Mane per tamsą palydėk.
B. Pūkelevičiūtė, pasakos autorė ir pagaminto filmo režisorė
MANO TĖVYNĖ
Štai Vytis putotas išplaukia
Viršum Gedimino pilies ...
Girdėt geležinis vilkas ten kaukia
Iš juodo chaoso nakties.
Štai vieškeliais raiteliai dunda
Mėnulio šaltoje šviesoj ...
Jie neša krauju parašytąjį skundą
Berželio tošelėj sausoj ...
Štai laiko snapely alyvos šakelę
Balandis, nutūpęs ant vyšnios baltos . . .
Ir neš tuojau vėliavą žalią
Pavasaris naujas laukais Lietuvos.
Tu mano puikioji Tėvynė,
Tu Nemuno seno šalis!
Kvėpuoja dar Aisčių garbinga krūtinė
Tau akys po verksmo nušvis.
J. Augustaitytė-V aičiūnienė
VASARIO 16-sios PROGA
Senosios kartos veikėjai — tvirtieji ąžuolai — pergreit atsiskiria iš gyvųjų tarpo, laisvės kovos atsakomybę jaunesniems palikdami. Gerai, kad prisiauginome jaunų medelių, gražiai žaliuojančių atžalų. Jei politiniai įvykiai mūsų atžvilgiu taip lėtai vystysis, nė nepajusime, kaip visus atsakomingus darbus teks tęsti patiems jauniesiems, tėvynės nemačiusiems. Todėl ir suprantamas tas gilus vyresniųjų patriotų susirūpinimas, kad nieks nuo tautos kamieno nenubyrėtų, kad augantis jaunimas nepalūžtų, būtų pasiaukojantis ir dvasiniai stiprus; kad visos lietuviškos problemos ir laisvės kovos darbas jam būtų artimas ir suprantama jaunatviško gyvenimo pareiga. O tokio jaunimo juk atsiranda, kurie vyresniųjų rūpesčius supranta ir ateina lietuviško darbo talkon. Jiems artimos savųjų ir savos tėvynės žaizdos.
Puikiai užsirekomendavo mūsų jaunimas New Yorko žygio ruošime, sėkmingai pradėjo Jaunimo Metus, įtraukdami ir išjudindami viso laisvojo pasaulio lietuvišką jaunimą. Reikia tikėtis, kad šie metai juos dar labiau dvasioje sustiprins ir nušvies lietuviško darbo ir laisvės kovos kelius. Džiugu, kad ir Šaulių Sąjunga tokio aktyvaus ir pavyzdingo jaunimo turi, kuris lietuviškam ir šauliškam darbui nesigaili nei laiko nei jaunatviškų jėgų. Šaulių jaunimo meno kuopelė Čikagoje yra šviečiąs pavyzdys. Juo sekdami, visi vienetai turėtų daugiau dėti pastangų, kad suradus būdus kuo daugiau jaunimo pritraukti į šaulių eiles. Jaunimo rankose ateitis — jiems priklausys šauliškos idėjos tęstinumas.
Vasario 16-ji yra brangiausia, nepakeičiama, mūsų visų laukiama šventė. Kaip dangaus palaima ji kasmet ateina, kad viso pasaulio lietuvius stipresnėn, vieningesnėn šeimon subūrus ir lietuviškos laisvės kovos dvasioje sustiprinus. Šiais išimtinais — Jaunimo metais, visos visuomenės, o ypač šaulių, ruošiami minėjimai turėtų būti skirti jaunimui. Tepasirodo, tepasireiškia mūsų jaunosios jėgos. O tu, miela sese, pasirūpink pačiais jauniausiais savo šeimos nariais, kad ši didžioji šventė būtų giliai šeimoje išgyvenama, kad visi šeimos nariai pajustų tikrąją jos prasmę. Šios tradicijos geri papročiai vaikui pasilieka visam gyvenimui.
Laukiame, Sesės, šios šventės, kaip geriausio svečio atvykstant. Išdekoruokime, papuoškime butą kuo turime, kaip mokame. Įtraukime ir savo šeimą į šį darbą, viską išdekime, ką turime tautinio, gal ką dar pagaminkime, nupirkime. Tautinė vėliavėlė teplevesuoja kiekvienam šauliškam bute. Lietuviška plokštelė, naujai išėjusi knyga, gintaro gabalėlis, gal koks medžio drožinys ar kitas savas dalykėlis, tebūnie atkeliaujančios dovanos šeimos nariams šios išimtinos šventės proga. Kiekvieną tą dieną atsilankiusį svečią, net mažiausią vaiką, tautiniu ženkleliu papuoškime. Šią dieną mūsų gaminamas maistas tebūna skaniausias, lietuviškiausias, mūsų rūbas tautinis, arba pats gražiausias, gintaru, juostomis, tulpėmis papuoštas. Visais atžvilgiais ši diena turi būti išskirtina ir taip tavo, sese, šeimos nariams miela ir brangi, kad vėl visus metus lauktina, lyg pačios Tėvynės laisvės šviesa. K. Kodatienė
GARBINGO AMŽIAUS SUKAKČIAI
Mūsų iškiliajai poetei, nuoširdžiai patriotei ir išsitarnavusiai pedagogei Juzei Augustaitytei - Vaičiūnienei šiemet sukako 70 metų amžiaus. Tai tikrai našaus darbo derliaus švente. Garbingoji sukaktuvininkė visą tų metų savo veiklą skyrė lietuvių tautos gerovei. Ji dirbo svarbų jaunimo auklėtojos - mokytojos darbą. Ji visa siela įsijungė į skautų draugovės veiklą, eidama ten svarbias vadovavimo pareigas. Nerasi lietuviškesnės kūrybos, kaip jos savo kraštui meile persunkta poezija. Ji gaivino ir kėlė mus, brendusias su Nepriklausoma Lietuva, ji jungia mus ir tremtyje. Juzės Vaičiūnienės gyvenimą tinkamiausiai apibūdina J. Girniaus mintys: “Savų versmių vanduo gaivesnis už svetimų šalių vyną, savajai tautai laimėtoji šviesa brangesnė už pasaulinio vardo garsą” Tos šviesos ji savajai tautai siekė ir daug daug laimėjo.
Mes, šaulės, Sukaktuvininkę širdingai sveikindamos, linkime geriausios kloties jos ateities gyvenimo dienose ir dar ilgai nepailstamai dirbti savo tautos ir savojo kenčiančio krašto gerovei!
Em. Petrauskaitė
IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO
Broktonas
Mūsų garbės narė sesė Sofija Mantautienė po sunkios kojos operacijos jau sugrįžo į namus ir toliau sveiksta savo artimųjų globojama. Širdingai užjaučiame ir prašome Dievo suteikti jai daug kantrybės ir greito visiško pasveikimo.
Čikaga
Moterų šaulių vadovė Kunigunda Kodatienė, vykdama žiemos atostogų į Arkanso ir Tekso valstijas, porą savaičių pabuvo Čikagoje ir ta proga aplankė Čikagos moterų šaulių vadovę S. Petrauskienę ir “Šaulės Tremtyje” redaktorę, su kuriomis pasitarė rūpimais šauliškais reikalais.
Los Angeles
Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas š. O. Žadvydas rašo: “šie metai Jaunimo Metai, tad iš kuopos jaunųjų gretų pristatau Tamstai “Šaulė Tremtyje” dvi bendradarbes. Jos sutiko bendradarbiauti spaudoje: pirmieji žingsniai nedrąsūs, bet Jūsų pastangomis jos žengs, tobulės ir tęs šaulių idėją.
Kadangi jos moksleivės, todėl vietoje vienos pristatau dvi, kad pakaitomis galėtų nepakenkdamos mokymuisi, dalyvauti spaudoje”.
Tai Danutė Barauskaitė ir Onutė Orlovaitė. Nuoširdūs sveikinimai jaunosioms sesėms ir daug linkėjimų geriausios sėkmės ir mielo susitikimo mūsų “Šaulė Tremtyje” skiltyse!
