DEŠIMTMETIS TREMTIES SPORTUI

V-sios Š. Amerikos Lietuviu Sporto žaidynės. Vidury FASK pirm. B. Keturakis.    Ed. Šulaičio nuotr.

EDVARDAS ŠULAITIS

Šį pavasarį sukako 10 metų, kai nuskambėję paskutinieji II-jo Pasaulinio Karo šūviai žemėn vėl atnešė nors ir laikiną rimtį ir kūrybingą gyvenimą. Su karo pabaiga, lietuviams tremtiniams tuo metu didžiausia dalimi gyvenusiems Vokietijoje taip pat atėjo prošvaistė, davusi ir jiems progos pradėti laisvesnį veikimą.

Pradėjus burtis į stovyklas, ten kartu su ansambliais ir kitomis meno grupėmis, pirmuosius žingsnius žengė ir sportininkai. Tai buvo vėlyva 1945 metų vasara, ženklinusi tremties sporto užuomazgą.

Spontaniškai steigėsi vienas sporto klubas po kito, nors ir neturėdami pakankamai sporto įrankių bei padoresnių aikščių. Jau pačiais pirmaisiais metais pradėtos stovyklinės, arba tarpstovyklinės sporto varžybos, kuriose lietuviai šalia kitų tautybių užėmė garbingas vietas.

Vėliau, laikui bėgant, prie sportinės veiklos prisidėjo ir tremtinius globojusios organizacijos, skirdamos tam reikalui nemaža lėšų. Taip pat ir patys mūsų sporto klubai padoriau atsistojo ant kojų, tiek organizacinėje, tiek materialinėje plotmėje. Sporto klubai sekdavo buvusių Lietuvos klubų pavyzdį ir daugiausia turėdavo tuos pačius iš ten atsivežtus įstatus. Kai kurie klubai taip pat turėdavo ir meno sekcijas, tad jie vertintini kaip tikri lietuviškosios kultūros švyturiai tuometinėje apsiniaukusioje trem-tiniškoje padangėje.

Bendrai, tada lietuviškoji visuomenė sportui skirdavo palyginti augšta dėmesį, gal todėl, kad nebūdavo pastovesnio užsiėmimo bei kitų patrauklesnių pramogų. Tai sakome, palyginę mūsų visuomenės pažiūrą į sportą šiame krašte, kur jį nukonkuruoja daugelis masinančių amerikietiškų “show’u” ir posakis — “Time is money”. Tada gi, sakydavo, jog krepšinis ir lenciūgėlis stovyklose buvo populiariausi dalykai, taipogi daug pasitarnavę ir lietuvių reprezentacijai svetimųjų tarpe.

Toks sportinis įkarštis tremties stovyklose Vokietijoje gyvavo nepilnus 4 metus ir tada, daugiausia dėl išorinių priežasčių, pradėjo blėsti. Įkyrėjusi tremtiniška aplinkuma ir noras pradėti pastovesnį ir labiau užtikrintą gyvenimą, kiekvieną stūmė ieškoti svetimų kraštų, į save viliojusių įvairiais pažadais. Taip mėnesis po mėnesio sportininkų šeima vis nustodavo nemaža savo narių, o 1949 metais, prasidėjus masinei emigracijai į JA Valstybes, viena po kitos likvidavosi stovyklos, o kartu su jomis ir lietuvių sporto klubai.

Vienas iš ilgiausiai Vokietijoje gyvavusiųjų lietuvių sporto klubų buvo Lituanica, kuris penkių metų sukaktį atšventė 1950 m. Pforzheime. šis klubas buvo bene vienintelis tremtyje, išlaikęs savo vardą besikilnojant po įvairias stovyklas. Įsteigtas 1945 m. rug-piūčio mėn. 30 d. Wiesbadene, sekančių metų lapkričio mėn. persikėlė į Kassel}, kur gyvavo iki 1949 m. birželio 1 d. Tada jis pajudėjo Schwaebisch Gmuend linkui, nes čia išvyko didžiausia jo buvusiųjų narių dalis, šioje vietoje pasilikta iki sekančio pavasario, o po to, vėl pakilta į Heilbroną ir netrukus vėl į Pforzheimą. čia ir buvo klubo paskutinė gyvavimo vieta, paskutinė po klubo penkmečio paminėjimo.

Išsisklaidžius sportininkams po įvairius pasaulio kraštus, jų likimas daugeliui iš mūsų yra gerai žinomas. Antrasis tremties sporto penkmetis plačiame pasaulyje praėjo mieguistumo ženkle ir sunku yra laukti, jog ateityje vaizdas pagerėtų. Savo veikla kiek energingesni buvo Australijos ir Anglijos sportininkai, o Kanadoje ir JAV, nežiūrint, kad savo skaičiumi jie čia buvo pranašūs, nerodė pakankamo entuziazmo.

Sakoma, jog reikia mokytis iš praeities ir iš ten semtis stiprybę. Tad ir lietuviams sportininkams reikėtų pažvelgti atgal į tas varganas tremties stovyklas, kur sportas bujote bujojo. Tada gal negaila bus sugaišti vieną, kitą poilsio valandą ar atsisakyti kitos pramogos.

Š. AMERIKOS LIET. SPORTO ŽAIDYNĖS

Rugpiūčio mėn. 20—21 d.d. Clevelande įvyko didelė lietuvių sportininkų šventė — Šiaurės Amerikos lietuvių sporto žaidynių II ratas, užbaigęs šį pavasarį New Yorke pradėtas varžybas. I rate New Yorke buvo varžomasi — krepšinyje, tinklinyje, stalo tenise ir šachmatuose, o Clevelande vyko lauko teniso, futbolo, lengv. atletikos ir plaukimo varžybos.

Žaidynėse dalyvavo virš 160 sportininkų, daugumoje iš Chicagos ir Clevelando ir jose komandiniu nugalėtoju išėjo Chicagos Lietuvių Sporto Klubas Perkūnas, surinkęs daugiausia (73) taškų. Jam atiteko ir pereinamoji taurė, paskirta Dipl. šefo St. Lozoraičio. Jaunių grupėje taškais pirmavo Clevelando žaibas, kuris su 53 tšk. pasiglemžė FASK’o pereinamąją taurę.

Lengv. atletikoje buvo parodytos 2 geriausios tremties pasekmės, kurias pasiekė Chicagos Perkūno atstovas Paukštelis, jaunių grupėje_ numetęs diską 38,15 m. ir nustūmęs rutulį — 13,58 m. Futbole nugalėtoju tapo Toronto Vyties vienuolikė, antroje vietoje palikusi Chicagos Lietuvių Futbolo Klubą. Lauko teniso fronte iš vyrų pirmuoju išėjo kanadietis Žukas, o moterų — perkūnietė Oželytė.

Pačios žaidynės buvo atidarytos sportininkų paradu ir kalbomis, iš kurių ALB pirmininko St. Barz-duko žodis, buvo labai nuoširdus sportininkų adresu.

Edv. Šulaitis