Tremties Trimitas
Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Lalkin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.
Dail. J. Juodžio paveikslas “Kęstutis prie Trakų’’, Brooklyno Ramovės dovana Laisvės Kovų Muzėjui Chicagoje.
Remdamasis LŠST Statuto Nr. 213 Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdybos pirmininkas skelbia, jog 40 m. sukakties nuo Lietuvos Nepriklausomybes paskelbimo proga, Šaulių žvaigždės Ordino Taryba už nuopelnus Lietuvai ir šaulių Sąjungai apdovanojo šiuos asmenis:
I. ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJUS:
1. Lietuvos Konsulą Dr. Petrą Daužvardj — Šaulių žvaigždės Ordinu;
2. KARIO Redaktorių Zigmą Raulinaitį — Šaulių žvaigždės medaliu;
3. KARIO Administratorių Leoną Bilerį — Šaulių žvaigždės medaliu;
II. ŠAULIUS IR ŠAULES: a) Šaulių žvaigždės Ordinu:
1. Stasį Barauską (Montrealio š. Kuopa);
2. Leoną Balzarą (Montrealio š. Kuopa);
3. Joną Giedriką (Wisconsino š. Kuopa);
4. Juozą Jankaitį (Toronto š. Kuopa);
5. Vaidievutį A. Mantautą (LšST Centro Valdyba);
6. Juozą Šiaučiulį (Montrealio š. Kuopa);
7. Kun. Antaną Šeštoką (Čikagos š. Kuopa);
8. Prof. Joną Šimoliūną (Wisconsino Š. Kuopa);
9. Alfonsą Valatkaitį (LŠST Centro Valdyba) ;
10. Mariją Valiutienę (Toronto š. Kuopa);
11. Kazimierą Žilėną (LŠST Centro Valdyba);
12. Albertą Puskepalaitį (Bostono š. Būrys);
13. Justiną Vaičaitį (LŠST Centro Valdyba).
b) Šaulių žvaigždės Medaliu:
1. Genę Atkočaitytę;
2. Romualdą Benotą;
3. Antaną Bilitavičių;
4. Oną Dunaitienę;
5. Antaną Gintnerį;
6. Elzbietą Grigaliūnienę;
7. Joną Karvelį;
8. Viktorą Kažemėkaitį;
9. Aleksandrą Kybartienę;
10. Joną Naujoką;
11. Miką Petrulį;
12. Petrą Petrušaitį;
13. Julių Jašiūnų;
14. Konstanciją. Rožėnienę;
15. Nijolę Šapalaitę;
16. Daivą Šilingaitę;
17. Izabelę Tiltonienę;
18. Praną Tomkevičių:
19. Juozą Ulevičių;
20. Kazį Ulevičių;
21. Zenoną Urboną;
22. Laimą Zabukaitę.
Pagal LŠST Statutą, “apdovanoti Šaulių žvaigždes Ordenu arba šio ordino medaliu gali pristatyti vienetų valdybos, vienetų valdybų pirmininkai, visi LŠST Centro Valdybos ir Darbo Prezidiumo nariai ir Sąjungos Pirmininkas” (§ 204).
“Visi apdovanojimui pristatomieji raštai siunčiami asmeniškai, slaptai, Sąjungos Pirmininkui. Rašte trumpai nurodoma kas už ką prašomas apdovanoti, kuriuos garbes ženklus jau turi tas, kurį prašoma apdovanoti ir kuriuo ženklu siūloma apdovanoti, medaliu, ar ordinu”. (§ 205).
“Sąjungos Pirmininkas tokius pristatymus surinkęs, persiunčia juos šž Ordino Tarybos Pirmininkui...” (§ 206) “Sąjungos Pirmininkas turi teisės rekomenduoti Ordino Tarybai pristatomuosius apdovanoti tuojau, ar atidėti tolimesnei progai” (§ 207) . . . “Visi apdovanojimai skelbiami įsakyme Sąjungai ir LŠST laikraštyje” (§ 213).
Brangūs Broliai ir Sesės! TREMTIES TRIMITO likimas ateinančiais 1959-aisiais metais yra tiktai Jūsų rankose. Mes turime daug ideologinės ir kitokios medžiagos, įdomių nuotraukų, aktualių straipsnių, korespondencijų, reportažų. Visa tai guli nepanaudota redakcijos stalčiuje— ir tol negali išvysti dienos šviesos, kol Jūs TREMTIES TRIMITO reikalams ne paskirsite daugiau dėmesio ir energijos.
Kalėdų ir Naujųjų Metų žvakutėms ir žiburiams šviečiant, susimąstykime, pagalvokime, ir prisiminkime: taip pat ir TREMTIES TRIMITAS gali tapti šviesus šauliškos ideologijos žiburys, jei savo nuoširdžia auka padėsime jam tuo būti!
Jūsų
ŠAULYS VAIDIEVUTIS A. MANTAUTAS
TREMTIES TRIMITO REDAKTORIUS
LŠST CENTRO V-BOS RYŠIŲ SKYRIAUS VEDĖJAS
KALĖDŲ BELAUKIANT
Užgims šventasis Kūdikėlis — pasaulio džiaugsmas. Gražiausių giesmių melodijos skambės bažnyčiose. Žmonės garbins gimusįjį. Tačiau dauguma to tikrojo džiaugsmo nepajus.
Šimtais žvakučių, spalvuotų lempučių papuoštos eglutės džiugins jų širdis, kabančios blizgančios bombos temdys akis. Dovanomis apsikrovę Kalėdų Seneliai lankys vaikus stropiai žiūrėdami, kad nė vieno neaplenktų. Viskas bus krautuvėse išpirkta ir namai niekniekių pilni.
Tiktai tenai, kur vargas siaučia, kur net žvakutės šviesai taupomos, tikrieji Kalėdų džiaugsmo žiburėliai žibės vaikų akutėse. Ten motinos ras galimybę prasmingą džiaugsmą vaikams suteikti. Ten ir suaugusieji daugiau išgyvens, kai džiaugsis.
Kalėdinei nuotaikai pasiduosime ir mes. Siusime nuoširdžiausius sveikinimus draugams ir pažįstamiems. Mūsų gera, duosni širdis nepamirš atlikti ir prieškalėdinės pareigos — padėti pagalbos reikalingiems, nelaimingiesiems sesėms, broliams. Žaliuos eglutė ir mūsų namuose. Tačiau mūsų akiai ji daug gražesnė natūrali, tat neapkraukime jos, kad net žalumo nesimatytų. Leiskime vaikams pasireikšti ir patiems pasigaminti žaislelius, pamokykite juos daryti iš šiaudelių ir popieros. Pačių pagamintos žvaigždelės ir kiti įvairūs šiaudinukai, popierinės grandinės, gražios kasytės su saldainiais, riešutais, kabantys obuoliai bus vaikams daug mielesni ir įdomesni ant eglutės, nei pirktieji blizgučiai.
Mielą kalėdinę nuotaiką savo šeimai ir svečiams suteiktume lietuviškų kalėdinių plokštelių muzika, jei kas tai išgali.
Tačiau svarbiausia lietuviškų Kalėdų prasmė — tai dalyvauti pamaldose ir suruošti kūčias. Kūčios yra mūsų tradicinė jaukiausia, prasmingiausia šeimos šventė, kai visi kartu susirenka, pasimato prie švento kūčių stalo. Kūčioms pakvieskime ir tuos asmenis, kurie be šeimos, vieniši ir neturi kur jaukiai praleisti kūčių vakaro. Dauguma šeimų pasigesime atskirto ar amžinybėn iškeliavusio vieno kito šeimos nario. Giliai sisimąstę prisiminkime juos kūčių maldoje. Liūdesys tenetemdo, o dar labiau užgrūdina mūsų širdis.
Tiek daug dar mums reikės išturėti! Nelengvas lietuviškas kelias, tačiau jis mums, sesės— vienintelis. Ar rimtą darbą dirbdamos ar šventes švęsdamos, tik juo eidamos jausimės laimingos.
Ko nepasieksime laiškais, skriskime mintimis viena prie kitos į kiekvieno lietuvio širdį su geriausiais, nuoširdžiausiais šauliškais linkėjimais Kalėdų švenčių proga.
K. Kodatienė
Sesei Emilijai Petrauskaitei, šau-liškos spaudos bendradarbei, atvykus iš Columbijos į šį kraštą apsigyventi ir mūsų spaudoje pareiškus jai šauliškus linkėjimus gautas atsakymas.
Brangios sesės,
Jūsų mielas šauliškas sveikini-man buvo ne vien didelis malonumas, bet ir tikras pastiprinimas, nes vėl pasijaučiau neužmiršta ir reikalinga. Patarlė sako: geriau vėliau negu niekados. Taigi ir aš kiek apsitvarkiusi naujam krašte noriu padėkoti jums, brangios sesės, už jūsų malonų prisiminimą. Taip pat prašau priimti ir mano nuoširdžius linkėjimus.
Šiuo metu mūsų gretos žymiai išretėjusios, mes stovime prie gedulo nuleistų mūsų brangiųjų vėliavų, o audros dar vis nesustoja ūžusios. Bet mūsų pasiryžimas toks pat stiprus ir vieningas — pirmajam trimito aidui suskambėjus vėl stoti į didįjį darbą. Taigi būkime visuomet stiprios ir nenugalimos, kaip tapo nenugalėti mūsų partizanai ir kankiniai!
Jūsų Emilija Petrauskaitė
Velnio Įsakymai Sesėms šaulėms
1. Neleisk vyrą eiti į šaulių susirinkimą. Apsieis tenai ir be jo.
2. Jei jis visvien užsispirs eiti, tai bent griežtai uždrausk apsiimti bet kokias pareigas.
3. Sekantį kartą, jei numatai, kad vyro nesulaikysi, tą pačią dieną ir valandą prisikviesk pilną butą svečių, tada jam tikrai nebus kaip išeiti.
4. Neleisk savo vaikų į lituanistinę mokyklą. Juk iš lietuvių kalbos jie Amerikoje duonos nevalgys.
5. Nesistenk įsigyti tautinius rūbus. Nėra čia ko. Geriau nusipirk minkų paleriną.
SMALA
Papeklės korespondentas
VAINIKAS ANT PREZIDENTO A. LINCOLNO KAPO. ILLINOIS GUBERNATORIUS W.G. STRATTON PRIĖMĖ RAMOVĖNŲ DELEGACIJĄ
Lietuvos Kariuomenes atkūrimo 40 metų sukakties proga Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVE” Centro Valdybos pirmininkas Povilas Plechavičius ir sekretorius Antanas Rėklaitis Sąjungos vardu š.m. lapkričio mėn. 23 d. 1 vai. p.p. uždėjo gyvų gėlių vainiką ant prez. A. Lincolno kapo Springfield’e, Ill. Vainiko uždėjimo delegaciją be paminėtų asmenų sudarė: Stasys
Virpša, Dr. Budriai, skautės akademikės tautiniais rūbais: Margarita
Lukaitytė, Lidija Žebrauskaitė, Birutė Strikaitytė, Diana Ragytė ir skautai akademikai: Kostas Troškūnas ir Rimvydas Sprindys. Vainiko uždėjimo iškilmėse dalyvavo ir vietinės L.B. narių būrys su skyriaus primininku Zigmu Kasilynu.
Po vainiko uždėjimo iškilmių Gubernatorius William G. Stratton savo Executive Mansion rūmuose 2 vai. priėmė ramovėnų delegaciją. Šia proga Povilas Plechavičius ramovėnų vardu įteikė gubernatoriui stilingą lietuvišką liaudies meno kryžių, kurio autorius yra S. Cirpus. Įteikimo aktą perskaitė akademike Margarita Lukaitytė. Gubernatoriaus poniai įteiktas raudonų rožių buketas. Gėles įteikė skautė akademike Lidija Žebrauskaitė. Gubernatorius William G. Stratton aprodė delegacijai (viso buvo 12 asmenų) savo rūmų visus kambarius, paaiškindamas jų paskirtį ir istorinę reikšmę. Vizitas pas gubernatorių užtruko apie 30 minučių. Ta proga delegacija apžiūrėjo prezidento Lincolno namą, kuriame jis gyveno. Dabar tas namas yra tautinis muzėjus.
Delegacijos vizitą pas gubernatorių ir vainiko uždėjimo iškilmes daktarai Budriai nufotografavo ir nufilmavo kaip istorinės reikšmės įvykius.
Žemiau talpinamas gubernatoriui dovanos įteikimo aktas:
Dear Governor Stratton:
On the occasion of commemorating the 40th anniversary of the reestablishing of the Lithuanian Army, a wreath was placed at Lincoln’s Tomb in Springfield, Illinois at 1;00 p.m. today, in the name of the Lithuanian Veterans Association “RAMOVE”.
On behalf of said Association, we wish to thank you most cordially for your kind permission to lay that wreath, and for your gracio us reception at your Executive Mansion.
On this occasion we also express our sincere respects to YourExcellency as Governor of the State of Illinois and as proponent of the Displaced Persons Bill.
Please accept this symbolic gift a cross of Lithuanian folk-art as a token of our appreciation and thankfulness and as a reminder of our enslaved homeland, Lithuania.
Sincerely yours,
Povilas Plechavičius - President
Antanas Rėklaitis - Secretary
KARIUOMENĖS ŠVENTĖ BROOKLYNE
New Yorko ramovėnai lapkričio 22 d. suruošė tradicinį Kariuomenės Šventės minėjimą. Šiais metais jis buvo iškilmingesnis, buvo minima 40 metų sukaktis nuo kariuomenės atkūrimo.
Minėjimo vakaras įvyko Apreiškimo parapijos salėje 7 v.v. Scenon buvo iškviestas garbės prezidiumas iš visuomenės ir karių atstovų, įneštos vėliavos ir skyriaus pirmininkas A. Kirkyla tarė įžanginį žodį.
Už margai, J. Juodžio dekoruotos scenos, prigesintų šviesų nuotaikoje nuaidėjo choro žuvusiems už Tėvynę liūdni garsai. (Dainos pilnai pakaktų dviejų pirmųjų posmų, būtų neištęsta ir geresnį įspūdį sudarytų). Susirinkę, kurių buvo pilnutėlė salė, stovėdami pagerbė žuvusius už Tėvynės laisvę karius.
Trumpą paskaitą skaitė V. Sidzikauskas. Kalbėtojas atidavė duoklę laisvę iškovojusiems kariams. Tačiau nepamiršo prikišti gruodžio 17 d., kai kariuomenė parėmė ne kalbėtojo partiją. (Lyg kariuomenei rūpėtų, partijos o ne krašto laisvė). Baigdamas jis, vis tik, pripažino, dažno mūsų politiko dar nesuprastą dalyką, jog jokia valstybė, maža ar didelė, net ir šiame atominiame amžiuje, be karinės jėgos negali egzistuoti. Paskaitininkas padėkojo ramovėnams už jų pastangas išlaikyti lietuviškas karines tradicijas ir pareiškė viltį, kad jos dar bus reikalingos atkuriant laisvą Lietuvą.
Meninę dalį užpildė solistė V. Jonuškaitė, Skautų Vyčių Oktetas, kurio karinės dainos daugiausiai patiko, ir Tautinių šokių grupė, šauniai sušokusi margus mūsų šokius.
Minėjimo metu buvo surinkta 150 dol. aukų Laisvės Kovų muzėjui steigti Chicagoje. (Salėje kabojo J. Juodžio pieštas paveikslas, Kęstutis prie Trakų, kurį New Yorko ramovėnai paskyrė kaip savo dovaną tam muzėjui).
Jaunimas ir senimas turėjo geros progos pasišokti, atsigaivinti ramovėnų bufete ir pasisotinti prie ponių paruoštų stalų.
Minėjimo pelnas skiriamas Lietuvos karo invalidams šelpti.
Vakaras buvo visais atžvilgiais pavykęs už ką tenka ačių tarti energingai ramovėnų valdybai.
A.L.
MANCHESTERYJE
1958 m. lapkričio mėn. 15 d. Lietuvos Veteranų Sąjungos “Ramovė” Manchesterio, Anglijoje, skyrius suruošė Kariuomenės Šventės Minėjimą, kuris įvyko Manchesterio Blackley Instit. salėje. Paskaitą skaitė iš Londono pakviestas p. Bajorinas.
Po jos, nesenai prie “Ramovės” susibūręs, Scenos Mėgėjų būrelis suvaidino S. Lauciaus 1 veiksmo veikalėlį iš partizanų gyvenimo “Paslaptingoje zonoje” kurį režisavo p. Dainauskas.
Nors tai buvo tik pirmas minėtos grupės pasirodymas ir buvo jaučiama stoka pasiruošimo, bet gausiai susirinkusiųjų minėjiman Manchesterio ir apylinkių lietuvių buvo šiltai primtas ir nepagailėta dalyviams katučių.
Ypatingai gerai “senutės” vaidmenį atliko p. Laurinaitienė kuri yra trejų mažamečių vaikų motina, bet kuri surado laiko repeticijoms ir vaidinimo paruošimui.
Po vaidinimo buvo pašokta.
1958 m. lapkričio mėn. 16 d. Anglijoje buvo minima “Rememberance Day” t.y. žuvusiųjų abiejuose pasaulio karuose karių pagerbimas.
Ramovės Valdybos iniciatyva Ramovės vardu buvo padėtas vainikas ant Nežinomo Kareivio kapo Eccles. Ramovėnų būrys dalyvavęs apeigose su savo vėliava ir dviem vainikui asistuojančiom lietuvaitėm tautiniais rūbais atkreipė ypatingą susirinkusiųjų dėmesį. Taip pat Ramovėnų būrys buvo daugiausiai gausių fotografų ir filmuotojų pamėgtas objektas. Jo nuotrauka buvo įdėta Manchesterio Evening Chronicle laikraštin.
Ramovėnai buvo maloniai nustebinti kuomet apeigom ir po jų sekusiam parado maršui pro miesto burmistro Lord Mayor ir garbės svečių tribūną, būrys buvo pakviestas išsirikiuoti tuoj po British Legion užėmusiam pirmą vietą eisenoje. Po ramovėnų žygiavo Kariuomenės daliniai ir organizacijos.
Po parado ramovėnai in corpore buvo British Legion pakviesti į jų klubą, kur buvo pavaidinti.
Legiono pirmininkas padėkojo dalyvavusiems minėjime ir pakvietė ateinantiems metams.
B. Neklimas
Ramovės Manchesterio Anglijoje sk. p-kas V. Kupstys padeda vainiką ant Nežinomo Kareivio kapo Eccles. Kairėje — B. Navickaitė, deš. — E. Venckutė. Frank Stout nuotr.
Kariuomenės šventė Philadelphijoje
L.V. S-gos “Ramovė” Philadelphijos skyrius šiemet Lietuvos Kariuomenės atkūrimo 40 metų sukaktį paminėjo lapkričio mėn. 15 d. Iš ryto, 9 valandą, šv. Andriejaus parapijos bažnyčioje, buvo atlaikytos gedulingos pamaldos už žuvusius dėl Lietuvos laisvės karius, savanorius, partizanus, knygnešius ir visus laisvės kovų dalyvius. Pamaldų metu giedojo Lietuvos operos solistės p. Juzė Augaitytė. Gedulingas pamaldas laikė Šv. Andrie jaus parapijos klebonas kun. Juozapas Čepukaitis.
Vakare, 6 vai., Šv. Andriejaus parapijos salėje, įvyko iškilmingas minėjimas. Minėjimo pradžioje kun. J. Degutis sukalbėjo maldą prašydamas Dievo palaimos Lietuvai. Po to, minėjimą pradėjo skyriaus pirmininkas p. J. Česonis. Savo trumpoje kalboje apžvelgė savanorių nuotaikas 1919 metais vykstant ginti ir vaduoti savąjį kraštą nuo priešų. Skyriaus pirmininko kalbos metu buvo pagerbti savanoriai kūrėjai ir Vyčio kryžiaus kavalieriai prisegant jiems atitinkamus kaspinus.
Po Skyriaus pirmininko kalbos žodį tarė Lietuvos Vice-Konsulas p. Anicentas Simutis iš New Yorko. Pono Simučio kalba buvo graži, vaizdinga ir sustiprino visų viltis, kad mes Lietuvą atgausime ir atkursime dar gražesnę, negu ji buvo. Daug kartų jo kalba buvo palydima plojimais. Tolaiu sekė koncertinė dalis, kurią išpildė jaunosios solistės Zina Čikotaitė, Ona Matijošaitytė, Brigita Pumpolytė (smuiku) ir Anelė Kaulinytė (piano). Solistėms akomponavo vietos lietuvaitė (pernai baigusi Philadelphijos konservatoriją) Shirley Gedminas. Jaunosios menininkės pasirodė gražiai ir daug šviesos įnešė į minėjimą. Toliau sekė linksmoji dalis: šokiai ir alutis. Lietuvos Laisvės Kovų Karo Invalidams paremti salėje surinkta $51.80. Tautinės sąjungos vietos skyrius aukojo $25.00. Gražų pavyzdį parodė Zina Čikotaitė atsisakydama nuo savo honoraro, kurį paaukojo invalidams paremti.
Kun. Čepukaitis, suprasdamas minėjimo prasmę, jau kelis metus iš eilės duoda salę veltui. Ramovėnai dėkoja kun. Čepukaiciui ir kun. Degučiui, kurie savo dideliu nuoširdumu ir pagelba padeda ramovėnams pravesti Kariuomenės šventės minėjimus.
Nuoširdžiai dėkingi ir ponui Anicentui Simučiui, kad savo atsilankymu ir gražia kalba sustiprino susirinkusiųjų beblėstančią viltį Tėvynę vaduojant.
Ramovėnai dėkingi ir ponioms: Česonienei, Jonienei, Impulevičienei, Mišliauskienei ir Sabaliauskienei, kurios parengė puikų bufetą ir savo darbu prisidėjo prie minėjimo pasisekimo.
A. Smilgis
Persitvarkė invalidų draugija
š. m. rugsėjo mėn. 28 d. Lietuvos Laisvės Kovų Invalidų Draugijos valdyba persitvarkė ir šiaip pasiskirstė pareigomis: Bronius Tvarkūnas - pirmininkas, Adolfas Eigelis - vicepirmininkas ir Jurgis Kiaunė - sekretorius. Draugijos nariai ir malonūs rėmėjai prašomi kreiptis šiuo adresu Bronius Tvarkūnas, 4316 N. Franklin Street, Philadelphia 40 Pa.
Uždėjus Ramovės Baltimores sk. vainiką ant žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę Itn. S. Harris kapo kalba Lietuvos atstovas Washingtone J. Kajeckas. Mikrofoną laiko kpt. P. Labanauskas. Tarp lietuvaičių stovi skyriaus pirmininkas J. Jakubauskas. ALDA nuotr.
CHICAGOS DON VARNO POSTO PASTOGĖJE
Tradicinis Don Varno vardo Amerikos Legiono posto šokių vakaras įvykęs spalio mėn. 25 d. Liet. Auditorijoje, praėjo su nemažu pasisekimu. Publikos atsilankė pilna salė ir visi susirinkusieji smagiai linksminosi su veteranais. Prie šio vakaro pasisekimo jo metu ar prieš jį prisidėjo šie nariai: N. Girdwain, B. Kvietkus, T. Mosteika, P. Mosteika, T. Lubert, E. Pocius, S. Samoška, B. Mikėnas, V. Lukas, J. Stanaitis, M. Mosteika, G. Jonikas, Ed. Šulaitis, Al. Kerelis ir kt.
—Posto narys K. Savickas, kuris yra posto ir L. Vyčių organizacijos patarėjas teisių reikaluose, per praėjusį narių susirinkimą rodė filmą iš savo kelionės po Europą. Jis Nepriklausomybės metais yra buvęs Lietuvoje ir treniravęs Lietuvos krepšininkus.
—Lapkričio mėn. 22 d. posto namuose, 6816 So. Western Ave. įvyko smagus pobūvis — “Turkey Hop and Polka Night”, kuris sutraukė nemažą žmonių skaičių. Laimingieji čia laimėjo kalakutų Padėkos dienos stalui.
—Šiuo metu poste vyksta aštrios diskusijos dėl didesnio nelietuvių kilmės procento veteranų priėmimo į narių eiles. Dabar posto įstatuose yra nurodyta, jog nelietuvių kilmės negali būti primta daugiau kaip 3 proc. ir kai kurie veda kompaniją, kad būtų pakelta iki 15 proc. Tačiau šie šalininkų daug nesusilaukia ir, atrodo, jog svetimtaučių mėgėjai čia negaus laimės.
-—Posto narys, anksčiau buvęs jo vadas Jack Jatis-Juozaitis aktyviai reiškiasi politikoje ir yra Cook apskrities lietuvių demokratų lygos pirmininkas. Jis turi atsakingą tarnybą Chicagos miesto burmistro raštinėje.
—Postas prisidėjo prie Sov. Sąjungos ambasadoriaus Amerikoje Menšikovo piketavimo, kuris įvyko lapkričio mėn. 15 d. Posto narys priklauso lietuviškų organizacijų vienetui, kuris rūpinasi raudonųjų piketavimo reikalais Chicagoje.
E.Š.
LIETUVOS VĖLIAVA LEGIONĖRIŲ PARADE
Ś. m. rugsėjo mėn. 1-4 d.d. Chicagoje įvyko Amerikos legionerių konvencija ir grandiozinis paradas, kuriame dalyvavo iš įvairių vietovių organizuoti postai. Kaikurie tų postų yra pasivadinę skambiais ir reikšmingais lietuvių veikėjų bei nusipelnusių pagarbos vyrų vardais: Darius ir Girėnas, Don Varnas ir kt. Gi jų ypač paminėtinas ir reikšmingas Bostono Stepono Dariaus postas, nr. 317, kuris parade augštai iškėlęs greta posto ir JAV nešė dar ir Lietuvos trispalvę vėliavą. Tai buvo nepaprastas atsitikimas, kad Amerikos legionierių parade buvo nešama ir Lietuvos vėliava. Tas parodė didelį ir tvirtą patriotinį nusistatymą Stepo Dariaus posto Bostone.
Mes irgi, čia Chicagoje, turime net du lietuvių legionierių postus su labai skambiais vardais, bet nei vienas iki šiol nepasistengė legionerių paraduose taip garbingai nešti Lietuvos vėliavą. Tiesa, jie vadinasi
lietuviški postai, tačiau Lietuvos vėliavų neturi. Tačiau ten susispietę legioneriai, kurie daugumoje ne tik su gražiomis lietuviškomis pavardėmis, bet ir moka savo tėvų kalbą. Viename iš jų yra prisiglaudę daugiau šimto, atitarnavusių JAV. kariuomenėje ir priklausančių lietuvių jaunimo organizacijoms: Lietuvių
Studentų ir Skautų Sąjungomis.
P. Erdvys
Baltimorės Ramovės sk. pirm. J. Jakubauskas lapkr. 15 d. padeda vainiką prie Amerikos Nežinomo Kareivio kapo. Greta jo Lietuvos atstovas Washingtone J. Kareckas. ALDA nuotr.
LIETUVI DAILININKE!
Mūsų krašto okupantas sunaikino nepriklausomybės laiku sukurtus mūsų muzėjų turtus ir juose istorinius paveikslus.
Lietuvių Veteranų Sąjunga “RAMOVĖ” pasiryžo atkurti ir atstatyti buvusio Karo Muzėjaus Kaune istorinę dokumentaciją. Sąjunga, arsimai bendradarbiaudama su mūsų dailininkų organizacijomis, kuria Lietuvos laisvės kovų muzėjaus skyrių prie esamos Čiurlionio Galerijos Čikagoje.
Malonūs dailininkai, jūsų istoriniai paveikslai užims svarbiausia ir reikšmingiausią to skyriaus dalį. Todėl mes prašome paskirti mūsų tautos istorijai savo gyvenimo kūrybos dalį.
Siūlome pasirinkti šias temas:
1. Pirmojo kareivio Povilo Lukšio mirtis dėl Lietuvos nepriklausomybės.
2. Pirmojo karininko Antano Juozapavičiaus mirtis ant Alytaus tilto.
3. Mūsų artilerija apšaudo lenkus ties Širvintais.
4. Mūsų pėstininkai puola bermontininkus ties Radviliškiu.
5. Mūsų kavalerija atakuoja bolševikus Zarasų fronte.
6. Klaipėdos atvadavimas.
7. Pirmieji savanoriai.
8. Įžygiavimas į Vilnių.
9. 1941 metais sukilimas prieš okupantą.
10. Jaunimas su ginklu rankoje prieš bolševikus.
11. Vytautas ties Juodąja jūra ir kiti istoriniai paveikslai.
12. Tremtiniai į Sibirą.
13. Sibiro kančia.
14. Pabėgėliai.
15. Tėvynės sargyboje.
16. Kražių skerdynės.
17. Šv. Kazimiero pasirodymas Lietuvos kariuomenei prie Polocko.
18. Pravieniškių skerdynės, Zarasų skerdynės ir t.t.
19. Mūsų buvusiųjų prezidentų, karalių, kunigaikščių portretai.
Dėl platesnių informacijų prašoma kreiptis šiuo adresu: P. Šeštakauskas, 4630 So. Paulina St., Chicago 9, Ill.
Dail. J. Juodžio paveikslas “Kęstutis prie Trakų’’, Brooklyno Ramovės dovana Laisvės Kovų Muzėjui Chicagoje.
