IR TAIP KOVOJAME!
S. Dirmantas
Čikagos lietuviai, tarp kelių dešimčių kitų laisvų kraštų, tris kartus iš eilės buvo iškėlę LIETUVOS valstybės vardą čikaginėse tarptautinėse prekybos-pramonės parodose 1959, 1960 ir 1961 m. Jas paprastai aplanko kiek nepilnas milionas žmonių. Buvo dalinama anglų kalba leidinėliai apie mūsų tėvynę. Paskutinį kartą paroda įvyko specialiai parodoms ir konvencijoms pastatytose prašmatniose moderniose patalpos Michigano pakrantėje.
Jau ima noras iš trijų pasirinkti geriausiai pavykusią. Po tam tikros praktikos geriausiai turėjo pavykti ir pavyko paskutinioji. Saviškių jai buvo mažiausiai priekaištaujama. Savo spaudoje ir per radiją buvo “ramu”. O tai jau ženklas, kad ne blogai. Nes pas mus dirbti — mažai kas padeda, girti — ir neperdaug yra mėgėjų, užtat peikti — atsiranda apsčiai “žinovų” ir savanorių.
1959 m., kai lankėsi Anglijos karalienė, parodoje mūsų skyrius turėjo perdaug patarėjų, rengėjų ir eksponatų. Pastarųjų ypač vitrinose. O prie jų, dėl publikos gausumo, sunku buvo prieiti. Mūsų pavili jonas kasmet turi politinį aspektą, kaip protestą prieš maskvinį smurtą. O 1959 m. įvyko, net “sensacija” kai žymus sovietų valstybininkas, su visa savo ir žurnalistų-korespondentų palyda, neatsargiai užšokęs ant mūsų trispalvės ir baltuojančio Vyčio, ūmai nusigręžė ir pabėgo kiton patalpos pusėn! Kelias dienas daug publikos pritraukdavo garsinis filmas “Sovietai užplūsta Pabaltijį”.
Buvo “politikos” ir 1960 m. pavilijone. Mūsų visuomenė pasipiktino, kad kovojanti ir gyva Lietuva buvo paguldyta po juodų lentų antkapiu, kurį puošė išmargintas mūsų valstybės herbas ir .... molinis gaidys! Ir taip buvo išsišokęs neva prityręs pavilijonų specialistas. Perkrauta nebuvo. Kas met neapsieidavome be Lietuvos žemėlapio. Šį metą spalvotas Europos žemėlapis su auksine Lietuva ir parašu “WE ARE A VICTIM OF RUSSIAN COLONIALIZM” buvo pavilijono centras ir atrakcija. Reikalavo pašalinti!
Lietuvos reikalui būtų didelis smūgis, jei visi laisvi lietuviai “ambasadoriai”, sugebėję prisistatydinti puošnių namų, rezidencijų, vilų ir vasarnamių, nesukrustų ir nepajėgtų bendromis jėgomis įrengti kad ir kuklų pavilijoną tikroje tarptautinėje (ne specialiai pramonės) 1964 m. parodoje New Yorke.
Jei mums vieniems butų persunku, tai lengviau ir efektyviau išeitų įrengti kartu su latviais ir estais bendrą Pabaltijo valstybių kioską. Taip buvo daroma anais gerais laikais, kai mūsų kraštai dar nebuvo okupuoti ir vyriausybė duodavo lėšų iš iždo. Neužmirškime, kad iš viso pirmąjį LIETUVOS pavilijoną 1900 m. Paryžiuje sugebėjo organizuoti prieš pusę šimto metų vien anų metų Amerikos lietuviai emigrantai. Ogi čia pat, N. Yorke, būtų daug lengviau po 60 metų pajėgti negu anais laikais, aniems Prancūzijoje, už jūrų-marių. ... O visgi ryžosi ir padarė. O tada nedrąsiai svajojome tik apie Lietuvos “autonomiją’, ne apie “neprigulmingą valstybę”! Nepasidarykime gėdos ir sarmatos.
Atminkime, kad nėra svarbu, kad pavilijo-
Lietuvos Pavilijonas Čikagoje 1960 m.
Lietuvos Pavilijonas 1959 m.
V. Noreikos nuotr.
nas būtų prašmatnus. Tokio niekuomet neturėjome ir vargiai kada turėsime. Nes milžinų nenustelbsime ir nenukonkuruosime. Ir nėra reikalo pūstis. Ne taip svarbu ir eksponatai. Svarbu, kad Lietuva dalyvautų, būtų gyvųjų tarpe, kad kur reikia oficialiai pasirodytų mūsų atstovas,kad mūsų vardas skambėtų ir būtų minimas spaudoje ir leidiniuose, kad viešai pasirodytų mūsų Vytis ir Trispalvė! Įrodykim, kad netik dar esame gyvi, bet kad nesame moraliai nugalėti, nesame kapituliavę ir nenustojome kovingumo ir vilties! Kad mūsų Lietuva vėl laisva bus!
MAIRONIO METAI
Maironio — didžiojo tautos dainiaus ir atgimimo pranašo šimtmetį (gimęs 1862 m. spalio mėn. 21d.) visa Pasaulio Lietuvių Bendruomene privalo tinkamai paminėti, šį didvyrį pagerbdami, drauge stiprinsime mūsų tautinę gyvybę ir kultūrinį sąmoningumą Tegu suteikia ši sukaktis mums kuo daugiau atgimimo tegu gyviau mus visus pajudina. Mums gi šiandien taip stinga idealizmo, entuziazmo ir pasitikėjimo savimi.
Tam tikslui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba kreipiasi į visų kraštų, apygardų bei apylinkių valdybas ir kiekvieną lietuvį bei lietuvę :
1. Tegu 1982 metai bus Maironio metais.
2. Maironio metais visoje Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje turi sukilti jubilėjinė nuotaika ir akcija.
3. Visuose kraštuose — tai yra kiekvienoje apygardoje ir apylinkėje — nedelsdami tuoj pradėkime intensyviai ruoštis dideliems ir, kiek beišgalint, įspūdingesniems Maironio minėjimams. (Akademija, Maironio dainų koncertas, paskaita, deklamacijos, jo dramos pastatymas ir inscenizacija ir k.).
4. Kiekvienas laikykime savo pareiga uoliai talkininkauti bei dalyvauti ruošiamuose Maironio minėjimuose.
5. Maironio metais įsigykime ir pakartotinai įsiskaitykime jo raštus, ypač “Pavasario balsus” ir “Jaunąją Lietuvą”.
Brangios mūsų tautos bei mylimos tėvynės nelaimės akivaizdoje būtinai ir prideramu būdu paminėkime Maironio 100 metų sukaktį Testiprina vėl Maironis lietuvio viltį ir tikėjimą į tėvynės aušrą bei naują pavasarį Tešviečia mums Maironio dvasios bei kūrybos heroika, idealizmas ir tėvynės bei laisvės meilė.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba
