KRAUJU NUSIDAŽĖ MĖLYNASIS DUNOJUS

J. SKARDIS

Neramiai banguoja Vysla. Kraujais nusidažė, lietuviškose dainose apdainuotas, mėlynasis Dunojus. Kruvinų Kremliaus batų prispaustų pavergtųjų žmonių nesustabdomas ir vis augantis laisvės troškimas prasiveržė ir virto didžiule neramumų banga, riedančia vidurine ir rytine Europa. Ir sunku ją nugalėti net masiškai sutelktiems komunistų tankams ir mongolų durtuvams...

Nepaprastai susijaudinę ir susidomėję sekame žinias ir stebime šių didvyriškų išsilaisvinimo bandymų eigą. Ne vienas mūsų širdyse ar atvirai koliojame ir smerkiame savo laiku vakariečių — pasaulio vadų — padarytas klaidas, jų nuolaidas komunistams ir prieš Antrąjį Pas. karą buvusių laisvų Europos tautų, jų tarpe ir mūsų Tėvynės, išdavimą nelemtojo atminimo Stalinui.

Apgailestaujame ir kartu priekaištaujame kai kuriems dabartiniams vakarinių demokratijų vadams už dar visai neseniai padarytus, tačiau nepildomus tautų išlaisvinimo pažadus, už jų neryžtingumą. Esame nusivylę visai ne vietoje ir ne laiku padaryta ir pasaulio akyse sutepusia vakariečių veidą, intervencija Egipte.

Kodėl britai su prancūzais vieton Egipte, neįsikišo, nepadarė ginkluotos intervencijos Vengrijoje?

Už tokių minčių atvirą pareiškimą britiškuose kraštuose tave, pabėgėlį nuo komunizmo, jei ir neapšauks komunistu, tai gali apkaltinti prieš britus nusistačiusiu, arba palaikys paprastu išsišokėliu. Vienas kitas gudresnis vietinis gyventojas, gal ir nieko bloga nemanydamas, bet neturėdamas ką atsakyti į vakariečiams daromus priekaištus, gali paklausti apie mūsų pavergtą kraštą. Sako, skaitome, kad lenkai bruzda, kad vengrai sukilo ir kovoja, bet nieko negirdėti ir spaudoje nematyti apie Pabaltijo kraštus, apie Lietuvą?!

Gal taip yra, kaip sovietai stengiasi pasaulį įtikinti, kad mūsų kraštas pats įsijungė į Sovietų Sąjungą? O žmonės ten dabar yra patenkinti gyvenimu. Nebereikalo, esą, apie tai pasakojo ir Kanados Royal banko prezidentas, praėjusią vasarą lankęs Sovietų Sąjungą. Ir ne jis vienas tokios nuomonės buvo! O gal lietuviai pabėgėliai yra fašistai, krašto išnaudotojai, būdami mažuma, negarbingai paliko savo kraštą prieš raudonajai armijai įvedant “demokratinę” santvarką?

Įvairių panašių klausimų galima išgirsti ir nebūtinai reikėtų tokį klausinėtoją apkaltinti komunistu. Neabejotina, daugelis mūsų mokės atsakyti į tokius klausimus. O jei ne, tai geriau vengti politinių temų ir diskusijų ir geriau pradėti kalbėti apie beisbolą, bingo ar orą...

Visos šitos rūšies ir panašios temos, liečiančios mūsų pavergtą Tėvynę, komunistų klastą, terorą, smurtą, tarptautinių sutarčių laužymą, turėtų būti nuolatos kartojamos mūsų lietuviškoje spaudoje visame laisvame pasaulyje. Todėl, kad mes patys kai ką pradedame pamiršti, o priauganti jaunoji karta, visai nemačiusi nepriklausomos Lietuvos, turi būti gerai informuota. Kaip būtų gera tais reikalais pamatyti straipsnių ir svetimoje spaudoje, tokiuose žurnaluose kaip Life ar Saturday Evening Post ar, keliolika milionų skaitytojų turinčiame, Readers Digest.

Juk turime pakankamai tokiems straipsniams medžiagos, dokumentų, nuotraukų ir net sugebančių tokį darbą dirbti žmonių. Pajieškojus atsirastų ir pinigų

Sodo kampelis žiemą Lietuvoje

J. Bulikos nuotr.

tam darbui. Pagaliau mes mokame visokius mokesčius, aukojame Tautos Fondui, o daugeliui tautiečių tremtyje nevisai yra aišku, kur ir kiek tų surinktų pinigų suvartojama. Kodėl negalėtų būti kiekvienais metais paskiriamos atitinkamos sumos šiam svarbiam visai mūsų tautai reikalui?

O tačiau neramiai banguoja Vysla ir krauju teka mėlynasis Dunojus, tik tylu, beveik jokio garso, jokių tikrų žinių nėra iš mūsų Lietuvos, atskirtos nuo mūsų tūkstančių mylių, plačių vandenynų, “geležinių uždangų” ir kitokių Kremliaus kraugeriškų valdovų išskleistų pragariškų skraisčių ir melagingos propagandos ...

Tik puikusis mūsų Nemunas, tik mūsų gražioji Šešupė, skubėdami į Baltijos glėbį, mato pavergtųjų tautiečių vargus ir okupantų daromas skaudžias skriaudas ir girdi jų skundus ir raudas.

Tačiau ar patikėtų mūsų pavergtieji broliai, kad nors mes tremtyje esame sotūs, gerai apsirengę, gyvename gražiuose namuose ar moderniai įrengtuose butuose, “apsiginklavę” naujutėliais automobiliais, šaldytuvais ir televizijomis, bet kuo toliau, tuo daugiau tolstame ir skiriamės nuo Tėvynės. Ar patikės mūsų broliai — kankiniai, kad mūsų tarpe jau atsiranda ir tokių, kuriems pavergtoji Tėvynė — jų gimtasis kraštas, yra lyg pernykštis sniegas... Kad yra jau ir tokių, kurie gėdinasi lietuviškai kalbėti, su savo vaikais lietuviškai nesusikalba, neskaito lietuviškų laikraščių ir knygų ir raukosi dėl kiekvieno iš jų paprašyto lietuviškam reikalui dolerio. Turime ir tokių, kuriems partiniai reikalai yra svarbesni už Tėvynės laisvinimo reikalus ir lietuvybės išlaikymą.

Prisipažinkime, kad visi, vieni daugiau, kiti mažiau, bet esame kalti ir turime pasiryžti pasitaisyti. Lietuviais juk esame gimę, lietuviais turime ir būti ir šiuo metu geriausia — nepartiniais lietuviais!

Naujųjų Metų sutikimas Aviacijos Ramovėje Augštojoje Fredoje 1921 metais.

Iš H. Bezumavičiaus rinkinio

 

BRANGIEMS SAVANORIAMS-KŪRĖJAMS IR KARIAMS

Minint Lietuvos kariuomenės sukaktį, LB New Yorko Apygardos Kultūros Tarybos vardu sveikinu ir reiškiu jums pagarbą ir dėkingumą už jūsų atliktus žygius bei pakeltas sunkias kovas kol mūsų Tėvynei buvo iškovota laisvė.

Jūs nepakėlėte svetimųjų jungo ir prievartos lieti kraują už svetimus tikslus, supratote, kad be savo tėvynės žmogus — tuščias garsas ir kad žmogaus gyvenimas turi reikštis tik valstybėje ir dėl valstybės. Jūs, karštai mylėdami savo gimtinę, nieko neraginami, gaivališkai persiėmėte tėvynės meile ir tautiniu išdidumu; tuo pakėlėte bendrą tautinę nuotaiką krašte ir sukėlėte tautinę jėgą kovai dėl tautos būvio.

Šiandien mes iš jūsų semiamės pasiryžimo, tėvynės meilės ir pilietinių pareigų supratimo!

Kreipiuosi į jus, brangūs savanoriai-kūrėjai ir kariai, kad tos pačios tautinės savigarbos vedami jūs ir čia, išeivijoj, tą pirmąjį ir didžiausiąjį savo pasiryžimo akstiną — patriotizmą išlaikytute ir skleistute mūsų išeivių tarpe. Tegu jūsų šeimos tampa lietuvybės ir tautinės kultūros išlaikymo tvirtovėmis.

Ilgai gyvuokite, mūsų narsieji kovotojai; budėkite, kad savanorio dvasia išliktų gyva kiekviename lietuvyje ir naujas kartas skatinkite į tokius pat žygius.

Adolfas Dimas

Prezidiumo Pirmininkas

A.L.B. New Yorko Apygardos Kultūros Tarybos Prezidiumas.