SUOMIŲ SOVIETŲ 1939 -1940 M. KARAS

P. ŽILYS

(Pradžia KARIO Nr. 1)

Po šito pasitarimo min. Tanneris trečią kartą susitiko su pasiuntine A. Kollontai, baronienės Stael von Holstein rezidencijoje Valhallavagen. Pasiuntinė A. Kollantai apgailestavo, kad pasitarimai nebuvo pradėti anksčiau, lengvesnėmis sąlygomis, tada būtų buvę pasitenkinta tik Hanko, pasitarimų baze. Dabar, po Sovietų kariuomenės pasisekimų fronte, reikalavimai padidėję. Abejojama dėl galimų nuolaidų pasitarimų metu.

Min. Tanneris, teisindamasis dėl vėlavimosi, paaiškino apie sunkumus, kuriuos tenka nugalėti suomių vyriausybei siekiant taikos, ypatingai pabrėždamas, kad demokratinėje santvarkoje tenka skaitytis su visuomenės opinija, gauti seimo pritarimą, todėl viskas eina lėtai. Diktatūrinėje santvarkoje visa tai atpuola, todėl viskas eina greitai. Po to, min. Tanneris įteikė A. Kollontai min. pirm. Ryti laišką Stalinui ir prašė visa perduoti Maskvai.

Pasikalbėjęs su A. Kollontai, min. Tanneris nuvyko pas min. Gūntherį ir pirmiausia pareiškė nepasitenkinimą, kad Suomija nebuvo pakviesta į Kopenhagos konferenciją. Be to, pareiškė didelį apgailestavimą, kad Švedija nusprendė kritiškiausiu momentu palikti Suomiją vieną ir kad Švedija atsisako praleisti per savo teritoriją Vakarų s-kų kariuomenę į pagalbą Suomijai, net grasindama tuo atveju stoti Sovietų Rusijos pusėje ir kariauti prieš Suomiją. Išreiškęs savo nepasitenkinimą ir išsikalbėjęs rūpimais klausimais su min. Gūtheriu, min. Tanneris išvyko į Helsinkį.

Kelionės metu min. Tanneris išsikalbėjo su grįžtančiu iš Vokietijos prof. Kivimaki, kuris buvo nuomonės, kad norint išvengti visiško krašto sunaikinimo, esą reikalinga taikytis.

Vasario 28 d. min. Tanneris jau buvo Helsinkyje, kur ardo daug įvairių naujų žinių. Anglijos pasiuntinys Verekeris tuojau pareiškė norą pasimatyti ir atvykęs papasakojo:

1.    Pagal gautas žinias, anglų ir prancūzų kariuomenės 12,000 - 13,000 vyrų gali pasiekti Suomiją balandžio 15-30 d. Tuo pačiu metu Švedijoje ir Norvegijoje bus sutelktos žymios jėgos, kad paremtų tą ekspediciją.

2.    Esą, nesvarbu, kokiu vardu atvyks ekspedicinė kariuomenė, savanorių ar reguliarios kariuomenės, Vokietijai ir Sovietų Rusijai tai nesudaro skirtumo. Jos kreips dėmesį į skaičių ir pagal tai darys savo sprendimus.

3.    Kas liečia pagalbą Švedijai ir Norvegijai, jeigu Vokietija darytų spaudimą, dėl to bus aiškinamasi su jomis. Bendrai, anglų vyriausybė negalinti nustatyti iš anksto karių skaičiaus ir detalių apie pagalvos tiekimą, tačiau Vakarų s-kai suteiksią pakankamą pagalbą Suomijai.

Į klausimą, kaip ilgai anglai laikys savo kariuomenę Suomijoje, pasiunt. Verekeris atsakė, kad anglai rems Suomiją visu šimtų nuošimčių.

Tą pačią dieną buvo gauta iš Stockholmo per Erkko pranešimas, kad Suomija turi duoti atsakymą per dvi dienas (tai yra, kovo 1 d. 11 val.) dėl naujų Sovietų Rusijos sąlygų. Išsiaiškinta, kad tai nesąs ultimatumas.

15:00 val. įvyko vyriausybės posėdis, kuriame dalyvavo ir valstybė sprezidentas, prof. Kivimaki ir gen. Waldenas. Posėdžio metu buvo apsvarstyta pranešimai: min. Tannerio apie kelionę į Stockholmą ir apie Vakarų s-kų pagalbą. Prof. Kivimaki —apie rezultatus kelionės į Vokietiją ir gen. Waldeno apie padėtį fronte. Buvo prieita išvados, kad yra laikas daryti galutinį sprendimą.

Valstybės prezidentas padarė tokią išvadą: padėtis esanti bloga. Tautų s-ga pažadėjo mums pagalbą, o dabar Švedija ir Norvegija neduoda leidimo, kad kiti suteiktų pagalbą. Visų blogiausia, kad vyriausybės nerems vieningai visa tauta, kad taika daroma tokiomis sunkiomis sąlygomis. Turint omenyje vieningumo mintį, esą reikalinga atsiklausti kariuomenės vado marš. Mannerheimo nuomonės. Nuspręsta skubėti.

Min. pirm. Ryti, ministeriai Bornas, Fagerholmas, Heikinenas ir Soderhjelmas, drauge su jais gen. Wal-denas, tuojau vyksta pas marš. Mannerheimą pasitarti i grįžta į Helsinkį rytą.

Kaip sunki ir komplikuota buvo susidariusi padėtis Suomijos vyriausybei padaryti galutinį sprendimą, galima spręsti iš to, kad vyriausybei posėdžiaujant atvyko Prancūzijos pasiuntinys Helsinkyje Magny ir pareiškė, kad Prancūzijos vyriausybė tikisi, jog Suomijos vyriausybė tuojau paprašys jos pagalbos, o tuo pačiu metu iš Suomijos pasiuntinio Londone Gripenbergo buvo gauta telegrama, kad anglų vyriausybės nuomone, kariuomenės pasiuntimas į Suomiją priklausysiąs tik nuo Švedijos vyriausybės nusistatymo. Be to, pasiuntinys Gripenbergas pranešė, kad pas Anglijos užsienių reik. min. Halifaxą (rusų žiniomis pas vicemin. Butlerį) lankėsi Sovietų Rusijos ambasadorius Londone Maiskis ir prašė, kad Anglijos užsienių reikalų min. perduotų Suomijos vyriausybei Sovietų Rusijos siūlomas taikos sąlygas. Ha-lifaxas atsisakė tai padaryti. Dėl to tarp Halifaxo ir Maiskio įvyko gana aštrus pasikalbėjimas. Tai buvo tos pačios Sovietų Rusijos siūlomos taikos sąlygos, kurias perdavė Suomių vyriausybei Švedijos užsienių reikalų min. Güntheris.

Dienos slinko perkrautos didelių ir svarbių įvykių. Vasario 29 d. iš pat ryto posėdžiavo seimo užsienių reikalų komitetas, kuriame užsienių reik. min. Tanneris atpasakojo įvykių raidą nuo vasario 21 d. Komitetas, be rezervų, pritarė, kad reikia derėtis Sovietų Rusijos pasiūlytomis sąlygomis.

Vos posėdžiui pasibaigus pas užsienių reik. min. Tannerį atvyko anglų pasiuntinys Verekeris ir pareiškė, kad jis gavęs žinių iš Londono, jog Suomija prašiusi Vokietijos vyriausybės tarpininkavimo pradėti taikos pasitarimus su Sovietų Rusija. Pasiuntinys Verekeris prašė, kad Suomijos vyriausybė prieš darant tokius žygius painformuotų apie tai anglus. Min. Tanneris paaiškino, kad Suomijos vyriausybė panašių žygių nėra dariusi, tai tikriausiai Italijos užs. reik. min. Ciano specialaus pasiuntinio grafo Becho vizito pasėkos, nes išvykdamas iš Suomijos jis pažadėjo ta kryptim padaryti žygių.

Ta proga pasiuntinys Verekeris papasakojo, kad kai užs. reik. min. Halifaxas atsisakė perduoti Sovietų Rusijos siūlomas taikos sąlygas Suomijai, ambasadorius Maiskis labai supykęs ir pareiškęs, kad toks Anglijos elgesys gali turėti nelauktų pasėkų Anglijos ir Sovietų Rusijos santykiuose. Min. Halifaxas į tai atsakęs, kad gal negalima būsią išvengti santykių nutraukimo ir konflikto, jeigu Sovietų Rusija statysianti Suomijai sunkias, nepriimtinas taikos sąlygas ir tęs toliau karą.

Min. Tanneris paaiškino pasiunt. Verekeriui, kad Suomijos vyriausybė dar nesanti padariusi galutinio sprendimo ir tebestudijuoja visą reikalą. Esą, jeigu Suomijos vyriausybė žinotų Anglijos ir Prancūzijos siūlomos karinės pagalbos apimtį ir kaip greit toji pagalba pasieks Suomiją, sprendimą padaryti būtų labai lengva.

Po pietų įvyko vyriausybės posėdis, kuriame padarė pranešimą, grįžęs iš kariuomenės vado būstinės, min. pirm. Ryti ir kiti kabineto nariai. Iš fronto žinios buvo pesimistiškos. Padėtis nesanti kritiška, bet kelianti susirūpinimą. Po to šis klausimas buvo patiektas svarstyti seimo užsienių reikalų komitetui. Kadangi komiteto nariai jau žinojo vyriausybės nusistatymą duoti teigiamą atsakymą į Sovietų Rusijos pasiūlymą, tai ir komitetas tam pritarė. Seimo grupių pasitarime dauguma pritarė vyriausybės nusistatymui.

Tų pasitarimų — posėdžių metu užsienių reik. ministeriui Tanneriui Prancūzijos pasiuntinys Magny pranešė, kad pirmojo ešalono Suomijon siunčiamų karių skaičius pakilęs iš 12,000 iki 20,000 vyrų — anglų, prancūzų, lenkų, ir kad dabar vykdomas tų karių surinkimas. Be to, pasiunt. Magny paaiškino, kad Švedijos ir Norvegijos neigiamas atsakymas dėl tranzito dar nesąs galutinis, gavę detalizuotas informacijas jos tam neprieštarausiančios. Esą, jeigu suomių kariuomenė dar galėtų išlaikyti frontą keletą savaičių, tai pagalba ateitų kuogreičiausiai. Tai būsianti pagalbos pradžia, vėliau būsią prisiųsta daugiau kaių. Magny pabrėžė, kad jei Suomija taikysis su Sovietų Rusija, tai įvyksianti visiška kapituliacija, tuo atveju suomių vyriausybė būsianti pati atsakinga už savo krašto sunaikinimą.

Min. Tanneriui pareiškus, kad iš Suomijos pasiunt. Paryžiuje Holma gautomis žiniomis, pagalba negalėsianti atvykti kovo mėn., Magny pareiškė, kad pagalba atvyksianti laiku.

Min. Tanneris pasiteiravo, kaip Prancūzija galėtų pagelbėti Suomijai derybose su Sovietų Rusija, kad išsiderėjus geresnes taikos sąlygas, o jeigu nepasisektų susitaikyti, ar, po to, Suomija galės kreiptis į Vakarų s-kus pagalbos? Pasiuntinys Magny labai suabejojo. Esą, per tą laiką vakariečių tarpe atkals simpatijos jausmai Suomijai. Pradėdama derybas su Sovietų Rusija, Suomija pasuksianti Vokietijos pusėn. Tai būsiąs didelis Vokietijos laimėjimas.

Vasario 29 d. 11:15 val. vyriausybės posėdyje buvo priimtas min. pirm. Ryti paruoštas toks atsakymas Sovietų Rusijai: “Suomių vyriausybė, kuri iš savo pusės irgi trokšta užbaigti karą ir padaryti taiką, laiko, kad ji gali ta prasme įvertinti patiektas sąlygas, kaip pradžią pasitarimams ir, principe, jas priimti. Plačiai suprantamas pasiūlymas ir neaiškumas kai kurių detalių reikalauja paaiškinimo ir aptarimo išsikalbant žodžiu. Suomijos vyriausybė laukia pranešimo, kada ir kur Sovietų vyriausybė siūlo pradėti pasitarimus. Suomių vyriausybė Maskvą skaito priimtina vieta susitikimui”.

Šis atsakymo tekstas tuojau buvo pasiųstas Suomijos charge d’Affaires Stockholme Erkko, su specialia direktyva, kad jis gali būti įteiktas Švedijos užs. reik. min. Gūntheriui, tik gavus atskirą įsakymą.

VAKARŲ SĄJUNGININKAI RODO VEIKLUMĄ

Kaip matome, Suomijos vyriausybė aiškinosi visą savaitę, kol padarė sprendimą pradėti derybas Sovietų Rusijos patiektomis sąlygomis.

Anglija ir Prancūzija, kurios iki tol veikė gana lėtai, patyrę apie Suomijos vyriausybės sprendimą, pradėjo smarkiau veikti. Jos darė įvairias pastangas, kad Suomija nepradėtų derybų su Sovietų Rusija.

Suomijos pasiuntiniai, Londone — Gripenbergas ir Paryžiuje Holma, telefonavo min. pirm. Ryti.

Holma pranešė, kad Prancūzijos min. pirm. E. Daladier tikrai pažadėjęs, jog pagalba atvyksianti kovo pabaigoje. Pagalbos išvykimo laikas priklausąs nuo Londono, kuris skubiai ruošiasi išsiųsti kariuomenės dalis dar prieš kovo 12 d. Prancūzija pasiruošusi išsiųsti savo dalis vėliau.

Vėliau pasiunt. Holma pakartotinai pranešė, kad min. pirm. Daladier pažadėjęs paskubinti pagalbos išsiuntimą ir pakankamą jos kiekį.

Kovo 1 d. 11:00 val. turėjo būti duotas Sovietų Rusijai atsakymas dėl taikos derybų. Kadangi nakties bėgyje buvo gauta naujų pranešimų iš Vakarų s-kų, tai buvo nuspręsta 10:30 val. sukviesti vyriausybės posėdį.

Vyriausybės nariai buvo painformuoti, kad paskutiniomis žiniomis Vakarų s-kų pasiūlyta pagalba, kuri gali atvykti į Suomiją kovo pabaigoje, sieks apie

50,000 vyrų. Vakarų s-kai patys pasirūpina tranzitu per Norvegiją ir Švediją. Prancūzijos vyriausybė prašanti, kad pasitarimai dėl taikos derybų užmezgimo su Sovietų Rusija nebūtų tęsiami.

(Bus daugiau)

P. ŽILYS

(PABAIGA)

Iš Londono buvo gautas panašus pranešimas su paaiškinimu, kad skubama su pagalbos išsiuntimu. Esą, jeigu bus tęsiamos diskusijos dėl taikos derybų su Sovietų Rusija, visi pasiruošimai dėl karinės pagalbos išsiuntimo būsią nutraukti ir sustabdytas ginklų ir ekonominės pagalbos teikimas.

Po pusantros val. užsitęsusio posėdžio vyriausybė susvyravo ir nusprendė neperduoti iš vakaro paruošto atsakymo dėl derybų min. Güntheriui, o tik pasiųsti sekantį atsakymą: “Suomijos vyriausybė yra susirūpinusi karo veiksmų sustabdymu ir taikos sudarymu, bet kadangi naujai reikalaujama siena pasiūlyme yra neaiški, yra reikalingi nauji papildomi apie tai paaiškinimai. Panaši informacija yra pageidautina, kokią kompensaciją Suomija gaus”.

Be to, chargé d’affaires Stockholme Erkko buvo pavesta paaiškinti Švedijos užs. reik. min. Gūntheriui, kad dėl kietų ir šiurkščių Sovietų Rusijos statomų taikos sąlygų, Suomijos vyriausybė rimtai galvoja susitarti su Vakarų s-kais. Taip pat pranešti, kad Suomijos vyriausybė nusprendė paprašyti Vakarų s-kų detalizuotų informacijų apie žadamos pagalbos didumą.

Buvo pasiųstos telegramos į Paryžių ir Londoną, prašant informacijų, kada Vakarų s-kai gali prisiųsti tuos 50,000 vyrų. Jie turį atvykti į Suomiją dar prieš kovo pabaigą. Vėliau būsianti reikalinga dar didesnė pagalba.

Gaunamoji pagalba — kariuomenės dalys, bus skiriama į visus fronto barus, kariuomenės vado įsakymu. Tuojau pareikalauta 100 bombonešių su įgulomis. Buvo užklausta, kokią garantiją gali Vakarų s-kai duoti, kad Norvegija ir Švedija duos siunčiamai pagalbai tranzitą per savo teritoriją.

Švedijos užs. reik. min. Gūntheris prisiuntė per chargé d’affaires Erkko min. pirm. Ryti sveikinimus ir prašė perduoti, kad jo reikalavimas iš anksto nustatyti naują sieną esąs blogas ženklas pradžiai. Güntherio nuomone, geriau duoti teigiamą atsakymą, o apie detales aiškintis derybų metu. Jeigu kils reikalas nutraukti derybas, bus visada galima rasti priežastį. Be to, min. Güntheris per Erkko pakartotinai pareiškė, kad Švedija nepraleis per savo teritoriją siunčiamą Vakarų s-kų kariuomenę.

Po pasitarimų su pasiuntine A. Kolontai ir Erkko, min. Güntheris pasiūlė, kad Suomijos atsakymas būtų papildytas sakiniu, jog Suomijos vyriausybė pagrinde yra pasiruošusi priimti Sovietų Rusijos pasiūlymą, nes kitaip jos atsakymas gali būti suprastas neigiamas, kas gali nutraukti pasitarimus.

Gavęs tokių žinių iš Stockholmo, min. Tanneris pasikvietė Anglijos pasiuntinį Verekerį pasitarti ir pranešė jam, kad Suomijos vyriausybė nedavė Sovietų Rusijai nustatytu laiku atsakymo dėl taikos derybų. Suomijos vyriausybė norinti gauti smulkių paaiškinimų apie Vakarų s-kų žadamą kariuomenės pagalbą.

Pasiunt. Verekeris su entuziazmu kalbėjo apie žadamą prisiųsti kariuomenės pagalbą, Čia pat iš Paryžiaus pasiunt. Holma pranešė telefonu, kad gen. Ironside (Anglijos kariuomenės vadas) sakęs Suomijos karo atstovui Paryžiuje plk. Paasonenui, kad daviniai patiekti gen. Lingo ir plk. Ganevalio, apie numatomą pasiųsti į Suomiją kariuomenės skaičių, esą netikslūs. Numatoma tuojau pasiųsti į Suomiją pagalbon 50,000 vyrų, o vėliau bus pasiųsta daugiau. Prancūzijos min. pirm. Daladier pareiškęs pasiunt. Holma, kad Suomijos klausimas esąs vienas iš svarbiausių šio momento politinių klausimų. Esą, tuojau būsią pasiųsta į Suomiją 56 bombonešių.

Tą pačią dieną buvo gautos naujos telegramos, tvirtinančios, kad Anglija ir Prancūzija, neatidėliodamos, žada pasiųsti į Suomiją 50,000 vyrų ir žada sutvarkyti tranzito reikalą su Norvegija ir Švedija.

Kovo 2 d. buvo posėdžiaujama ir tariamasi. Vyriausybės posėdyje buvo reikšta džiaugsmo ir pasigėrėjimo jausmai dėl Vakarų s-kų žadamos pagalbos. Džiaugtasi, kad liko nenutraukti pasitarimai su Maskva. Seimo komitete tos informacijos buvo sutiktos taip pat džiaugsmingai.

Tą dieną vėl buvo gautos papildomos telegramos iš Londono ir Paryžiaus, patvirtinančios žadomos kariuomenės pagalbos prisiuntimą. Anglijos užsienių reik. min. Halifaxas tvirtino, kad Anglija ir Prancūzija suteiks Suomijai įvairią pagalbą. Kovo 15 d. pagalba būsianti išsiųsta. Norvegija ir Švedija nesulaikysiančios siunčiamos pagalbos atvykimo.

Iš Stockholmo gautas Erkko pranešimas, kad Švedijos vyriausybės atsakymas Anglijai ir Prancūzijai, dėl siunčiamos į Suomiją kariuomenės tranzito, esąs neigiamas. Toks pat esąs ir Norvegijos atsakymas.

Dienos bėgyje padėtis neišryškėjo. Iš Maskvos nebuvo gauta jokių žinių.

Kovo 3 d. 11:30 val. vyriausybė posėdžiavo. Aptartas buvo Anglijos ir Prancūzijos reikalavimas kariuomenei tranzito per Norvegiją ir Švediją. Erkko pranešimu iš Stockholmo, ministeris Gūntheris apie tranzitą kalbėjęs aštriai. Be to, min. Gūntheris paaiškinęs, kad jis kalbėjęs tuo reikalu su vokiečiais, kurie pritaria konflikto užbaigimui, bet patys nieko negali padėti tame reikale. Min. Güntheris girdėjęs, jog Sovietų Rusija reikalauja, kad komunistas Kuusinenas būtų įtrauktas į Suomijos vyriausybės sąstatą. Į tai min. Gūntheris pareiškęs, kad nauji Sovietų Rusijos reikalavimai Suomijai gali priversti Švediją visumoje peržiūrėti nusistatymą konflikto atžvilgiu. Molotovas atsakęs, kad visi Sovietų Rusijos reikalavimai yra pranešti Švedijos vyriausybei.

Min. Güntheris kalbėjęs ir apie Anglijos ir Prancūzijos reikalavimus tranzito teisių. Esą, jeigu Švedija tokias teises duotų anglams ir prancūzams, tada ji (Švedija) virstų karo teatru, nes Vokietija, tuo atveju, pultų Švediją. Jo (min. Güntherio) svarbiausias uždavinys, esą, to išvengti. Jis aiškino Erkko, jog reikia tik įsivaizduoti, kaip žiūrėtų švedų tauta į Suomiją, sužinojusi, kad Suomija, norėdama išgelbėti Viipurį ir Sortavalą, pavertė Švediją kautynių lauku. Tie miestai neturi Suomijai gyvybinės reikšmės ir jų netekimas dar nereiškia Suomijos sunaikinimo. Palankioms aplinkybėms susiklosčius, Suomija tuos miestus galėsianti atgauti. Švedų tauta negalės suprasti, taip pat, kaip Hanko gali virsti Suomijos mirties ar gyvybės klausimu. Jokiu atveju Švedija nemato pagrindo įsivelti į karą. Jeigu Švedija būtų įvelta į karą, tada ji rūpintųsi tik savo reikalais ir tausotų sau visas karo priemones.

Min. Güntheris dar pareiškė, jog jis gali būti priverstas pranešti Rikstagui, kad buvo galimybė padaryti taiką, bet Suomija ta galimybe nepasinaudojo.

Erkko, gi, paaiškino min. Güntheriui, kad būtų didelė klaida iškelti tą reikalą viešumon. Faktas, kad Viipuri ir Sortavala yra įjungti į Sovietų Rusijos reikalavimus, esanti paseka min. pirm. Hanssono komunikato, kuris buvo katastrofiškas Suomijos reikalui. Jis sustiprino Sovietų Rusijos diplomatinę poziciją ir tik padidino reikalavimus Suomijai.

Pasikalbėjimo metu paaiškėjo, kad reikalavimas perduoti Sovietų Rusijai Viipurį ir Sartavalą buvo pareikštas Molotovo pasikalbėjimo su Švedijos pasiuntiniu Maskvoje Assarssonu metu. Pasiuntinės A. Kollontai perduotuose reikalavimuose tie miestai dar nefigūravo.

Iš to pasikalbėjimo tarp Erkko ir min. Gūntherio išryškėjo, kad Švedija, vykdydama tarpininkavimo misiją, kreipė perdaug dėmesio į savo pozicijas ir saugumą, o ne į Suomijos tragediją.

įvykusiame vyriausybės posėdyje min. Tanneris pranešė apie pasikalbėjimus su Anglijos ir Prancūzijos pasiuntiniais ir žinias iš Stockholmo. Anglijos pasiuntinys paaiškinęs apie pasikalbėjimus Oslo ir

Stockholme, kad Suomijos prašymas Vakarų s-kams turįs būti pareikštas vėliausiai kovo 5 d. Kai būsiąs gautas Suomijos prašymas, tada Vakarų s-kai, kovo 11 d., pakartosią savo tranzito reikalavimus Norvegijai ir Švedijai. Kovo 15 d. pirmosios dalys būsiančios pasiruošusios išvykti. Pirmąją ar antrąją balandžio mėn. savaitę apie 60,000 vyrų pasieksią savo paskyrimo vietą.

Į min. Tannerio pastabą, kad svarbiausias klausimas šiame reikale esąs tranzitas, pasiuntiniai negalėjo duoti aiškaus atsakymo, bet viską rėmė spaudimu. Min. Tanneriui pabrėžus, kad tai esąs pagrindinis klausimas, Prancūzijos pasiuntinys atsakė, jog tai strategijos reikalas.

Min. Tannerio nuomone, buvo prieitas kelio galas: praleistas terminas duoti atsakymą Maskvai, o Vakarų s-kai dar nutęsią laiką iki kovo 5 d.; galima tikėti, kad Vakarų s-kai darys spaudimą į Skandinavus dėl tranzito, bet netikėtina, kad tam jie tiesioginiai panaudotų jėgą. Toliau eiti tokiu keliu nebegalima. Reikalinga grįžti į taikos —derybų kelią. Todėl esanti tik viena išeitis, pasiųsti Maskvai pirmąjį atsakymą dėl derybų, įterpiant Maskvą kaip derybų vietą.

Po to min. Tanneris siūlė, kad būtų leista painformuoti Maskvą, jog sutinkama derėtis pasiūlytomis sąlygomis, išskyrus iš jų Viipurį ir Sartavalą. Posėdis pasibaigė nieko nenutaręs. Sekantis posėdis buvo paskirtas 18:00 val.

Po to posėdžio įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo min. pirm. Ryti, užsienių reik. min. Tanneris, min. Paasikivi ir gen. Waldenas. Buvo aptarta bendroji padėtis ir nuspręsta priimti min. Gūntherio idėją, užtikrinant Sovietų Rusiją, kad Suomija yra pasiruošusi tartis, jei Viipuri ir Sartavala bus palikta už pasitarimų ribų.

Tą nutarimą min. Tanneris tuojau (13:45 val.) perdavė į Stockholmą min. Gūntheriui. Jam, be to, buvo paaiškinta, kad Suomija nesikreipė į Vakarų s-kus pagalbos, apie kurią jie aiškina Švedijai.

(Ši plk. P. žilio studija bus išleista pilna, su užbaiga ir paveiksluota, atskiru leidiniu.)