Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
— Du buvę kariai, KARIO red. pav. Jonas Rūtenis ir Juozas Sodaitis, kartu su dr. Marija Žukauskiene, surengė savo tapybos darbų parodą. Brookline, Angelų Karalienės salėje. Paroda truko 2 dienas (kovo 20-21 d.) ir buvo gausiai aplankyta.
— Toronto Lietuvos kariuomenės savanorių - kūrėjų valdyba šiais metais išrinkta: Kregždė, Matulionis ir Banelis. Jų skyrius neteko vieno savo nario, Juozo Šipelio. Toronto Ramovės skyrius surengė Vasario 16 d. minėjimą su pamaldomis Prisikėlimo bažnyčioje.
— Gerimantas Griauzdė iš Bostono tarnauja JAV aviacijos dalinyje. Nuo vasario mėn. 1 d. jis yra pakeltas į augštesnį laipsnį. Prieškarinę tarnybą jis baigė Minneapolyje Nashuos muzikos mokyklą ir gavo diplomą.
— Muz. Ambrozaitis, iš Montrealio, ilgą laiką buvęs par. vargonininkas, grojąs viename Kanados kariuomenės dalinyje, su daliniu išvyksta į V. Vokietiją. Galimas dalykas, kad jis ten išbus net porą metų.
— A. Šukio prisiminimų knyga “Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai” Čikagoje labai graibstoma ir daugelis, per K. Ražanską ją įsigyja. Knyga yra tikrai istoriška, atvaizduoja autoriaus išgyventas dienas Lietuvos kariuomenėje ir kovose už jos laisvę.
— Stasys Petkus Čikagoje staigiai atsiskyrė iš gyvųjų tarpo vėžio ligos nukankintas. Jis buvo mokytojas ir Lietuvos kariuomenės karininkas, daug dirbęs teatriniame gyvenime ir sambūrio “Atžalyno” įkūrėjas.
—Lietuvių Veteranų Namų valdybą šiems metams sudaro: Ray Medonis, Lawrence Hofner, Chas. Podolskų Ed. Keblaitis, W. Baron, Galinas, Galinskas ir Sakalas.
— Smuikininkas Mykolas Hofmekleris vasario 2 d. atsiskyrė su šiuo pasauliu, sulaukęs 67 metų amžiaus. Kaip žinome, jis buvo vienas populiariausių kapelos vedėjų ir dažnai grodavo Lietuvos kariuomenei. Jis buvo apdovanotas DLK Gedimino or-denu. Prieš kiek laiko jis įgrojo Londone apie 40 lietuviškų plokštelių, nacių valdymo laikais buvo Dachau KZ stovykloje. Kilimo buvo iš Vilniaus krašto.
— V. Vokietijoj, Schwetzingene, yra palaidoti garbingi kariai Jonas Dulkė, Pov. šermukšnis, Kaz. Grigalius, Vyt. Jurčys, o Kaiserslauteme amžinam poilsiui atgulė, netekę savos Tėvynės, beveik 30 karių ir civilinių. Jie buvo prisiminti maldose ir žvakučių uždegimo apeigomis, vadovaujant kun. Lubinui. Nesenai ten palaidotas H. Paulauskas, kuris tarnavo 8591 LS kuopoje. Jis labai rėmė Vasario 16 gimnaziją ir rūpinosi rinkti lietuviškiems reikalams aukų.
PRANCŪZŲ
kariuomenės ministeris Pierre Mess-mer patvirtino, jog gen. De Gaulle ir Prancūzijos vyriausybė pritaria gen. Charles Aillereto mintims, pareikštoms NATO konferencijoje, pernai birželio 26 d.
Tos mintys yra šios:
Nuo galimo Sovietų įsiveržimo į Vakarų Europą yra trys galimi gynimosi būdai: 1) priešpuolis vartojant įprastinius (ne branduolinius) ginklus, 2) priešpuolis vartojant taktinius (mažo galingumo) branduolinius ginklus ir 3) visuotinis priešpuolis visomis priemonėmis ir strateginėmis branduolinėmis raketomis. Gen. Ailleretas pareiškė, kad prancūzų nuomone du pirmieji būdai pasipriešinti yra atmestini, nes vienas jų yra nepakankamai stiprus, žinant Sovietų stiprumą įprastiniais ginklais, o kitas, jei ir būtų sėkmingas, tai per daug sunaikintų Vakarų Europą. Todėl Prancūzija yra už masinį Sovietų teritorijos puolimą ir naikinimą, bet jokiu būdu ne už “lankstų priešveiksmį”, sukurtą Kenedžio ir McNamaros ir tebetęsiamą Džiansono.
Aillereto pareiškimai smarkiai apstulbino ne tik NATO vadus, bet ir amerikiečius, strategijos planuotojus.
N. R.
Mirė gen. Vincas Vitkauskas
Čikagos dienraštis “Draugas” praneša, kad pavergtoje Lietuvoje, Kaune, kovo 3 d. mirė gen. V. Vitkauskas. Tas pats, buvęs Lietuvos, o vėliau prisiplakęs raud. armijos generolas, kuris savo memuaruose “Švyturio” 12 nr. 1960 m. rašė: “Lietuvos nepriklausomybė—absoliutinė fikcija. Hitlerinės Vokietijos įsigalėjimas — didižausias pavojus Lietuvai. Tuo tarpu buržuazinės Lietuvos valdžia gėdingai meilinasi klastingiems ir įžūliems hitlerininkams, o tai tik dar labiau skatina juos brautis į Lietuvą, nešant jai baisius hitlerinės vergijos pančius. Liaudžiai buvo aišku, kad vienintelis teisingas kelias Lietuvai, vienintelė galimybė išvengti vokiškųjų fašistų okupacijos — pasiremti visuomet mums draugiška Tarybų Sąjunga, prašyti jos pagalbos ... įvairiomis progomis aš ypatingai kruopščiai studijavau karininkų ir liktinių puskarininkų sudėtį, kas iš jų visai neabejotinai eitų už liaudies interesus. Tokių kadrų aš buvau numatęs nemažą procentą. Bet greta to buvo vienas sunkumas. Gyvenimiškas patyrimas man sakyte sakė, kad reikia alikytis išimtinai griežto konspiratyvumo”. . . Toliau: “Aš buvau pasiryžęs elgtis taip, kaip man diktuoja sąžinė ir sveikas protas, t.y. taip, kaip aš pagaliau ir pasielgiau”... Arba: “Liaudis visiems amžiams
prakeikė fašistinių vadeivų gaujas už ilgus smurto, priespaudos, ašarų ir kraujo metus”...
Pov. Dirkis
— Ltn. P. Bojevas praeitą mėnesį sukūrė lietuvišką šeimos židinį su Dalia Šantaraite. P. Bojevas tarnauja kariuomenėj ir po vestuvinės kelionės iš Meksikos apsistos gyventi Texas valstybėje. Linkime sėkmės jaunajai šeimai!
— Egidijus ir Roma Žilioniai iš Cleveland išvyko į V. Vokietiją Amerikos Raudonojo Kryžiaus tarnybon; apsistos prie Nuernbergo trejiems metams.
— Birutininkė St. Statkevičienė, 1928 metais apdovanota savanorės -kūrėjos ordinu, buvo pasveikinta draugijos vardu jos 70 metų sukakties proga. Birutininkės, dalyvaujant dukroms Kaveckienei ir Čižinauskienei, vasario mėn. 7 d. sukaktuvininkę gražiai pagerbė.
— Detroite nesenai mirė Antanas Meškuotis, Lietuvos kariuomenės savanoris - kūrėjas. Jo žmona ir dukrelė jau mirusios. Skyrius ir visuomenė, šiaip taip, pasirūpino jį palaidoti ir atiduoti ginklo broliui paskutinį atsisveikinimą. Velionis lėšų neturėjo. Išvada: išeivijoje būtinai reikia įkurti gyviems ir mirusiems laisvės kovotojams fondą. Ramovė ar kitos organizacijos tuo turi susirūpinti nedelsiant.
— Inž. Rimas Kaminskas Kalifornijoj išrado RK-I, medinį lėktuvą ir Aeronautikos administracija išdavė leidimą. Kitą lėktuvą, RKP2, jis jau baigia statyti. Jis bus skirtas oro akrobatiniams skraidymams. Speciali spauda jį plačiai aprašė.
— Jonas Averka, Lawrence, Mass., rastas negyvas lovoje. Buvo vos tik 49 metų amžiaus. Velionis buvo II Pasaulinio karo veteranas ir už pasižymėjimus du kartu apdovanotas.
-— Kovo mėn. 15 d. suėjo vieneri metai, kaip šį pasaulį paliko gen. št. plk. Antanas Gaušas. Jo šeima surengė prisiminimą pamaldose.
— Kpt. Bonaventūras Guoga mirė kovo 10 d. Hamiltone, sulaukęs 64 metų amžiaus.
A. a. gen. št. plk. Antanas Gaušas, kurio mirties metinės sukako kovo 15 d. (Nekrologas tilpo 1964 m. balandžio mėn. KARYJE).
— Leo Lucas, Dariaus ir Girėno 271 posto narys, mirė širdies smūgiu kovo 3 d. Buvo II Pas. karo veteranas.
— Plk. Kazys Škirpa šiomis dienomis sulaukė 70 metų amžiaus. Jis dirbo Washingtone, bibliotekoje, net 15 metų, dabar išėjo į pensiją. Kačinskų namuose jis artimųjų buvo gražiai pagerbtas, o ramovėnai ir kariai linki jam ilgiausių metų!
Plk. Škirpa bus plačiau paminėtas gegužės mėn. KARYJE.
— Kapitonas Stevens, gimęs ir augęs Čikagoje, vos 26 metų, baigęs Amerikos laivyno akademiją, atostogavo pas namiškius ir papasakojo daug įspūdžių iš Pietų Vietnamo karo. Jo būstinę, didelį viešbutį, bolševikų partizanai išsprogdino, tačiau jis išliko gyvas, nes tuo laiku buvo išvykęs tarnybos reikalais. Dabar jis sugrįžo su šeima į Okinavą. Vietname karo sūkuryje išbuvo metus laiko.
Kūrėjo-Savanorio karo Invalido PETRO DRUSEIKIO 65 m. sukaktis
Ta proga š.m. bal. 11 d. Ročesterio ramovėnų skyriaus valdybos pirmininkas V. Vitkus ir nariai V. Čypas ir M. Pučius lankėsi garbingojo sukaktuvininko gražiuose namuose ir skyriaus narių vardu jį pasveikino. Trumpą sveikinimo žodį tarė ir kūr.-sav. R. Liormonas savo ir Ročestery gyvenančių kūr.-savanorių vardu. Bemaž tuo pačiu laiku sukaktuvininką pasveikinti atvyko bendruomenės apylinkės pirmininkas A. Jancys ir vietinio rezoliucijoms remti komiteto pirmininkas, irgi ramovėnas — J. Jurkus.
Kūr.-sav. Petras Druseikis, kilimo iš Šimonių, Panevėžio apskr., būdamas 19 metų jaunikaičiu, stojo savanoriu 2 p. pulkan 1919 m. birželio mėn., o jau balandžio mėn. 1920 m. savo garbingą karinę tarnybą Lietuvos nepriklausomybei atstatyti užbaigė karo invalidu. Per tą trumpą laiką Petras Druseikis spėjo dalyvauti kautynėse su rusais - bolševikais ir bermontininkais, narsaus karininko Motiejūno-Valevičiaus vadovaujamo bataliono sąstate. Kautynėse su bermontininkais prie Radviliškio, prie garsaus malūno, priešo kulka perskrodė jo kairiąją akį. Tuo būdu jis praliejo kraują už šventą tikslą, kuriam savanoriškai pasiryžo tarnauti. Sukaktuvininko teigimu, tose kautynėse buvo sunkiai sužeistas ir jo bataliono vadas, karin. M. Valevičius.
Pasiliuosavęs iš kariuomenės Druseikis tarnavo apskr. v-ko, polic. vado ir saugumo įstaigose Kaune. 1944 m., prieš antrąją rusų-bolševikų Lietuvos okupaciją, pasitraukė Vokietijon, iš kur 1949 m. atvyko Ročesterin. Sukaktuvininką sveikinusius svečius maloniai pavaišino ponia Julija Druseikienė. Kartu su tėvais gyvena ir sūnus Algimantas, jau Amerikos kariuomenės atsarginis. Nuo š.m. gegužės 1 d. mūsų gerbiamasis sukaktuvininkas išeina pensijon, tuo padidindamas mūsų skaičių. Linkiu jam ir jo šeimai geros sveikatos, taipogi ir toliaus būti tokiu pavyzdingu ramovėnu, kaip iki šiolei kad buvo.
R. Liormonas
Navy ltn. Algimantas Balčiūnas, M.D., tarnaujantis Navy Flight Surgeon, Pacifike, balandžio 26-30 dienomis, tarnybiniai dalyvavo “Aerospace Medical Ass. Convention” — Erdvių medikų suvažiavime, Hilton viešbutyje, New Yorke. Šalia karinio, jis yra įsigijęs jau ir civilinio piloto teises. Suvažiavimo proga, būdamas visą savaitę pas tėvus Newarke, turėjo progos, kiek laikas leido, pasimatyti su artimaisiais ir draugais.
