Ramovės suvažiavimas - dokumentai
Ramovėnai ir birutinlnkės padeda vainikus ant žuvusių dėl Lietuvos Laisvės paminklo.
Ramovėnai ir birutininkės — suvažiavimo dalyviai, prie paminklo
LIETUVIŲVETERANŲ SĄJUNGOS "RAMOVĖ” IRLIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIU ŠEIMŲ MOTERŲ DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMO,
Įvykstančio 1962 Maironio metais gegužės 26 d.,
ŽUVUSIŲJŲ IR MIRUSIŲJŲ DĖL LIETUVOS LAISVĖS PAGERBIMO TVARKA
1 Pagerbimas įvyksta prie paminklo Jaunimo Centro sodelyje 10 val. ryto.
Pagerbimo ceremonijoms vadovauja ramovėnas P. Šeštakauskas, Lietuvos Laisvės Kovą muzėjaus vadovas.
2 Eisena iš Jaunimo namą prie paminklo. Eisenos tvarka: dvasiškija, Ramovės ir Birutininkią c. v-bos, skyrią delegatai su savo vėliavomis, kitą organizaciją atstovai su savo vėliavomis, vainikai ir kiti suvažiavimo dalyviai.
Eiseną tvarko Chicagos ramovėną skyriaus valdybos pirm. J. Gaižutis.
Delegacijos, vėliavos ir vainikai turi būti prie Jaunimo namą nevėliau 9 val. 45 min.
3 Eisenai atėjus prie paminklo susitvarkoma šitaip: vėliavos išsirikiuoja vakarinėje paminklo pusėje, vainikai pasilieka tako viduryje, delegacijos išsirikiuoja šiaurinėje, o publika - pietinėje tako pusėje.
4 Vėliavą pakėlimas. Muzikui Br. Jonušui trimituojant, pakeliamos į stiebą viršūnes JAV ir Lietuvos tautinė vėliavos.
5 Aukuro uždegimas. Aukurą uždega ramovėnas P. Plechavičius, asistuojamas birutitininkią: M. Tumienės ir O. Gradinskienės.
6 Malda už žuvusius - kun. tėvas B. Krištanavičius, S. J.
7 Ramovėno K. Tallat-Kelpsos žodis.
6 Žuvusiąją ir mirusiąją pagerbimas.
a) Signalas žuvusiems pagerbti - muz. Br. Jonušas
b) Vėliavos nuleidžiamos gedului
c) Mirusiąją ramovėną ir birutininkią sąrašo skaitymas - birutininkė M. Babickienė
d) Birutininkės uždeda smilkalą ant aukuro
e) Lituanistinės mokyklos auklėtinės uždega lemputes ant skydą
f) Giedama Marija, Marija (Lituanistinės mokyklos auklėtinės, pritariant publikai)
g) Padedami prie paminklo vainikai: Ramovėną vardu prof. S. Dirmantas, Birutininkią - L. Stasiūnienė.
9 Vėliavą iš gedulo pakėlimas.
10 JAV ir Lietuvos Himnai - Lituanistinės mokyklos auklėtinės, pritariant publikai.
P. S, Po pagerbimo visi prašomi rinktis įJaunimo namą salą iškilmingam posėdžiui.
LIETUVIŲVETERANŲ SĄJUNGOS "RAMOVĖ" IRLIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIŲ ŠEIMŲ MOTERŲ DRAUGIJOSSUVAŽIAVIMO,
įvykstančio 1962 Maironio metais gegužės 26 d.,
IŠKILMINGOJO POSĖDŽIO TVARKA
1 Posėdis įvyksta Jaunimo namų didžioje salėje tuojaus po žuvusiųjų ir mirusiųjų pagerbimo prie paminklo.
2 Posėdį atidaro L. V. S. "Ramovės” centro valdybos pirm. Prof. St. Dirmantas, asistuojamas L. D. Kng. Birutės K. S. M. D-jos centrinio Chicagos skyriaus pirmininkės L. Stasiūnienės.
3 Tėvynės prisiminimo skaitymas - ramovėnas J, Gaižutis, Chicagos ramovėnų skyriaus valdybos pirm.
4 Garbės prezidiumo kvietimas.
5 Invokacija: J. E. Vyskupas V. Brizgys ir kun. A. Trakis.
6 JAV ir Lietuvos Himnai. Gieda solistė I. Motiekaitienė, pianu palydint muz. M. Motiekaičiui.
7 L. V. S. ’’Ramovės” centro valdybos pirm. Prof. S. Dirmanto žodis.
8 Sąjungos dešimtmečio knygos įteikimas garbės svečiams.
Premijos įteikimas Z. Raulinaičiui, KARIO redaktoriui, už jo straipsnį "Aisčiai karinės istorijos šviesoje”, tilpusį KARYJE 1961 m.
9 Lietuvos D. Kng. Birutės K. S. M. D-jos centrinio Chicagos skyriaus pirmininkės L. Stasiūnienės žodis.
10 L. V. S. ’’Ramovės" centro valdybos sekretoriaus A. Rėklaičio pranešimas apie Sąjungos dešimtmečio veiklą ir veiklos gaires ateičiai.
11 J. E. Vyskupo V. Brizgio žodis.
12 Lietuvos Respublikos Gen. Konsulo Dr. P. Daužvardžio žodis
13 Sveikinimai. Posėdžio uždarymas
Iškilmingo posėdžio metu ramovėnus ir birutininkės sveikino J. E. vysk. V. Brizgys, palinkėdamas abiem organizacijom sėkmės lietuviškame darbe; gen. konsulas dr. P. Daužvardis, linkėdamas nepavargti dirbant dėl Lietuvos laisvės ir J.A.V. Lietuvių Bendruomenės p-kas J. Jasaitis— linkėdamas sėkmingo II dešimtmečio.
Iškilmingojo posėdžio metu. Iš k.: Tėv. B. Markaitis, S.J., gen. P. Plechavičius, kun. Šantaras, J. Jasaitis, gen. K. Tallat-Kelpša, vyskupas V. Brizgys, gen. konsulas dr. P. Daužvardis ir kt.
APYSKAITINIS PRANEŠIMAS LIETUVIŲ VETERANŲ S-GOS RAMOVĖS SKYRIŲ ATSTOVŲ SUVAŽIAVIME 1962 m. gegužes 26 d.
(Pranešimą paruošė ir skaitė A. Rėklaitis, Sąjungos C.V. sekretorius)
Šis suvažiavimas pažymėtinas ir reikšmingas dviem istoriniais momentais, būtent:
1) Jis vyksta Lietuvos prikėlimo didžiojo dainiaus-poeto Maironio metais ir
2) Juo atžymime mūsų organizacijos dešimtmetį.
Todėl jis Įgauna didesnės reikšmės ir prasmės. Maironiška dvasia, ryžtu, visu rimtumu ir giliu supratimu atsakomybės prieš savo pavergtą tautą, mes turime išspręsti visus suvažiavimui pastatytus klausimus. O, po jo, atnaujintu ryžtu ir pakilia nuotaika turime Sąjungos veiklą toliau vystyti.
Suvažiavimo vienas iš pagrindinių uždavinių yra, pasiremiant dešimtmečio patyrimais, padaryti išvadą, ir turint ją galvoje, nusmaigstyti gaires tolimesniam sąjungos veikimui.
Išvada dėl praeities veiklos bus galima padaryti peržvelgus ir įvertinus pačią veiklą.
Sąjungos veikla mums ramovėnams ir visuomenei, kuri mus stebėjo, yra gerai žinoma. Smulkus veiklos aprašymas yra Sąjungos dešimtmečio knygoje-metraštyje.
Iki šiol ramovėnų veikla koncentravosi šiose srityse:
1. Lietuvių tautos ir jos karinių tradicijų tęsimas ir ugdymas.
2. Lietuvos Laisvės Kovų invalidų šalpa.
3. Lietuvybės išlaikymo rėmimas.
4. Lietuvos išlaisvinimo pastangų rėmimas.
5. Narių karinio bei kultūrinio lygio palaikymas ir kėlimas.
TRADICIJOS
Lietuvių tautos ir jos karinių tradicijų kėlimas reiškiasi atkurtos Lietuvos kariuomenės švenčių minėjimuose ir kituose parengimuose, kada prisimename ir pagerbiame Lietuvos karį ir jo auką tautos laisvei. Lapkričio 23-ji, atkurtos Lietuvos valstybės kariuomenės oficialus gimtadienis, yra mūsų tautos laimėjimų ir ryžto didžioji šventė. Nepriklausomybės laikais visa tauta tą įvykį minėjo labai iškilmingai. Sąjunga Ramovė mūsų kariuomenės minėjimą atgaivino išeivijoje. Visuose kraštuose ir vietovėse, kur yra Ramovės skyriai ir net ten kur jų nėra, toji šventė yra minima. Minėjimo metu prisimename mūsų kariuomenės, savanorių, partizanų ir šaulių kovas dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Tą dieną prisimename ir pagerbiame žuvusius ir mirusius už Lietuvą ir jos idealą-laisvę. Kariuomenės minėjimas ir gerbimas žuvusiųjų nėra nusiminimo, liūdesio reiškimo proga. Tai lietuvių tautos ryžto, kovingumo ir dvasinės stiprybės vieša demonstracija. Reikia pastebėti, kad mūsų išeivijos visuomenė gausiai atsilanko į tuos minėjimus.
Kilni, tėvynės meilės, ryžto jausmus sukelianti tradicija yra viešas iškilmingas žuvusiųjų ir mirusiųjų pagerbimas tautos švenčių progomis. Kad tos tradicijos vykdymas būtų prasmingesnis ir įspūdingesnis Chicagoje yra pastatytas ŽUVUSIEMS DĖL LIETUVOS LAISVĖS PAMINKLAS. Paminklo atidarymas įvyko 1960 m. lapkričio 20 d., minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 42 metų sukaktį. Tai tėvų jėzuitų, ramovėnų, birutininkių, kūrėjų-savanorių ir šaulių bendro darbo ir aukos vaisius, paremtas mūsų visuomenės aukomis. Ramovėnai buvo paminklo pioneriai. Be tėvų jėzuitų jo neturėtume. Jiems garbė ir mūsų nuoširdi padėka, kad jie paminklo idėją kėlė, ją rėmė ir davė vietą paminklui pastatyti. Paminklas yra lietuvių šventovė. Jis ta prasme priklauso visai lietuvių bendruomenei. Čia, prie to paminklo, panašiai, kaip būdavo nepriklausomybės laikais Kaune, prie Nežinomojo Kareivio Kapo ir paminklo, vykdomas tradicinis žuvusiųjų ir mirusiųjų dėl Lietuvos laisvės pagerbimas. Jaunimo Centro sodelis yra patogi ir visais atžvilgiais tinkama tam vieta. Jaunimo Centre koncentruojasi lietuvių kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Čia savaitgaliais, šventadieniais ir kiekvienos dienos vakarais mūsų jaunimas lanko lituanistines mokyklas, kursus, ruošia savo parengimus, sąskrydžius. Skaitlingos ir įvairios mūsų organizacijos čia turi savo susirinkimus, suvažiavimus, seimus ir įvairius minėjimus. Tokių susibūrimų progomis prie paminklo iškilmingai pagerbiami žuvusieji, mirusieji ir kentėjusieji dėl Lietuvos laisvės. Pagerbimo apeigos daro ir palieka gilų įspūdį dalinių širdyse. Mūsų jaunimui tai gyvas pavyzdys lietuvybėje stiprėti. Paminklui pastatyti išleista arti 9,000.00 (8,825.56) dolerių. Paminklo sodelyje ateityje turės išdygti kiti mūsų dvasią stiprinantieji paminklai: biustai tautos patriarchų, tautosžadintojų ir karžygių. Pageidautina, kad panašių paminklų, kaip Chicagoje, atsirastų ir kitose mūsų išeivijos didesnėse kolonijose. Malonu pastebėti, kad New Yorko ramovėnai kartu su LB ėmėsi iniciatyvos pastatyti paminklą prie naujos lietuvių bažnyčios Maspethe. Linkime jiems sėkmės šitame didžiame patriotiniame darbe. Kiti Sąjungos skyriai, neįstengdami pastatyti paminklą, yra įkūrę lietuvių parapijų bažnyčiose, žuvusiems dėl Lietuvos laisvės pagerbti paminklines lentas, pav. Clevelando ir Montrealio skyriai.
Karių kapų tvarkymas ir jų organizuotas lankymas vėlinių arba kapų puošimo dienomis yra taip pat mūsų tautos sena, kilni ir graži tradicija. Ją kai kurie skyriai atgaivino išeivijoje. Ramovėnai ir birutininkės karių kapus prižiūri - tvarko, o minėtą dieną organizuotai juos aplanko, papuošia vėliavėlėmis ir mirusiųjų atminimą pagerbia, uždedant ant kario kapo gyvų gėlių puokštę.
Lydint mirusįjį karį-ramovėną į kapus, jo karstas yra pridengtas mūsų trispalve. Mirusįjį palaidojus, ten pat kapinėse, ši tautinė vėliava perduodama mirusiojo artimiausiam šeimos nariui kaip simbolis tautinės-lietuviškos užuojautos. Tai gilų įspūdį darantis momentas. Tai neabejotinai lietuvybės stiprinimo kelias. Tokią tradiciją puoselėja Clevelando skyrius.
Stiprinti mūsų dvasią ir semtis jėgų iš mūsų praeities ramovėnų iniciatyva ir pastangomis yra įkurtas Lietuvos Laisvės Kovų muzėjus Jaunimo Centre prie Čiurlionio Galerijos. Muzėjaus atidarymas įvyko 1958 m. lapkričio 23 d., minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 40 metų sukaktį. Jame sutelkta nemaža įdomių eksponatų, kurių vertė siekia apie $5,000. Iki šiol muzėjaus reikalams išleista virš 900.00 (927.87), dolerių. Muzėjaus tvarkymas ir tobulinimas vyks visą išeivijos laiką.
Dauguma skyrių yra įvedę tradiciją pagerbti savo skyriaus narius, kurie sulaukė 60, 65, ir daugiau metų. Pagerbimas daromas kuklaus pobūvio forma, sveikinimais, sveikinimo adresų įteikimu ir pan. Tai graži, morališkai stiprinanti pagerbiamus vyresniuosius mūsų kolegas, tradicija.
Kad ramovėnų susirinkimai būtų labiau įprasminti, kad jie ryškiau atvaizduotų mūsų pagrindinį troškimą — “LAISVA LIETUVA”, čia išeivijoje įvesta nauja tradicija, būtent: pradedant skyriaus narių susirinkimą, visiems dalyviams sustojus ir susikaupus, perskaitomas TĖVYNĖS PRISIMINIMAS. Tai kario-ramovėno malda-pažadas nepamiršti savo tėvynės dabartinių kančių ir siekti jos išlaisvinimo.
LAISVĖS KOVŲ INVALIDŲ ŠALPA.
Be medžiaginių pastatytų ar statomų paminklų mūsų tautos aukoms prisiminti, mes dar turime gerą būrį gyvųjų tautos laisvės kovų paminklų-invalidų. Vieni jų yra atsidūrę, kaip mes, išeivijoje, kiti liko tėvynėje, o dar kiti okupanto ištremti į Sibirą. Jie visi patys sau užsidirbti, kad pragyventų, nepajėgia. Jiems nėra teikiama jokia parama ar globa iš valstybės ar organizacijų fondų. Ramovėnai pirmieji ištiesė jiems pagalbos ranką. Nuo pat pirmųjų Sąjungos įsisteigimo dienų ramovėnai pradėjo šelpti ir remti invalidus. Juos šelpia ir remia ir toliau. Atkurtos Lietuvos kariuomenės minėjimo proga visi Sąjungos skyriai renka aukas ir patys aukoja invalidams šelpti. Tai tradicinė invalidams aukų rinkimo diena. Iki šiol ramovėnų surinkta-suaukota invalidams ir šalpos reikalingiems kitiems mūsų kariams arti $10.000.
LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO RĖMIMAS.
Mes ypač kreipiame dėmesį į mūsų jaunimą. Jei mūsų jaunimas ilgainiui nutautės, ištirps svetimųjų jūroje, tai mūsų tautos ateitis bus liūdna. Iš tokios prielaidos išvada aiški: jei norime, kad tauta liktų gyva, mūsų visos jėgos, dėmesys ir darbai turi būti nukreipti į mūsų jaunimą.
Jaunimo nutautėjimo, atšalimo nuo lietuviškų reikalų problema yra mūsų visų reikalas šiuo tragišku mūsų likimo metu. Šia problema sielojasi LB ir visos išeivijoje patriotinės lietuvių organizacijos. Siūlymų-receptų kaip jaunimą išlaikyti lietuvišką yra apsčiai skelbiama spaudoje. Yra ir konkrečių darbų šiame bare, pav. įvairios lituanistinės mokyklos. Bet permažai čia padaroma. Reikėtų platesnių, drąsesnių užsimojimų ir daugiau konkrečių darbų.
Norint, kad jaunimas pasiliktų lietuviškas, reikia veržtis į jo sielą ir širdį tada, kada jis, jau nuolio būvyje, yra šeimoje, mokykloje, skautuose bei kitose organizacijose. Šiame jo gyvenimo tarpsnyje jam turi būti įdiegta savo tėvynės meilė, pagarba tautos praeičiai. Jam turi būti įsąmonintą mintis, kad pagrindinis siekimas ir idealas yra laisva Lietuva. Kitaip tariant, jis turi būti paruoštas to idealo siekti, jam aukotis. Mūsų jaunuolis, jaunuolė turi didžiuotis esą lietuviais, garbingos ir didingos Lietuvos sūnūs, dukros. Tauta, tokį jaunimą paruošusi, nežus.
Lietuva ir jos laisvė turi būti lietuvio formavimo pagrinde. Anglai sako, kur atsiranda vienas anglas, ten yra D. Britanija. Žydai dabar sako, kur atsiranda vienas žydas, ten jau yra visas Izraelis. O mes turime siekti, kad kiekviena šeima mūsų jaunimui taptų lietuvybės pagrindu, taptų Lietuva.
Jaunatvė gaji, veržli, entuziastinga, pilna nauju idėjų, pasiryžusi žengti pirmyn, veikti, kilti, kurti, pasiaukoti. Tas jaunimo ypatybes mokėkime nukreipti lietuvišku keliu. Lietuvis pasiliks lietuviu, turėdamas lietuvių kultūrinę bei visuomeninę aplinkumą. Lietuviški parengimai, koncertai, dainos, tautiniai šokiai, tautinių švenčių minėjimai, tautinės stovyklos ir pan. — tai puikios progos lietuvybei ugdyti ir išlaikyti. Mes iki šiol rėmėme ir toliau remsime besimokantį, dainuojantį, šokantį, sportuojantį bei stovyklaujantį mūsų jaunimą savu dalyvavimu, piniginėmis aukomis, dovanomis, mokslo priemonėmis bei globa.
Lietuvybės naujų jėgų šaltinį — Vasario 16 gimnaziją, ramovėnai duosniai remia. 1955 m. Ramovės centro valdyba gimnazijai įteikė virš $1,000 (1,101.10). Už šią auką viena gimnazijos klasė pavadinta Sąjungos Ramovės vardu. Apytikriais apskaičiavimais, iki šiol, ramovėnai Vasario 16 gimnazijai surinko ir įteikė virš $2500. Ir toliau gimnazija remiama, siunčiant aukas iš skyrių iždų, arba per ramovėnų suorganizuotus ir vadovaujamus rėmėjų būrelius.
LIETUVOS LAISVINIMO PASTANGŲ RĖMIMAS.
Sąjunga Ramovė remia morališkai ir. aukomis Lietuvos laisvinimo darbus ir pastangas mūsų veiksnių. Be to, kada Jungtinių Tautų plenumas, JAV ar kitų kraštų vyriausybės, bei institucijos padaro Lietuvą ginančių ar skriaudžiančių pareiškimų ar žygių, Ramovė nepasilieka kurčia. Tokiais atvejais Sąjungos centro valdyba ir kartais skyriai, siunčia atatinkamoms vyriausybėms, institucijoms bei prezidentams padėkos laiškus už Lietuvos interesų gynimą ir protestus, jei mūsų tautos interesai pažeidžiami. Gauti iš adresatų atsakymai yra įdomūs, istorinės reikšmės dokumentai.
Ramovės centro valdyba ir skyriai bei paskiri ramovėnai aktingai talkininkavo Senatoriaus Kersteno Komisijai, kai ji 1953 m. vykdė tyrimą apie Pabaltijo valstybių okupavimą ir įjungimą į Sovietų Sąjungą. Ramovėnai komisijai pateikė daug svarbių dokumentų, parodymų ir sovietų armijos Lietuvos okupacijos schemą.
ŽALGIRIO MŪŠIO 550 METŲ SUKAKTIES MINĖJIMAS
Šio reikšmingo istorinio įvykio paminėjimas išeivijoje buvo suorganizuotas 1960 m. Sąjungos Ramovės iniciatyva, glaudžiai bendradarbiaujant su LB, kūrėjais-savanoriais, šauliais ir birutininkėmis. Visuose kraštuose ir valstybėse, kur yra ramovėnų, kūrėjų-savanorių bei šaulių skyriai šis minėjimas buvo atliktas platesniu ar siauresniu mastu. Chicagoje Žalgirio mūšio jubilėjus buvo gražiai ir įspūdingai paminėtas.
Be to, tai sukakčiai atžymėti ramovėnų pastangomis iš spaudos išėjo du leidiniai. Pirmąjį išleido KARYS. Tai O. Urbono lietuvių kalba knyga “Žalgirio mūšis”. Antrąjį leidinį, parašytą dr. K. Jurgėlos, anglų kalba, “TANNENBERG 15 July 1410”, išleido Ramovė. Tos knygos atspausta 3000 egz. Išlaidų turėta apie $1,300. Pinigus sutelkė ramovėnai, aukodami, rinkdami aukas ir knygą platindami. Iki š. m. balandžio 1 d. tos knygos 2500 egz. dovanai išsiuntinėta bibliotekoms, knygynams, įvairioms karo mokykloms, karo akademijoms, karių klubams bei atskiriems žymiems asmenims čia šiame krašte ir kitose valstybėse. Iš knygos gavėjų gaunami šimtai padėkos laiškų. Tokiu plačiu mastu knygos paskleidimu atliktas svarbus ir naudingas Lietuvos vardo garsinimas ir to istorinio įvykio — Žalgirio mūšio — priminimas plačiam pasauliui. Tai konkretus ir svarbus darbas Lietuvos bylos grandinėje.
NARIŲ KARINIO BEI KULTŪRINIO LYGIO PALAIKYMAS BEI KĖLIMAS.
Tas darbas vykdomas skyriuose. Tuo tikslu organizuojamos paskaitos, kultūriniai parengimai bei iškilos. Ką kiekvienas skyrius šioj srity yra dešimtmečio būvyje atlikęs yrą. smulkiai sužymėta Sąjungos dešimtmečio knygoje. Bendrai imant, kiekviename skyriuje per metus buvo nuo 2-jų iki 4-ių paskaitų. Skaitlingesnį skyriai jų turi ir daugiau. Paskaitų temos įvairios. Bet daugiausiai karinio pobūdžio.
Išvykos daromos vasaros metu, aplankant kokios nors istorinės reikšmės turinčias vietoves. Išvykos metu kaikurie skyriai parūpina ir Daskaitas, o kiti suruošia bendrus pietus su šokiais, dainomis. Tokiose išvykose dalyvauja birutininkės ir svečiai. Niagaros Pusiasalio ramovėnai kiekvienais metais atlieka kelius sportinio šaudymo pratimus ir turi šaudymo varžybas su Kanados lietuvių šauliais ir Medžiotojų D-ja. Šaudymo pratimus ir jojimo sportą organizuoja ramovėnų Pietų Australijos skyrius.
Mūsų dvasios stiprintojas ir karinių žinių teikėjas yra Pasaulio lietuvių veteranų mėnesinis žurnalas KARYS — Sąjungos Ramovės organas.
Apie šį žurnalą tenka pasakyti, kad jis yra ištikimas lietuvio kario palydovas, gimęs Nepriklausomybės kovų metu ir tada stiprinęs kovojantį karį morališkai. Klaikiais išeivio kario keliais KARYS mus atlydėjo į šį kraštą. Čia jis įsikūrė 1950 metais.
KARYS yra ne tik mums kariams, bet ir kiekvienam lietuviui mielas, savas, įdomus ir brangus dėl to, kad jo puslapiuose mes randame, kas mus gaivina, stiprina, kas mus jungia ir skatina bendram darbui ir kovai dėl Lietuvos laisvės, gerovės ir garbės.
KARIO bendradarbiams paskatinti nuo 1960 m. sausio 1 d. įsteigtas Ramovės Premijų Fondas, kurio tikslas-teikti premijas už tilpusius KARY metų bėgyje geriausius straipsnius. Fondui pinigus sudeda skyriai. Kiekvienais metais paskiriama namažiau 3-jų premijų. Premijos dydis $25.00-100.00. Premijuotinus straipsnius išrenka ir premijas paskiria speciali ramovėnų komisija. Iki 1960 m. ramovėnai KARIUI paremti paaukojo $3,119.84.
Baigiant šią trumpą ramovėnų veiklos apžvalgą, reikia pastebėti, kad daug Ramovės narių yra įsijungę ir į kitų lietuvių organizacijų veiklą. Ypač ramovėnai reiškiasi LB, skautuose, sporto, kultūros bei šalpos srityse. Kaikurie Ramovės skyriai įeina į LB kaipo atskiros jos apylinkės (Clevelando, New Yorko sk.) O Philadelphijos ramovėnų skyrius yra BALFO skyriaus nariu mokančiu BALFO skyriui metinį nario mokestį.
IŠVADA
Kaip reikėtų vertinti mūsų organizacijos dešimtmečio veiklą? Į tai galima atsakyti vienu sakiniu, būtent: mes manome, kad L.V.S. Ramovės dešimtmečio veikla buvo pozityvi, reali ir visais atvejais naudinga ir prasminga bendriems Lietuvos ir lietuvybės interesams. Tačiau galutines išvadas tepadaro mūsų visuomenė.
ATEITIES VEIKLOS GAIRĖS
(SIŪLYMAS)
Turint prieš akis daugiau kaip 10 metų savo organizacijos patyrimą, Sąjungos centro valdyba mano, kad Ramovė turėtų 4-5 metų būvyje siekti atlikti šiuos svarbesnius darbus:
1. Toliau tęsti ir puoselėti mūsų tautos ir lietuvių karines tradicijas, apie kurias kalbėta šio pranešimo pradžioje. Tik tas tradicijas reikia stengtis labiau įprasminti, pabrėžti jų reikšmę ir sudaryti sąlygas, kad mūsų jaunimas jose galėtų auklėtis.
2. Toliau remti Lietuvos Laisvės Kovų invalidus.
3. Išleisti Lietuvos karo istorijos populiarų veikalą, kurio paruošimo darbus speciali komisija yra gerokai pastūmėjusi pirmyn.
4. Surasti autorių, kuris parašytų anglų ar lietuvių kalba veikalą apie Salaspilio-Kirchholmo mūšį, kurio 360 metų sukaktis bus 1965 m. rugsėjo 27 d. Tam numatyti atatinkamą honorarą.
5. 5. Paskirti atatinkamą premiją už literatūrinį veikalą (romaną, apysaką), iškeliantį Lietuvos kario (karių) heroiškumą ir pasiaukojimą tėvynei.
6. Paskirti $1,500 premiją dailininkui už paveikslą iš Nepriklausomybės kovų, vaizduojantį Lietuvos kario (karių) didvyriškumą.
7. Sutelkti $1,000 ir šiais Maironio metais įteikti per LB lituanistinėms mokykloms paremti.
8. Sąjungai Ramovei įstoti į LB milioninį Fondą su nemažiau kaip $1,000 įnašu.
9. Toliau remti ir globoti lietuvių jaunimą ir lituanistines mokyklas.
10. Sudaryti komisiją moderniosios karo technikos lietuviškam žodynui paruošti.
11. Sudaryti komisiją, kuri rūpintųsi aprašymu atkurtos Lietuvos kariuomenės (įsikūrimas, organizacija, ginklai, mokymas ir pan.).
12. Imtis iniciatyvos atžymėti 1963 metais šimto meto sukaktį nuo sukilimo Lietuvoje prieš caro Rusiją 1863 m.
13. Organizuoti karinės literatūros biblioteką.
14. Surasti kelius ir budus pritraukti į ramovėnų eiles lietuvius karius, kurie yra atlikę karo tarnybą šiame krašte ar kitose valstybėse.
15. Bandyti apjungti visas išeivijoje lietuvių karinio pobūdžio organizacijas: Amerikos Lietuvių Legioną, ramovėnus, kūrėjus-savanorius, šaulius ir Lietuvos Laisvės Kovų invalidus.
Šie siūlymai pinigais reikštų $12,000-15.000. Turint galvoje, kad Sąjungos dešimtmečio biudžetas (visų skyrių ir centro) siekė virš $50,-000 — šio siūlymo įvykdymas 4-5 metų bėgyje, atrodo, yra pilnai galimas.
BAIGIAMOS MINTYS
1. L.V.S. Ramovė yra skirtinga nuo kitų organizacijų tuo, kad mes jos nariai esame buvę kariai, išėję karinį paruošimą, ginklu rankoje daugelis kovoję dėl Lietuvos laisvės. Ir dabar, kad ir neuniformuoti, esame kariai. Gi su kario vardu tampriai rišasi drausmė, garbė,riteriškumas, pasiaukojimas. Tai būtinos kario savybės. Be jų karys yra be turinio. Kol ramo-vėnai nenustos gerų kario savybių, tol Ramovė bus pajėgi savo nužymėtus darbus įvykdyti naujų laikų dvasioje ir sąlygose.
2. Atomo ir erdvių užkariavimo amžiuje gyvendami, turime savo veiklą derinti prie šių dienų pažangos ir įvykių greito rutuliojimosi.
3. Naujos idėjos, nauji, tobulesni, laiko reikalavimams pritaikyti metodai, tolimų distancijų planavimas, ryžtingas pastatyto tikslo siekimas, yra laidas sėkmingai veiklai.
4. Veltui būtų mūsų pastangos, jei siektume lopinti, taisyti bei atgaivinti savo amžių atgyvenusias organizacijas su pasenusiais ir atsilikusiais nuo gyvenimo statutais ir veiklos metodais.
5. Visi lietuviai bei jų organizacijos, susibūrę po L.B. vėliava galės atlikti didelius Lietuvai ir lietuvybei darbus.
6. Savo veikla Sąjunga Ramovė nesireklamavo. Už tai ji įsigijo tylios organizacijos vardą, t.y. vardą organizacijos, kuri daugiau dirba, mažiau kalba. Jos atlikti darbai kalba patys už save.
7. Kas mus skatina šiose sunkiose sąlygose aukotis, pasišvęsti sunkiam visuomeniniam darbui, žinant, kad už tai nei garbės, nei medžiaginės naudos, nei privilegijų neturėsime?. O gi mūsų dvasinis nusiteikimas, pareigos jausmas savo pavergtai tėvynei. Graži, didinga tautos praeitis ir kūrybingo atkurtos savo valstybės klestėjimo prisiminimas mus įkvepia darbui ir aukai.
8. Visų užsimojimų, didesnių darbų iniciatyva išeidavo iš ramovėnų entuziastų, pasišventėlių. Jie didžiausią darbų naštą nešė ant savo pečių. Tačiau reikia pabrėžti, kad kas yra iki šiol Sąjungos atlikta-nuveikta yra ne vieno ar kelių asmenų padaryta, bet mūsų visų ramovėnų darbo ir aukos rezultatas, paremtas mūsų visuomenės.
SVEIKINIMAI RAMOVEI IR RIRUTĖS DRAUGIJAI
L.V.S. Ramovei ir L.D. Kng. Birutės K.Š. M. Draugijai labai dėkoju, taip pat mano žmonos vardu, už malonų pakvietimą dalyvauti jų skyrių atstovų suvažiavime.
Abiem organizacijom minint savo dešimtmetį, širdingai jas sveikinu ir linkiu joms tolesnio pasisekimo darbe Lietuvos gerovei.
Šio mūsų bendro darbo pobūdį ir visą mūsų politinę laikyseną nusprendžia tas faktas, kad Lietuva yra sovietų okupuota. Tai priminti pasauliui, protestuoti prieš Lietuvos pavergimą, reikalauti jos nepriklausomybės atstatymo yra mūsų, užsienio lietuvių, vyriausias uždavinys. Nėra tokių aplinkybių, kurios galėtų sumažinti tą sprendžiamą Lietuvos okupacijos reikšmę. Nėra tokių sumetimų, bendrų ar asmeninių, kurie galėtų nutildyti mūsų balsą, keliamą už Lietuvos laisvę. Mūsų protestas prieš Lietuvos pavergimą, kad ir kaip ilgai jis turėtų būti reiškiamas, nėra bergždžias dalykas: smurto pasmerkimas yra taip pat ginklas smurtui pašalinti.
Šie dėsniai teįkvepia mūsų bendrą darbą Lietuvos nepriklausomybei atstatyti.
Lozoraitis
Lietuvos Diplomatijos Šefas
Nuoširdžiai dėkoju Jums už malonų pakvietimą dalyvauti Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovės” skyrių atstovų suvažiavime ir Sąjungos dešimtmečio minėjime š.m. geg. 26 d. Chicagoje.
Taip pat dėkingas esu už kvietimą dalyvauti ta proga ruošiamame Bankete. Ponia O. Kajeckienė taip pat dėkinga už jai prisiųstą kvietimą.
Jinai ir aš labai apgailestaujame, kad tai dienai jau esame angažuoti ir negalėsime būti su Jumis ir Jūsų vadovaujamos Sąjungos na-riais Chicagoje.
Tat bent šiuomi siunčiu mano nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus Sąjungos Centro Valdybai, Jums asmeniškai ir L.D.K. Birutės Dr.-jos Centrinio Chicagos skyriaus Valdybai bei visiems suvažiavimo dalyviams.
Džiaugdamasis L.V. Sąjungos “Ramovės” dešimtmečio sukaktimi, linkiu, kad Jūsų vadovaujama Sąjunga galėtų sėkmingai savo visus sumanymus bei užsimojimus realizuoti ir dirbti Lietuvos labui, kiek dabarties sąlygose įmanoma.
Gilia pagarba.
J. Rajeckas
Lietuvos Atstovas.
Esu gavęs malonų pakvietimą dalyvauti L. V.S. Ramovės ir L.D. Kng. Birutės K. Š. D-jos Skyrių Atstovų Suvažiavime, šių dviejų organizacijų Dešimtmečio atžymėjimui, kaip lygiai dalyvauti ir ta proga rengiamam Bankete, kas viskas turi įvykti 26-27 d. gegužės mėnesyje Chicagoje, Jaunimo Centre.
Esu didžiai dėkingas už šį labai malonų pakvietimą. Labai būtų malonu tokia proga susieiti ir Jūsų iškilmėse dalyvauti, jeigu tik ne tas Atlantas — kad jį galai: nors savo laiku ir neblogas buvau plaukikas, bet dabar man seniui jis jau šiek-tiek perplatus perplaukti... Taigi tokiomis aplinkybėmis turiu pasitenkinti tik šiuo laiškeliu: Sveikinu nuoširdžiai Jūsų dviejų garbingų draugijų Suvažiavimą, linkiu jam kuogeriausios pasekmės, —- na, ir po to smagiai pasišokti ir pasilinksminti Bankete! Jei ne asmeniniai, tai mintimis aš būsiu su Jumis.
Su geriausiais linkėjimais visiems ir visoms,
Nuoširdžiai Jūsų,
B.K. Balutis
Lietuvos Įgal. Ministras
Labai gailiuos negalėdamas būti kartu su Jumis šia iškilia proga, kada minite darbo dešimtmetį.
Rodosi, tai ne tolima dar praeitis, kada pradėjote veikti, tačiau jau turite ne maža narių subūrę, ne kartą buvote susitikę ir ne maža žymių darbų atlikę. Svarbiausia išlaikėte senas tradicijas ir pakėlėt tautinę dvasią savųjų tarpe. Šiuo metu, kada gyvename išsisklaidę tai turi didžiulės reikšmės.
Linkiu suvažiavimui sėkmingai spręsti numatytus klausimus, o ypatingai sustiprinti dalyvių tikėjimą tautos laisve ir šviesia Lietuvos ateitimi. Tauta sulaužys vergijos pančius, jei visi jai vieningai padėsime ir petys į petį, kaip poetas Maironis skatino, ginsime jos bylą. Priešas atšiaurus, bet jo gretos krinka ir dienos suskaitytos. Tad ryžto ir ištvermės.
D r. A. Trimakas
Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto Pirmininkas
Nuoširdžiai dėkoju už kvietimą dalyvauti LVS Ramovės ir LDK Birutės Draugijos skyrių atstovų suvažiavime 1962 — Maironio metais —gegužės 26-27 dienomis Chicagoje Jaunimo Centre.
Ramovė ir Kunigaikštienės Birutės Draugija, eidamos mūsų išeivijos gyvenime tiesiu lietuvišku keliu, jame reiškiasi pozityvia iniciatyva bei kuriamuoju darbu, nusipelnydamos organizuotosios Lietuvių Bendruomenės gilios simpatijos ir didelio dėkingumo.
Štai kodėl Bendruomenei malonu sveikinti suvažiavimą, skiriamą Ramovės ir Draugijos veiklos dešimtmečiui atžymėti. Jūsų reikia vaisingam Bendruomenės gyvenimui išeivijoje ir lietuvių tautos naujam prisikėlimui Lietuvoje. Tad eikite kaip ėję savu, kietai pramintu keliu, vykdydami kilniuosius idealus!
Jūsų
Stasys Barzdukas.
J.A.V. Lietuvių Bendruomenės Tarybos Prezidiumo Pirmininkas
BŪDINGESNĖS IŠTRAUKOS IŠ SVEIKINIMŲ
“Linkiu gaivinti svetur gyvenančios lietuvių tautos dalies kovingumą ir sėkmingai puoselėti garbingas Lietuvos karių tradicijas.”
V. S i dz i k a u s k a s,.
L.L.K. P-k a s
“L.V.S. Ramovės ir L.D. Kunig. Birutės organizacijos per savo veiklos dešimtmetį davė daug šviesos, stiprybės ir paramos savo nariams ir lietuviškajai visuomenei.”
J. Jasiukaitis,
ALIAS C.V-bos vardu
“Per ilgus metus Jus ir Lietuvių Skautų Broliją jungė bandra idėja, nuoširdus bendradarbiavimas ir broliška tarpusavio meilė. Mums garbė turėti ne vieną iš Jūsų mūs Brolijos vadovų tarpe. Jūsų gyvenimas, darbai ir troškimai yra pavyzdys kiekvienam lietuviui skautui ir mūsų pasiryžimas yra, atėjus laikui užpildyti Jūsų eiles”.
Skt n. B. Juodelis,
Lietuvių Skautų Brolijos Vyr. Sktn. Pav.
“Mes džiaugiame Jūsų veikla tremtyje ir didžiuojamės Jūsų žygiais ir aukomis dėl Lietuvių Tautos laisvės ir nepriklausomybės!”
D r. J. D a u p a r a s,.
Lietuvių Tautinės Sąjungos Chicagos Skyrius.
“Esame Jums giliai dėkingi už iškovotą Nepriklausomybę mūsų Tėvynei ir privilegijas mums gimti laisvame krašte, laisvais piliečiais”.
G. N a r i e n ė,
SAMB! Šviesos ir Santaros Filisterių Kolegijos
Chicagos Sk. V-ba
“Jūsų gražios sukakties proga galite didžiuotis savo darbais, o mes — džiaugtis, kad yra kas dirba vardan tos Lietuvos.”
A.J. Kaulėnas,
Laisvosios Lietuvos Redaktorius.
RAMOVĖS SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJOS
Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” skyrių atstovų suvažiavime, įvykusiame 1962 m. gegužės mėn. 26-27 dd. Jaunimo Centre, 6620 Claremont Ave, Chicago 36, III., rezoliucijų komisijos, susidedančios iš Kazio Ališausko, Prano Saladžiaus ir Stasio Griežės-Jurgelevičiaus, pasiūlytų priimti ir viešai spaudoje paskelbti rezoliucijų projektai:
Karys— tautos saugas, valstybės nepriklausomybės ir jos integralumo sargybinis ir gynėjas.
Karys, netekęs tėvynės, kuri priešo okupuota, ir atsidūręs svetimoje šalyje— nepraranda kario idealų:
1. sielotis dėl tėvynės nepriklausomybės atgaivinimo;
2. būti tremtinių ir karo atblokštųjų tautiečių tarpe solidarumo, ryžto ir tėvynės meilės pavyzdžiu;
3. savo veiksmuose daboti ne asmeniškų ar grupinių interesų, bet visos tautos siekiamo išsilavinimo ir tik jos gerovės principais vadovautis.
Lietuvos laisvinimo bylai vesti ir jai ginti, turi būti sutelkti visi tam darbui pajėgūs asmenys, turį visos lietuviškos visuomenės įgaliojimą, visų lietuviškų organizacijų pavedimą ir pritarimą.
Amerikos Krašto Lietuvių Bendruomenės valdyba ir Amerikos Lietuvių Tarybos prezidiumas turi suvokti Lietuvos nepriklausomybės bylos svarbą ir veikti vieningai.
Kaip viena tėvynė Lietuva mums yra, taip vienas ir jos simbolis— rezistencinis veiksnys turėtų būti, kuris apjungtų visus lietuvius išeivius visame laisvame pasaulyje.
Amerikos Krašto Lietuvių Bendruomenė tai lyg laisvoji Lietuva JAV laisvės prieglobstyje.
Suvažiavimas siūlo LB ir jos organų veiklą visapusiškai remti, ją respektuoti ir jos autoritetą stiprinti.
Tęsti ir puoselėti mūsų tautines, kultūrines ir karines tradicijas; jas labiau išryškinti, pabrėžti ir stengtis sudaryti sąlygas, kad mūsųjaunimas aktingai galėtų veikti ir auklėtis.
Tad visi suglaustom gretom į vieningą darbą!
* *
Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” skyrių atstovų suvažiavimas, atsižvelgdamas į Pavergtos Tautos sunkią padėtį ir bendrą tarptautinės politikos įvykių raidą, paveda Centro Valdybai atkreipti mūsų vadovaujančių politinių veiksnių dėmesį, kad kova prieš Tautos pavergėją ir naikintoją būtų aktyvinama ir derinama visų mūsų organizacijų ir ypatingai suaktyvinta propaganda ir informacija svetimiesiems ir bendra kova prieš bolševizmą.
(Šią rezoliuciją Suvažiavimo prezidiumas paveda būsimai Centro Valdybai suderinti.)
REZOLIUCIJA “KARIO” REIKALU Liet. Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ” skyrių atstovų suvažiavimas įvykęs 1962 m. gegužės mėn. 26-27 dienomis, Čikagoje, rado kad: “KARYS” yra mūsų karinių tradicijų palaikytojas ir karinio mokslo pažinimo šaltinis. Turint omenyje, kad Lietuvos Nepriklausomybei atkovoti reikės visų tautos jėgų ir ypač jos karinių, todėl suvažiavimas nutarė:
1. “KARIO” leidimą energingai palaikyti. Jisai turi tobūlėti turiniu ir augti prenumeratorių skaičiumi — ypatingai svarbu “KARIO” platinimas.
2. Įpareigoti skyrius, kad platintų “KARĮ”
a) savo narių tarpe (visi turi prenumeruotis),
b) jaunimo tarpe tarnaujančio JAV kariuomenės eilėse,
c) jaunimo organizacijose ir mokyklose,
d) lietuviškos visuomenės tarpe.
3. “KARIO” leidimui telkti lėšas:
a) renkant prenumeratą,
b) ruošiant parengimus,
c) vykdant “KARIO” garsinimus laikraščiuose, radio valandėlėse ir visais kitais būdais.
“Ir ateis momentas, kuomet mes visi vėl žygiuosime mūsų gimtojo krašto laukais po trispalve vėliava ...”
K. Baltokas Melbourno, Australijoje, Ramovės sk. p-kas.
“Mes, Lietuvos Laisvės Kovų invalidai, esame nepaprastai dėkingi sesėms birutietėms ir broliams ramovėnams už mūsų nuolatinę globą.
Jei ne Jūs, mielosios birutietės ir mielieji ginklo draugai, ramovėnai, daugelio vargan patekusių invalidų gyvenimo našta būtų sunkiai bepakeliama. Tik Jūsų ir patriotinės lietuvių visuomenės aukos palengvino daugelio Lietuvos Laisvės Kovų invalidų skurdą okupuotoje Lietuvoje, palengvino ligonių ir negalinčių dirbti invalidų sunkią dalią čia tremtyje.”
B. Tvarkūnas,
L.L.K. Invalidų Draugijos P-kas.
NAUJOJI L. V. S. RAMOVĖS CENTRO VALDYBA
Pirmajame posėdyje, įvykusiame 1962 m. birželio 1 d., naujai išrinktoji C. V-ba pasiskirstė pareigas:
Prof. St. Dirmantas — pirmininkas.
Išoriniams S-gos reikalams tvarkyti: VI. Mieželis — vicepirmininkas ir J. Švedas, jo padėjėjas.
Vidaus S-gos reikalams: K. Dabulevičius — vicepirmininkas ir J. Gaižutis — c. v. sekretorius.
J. Variakojis — iždo globėjas,
K. Oželis — iždininkas.
Čikagos ramovėnų vėliava Jėzuitų koplyčioje, gegužės 27 d. Pamaldas laiko kun. J. Kubilius; prie vėliavos: V. Diminskis, Z. Samuolis ir J. Vepštas.
B. Lungio nuotr.
RAMOVĖS SUVAŽIAVIMO DARBO POSĖDŽIAI
(DALYVIO NEOFICIALŪS UŽRAŠAI)
DARBO POSĖDIS GEGUŽĖS 26d.
Pirmasis darbo posėdis prasideda 2 val. p p.
Gen. Dirmantas kviečia posėdžio prezidiumą: pirmininku Jurskį, vicepirmininkais Šlepetį ir Budrį, sekretoriais Stankūną ir Repšį. Prezidiumas patvirtinamas atstovų plojimo.
Pirmininkas Jurskis prašo atstovus kalbėti tik esminiais reikalais, trumpai, nesileidžiant į smulkmenas. Kviečia komisijas: mandatų (pirm. gen. Tallat Kelpša) ir rezoliucijų (pirm. Ališauskas).
Prezidiumo pirmininko kvietimas, trumpai ir nedaug kalbėti ir reikalus spręsti greitai, užkliūva pirmą programos punktą svarstyti pradėjus, būtent, SĄJUNGOS GARBĖS NARIŲ TVIRTINIMĄ. Daugiau kaip pusvalandis praeina besiginčijant apie kokius čia garbės narius kalbama, ar skyrių ar Sąjungos. Stebėtinai daug nuomonių ir karštai ginamų.
Ginčus nutraukia Ališauskas siūlydamas suvažiavimui pasveikinti gyvus, tremtyje esančius, 16 Vasario Signatarus ir, ta proga, surenka aukų invalidui ir negaluojančiam Signatarui prof. Kairiui.
Pirmininkaujantis pasiūlo garbės narių klausimu balsuoti, būtent, ar turėti dviejų rūšių (Sąjungos ir skyrių), ar vienos rūšies (Sąjungos) garbės narius Mandatų komisijai nurodoma patikrinti atstovams priklausanti balsų skaičiai. Kol mandatų komisija paruoš dirvą balsavimui einama svarstyti sekantį dienotvarkės punktą: CENTRO KONTROLĖS KOMISIJOS PRANEŠIMĄ.
Komisijos p-kas Genys praneša turėtas centro organų pajamas ir išlaidas. Apyskaita suvažiavimo priimama be ginčų ir patvirtinama plojimu.
Sekantis punktas, GARBĖS TEISMO PRANEŠIMAS.
Jo p-kas Jurskis džiaugsmingai praneša, jog teismui nė vienos bylos savo kadencijos metu neteko svarstyti, nes nebuvo bylų.
DISKUSIJOS DĖL PRANEŠIMŲ
Šlepetys pareiškia, jog C. V-bos pranešimai buvo daryti prieš pietus iškilmingo posėdžio metu, todėl nebuvo progos juos išdiskutuoti, kas nėra tikslu. A. Rėklaitis pabrėžia, jog tai buvo daroma todėl, kad apie ramovėnų veiklą būtų painformuoti ne tik ramovės atstovai, bet ir visuomenės. Pagaliau veiklos gairės buvo paskelbtos anksčiau ir todėl atstovams žinomos, ir apie jas gali dabar pasisakyti. Eidimtas siūlo už-girti tokią pranešimo tvarką, kuri Ramovės reikalui daugiau pasitarnauja, už tai priklauso padėka A. Rėklaičiui.
Pagaliau Jurskis dėkoja visiems C. V-bos pareigūnams už pranešimus ir skelbia juos priimtus. Plojama.
Prieinama prie pagrindinio punkto:
NAUJŲ CENTRO ORGANŲRINKINKIMO.
A. Rėklaitis painformuoja, kad senoji Kontrolės Komisija sutiko pasilikti dar vienam terminui. Todėl renkama tik nauja Centro Valdyba ir Garbės Teismas.
Pagal mandatų komisijos nurodymus atstovams išduodami balsavimo lapeliai. Tenka tik atžymėti atrinktuosius ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai (p-kas Tumas). Balsuojama už 7 C.V-bos narius ir 3 G. Teismo narius. (Jau iš anksto Ramovės buvo nusistatyta rinkti C.V-bą iš Chicagos ir G. Teismą iš New Yorko).
Kadangi mandatų komisija dar vis dirba, skirstydama lapelius pagal atstovų turimus balsus, nutariama nedelsti laiko ir eiti prie sekančio dienotvarkės punkto;
SKYRIŲ ATSTOVŲ PRANEŠIMAI
Daugeliu atveju pranešimai buvo vienas į kitą panašūs. Tačiau juose būta ir kai kas būdingo:
Hanoverio, Vokietijoje, naujo skyriaus vardu pranešimą daro įgaliotas Genys. Skyrius jau turi 23 narius ir steigia seniūnijas. Jurskis siūlo suvažiavimui pasveikinti naują mūsų Sąjungos vienetą.
Adelaides, Australijoje, skyriaus vardu įgaliotas kalba Rūkštelė. Tai būdingas skyrius, turįs ne tik vyrų, bet ir moterų narių. Norėtų paskleisti kuo plačiau KARĮ, bet, deja, Australijos svaras, palyginus su Amerikos doleriu, yra kiek per pigus. Prašo atpiginti Australijai KARĮ. Ramovėnų ponios ten ypač talkininkauja Ramovės parengimus ruošiant.
Bostonas. Griežė-Jurgelevičius informuoja, jog Bostone yra devynios galybės lietuviškų organizacijų, nors lietuvių neperdaugiausia. Todėl ir ramovėnai įsikibę dirba įvairiose organizacijose. Būtų gera, jei šis suvažiavimas įkvėptų ir pagyvintų specifinę ramovėnų veiklą.
Darbo posėdžių prezidiumas, iš k.: J. Šlepetys, A. Jurskis, K. Budrys, A. Repšys ir J. Stankūnas
B. Lungio nuotr.
Čia pirmininkaujantis paskelbia pertrauką, kurios metu atstovai balsuoja už Centro organus. Per pusvalandį atstovai atžymi ir įteikia balsų skaičiavimo komisijai lapelius ir skyrių pranešimai tęsiami toliau:
Clevelando atstovas Budrys praneša, jog skyrius yra gerame kelyje į skaitlingiausią Ramovės skyrių, šiuo metu yra 102 nariai. Skyrius yra gyvas ir veiklus. Numatyta suorganizuoti šaudymo sporto rungtynės. Siūlo sustiprinti prieškomunistinę Sąjungos veiklą.
Los Angeles Bertulis praneša, jog ramovėnai gyvena plačiai pasklidę. Nepareigingi, tačiau veikia. Mėgina verbuoti JAV kariuomenėje tarnavusį jaunimą.
Omahos skyriaus Bukšnys informuoja, jog skyrius gana veiklus. Tai pat yra susidomėjimo Amerikos kariuomenėje tarnavusiais.
New Yorko atstovas Šlepetys praneša, jog New Yorko tai vienas iš pirmųjų skyrių Ramovės organizacijoje. Galėtų būti skaitlingesnis tačiau savo atlieka. Skyrius yra KARIO leidėjas.
Rochesterio Saladžius praneša, kad skyriaus nariai yra įsitraukę ir į kitas organizacijas. Bando prisitraukti jaunimą tarnavusį JAV armijoje, bet nesiseka. Rengia įvairius minėjimus. Mano, kad skyrių veikla daug pareina nuo C.V-bos įkvėpimo.
Manchesterio sk. Anglijoje ir Niagaros Pusiasalio Kanadoje. Už juos praneša įgaliotas A. Rėklaitis. Abu skyriai įdomūs, nes sudėti iš buv. puskarininkių ir eilinių. Manchesterio sk. jau turi ir vieną karininką, palaiko gerus ryšius su Anglijos legionieriais, dalyvauja kartu su jais viešose iškilmėse nešdami Lietuvos vėliavą. Niagaroje vyksta kasmet garsusis kalakutų šaudymo parengimas.
Philadelphia, Jurskis praneša, kad tik 50% narių yra aktyvūs. Būna sunku išsirinkti naują valdybą. “Pabėdavojo”, kad dešimtmečio knyga yra kiek perbrangi, todėl tik viena prenumerata iš viso skyriaus. Mano, kad nėra reikalo plėsti organizaciją, užtenka bent palaikyti jos dvasią, jos idėją perduoti jaunimui. Nekviesti jaunimą pas save, bet patiems eiti į jaunimą! Siūlo paruošti jaunimui Lietuvos kariuomenės filmą.
Skyrių pranešimus baigus, gen. A.Rėklaitis informuoja, jog pagal atstovų turimus mandatus, iš 725 Ramovės narių, šiame susirinkime atstovaujama yra 551.
Diskusijų dėl skyrių veiklos nekilus, toliau svarstomas
SKYRIŲ VEIKLOS PAGYVYNIMAS. Šio punkto svarstymo pagrindą sudaro C. v-bos siūlymas (žiūr. 172 psl., kur jie atskirai paskelbti). Siūlymo paragrafai sunumeruoti, todėl jie priimami paeiliui, papildant;1. Priimti, papildant Ališausko siūlymu, pagal Jurskį, — ‘eiti patiems į jaunimą”. 2. Priimti, 3. Priimti, papildžius Griežei - Jurgelevičiui: — duoti gerų mokslo veikalų; gen. Rėklaitis: — nuo pat Sąjungos įkūrimo yra stengiamasi parašyti Lietuvos Karo istoriją, tam renkama medžiaga. Jos nėra pakankamai, todėl nusistatyta rašyti populiaraus pobūdžio veikalą; Raulinaitis: — mokslinei karinei istorijai parašyti trūksta atskirų laikotarpių studijų; Ališauskas: — vistiek rašysime gerą mokslinį veikalą ir kartu populiarų; Budrys: — dėti pastangas surinkti medžiagą iš paskutinių okupa-
Rezoliucijų komisija ir sekretoriatas ruošia nutarimų projektus, iš k.: A. Repšys, J. Stankūnas, P. Saladžius ir K. Ališauskas.
B. Lungio nuotr.
Birutininkės ramovėnų tarpe darbo posėdžių metu, iš k.: V. Lipčienė, J. Gaižutis, A. Bukšnienė, E. Gaižutienė ir K. Dabuievičius.
B. Lungio nuotr.
cijų, kad ji nežūtų, tam reikalingi tų įvykių dalyvių ir liudininkų atsiminimai. 4. Priimti. Ališauskas papildo: — Salaspilio mūšio studijai parašyti yra numatyti du žmonės, plk. O. Urbonas — karinę dalį ir prof. Z. Ivinskis — politinę. 5. Priimti. Ališauskas papildo: — skirti ne vienų, bet dvi ar tris, kad ir mažesnes premijas. Jurskis — reikia rasti mecenatą. Rūkštelė: — šiandien neberašoma heroiškomis temomis ir dailininkai nepiešia patriotinių paveikslų, nes tada jie puolami kaip nepažangūs. Patriotizmas šiandien “neaktualus” ir nemadoj. Todėl per KARĮ turėtų būti puolama ir naikinamos tos bakterijos žalojančios patriotizmą. Dar daugiau, visi ramovėnai turėtų eiti į lietuvišką spaudą ir kovoti su tuo kirminu ėdančiu Tėvynės meilę. 6. Jurskis;— užsakyti meno kūrinį netiktų. Menininkas turi kurti laisvas, be užsakymo, o tik iš širdies. Rūkštelė: —užsakymai menui yra žinomi jau 2000 metų. Renesanso didieji meno galiūnai darė viską pagal užsakymus. A. Rėklaitis — premija nėra numatoma kaip atlyginimas, bet tik kaip paskatinimas sukurti vertingą kūrinį. Budrys — tą premiją sukelti bus sunku vien tik kepure renkant pinigus. Jurskis: — taigi, reikiamecenato. Siūlymas, iš viso, priimtas. Taip pat priimti 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 paragrafai. 15. priimtas su Ališausko pastaba: — lai C. V-ba sušaukia tų organizacijų konferenciją, kad reikalą išsiaiškintų.Sekantis punktas:
SĄJUNGOS SAVIŠALPOS IR PRE-PREMIJŲ FONDŲ TVIRTINIMAS
A. Rėklaitis painformuoja, jog KARIO straipsnių premijos jau veikia, reikia jas tik patvirtinti, o savanoriški ir savarankiški šalpos fondai irgi jau egzistuoja, reikia tik juos formaliai patvirtinti. Susirinkimas tą ir padaro.
Šiuo metu grįžtama prie pirmojo, neužbaigto ir atidėto dienotvarkės punkto. Balsuojama už garbės narių instituciją. Iš 73 balsų, už dvejus garbės narius (Sąjungos ir skyrių) pasisako 45, už vienos rūšies (Sąjungos) tik —- 19, kiti susilaiko.
Pagaliau, balsų skaičiavimo komisija suskaito balsus ir Tumas praneša rezultatus. Buvo paduota 73 lapeliai ir į C. Valdybą išrinkti (alfabeto tvarka) šie ramovėnai:
1. K. Dabulevičius —64 balsai,
2. S. Dirmantas — 59 balsai
3. J. Gaižutis — 63 balsai
4. V. Mieželis — 60 balsai,
5. K. Oželis — 64 balsai
6. J. Švedas — 55 balsai
7. J. Variakojis — 35 balsai Kandidatai:
1. A. Tveras — 25 balsai,
2. A. Juškevičius — 19 balsų.
Pertraukos metu pasirašoma į L. K. Muzėjaus svečių knygą, iš k.: F. Eidimtas,A. Rūkštelė ir Z. Raulinaitis
B. Lungio nuotr.
Balsą turi gen. K. Tallat-Kelpša
A. Tamošiūno nuotr.
Delegacijų pasitarimai: K. Budrys aiškinasi su savo skyriaus atstovais
A. Tamošiūno nuotr.
Į Garbes Teismą:
1. J. Šlepetys — 70 balsų,
2. E. Noakas — 40 balsų,
3. J. Kiaunė — 32 balsai, Kandidatai:
1. L. Virbickas — 31 balsas,
2. V. Vilutaitis - 25 balsai.
Toliau diskusijos vėl grįžta prie pirmojo dienotvarkės punkto. Prieinama nuomonės, kad skyriaus garbės narius nėra reikalo C. V-bai tvirtinti.
Gen. Dirmantas siūlo į Sąjungos garbės narius gen. konsulą P. Daužvardį, greta jau pačioje pradžioje pasiūlytų ir plojimu patvirtintų gen. P. Plechavičiaus ir g. konsulo Bielskio. Susirinkimas priima ir patvirtina.
Tuo dienos programa ir buvo išsemta. Kadangi dar buvo likę šiek tiek laiko, buvo nuspręsta pradėti sekančio darbo posėdžio programą. Kviečiamas Raulinaitis informuoti apie KARIO REIKALUS:
Prie stambiųjų Ramovės darbų, minėtų C. V-bos pranešime, be abejo, priskirtinas ir KARIO leidimas. Jis paskleidžiamas visame pasaulyje ir lieka nesunaikinamas paminklas mūsų darbų, pastangų, siekimų ir idėjų. Turinio atžvilgiu KARIUI daug padeda įsteigtos premijos. Tačiau pagrindinis rūpestis tai prenumeratorių skaičiaus pakėlimas. Raulinaitis siūlo remtis jo straipsniu paskutiniame KARYJE “Suvažiavimas ir KARIO reikalai”, priimti ten pabrėžtus punktus ir įpareigoti Ramovės skyrius juos vykdyti. Baigdamas dėkoja visiems KARĮ remiantiems, kaip bendradarbiams, taip ir skyriams, aukojantiems žurnalo palaikymui, ypač Clevelandui, kuris yra stipriausias ramstis.
Bertulis iškelia klausimą kas turėtų reaguoti į, pav., lenkų spaudoje nuolat falsifikuojamą mūsų istoriją ? Gal KARYS ? Daugumos nuomone, tai visų reikalas. Kas tik tą pastebi turi reaguoti, ar bent painformuoti. Ališauskas užklausia ar KARYS sutiktų išleisti ruošiamą Lietuvos karinę istorija ? Raulinaitis patvirtina, kad taip, mielu noru patalkininkaus. Jurskis pasiūlo rezoliucijų komisijai paruošti specialią KARIO reikalu rezoliuciją. Taip pat siūlo suvažiavimui išreikšti padėką KARIO redakcijai ir administracijai už atliekamą didelį darbą. Suvažiavimas ploja.
Gen. Rėklaitis mano, kad tuos konkrečius KARYJE paskelbtus siūlymus KARIO reikalu reikėtų papunkčiui apsvarstyti ir priimti. Jurskis siūlo ramovėnams priverstinę prenumeratą. Šlepetys mano geriau nevartoti prievartos, jieškoti kitų būdų KARĮ platinti, nes prievarta gali sumažinti kandidatų į ramovėmis skaičių. Bukšnys informuoja, jog Omahoje Lietuvių Bendruomenė prenumeruoja išvykstantiems į JAV kariuomenę vyrams KARĮ.
Buvo dar iškelta keletas pasiūlymų, pav. užprenumeruoti KARĮ ir grįžtantiems iš JAV kariuomenės ir Ramovės skyriams užsakyti visiems nariams žurnalą, o paskui išreikalauti iš narių prenumeratą. Diskusijos baigiasi, nes laikas jau irgi pasibaigė ir laikas ruoštis į banketą. Skelbiama pertrauka iki ryt dienos.DARBO POSĖDIS GEGUŽĖS 27 D.
Po iškilmingų pamaldų Tėvų Jėzuitų koplyčioje, dalyvaujant Chicagos ramovėnų vėliavai, ir išklausius turiningo pamokslo, kurio metu primintas ir ramovėnų suvažiavimas, posėdis buvo tęsiamas 11 val. Jaunimo Centre.
Pirmininkaujantis perskaito keletą pavėluotų sveikinimų ir pranešimus, kurie bus pasiųsti pakeltiems į Sąjungos garbės narius.
K. Ališauskas dar vis rašo, kai A. Rėklaitis patarinėja posėdžio pirmininkui A. Jurskiui.
A. Tamošiūno nuotr
Toliau aptariami nebaigti KARIO REIKALAI. Pakviestas KARIO redaktorius, priminęs, jog vienas iš Sąjungos uždavinių yra lietuviškų karinių tradicijų išlaikymas, praneša, jog ir KARYS tuo reikalu deda pastangų, ir ne vien tik savo puslapiuose. Ta proga jis įteikia Laisvės Kovų Muzėjaus vedėjui P. Šeštakauskui dovanas: Lietuvos riterioSemenavičiaus veikalo Artis Magnae Artileriae, išleisto 1650 m. Amsterdame, knygą. Tačiau KARIUI rūpi netik senosios karinės tradicijos palaikyti, bet ir naujos kurti. Todėl Raulinaitis prašo muzėjaus vadovybę įsteigti specialų skyrių ar vitriną, pirmojo Lietuvos Respublikos kareivio Stasio Butkaus atminčiai. Tam tikslui jis įteikia ir pirmuosius eksponatus: Stasio Butkaus atsiminimų rankraščius, jo įvairių organizacijų liudijimus ir žiedą, kuris jam buvo įteiktas L.L.K. Invalidų Sąjungos, 60 metų amžiaus sukaktį švenčiant.
Dovanas priimdamas Šeštakauskas praneša, kad toks pirmūnų skyrius muzėjuje yra jau planuojamas. Be to, jis prašo KARIO redaktorių išsiaiškinti ir pasistengti išgauti muzėjui istorinėmis temomis paveikslus, kurie yra laikomi gen. kons. Budrio žinioje.
Gen. Rėklaitis siūlo priimti, paskutiniame KARIO numeryje paskelbtus, konkrečius redakcijos punktus, kurie žymiai sustiprintų KARĮ. Rūkštelė siūlo daugiau dėti nuotraukų iš skyrių veiklos. Budrys kviečia KARIO atstovus į KARIO GEGUŽINĘ Clevelande, birželio 17d.
Gaižutis: — mūsų nutarimai gražiai skamba, bet deja, kaip jie skyriuose bus vykdomi? Netvarka, kai neramovėnai skaito KARĮ, o ramovėnai neskaito! Ališauskas ir Stankūnas mano, jog kiekviename skyriuje reikėtų turėti KARIO platintoją. Stankūnas siūlo tuoj pat skyriams skirti KARIUI paremti auką. Šlepetys mano, jog spaudimo čia nereikėtų daryti ir per griežtų nutarimų. Jurskis siūlo baigti diskusijas ir neužmiršti padėkoti New Yorko skyriui, KARIO leidėjui, už didelį darbą.
Sekantis dienotvarkės punktas:
SĄJUNGOS GARBĖS ŽENKLELIS sujungiamas su SĄJUNGOS STATUTO PAPILDYMO PROJEKTU. Nutarta C. V-bos projektą priimti (žiūr. šio reportažo pabaigą).
Jurskis siūlo įvesti Sąjungos garbės ženklelį, kuris būtų įteikiamas garbės nariams ir nusipelnusiems Ramovei asmenims, prie to būtų įteikiamas ir specialus diplomas, kuris turėtų geros propagandinės reikšmės. Šlepetys mano, kad netinka pradėti dekoruoti savus narius ir pan. Gal diplomas ir būtų priimtinas. Pakilo ir daugiau balsų prieš dekoracijas.
REZOLIUCIJŲ PRIĖMIMAS: jųprojektus skaito Ališauskas, Saladžius ir Griežė-Jurgelevičius. Kyla daug aiškinimų ir ginčų. Priekaištaujama, kad rezoliucijos per daug bendro pobūdžio, nespecifinės, ar neaiškios. Balsų girdėti už politines ir prieš politines rezoliucijas. Rūkštelė siūlo rezoliucijose pabrėžti patriotizmą. Budrys — antikomunistinį momentą. Jis net parodo atsivežtą Sovietų Sąjungos modelį: pilką karstą su didžiule raudona žvaigžde ant viršaus — tautų žudymo simbolį. Ališauskas pritaria, jog reikėtų atkreipti mūsų veiksnių dėmesį į mums rūpimus, kad ir politinius reiškinius. Jam pritaria Žilys. Griežė-Jurgelevičius priešingos nuomonės, juk turime Vliką ir kitus veiksnius, politika jų sfera, ne Ramovės. Dar kalba Šlepetys, Rūkštelė ir gen Rėklaitis. Pagaliau, bendrą suvažiavimo nusistatymą išsiaiškinus, pavedama C. V-bai galutinai apšlifuoti rezoliucijas ir jas paskelbti, (žiūr. šį KARIO nr.).
*
Pagaliau prieinamas paskutinis suvažiavimo dienotvarkės punktas:
SUMANYMAI IR SIŪLYMAI. K. Ališauskas, kaip ir visą laiką, veiklus, judrus ir nuoširdus, siūlo suvažiavimui pasveikinti mūsų politinius ir visuomeninius veiksnius. Jurskis prideda — ir padėkoti visiems sveikinusiems šį suvažiavimą. Dar iškyla karinio techniško žodyno reikalas. Paaiškėja, kad studentai technikai dirba tuo reikalu. Apie tai informuoja Vintartas. Taigi darbą reikia apjungti.
Du pirmininkai: gen. S. DirmantasC. V-bos ir J. Gaižutis Čikagos skyr.
Ališauskas primena A. Rėklaičio atliktą didžiulį darbą paruošiant Dešimtmečio knygą ir siūlo suvažiavimui išreikšti autoriui padėką. Visi ploja. Bukšnys siūlo C. V-bai organizuoti 1944-50 metų kovų Lietuvoje aprašymą. Ališauskas atsako, kadjau tas darbas dirbamas, tik, suprantama, eina lėtai. Šlepetys pareiškia, jog padėka priklauso ir birutininkėms — tegul jos ir toliau dirba kartu su ramovėnai. Visų pritarimas. Budrys pasiūlo, kad C. V-ba registruotų skyriuose sukuriamas karines tradicijas ir jas skelbtų.
Posėdis, pagaliau, baigiamas. Pirmininkas Jurskis taria padėkos žodį ir pabrėžia, jog šis suvažiavimas padarė jį dideliu optimistu, ko jis linki ir visiems suvažiavimo dalyviams. Jis dėkoja rengėjams ir vaišintojoms, o naujajai Ramovės valdybai linki sėkmės. Visi gieda Lietuvos Himną ir pradeda skirstytis. Laikas — kažkiek minučių po 2 val.
Z. R.
KARIO reikalų svarstymas ir darbo posėdžio pabaiga: Z. Raulinaitis praneša. Dešiniajame krašte, priekyje, gen. M. Rėklaitis (šalia C. V-bos pirm. gen. S. Dirmanto), stipriai rėmęs KARIO sustiprinimo reikalą.
B. Lungio nuotr.
30.V.62
“Brangus Kolega,
Šiuo kvituoju Jūsų laiško gavimą ir jame K. Bielinio vardu išrašytą čekį sumai 75 dol. “Ramovės” narių suvažiavimo skirtą mane sušelpti. Prie čekio pridėtas “Ramovės” narių suvažiavimo laiškas su šiltais man sveikinimais ir linkėjimais.
Aš labai nuoširdžiai dėkoju “Ramovės” narių suvažiavimui bei jo prezidiumui už man suteiktą pašalpą, už linkėjimus ir už tai, kad manęs nepamiršote.
Neperdėdamas savo nuopelnų manajam kraštui ir manąjai tautai, naudoju ir šią progą pareikšti, kad kol mano sveikata man leis, skaitysiu neatšaukiama savo pareiga ir ateityje daryti kas galima, kad mūsų Lietuva būtų laisva, ir savo valia bei laisvomis pastangomis siektų pažangos, klestėjimo ir laimės.
Tau, mielas Kolega, už man nuolat šiltą širdį, labai nuoširdžiai ačiū.
Jūsų Steponas Kairys”
Ramovėno K. Ališausko iniciatyva, suvažiavimo metu, dalyvių paaukotus 75 dol., kaip iždininkas prof. Steponui Kairiui Remti Komiteto, o kaip Ramovės C. Valdybos pirmininkas, suvažiavimo prezidiumo pasirašytą aktą-laišką, neatidėliojant buvau persiuntęs gerbiamajam 16 d. Vasario Akto signatarui, kuris vis dar, deja, randasi sveikstantiems skirtoje įstaigoje.
STASYS DIRMANTASSąjungos garbės narių rinkimo taisyklės ir narių teisės
(Priedas Nr. 1)
1. L.V.S. “RAMOVĖ skyriaus garbės nariai renkami skyriaus narių visuotinio susirinkimo.
2. Sąjungos garbės nariai renkami Sąjungos Skyrių Atstovų Susirinkimo.
3. Kandidatus į skyriaus garbės narius gali siūlyti kiekvienas Sąjungos skyriaus narys motyvuotu pareiškimu skyriaus valdybai. Skyriaus valdyba, jei tam pasiūlymui pritaria, jį pristato visuotiniam skyriaus narių susirinkimui svarstyti. Skyriaus visuotinis narių susirinkimas nemažiau 2/3 dauguma priima arba atmeta.
4. Kandidatus į Sąjungos garbės narius gali parinkti kiekvienas Sąjungos skyrius ir jų sąrašą su savo motyvais prisiunčia Sąjungos Centro Valdybai.
Sąjungos Centro Valdyba, skyrių pristatytus kandidatus, jei pritaria, pateikia Visuotiniam Skyrių Atstovų Susirinkimui.
5. Sąjungos garbės nariu kandidatas laikomas išrinktu, kai gauna namažiau 2/3 susirinkimo atstovų balsų.
6. Išrinktieji garbės nariai įtraukiami, pagal išrinkimą, į skyriaus ar Sąjungos narių sąrašus ir, nors būtų išrinkti ir ne iš Sąjungos narių tarpo, turi teisę dalyvauti visuose Sąjungos susirinkimuose sprendžiamuoju balsu.
L.V.S. “RAMOVĖ”skyriaus vėliava
(Priedas Nr. 2)
1. Vėliavos fonas: žalias, tamsus.
2. Vėliavos dydis: 100 x 150 cm (40 x 60 colių)
3. Vėliavos apsiuvimai ir užrašai: auksinė spalva.
4. Vienoje vėliavos pusėje, viduryje: sidabrinės spalvos Vyties kryžius ir apačioje skyriaus užrašas, pav., Clevelando Skyrius.
5. Kitoje vėliavos pusėje, augštai ir kairiajame kampe: tautinės spalvos.
6. Vėliavos medžiaga: šilkas ar vilna.
7. Vėliavos kotas: 2 m. ilgio, sudedamas iš dviejų dalių. Žiedai ir antgalvis bronzinės, arba auksinės spalvos.
8. Vėliavos koto antgalyje: Vyties
kryžius arba Gedimino stulpų ženklas.
9. Vėliavos makštys: juodos spalvos. Pastaba; maži nukrypimai yra leidžiami.
Šią vėliavą L.V.S. “RAMOVĖ” Centro Valdyba 1951 metais rugsėjo 17 dieną patvirtino. (Protokolas Nr. 14)
LV.S. “RAMOVĖ” ženklelio nuostatai
(Priedas Nr. 3)
1. Sąjungos nario ženklelis yra lietuvio kario pasiaukojimo, garbės ir kovos ženklas.
2. Sąjungos nario ženklelį viešai gali nešioti tik Sąjungos nariai.
3. ženklelis nešiojamas prisegtas prie švarko kairiojo atlapo kilpos.
. Viešai nešiojamas Sąjungos ženklelis simboliškai atstoja kario uniformą.
5. Sąjungos narys, nešiodamas ženklelį, yra morališkai įpareigotas nepažeisti privalomo kariui-Sąjungos nariui-orumo viešoje vietoje.
6. Ženklelio atvaizdas gali būti naudojamas siunčiamų raštų antgalvių, asmens liudijimų bei įvairių spausdinių papuošimui.
LV.S. “RAMOVĖS” antspaudas
(Priedas Nr. 4)
L.V.S. “RAMOVĖ” antspaudas yra JAV-se organizacijų vartojamų antspaudų pavyzdžio. Yra lengvo metalo. Antspaude Sąjungos vardas įrašytas anglų kalba:
THE LITHUANIAN VETERANS ASSOCIATION “RAMOVĖ”, Inc., Illinois”. Antspaudo centre Gedimino stulpai.
L.V.S. RAMOVĖS SUVAŽIAVIMO (1962 m. V. 26 ir 27 d.)
ĮGALIOTŲ ATSTOVŲ SĄRAŠAS
Centro Valdyba Turėjo balsų
Dirmantas Stasys 1
Plechavičius, Povilas 1
Rėklaitis, Mikas 1
Tumas, Juozas 1
Rėklaitis, Antanas 1
Švedas, Jonas 1
Oželis, Kazys 1
Centro kontrolės komisija
Genys, Petras 1
Žilys, Povilas 1
Avižienis, Antanas 1
Chicagos skyrius
Gaižutis, Jonas 4
Stankūnas, Jurgis 1
Samuolis Zenonas 1
Repšys, Albinas 1
Ambraziejus, Bronius 1
Baleišis, Antanas 1
Ališauskas, Kazys 1
Clevelando skyrius
Budrys, Kazys 2
Eidimantas, Feliksas 2
Leknickas, Lionginas 2
Staskūnas, Linas 1
Tallat-Kelpša, Kazys 2
Tarutis, Zigmas 2
New Yorko skyrius
Šlepetys, Jonas 4
Raulinaitis, Zigmas 1
Los Angeles skyrius
Bertulis, Juozas 3
Bostono skyrius
Griežė-Jurgelevičius Stasys 4
Philadelphijos skyrius
Jurskis, Alfonsas 5
Omahos skyrius
Bukšnys, Jurgis 2
Jonušas, Bronius 1
Rochesterio skyrius
Saladžius, Pranas 3
Hartfordo skyrius
Šlepetys, Jonas (N.Y. Sk.) 4
Hannoverio skyrius (V. Vokietija) Genys, Petras (Chicagos sk.) 3
Adelaidės skyrius (P. Australija) Rukštelė, Antanas (Chicagos sk.) 6
Manchesterio skyrius (Anglija) Plechavičius, Povilas 4
Niagaros Pusiasalio (Can.) skyrius Rėklaitis, Antanas 4
RAMOVĖS SĄJUNGOS IR BIRUTĖS DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMĄ
Raštu sveikino:
1. Lietuvos Diplomatijos šefas min. St. Lozoraitis.
2. Lietuvos Atstovas JAV min. J. Rajeckas.
3. Lietuvos Įgaliotas Ministeris Londone, K.B. Balutis.
4. Lietuvos Ministeris Urugvajuje dr. K. Graužinis.
5. Lietuvos Gen. Konsulas New Yorke J. Budrys.
6. Lietuvos Konsulas Kanadoje dr. J. Žmuidzinas
7. Lietuvos Konsulas Los Angeles dr. J. Bielskis.
8. Lietuvos Konsulas Bostone adv. Shallna.
9. Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo K-to pirm. dr. A. Trimakas.
10. Lietuvos Laisvės Komiteto pirm. V. Sidzikauskas.
11. JAV LB Tarybos Prezidiumo pirm. St. Barzdukas.
12. Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų — Sav. C.V. pirm. J. Švedas.
13. Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų — Chicagos sk. pirm. J. Tamulis.
14. JAV LB Chicagos Apygardos V-bos pirm. K. Drunga.
15. Aleksandras ir Sofija Mantautai.
16. Adv. Bagdžiūnas-Borden.
17. Lietuvos šaulių S-gos Tremtyje C.V.I-as vicepirm. A. Valatkaitis.
18. Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų S-gos pirm. J. Jasiukaitis.
19. Tėvų Jėzuitų Vyresnysis Amerikoje, Bruno Markaitis, S.J.
20. Lietuvių Skautų Brolijos vardu sktn. B. Juodelis.
21. Lietuvių Tautinės S-gos Chicagos sk. vardu dr. J. Dauparas.
22. šviesos ir Santaros Filisterių Kolegijos Chicagos sk. vardu G. Narienė.
23. Vilniaus Krašto Lietuvių S-gos pirm. Dundulis.
24. Nepriklausomos Lietuvos redaktorius J. Kardelis.
26. Dirvos vyr. redaktorius J. Čiuberkis.
26. Savaitraščio “Laisvosios Lietuvos” vardu A. Kaulėnas.
28. Lietuvių Skautų S-gos Tarybos Pirmijos pirm. A.V. Dundzila ir sekr. G. Musteikytė.
29. Lietuvos Laisvės Kovų Invalidų D-jos pirm. B. Tvarkūnas.
30. Pietų Australijos ramovėnų sk. pirm. C.J. Zamoiskis.
31. Melbourno ramovėnų sk. pirm. K. Baltokas.
32. Hannovero (V. Vokietija) ramovėnų sk. pirm. I. Apyrubis.
33. Hartfordo ramovėnų sk. pirm. I. Simonaitis.
34. Plk. O. Urbonas iš Švedijos.
35. Liet. Bibliografijos Tarnybos vedėjas A. Ružanec-Ružancovas.
36. Gen. S. Dirmantas, žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės Paminklo Globos Komiteto, Lietuvių Prof. Draugijos ir Pas. Lietuvių Inž. ir Arch. Sąjungos vardu.
SUVAŽIAVIMO BANKETO MENINĖ PROGRAMA
1. Filmas “Pagarba žuvusiems”;
2. Koncertinė dalis: Už žalios girelės — K. V. Banaičio, Visur tyla — S. Gruodžio, Dar nepaketinau — S. Šimkaus. Išpildė sol. V. Liorentas. Scherzo, B minor — Chopin, išpildė pianistas A. Vasaitis; Toreodoro daina iš operos Carmen — G. Bizet, Du Grenadieriai — Schumann, Non piu Andrai, iš op. Figaro vestuvės — W. A. Mozart, išpildė solistas V. Liorentas. Solistui akomponavo muzikas A. Vasaitis. Programai vadovavo ramovėnas K. Oželis.
